Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“, tretiesiems asmenims R. M., S. P., VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Autorinė kūrinio užsakymo sutartis dėl televizijos reportažo - literatūrinės dalies scenarijaus sukūrimo patvirtina, kad ieškovės darbas televizijoje negalėjo būti vertinamas kaip individualaus autorinio kūrinio, kuris gali būti nuplagijuotas, kūrimas, nes sutarties objektu buvo dalyvavimas kūrybinėje grupėje, todėl nuplagijuotas galėjo būti visų bendraautorių kūrinys. Tokia aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

Nesutinka su teismo išvada, jog teiginys „Kalbos apie E. K. įprotį naudotis kolegų darbais naujienų tarnyboje sklido ir anksčiau. Esą dėl tos pačios problemos ji buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje“, tik pateikia informaciją apie faktą apie visuomenėje pasklidusias žinias, nes šiuo teiginiu atsakovas raštu paskleidė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovę, suponuojančią negatyvų jos apibūdinimą, t. y. žinias, o ne nuomonę.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 7 str. nustatyta, kad, siekdamas paskelbti teisingą informaciją, žurnalistas turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus ir remtis bent keliais šaltiniais. R. M., rengdama straipsnį „Plagiato mada“, turėjo ieškovės telefono numerį ir galėjo susisiekti bei išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė žurnalisto etikos reikalavimus.

2006-05-31 Žurnalistų etikos inspektorius sprendime Nr. S-228 yra konstatuota, jog publikacijoje paskleistas teiginys „Kalbos apie E. K. įprotį naudotis kolegų darbais naujienų tarnyboje sklido ir anksčiau. Esą dėl tos pačios priežasties ji buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje“ yra laikytinas žinia, o ne nuomone. Atsakovas minėto sprendimo vadovaujantis LR Visuomenės informavimo įst. 50 str. 7 p., per 30 dienų neskundė, todėl darytina išvada, kad atsakovas su sprendimu sutiko.

LR CK 2.24 str. įtvirtinta paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcija, todėl įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas. Tuo tarpu teismas rėmėsi išimtinai trečiųjų asmenų R. M. ir S. P. parodymais, neatsižvelgiant pastarųjų asmenų suinteresuotumu bylos baigtimi, ir visai nevertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų bei liudytojų parodymų, kurie patvirtina ieškinio pagrįstumą ir paneigia teismo konstatuotas aplinkybes.

Teismas nepasisakė dėl 2006-05-31 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo Nr. S-228. Netyrė aplinkybių, kad dėl plagijavimo fakto Lietuvos žurnalistų sąjunga atliko atskirą tyrimą, kurio metu nebuvo surinkta duomenų apie ieškovės veiksmus, galimai pažeidžiančius Lietuvos žurnalistų etikos kodeksą. Minėtą aplinkybę teismui yra patvirtinęs ir Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas D. R..

Teismas, iš esmės remdamasis tik trečiųjų asmenų R. M. ir S. P. parodymais ir nenagrinėdamas kitų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas, priėmė nemotyvuotą sprendimą ir taip pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. nuostatas, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu, todėl turėtų būti panaikintas.

Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi E. K. ir S. P. parengtais tekstais apie Užgavėnes (b.l. 103-107), nors pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą ir sprendžiant minėtų tekstų prijungimo prie bylos klausimą, teismas nutarė prijungti šiuos tekstus, tačiau įrodymais jų nelaikyti. Ši aplinkybė yra užfiksuota 2007-06-16 teismo posėdžio protokole (b.l. 110), todėl pateikti dokumentai neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, ir remiantis šiais dokumentais priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

Teismas vertindamas su straipsniu išspausdintą nuotrauką padarė savarankišką išvadą, jog nuotrauka, kurioje vaizduojama retušuotu veidu mergina, klūpanti po kopijavimo aparatais, nežeidžia ieškovės garbės ir orumo, nes vaizduoja ne ieškovę, bet iliustruoja straipsnio temą, parodant koks menkas ir apgailėtinas žmogus pasisavinantis kito mintis. Tokio nuotraukos turinio vertinimo nei viena iš byloje dalyvavusių šalių nepateikė, todėl daro išvadą, kad teismas buvo iš anksto susidaręs neigiamą požiūrį į ieškovę ir priėmė sprendimą remiantis vidiniu šališku įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismas jau antrą kartą neatskleidė bylos esmės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR (duomenys neskelbtini) str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

LR 25 str. įtvirtinta žmogaus laisvė reikšti savo mintis ir teisė turėti įsitikinimus, teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Informacijos laisvė nėra absoliuti. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta, jeigu tai nepažeidžia kito asmens teisių. LR Konstitucijos 28 str. nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Pagal LR CK 2.24 str. 5 d., visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Nurodytos principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis. LR Respublikos visuomenės informavimo įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Pagal šio įstatymo 4 ir 19 straipsnius viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai viešąją informaciją turi pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, gerbti kitų asmenų teises.

LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įst. 15 str. 2 d. nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Byloje nustatyta, jog pagal 2004-11-08 Autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 139-1, ieškovė įsipareigojo dalyvauti kūrybinėje grupėje dėl reportažo literatūrinės dalies scenarijaus sukūrimo. Ieškovės kolegė žurnalistė S. P. išgirdo, jog ieškovė kalbininkei kaip savo, skaito S. P. archyvinį tekstą. S. P. viešai apkaltino E. K. plagiatu. LTV naujienų direkcijos direktorius A. L. palygino archyvinį S. P. tekstą su ieškovės parašytu tekstu, A. L. patvirtino, jog palyginus tekstus jam neliko abejonių jog tekstas buvo nukopijuotas nuo S. P. teksto „iškirpk įdėk“ metodu, todėl paprašė paruošti ieškovės autorinės sutarties nutraukimo dokumentas. Taip pat patvirtino, jog Autorinė sutartis šalių susitarimu, buvo nutraukta tik formaliai, nes darbdavys nenorėjo pakenkti jaunai žurnalistei. (1t., b.l.68). Šias aplinkybes patvirtino ieškovės buvusios kolegės S. P., ir R. M..

Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovės darbas televizijoje negalėjo būti vertinamas kaip savo individualaus autorinio kūrinio, kuris gali būti nuplagijuotas, kūrimas, nes sutarties objektu buvo dalyvavimas kūrybinėje grupėje.

Pagal Autorinę sutartį, ieškovė įsipareigojo dalyvauti kūrybinėje grupėje dėl reportažo literatūrinės dalies scenarijaus (toliau- kūrinio) sukūrimo pagal LRT pateiktą medžiagą, pasižymintį originalumu ir individualumu. Todėl sutarties objektas buvo ne dalyvavimas kūrybinėje grupėje o literatūrinės dalies scenarijus, kuris buvo nukopijuotas nuo S. P. teksto „iškirpk įdėk“ metodu.

Žeminančiomis asmens garbę ir orumą yra klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Faktas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, nustatomas palyginus jas su tais reiškiniais, veiksmais, įvykiais, kurie įvyko ar egzistuoja tikrovėje. Pagal Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 41 str. 2 d. 1 p. žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai b8tina nurodyti skelbiamoje informacijoje.

Nagrinėjamu atveju publikacijoje konstatuojama apie kolegų tarpe „sklindančias kalbas apie E. K. įprotį naudotis kolegų darbais“. Bylos nagrinėjimo metu LTV naujienų direkcijos direktorius A. L., tretysis asmuo S. P. bei liūdytoja R. M. patvirtino, jog yra girdėję iš kolegų apie tokias kalbas. Be to 2006 metais sausio mėnesį jau buvo įvykęs panašus atvejis, kai E. K. pažodžiui nurašė tekstą iš internetinio portalo DELFI ir bandė jį pateikti kaip savo sukurtą (1t. b.l.26). Reportažas į eterį nebuvo paleistas redaktoriams laiku pastebėjus, jog tekstas nukopijuotas. Atsakovas nurodė, jog ieškovė tą kartą atsipirko tik įspėjimu. Esant šioms aplinkybėms galima daryti išvadą, jog kolegos kalbėjo apie šiuos įvykius plačiai. Tai patvirtina ir žurnalistės R. M. parodymai, jog apie šį incidentą sužinojusi iš kolegų žurnalistų. Vėliau šias aplinkybės žurnalistei R. M. patvirtino ir LTV naujienų direkcijos vadovas. Todėl kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog publikacijoje aprašytos kalbos apie įprotį naudotis kolegų darbais žemina ieškovės garbę ir orumą.

Faktas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, nustatomas palyginus jas su tais reiškiniais, veiksmais, įvykiais, kurie įvyko ar egzistuoja tikrovėje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės buvęs darbdavys paneigė, jog E. K. iš darbo radijo stotyje „M-1“ buvo atleista, dėl plagijavimo, tokiu būdu paskleista informacija esą E. K. dėl įpročio naudotis kolegų darbais buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje, neatitinka tikrovės, todėl diskredituoja ieškovę visuomenės akyse ir žemina ieškovės ieškovės garbę ir orumą.

Ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, įrodinėja atsakovas (CK 7 str. 3 d., CPK 58 str.). Preziumuojama, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kol atsakovas neįrodo priešingai. Sutinkamai su LR CPK 177 str. įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atsakydama į teismo prašymą pateikti reportažų įrašus ir tekstus, kurie galėtų būti naudojami, kaip įrodymai, 2007-10-02 raštu nurodė, jog vadovaujantis LR visuomenės informavimo įst. 35 str. 1 d., transliuotų programų įrašai yra išmagnetinti. Tokiu būdu nėra galimybės iš naujo išsireikalauti rašytinius įrodymų apie rengtus reportažus, todėl pateikti E. K. ir S. P. užkadriniai tekstai vertintini, kartu su liudytojų bei trečiųjų asmenų parodymais, kurių visuma neprieštarauja vieni kitiems. Tuo tarpu ieškovė nepaneigė atsakovo rašytinių įrodymų, ir nepateikė atsikirtimų į juos, kas leistų pagrįstai abejoti atsakovo rašytiniais įrodymais, bei liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymais. Tokiu būdu kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas pažeidė LR CPK nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.

Kolegija pripažįsta, jog pirmos instancijos teismo išvada, jog nuotraukoje klūpanti mergina po kopijavimo aparatais parodo, koks menkas ir apgailėtinas žmogus pasisavinantis kito mintis, yra perteklinė, tačiau nėra pagrindas pripažinti, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra priimtas vadovaujantis vidiniu šališku įsitikinimu, ir nesudaro pagrindo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi E. K. ir S. P., bei LTV naujienų direkcijos vadovo A. L. parodymais, nes šie asmenys dalyvavo konflikto metu, bei galėjo patvirtinti ar paneigti publikacijoje pateiktą informaciją, be to jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems. Priešingai, ieškovės liudytojai konflikto metu LTV naujienų tarnyboje nebuvo, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti minėtų aplinkybių. Tačiau kolegija pripažįsta, jog pirmos instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į buvusios ieškovės vadovės A. G. (1t. b.l.78) parodymus, kurie paneigė, jog ieškovė iš radijo stoties M-1 buvo atleista, dėl tos pačios priežasties, tokiu būdu publikacijoje paskleista tokio pobūdžio informacija (kuri gali būti patikrinta), esą ieškovė dėl įpročio naudotis kolegų darbais buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje, neatitinka tikrovės, ir žemina ieškovės garbę ir orumą. Todėl atsakovas UAB „Lietuvos rytas” įpareigotinas pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas paneigti UAB „Lietuvos rytas“ savaitinio žurnalo (duomenys neskelbtini) puslapyje, rubrikoje „Slapta kamera” publikacijoje „Plagiato mada” pateiktą žinią, esą E. K. dėl tos pačios problemos (plagiato) buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje, nurodant, jog tai žemina E. K. garbę ir orumą.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog publikacijoje „Plagiato mada“ paskleista žinia, jog ieškovė esą buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje dėl tos pačios problemos (plagiato), neatitinka tikrovės, tokiu būdu žemina ieškovės garbę ir orumą. Kadangi tokio pobūdžio informacija gali būti patikrinta, kolegija laiko, jog ši paskleista žinia negalėjo turėti lemiamos įtakos ieškovei įsidarbinant kitame darbe, tačiau vadovaujantis LR CK 2.24 str. įpareigoja atsakovą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi ieškovė prašo atlyginti tik neturtinę žalą, atsižvelgiant, jog publikacijoje paskleista tik viena žinia neatitinkanti tikrovės, prašoma priteisti 50 000 Lt neturtinė žala mažintina iki 5 000 Lt, ir ieškovei priteistina 5 000 Lt neturtinė žala.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš atsakovo priteistinas 150 Lt žyminis mokestis pirmos instancijos teisme (1t. b.l.22), bei 150 Lt apeliacinės instancijos teisme (1t., b.l.131, 137), taip pat 150 Lt žyminio mokesčio pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (2t., b.l.102). Taip pat priteistinos 1600 Lt atstovavimo išlaidos pirmos instancijos teisme (1t., b.l.67), bei 500 Lt apeliacinės instancijos teisme (1t., b.l.148). Taip priteistinos 1 500 Lt atstovavimo išlaidos pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p. kolegija,

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti tikrovės neatitinkančia ir ieškovės E. K. (a.k(duomenys neskelbtini) garbę ir orumą žeminančia žinią, išspausdintą UAB „Lietuvos rytas“ savaitinio žurnalo (duomenys neskelbtini) puslapyje, rubrikoje „Slapta kamera” publikacijoje „Plagiato mada” „ Esą E. K. dėl tos pačios problemos buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje“.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ į.k.120030315 ieškovei E. K. 5 000 Lt neturtinės žalos, bei 4050 Lt bylinėjimosi išlaidų.