Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-04-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-7447-1169/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-21
Bylos Nr.
e2YT-7447-1169/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03148-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marija Vaičiūnaitė
Pareiškėjas
A. R., K. Š.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7447-1169/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03148-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R. (A. R.) ir K. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai K. Š. ir A. R. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) atnaujinti pareiškėjams terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. R. mirties (duomenys neskelbtini), ir F. R., mirties (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po M. R. mirties (duomenys neskelbtini) ir F. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą faktiškai pradėję jį valdyti.

2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas M. R., o (duomenys neskelbtini) mirė jų mama F. R. Pareiškėjų tėvai turėjo dar vieną sūnų R. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Tėvai buvo sudarę testamentus, kurių pagrindų visą turimą turtą paliko pareiškėjams, tačiau paveldėjimo į notarą pareiškėjai nesikreipė, nes po tėvo mirties pakaitomis slaugė sunkiai sergančią mamą, patys turėjo sveikatos problemų. Be to, mamos mirties dieną smarkiai apdegė pareiškėjos butas, todėl apie palikimo priėmimą negalvojo. Kadangi pareiškėjai neturi teisinių žinių, manė, jog tėvų sudarytų testamentų pagrindu bus galimybė kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo neterminuotai. Pareiškėjų tėvui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų mamai asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu po tėvų mirties jie faktiškai priėmė tėvų palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti ir iki šiol valdo turtą, moka mokesčius.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto banko atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos bus galima visapusiškai nustatyti, kad pareiškimas pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

5. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

6. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

7. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad M. R., miręs (duomenys neskelbtini), 2005 m. birželio 6 d. sudarytu testamentu bei F. R., mirusi (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 16 d. sudarytu testamentu visą savo turtą paliko savo vaikams (pareiškėjams) A. R. bei K. Š. Po M. R. ir F. R. mirties dėl jų turto paveldėjimo niekas į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta. Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad po pareiškėjų tėvo mirties yra likęs asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), o po pareiškėjų mamos mirties yra likęs jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini).

8. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad po tėvų mirties palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti, t. y. mokėjo mokesčius, o šią aplinkybę patvirtina dokumentai, iš kurių matyti, jog pareiškėjai nuosekliai vykdė prievoles bei tai, jog nėra skolų. Nurodytą aplinkybę patvirtina į bylą pateikti mokėjimo pranešimai, iš kurių turinio nematyti, jog būtų susidaręs įsiskolinimas už butams suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdiniai palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti.

9. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. R. ir K. Š. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo tėvo M. R., mirusio (duomenys neskelbtini), ir mamos F. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti.

10. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog teismas turi nustatyti aplinkybes, ar pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tik tada spręsti klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nustačius, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017).

11. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. ir K. Š. po F. R. ir M. R. mirties priėmė jų palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, darytina išvada, kad pareiškėjai nėra praleidę termino tėvų palikimui priimti todėl jų prašymas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti netenkinamas.

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti F. R. ir M. R. testamentinio įpėdinių pareiškėjų A. R. ir K. Š. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), po F. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), ir M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jų palikimą, pradėdami paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti F. R. ir M. R. įpėdinių pareiškėjų A. R. (A. R.) ir K. Š. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marija Vaičiūnaitė