Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose, uždrausta bendrauti su I. A. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose, uždrausta bendrauti su I. A. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. balandžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 163,07 MGL (6803,66 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose, uždrausta bendrauti su I. A. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 163,07 MGL (6 803,66 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. S. nuteistas už tai, kad 2023 m. gegužės 9 d., apie 16.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, tarpusavio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė I. A. į galvą, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. neginčija už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės rūšies – laisvės apribojimo bausmės – bei nustatytos šios bausmės rūšies dydžio, tačiau, apelianto nuomone, jam nepagrįstai uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nes tai nėra susiję su padaryta nusikalstama veika, be to, jis nepagrįstai įpareigotas per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kadangi jam bauda buvo paskirta ne skundžiamu nuosprendžiu.

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

9. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti S. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės apribojimo bausmę.

10. Pagal BK 48 straipsnio 4, 5 dalis asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Taigi draudimų ir įpareigojimų paskyrimas priklauso teismo diskrecijai. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė ir yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445/2011, 2K-317-648/2019 ir kitos).

11. Nagrinėjamu atveju 2023 m. gegužės 9 d. 17 val. nuteistajam S. S. alkotesteriu nustatytas net 2,28 promilių girtumas (t. 1, b. l. 17), ir, nors ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta kaip nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis nėra įrašytas į UAB (duomenys neskelbtini) įskaitą, tačiau tai nepaneigia to, kad nuteistasis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, jis ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą būnant neblaiviam, būtent dėl alkoholio vartojimo kyla ir konfliktai, todėl, siekdamas sulaikyti S. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai skyrė draudimą – viso bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes šis draudimas neabejotinai darys teigiamą įtaką jo elgesiui, skatins tiek nesmurtauti, tiek ir nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais.

12. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. S. pagrįstai ir teisėtai paskirtas ir įpareigojimas – per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kadangi šis įpareigojimas taip pat tiesiogiai darys teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, jį drausmins ir skatins gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, kartu nesudarys prielaidų nuteistajam jaustis nebaudžiamam, kai jis, nemokėdamas teismo paskirtų baudų už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, vėl nusikalsta, o šiuo atveju, kaip jau aptarta, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. liepos 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.