Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams E. S., L. S., jų atstovei advokatei J. J.

atsakovui S. K., jo atstovui advokatui G. B.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. S., L. S. ieškinį atsakovui S. K. dėl 2500 Eur avanso grąžinimo, 2500 Eur minimalių nuostolių, 7150 Eur turto pagerinimo išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų, 273,38 Eur žyminio mokesčio, 2760 Eur advokatės išlaidų priteisimo bei atsakovo S. K. priešieškinį ieškovams E. S., L. S. dėl 1500 Eur nuostolių, 34 Eur žyminio mokesčio priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydami priteisti iš atsakovo S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur avanso, 2500 Eur minimalių nuostolių, 7150 Eur turto pagerinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 273,38 Eur žyminio mokesčio, 2760 Eur advokatės išlaidų (b.l. 1-3, 62-67).

Atsakovas atsiliepime ir priešieškinyje įrodinėja, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovų kaltės – ieškovų finansinių problemų, ieškovams neturėjus pakankamai pinigų turtui įsigyti. Paneigdami šiuos teiginius, ieškovai pateikė teismui įrodymus, kad ieškovė L. S. nuo 2011-05-09 nuosavybės teise buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovai, ketindami iš atsakovo įsigyti gyvenamąjį namą, nusprendė butą parduoti. Ieškovai ketino parduoti butą ir už gautas pinigines lėšas įsigyti namą. Už parduotą butą ieškovai gavo 103 000 Eur, kai ieškovų ketinamo įsigyti namo kaina buvo 101 400 Eur, iš kurios ieškovai jau buvo sumokėję atsakovui 2500 Eur avansą. Šis teiginius įrodo Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas apie ieškovų turtą, 2015-12-04 tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. P.IS-031, 2016-02-19 buto ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies pirkimo-pardavimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Šalys susitarė, jei pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl pirkėjo (ieškovų) kaltės, jų sumokėtas 2500 Eur avansas lieka Turto pardavėjui (atsakovui) kaip patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, be to, visi pirkėjo (ieškovų) Turto pagerinimai lieka pardavėjo (atsakovo) atsakomybėje (Sutarties 6.1 p.). Taip pat, jei pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės, ieškovų sumokėtas 2500 Eur avansas jiems grąžintinas per 10 d. nuo 2016-01-07 d. bei sumokama 2500 Eur suma kaip šalių aptarti minimalūs pirkėjo (ieškovų) nuostoliai, o, be to, visi pirkėjo (ieškovų) Turto pagerinimai pardavėjo (atsakovo) atlyginami pagal pirkėjo (ieškovų) pateiktas sąskaitas-faktūras ir pirkėjo (ieškovų) čekius (Sutarties 6.2 p.).

LR CK 6.193 str. 1 d., 3 d., 5 d. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, atsižvelgti į sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmę, šalių tarpusavio santykius, praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Byloje nekyla ginčo dėl šalių ketinimų, sutarties prigimties, esmės bei dalyko, nes kaip ieškovai, taip ir atsakovas teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2015-10-07 d. d. preliminariąja sutartimi atsakovas ketino parduoti, o ieškovai nupirkti gyvenamąjį namą su žemės sklypo dalimi, priklausančius atsakovui nuosavybės teise (dėl gyv.namo) bei BM „Valbusta“ nuosavybės teise (dėl žemės sklypo dalies), už sutartą kainą iki aptarto termino.

Svarstant ginčą, dėl kokių aplinkybių nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje svarbu nustatyti ar ieškovams buvo suteikta svarbi informacija dėl trečiųjų asmenų pretenzijų į perkamą turtą: į 110,55 kv.m. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi, priklausančiu MA „“Valbusta“. Kaip nustatyta byloje, šalims 2015-10-07 d. sudarant Turto preliminariąją sutartį, oficialių trečiųjų asmenų pretenzijų į šį turtą nebuvo, nekilnojamojo turto suvaržymo faktų valstybės įmonėje „Registrų centras“ nebuvo įregistruota ir išviešinta.

Tačiau byloje nustatyta, kad 2015-11-18 d. mažosios bendrijos „Valbusta“ narė J. K. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovams Stanislavui ir A. K. su trečiaisiais asmenimis V. P., mažaja bendrija „Valbusta“ dėl mažajai bendrijai „Valbusta“ nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo, tame skaičiuje ir į 110,55 kv.m. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ketino pirkti ieškovai. Vilniaus apygardos teisme pagal J. K. ieškinį Stanislavui ir A. K. iškelta civilinė byla Nr. e2-6484-803/2015 (šiuo metu civ.bylos Nr. e2-670-275/2017) . Byla neišnagrinėta iki šiol.

J. K. ieškinyje prašė panaikinti ginčo pastato teisinę registraciją S. K. vardu, teigiama, kad atsakovas neteisėtai pastatą įregistravo savo vardu, o turėjo būti įregistruotas mažosios bendrijos „Valbusta“ vardu. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad mažosios bendrijos „Valbusta“ steigėjai yra du asmenys, tai yra S. K. bei J. K., kurie Steigimo sutarties 8, 8,1., 8.1.1., 8.2., 8.2.1 p.p. susitarė, kad steigėjas S. K. įnešą nepiniginį įnašą –žemės sklypą, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vilniuje., 500000 Lt vertės, o J. K. –piniginį įnašą -500000 Lt, ne vėliau kaip iki 2014-03-31 d.

Vilniaus apygardos teismo 2015-12-01 d. nutartimi civ.byloje Nr. e2-6484-803/2015 buvo nutarta pranešti viešo registro tvarkytojui apie pradėtą teisminį procesą civilinėje byloje ir valstybės įmonė „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre 2015-12-11 įregistravo žymę, kad iškelta civilinė byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu-pastatu-vienbučiu gyvenamuoju namu, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, iki ginčo gyvenamojo namo pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2016-01-07 d.) valstybės įmonėje „Registrų centras“ buvo išviešinama (2016-12-11), kad iškelta civ.byla susijusi su ieškovų perkamu nekilnojamuoju turtu, t.y. vyksta teisminis ginčas su atsakovu S. K. ir jo sutuoktine dėl turto priklausomybės.

Kaip jau minėta, Preliminariosios sutarties 3.2. p. yra nurodyta, kad turto naudojimo ir/ar disponavimo apribojimų/suvaržymų nėra, t.y. atsakovas ieškovams neatskleidė, kad MB „Valbusta“ narė J. K. turi pretenzijų į ieškovų ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą dėl šio turto priklausomybės. Atsakovo teiginys, kad jis ieškovams minėjo dėl J. K. pretenzijų į ginčo turtą atmestinas, nes neįrodytas, be to, pačioje sutartyje raštu nurodyta priešingai.

LR CK 6.321 str. 1 d. įtvirtina pardavėjo prievolę patvirtinti daiktų nuosavybės teisę, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui. Kaip nustatyta byloje, įrodymų apie tai, kad atsakovas S. K. tinkamai praneštų ieškovams apie J. K. pretenzijas į Turtą, nėra (LR CPK 178 str.).

Liudytojų A. K., A. P. parodymus, kad ieškovai atsakovo buvo tinkamai žodžiu informuoti dėl turto problemų, ieškovai turėjo finansinių problemų, teismas vertina kritiškai (b.l.56)

Preliminariosios sutarties sudarymo metu, kaip jau minėta, tokių trečiųjų asmenų oficialių pretenzijų dėl turto nebuvo, tačiau J. K. Vilniaus apygardos teisme iškėlus civ.bylą (šiuo metu bylos Nr. e2-670-275/2017) dėl mažajai bendrijai „Valbusta“ nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo, tame skaičiuje ir dėl ieškovų perkamo gyv.namo, nuo 2015-12-11 d. tokios pretenzijos atsirado ir atsakovas privalėjo ieškovus apie tai informuoti. Nors 2015-12-11 d. VĮ „Registrų centras“ įregistravus žymę dėl iškeltos civilinės bylos ši aplinkybė nesudarė teisinių kliūčių šalims sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2016-01-07 d., tačiau pasikeitus aplinkybėms, tokiam sandoriui sudaryti buvo reikalingas ieškovų informavimas dėl turto juridinio fakto įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir ieškovų sutikimas pirkti tokį turtą, o ieškovai nesutiko pirkti turto, kuris yra teisminio ginčo objektu. CK 6.321 str. 3 d. įpareigoja pardavėją patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat, kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ir neapribota. Taip pat, teismo atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Preliminarios sutarties 4.3 p. būtent pardavėjas privalo užtikrinti, kad turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai visi Turto dokumentai būtų tinkamai paruošti. Dėl to teismas nesutinka su atsakovo motyvais, kad ieškovams atsisakius pirkti tokį turtą (dėl kurio vyksta teisminis ginčas) yra jų kaltė, nes turtas teisminio ginčo objektu tapo būtent dėl atsakovo priimtų sprendimu ir turtinių santykių su MB „Valbusta“ nare J. K..

Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-12-01 nutartimi buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu pagal J. K. prašymą padaryti įrašą viešame registre apie ginčo objektų esančio turto perleidimo tretiesiems asmenims draudimą, tačiau Lietuvos Apeliacinio Teismo 2016-03-24 nutartimi civ.byloje Nr. e2-565-464/2016 ši nutarties dalis buvo panaikinta, o J. K. prašymas dėl laikinųjų priemonių taikymo tenkintinas, nutarus padaryti įrašą VĮ „Registrų centras“ tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisės į S. K. priklausantį pastatą –vienbutį gyvenamąjį namą, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Vilniuje. Nutartis įsiteisėjo nuo priėmimo dienos ir buvo nusiųsta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui-valstybės įmonei „Registrų centras‘, taigi, ginčo turtas šiuo metu yra ir areštuotas.

Taigi, teismas sutinka su ieškovų argumentu, kad iki 2016-01-07 atsakovas nepašalino priežasčių, dėl kurių pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, t.y. neišsprendė ginčo su MB „Valbusta“ nare J. K.. Ieškovai pateikė duomenis, kad MB „Valbusta“ narės J. K. advokatas V. P. 2016-10-10 d. raštu informavo ieškovus apie tai, kad ginčas tarp J. K. ir S. K. kilo dar 2005 metų gegužės mėn., kotedžai buvo pastatyti J. K. lėšomis ir buvo derybų dėl verslo atidalijimo objektas. Priešieškinyje (b.l. 17) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad J. K. piniginio įnašo-500000 Lt neįnešė ir MB „Valbusta“ kreipėsi į teismą, siekdama prisiteisti nurodytą įsiskolinimą. Vadinasi, tarp MB „Vabusta“ narių/steigėjų S. K. bei J. K. ginčas dėl piniginių įnašų, turto, verslo jau egzistavo anksčiau iki Preliminarios sutarties sudarymo su ieškovais. Be to, Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo civ.byloje Nr. e2-670-275/2017 pats atsakovas S. K. ieškinį teismui dėl skolos priteisimo iš J. K. pateikė 2015-10-17 d., po 10 d. nuo Preliminarios sutarties sudarymo su ieškovais, vadinasi, ginčas su J. K. vyko iki ikisutartinių santykių su ieškovais.

Sutiktina su ieškovų motyvais, kad jei jie žinotų, kad perkamas iš atsakovo turtas bus ginčo, nors ir ne teisminio, objektas, jie tokio turto nepirktų ir neinvestuotų lėšų šio turto statybai/pagerinimui. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad visi atsakovo elektroniniu būdu pranešimai ieškovams datuoti po Preliminarios sutarties galiojimo pasibaigimo (2016-01-07 d.).

Panašiomis aplinkybėmis išnagrinėtoje civ.byloje apelaicinės instancijos teismas pažymėjo, kad esantys duomenys (įrodymai), patvirtina atsakovės nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose neatskleidus visų aplinkybių, reikšmingų ieškovės apsisprendimui sudaryti Preliminariąją sutartį, kaip pagrindą ateityje sudaryti Pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį ir nuosavybės teise įsigyti Turtą, o šios aplinkybės yra priežastiniame ryšyje su Nutarimu laikinai apriboti nuosavybės teises ir Pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-482-370/2016).

CK 6.158 str. 1d. įtvirtintas civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningo elgesio ir sąžiningos dalykinės praktikos principas. Civilinėje apyvartoje dalyvaujančių subjektų sąžiningo elgesio principas visa apimtimi taikytinas ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str. 1d.). Derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai ir tai įtvirtinta CK 1.5 str. 6.4 str., 6.158 str., 6.163 str. Vienas iš esminių sąžiningumo principo įgyvendinimo elementų – šalims žinomos informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, atskleidimas (CK 6.163 str. 4d.). Derybose šalys gali prisiimti tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, reiškiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymą gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimą.

Ieškovų teiginys, kad jie sužinojo apie J. K. iškeltą S. K. civilinę bylą ne iš atsakovo, o iš Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės A. P., kuri padarius užklausimus, informavo ieškovus apie 2015-12-11 d. įregistruotą VĮ „Registrų centras“ juridinį faktą dėl turto, nepaneigtas. J. K. pretenzijos, teismo vertinimu, atsakovui turėjo būti žinomos dar anksčiau iki preliminarios sutarties su ieškovais sudarymo, todėl jiems turėjo būti atskleista, be to, ši aplinkybė galėjo būti esmine ieškovų apsisprendimui dėl Turto įsigijimo. Atsakovas neatskleidė ieškovams minėtos informacijos (buvo nesąžiningas ikisutartiniuose santykiuose) ir sudarė Preliminariąją sutartį, kurios pagrindu iki 2016-01-07 d. turėjo būti sudaryta Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau, kaip nustatyta byloje, pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis iš esmės nesudaryta dėl to, kad pradėtas teisminis ginčas dėl turto priklausomybės, o vėliau turtas buvo areštuotas, todėl laikytina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, t. y. jam buvus nesąžiningu ikisutartiniuose santykiuose.

Teismas pažymi, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovai būtų nepajėgę įsigyti sutarto Preliminaria sutartimi turto, t.y. kad pagrindinė gyv.namo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovų kaltės (CK 178 str.). Teismas atsižvelgia į tai, kad 2015-12-04 d. ieškovė L. S. sudarė sutartį su UAB „NT partneriai“ dėl nuosavybės teisės buto, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, pardavimo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis šio buto vidutinė rinkos kaina sudarė 77400 Eur, butas buvo parduotas 2016-02-19 d. už 103000 Eur. Tai paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovai būtų finansiškai nepajėgę įsigyti 110,55 kv.m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi, priklausančiu AM „“Valbusta“ už 101400 Eur. Be to, atsakovo nurodytas nuomos sutarties su teise nupirkti turtą projektas, nors ir pateiktas ieškovų, tačiau nepasirašytas ir taip pat neįrodo ieškovų finansinių sunkumų, nes surašytas dėl to, kad ieškovams tapo žinoma dėl turto priklausomybės vykstančio teisminio proceso. Nuomos 2016-03-15 sutarties su teise atpirkti turtą projekto Specialiosiose sąlygose yra aiškiai apie tai nurodyta.

Sutarties laisvas principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešėjai tvarkai ir gerai moralei. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju gali būti nustatyta civilinė atsakomybė per galimas dvi sutartinės atsakomybės formas-netesybas (bauda ir delspinigius) ir nuostolius (LR CK 6.256 str. 2 d.) (LAT 2006-11-06 nutartis civ.byloje Nr. 3K-P-382/2006, LAT teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 26, psl. 9-24). Netesybomis šalys numatė sankciją už preliminarios sutarties nevykdymą-2500 Eur sumoje (Sutarties 5.1 p., 6.1-6.2.p.)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-11-06 nutartyje civ.byloje Nr. 3K-P-382-2006 (Teismų praktika Nr. 26 b.l. 23) išaiškino, kad nukentėjusiajai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai turėtų būti kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau ir nuostoliai.

Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atveju galimos civilinės atsakomybės formos-netesybos (bauda ar delspinigiai) ir nuostoliai ir 2015-10-07 šalių sudarytos preliminarios sutarties 6.2 p. dėl nuostolių dydžio nustatymo pardavėjui, t.y. atsakovui S. K. už preliminarios sutarties tinkamą vykdymą, neprieštarauja LR CK 6.165 str. ir nedraudžia šalims ikisutartinių santykių sutartyje nustatyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-02-02 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-23/2000, Teismų praktika Nr. 14 p. 19).

Tokiu būdu, teismui nustačius aplinkybę, kad pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės, iš pastarojo Preliminarios sutarties 6.2 p. pagrindu priteistinas ieškovų sumokėtas 2500 Eur dydžio avansas (Sutarties 5.1 p.) bei analogiška 2500 Eur dydžio suma, kaip šalių sutarti minimalūs nuostoliai. Teismas pažymi, kad nuostolių suma nėra neadekvačiai didelė palyginus su perkamo turto kaina (101400 Eur), be to, tokio pat dydžio nuostolių suma (2500 Eur) užtikrinti ir atsakovo minimalūs nuostoliai, jei pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl pirkėjų (ieškovų) kaltės (Sutarties 6.1 p.).

Kaip jau minėta, Preliminarios sutarties 6.2 p. šalys sulygo, kad pardavėjas (atsakovas) turi atlyginti pirkėjams (ieškovams) visas patirtas su Turto pagerinimu susijusias išlaidas pagal pirkėjo pateiktas sąskaitas-faktūras ir pirkimo čekius.

Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 7150 Eur turto pagerinimo išlaidų, kurių atsakovas atsisakė atlyginti, be kitų motyvų nurodant, kad sąskaitos –faktūros bei pirkimo čekiai jam dėl turto pagerinimo nepateikti, o statybos darbus atliko neatestuotas darbuotojas. Teismas spręsdamas atsakovo argumentus, atsižvelgia į tai, kad Preliminariosios sutarties 4.7 p. leido ieškovams tokius turto pagerinimus daryti pagal Priede Nr. 3 nurodytų atliekamų darbų ir apdailos aprašo sąrašą, pasirašyta atsakovo ir su juo suderinta, todėl atsakovo motyvas, kad šie darbai yra individualūs ir netiks kitiems pirkėjams, neturi įtakos sprendimo priėmimui.

Ieškovai su atsakovu suderintus raštu sutartus statybos darbus atliko ne patys, o pasitelkė A. V. pagalba, kuris turi verslo liudijimą Nr. SK173314-1, ir su juo sudarė 2015-10-20 Rangos paslaugų sutartį 2015/11/10, pagal kurios 2 p. A. V. (paslaugų tiekėjas) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybė pagal ieškovų (užsakovų) užduotį (1 priedą) atlikti objekto, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, sutartus ir nurodytus Sutarties 2.1-2.6 p.p. darbus iki 2016-01-31 d. (Sutarties 3.1.2.p). Kaip nustatyta byloje, A. V. kaip kandidatą atlikti Turto pagerinimus ieškovams pasiūlė pats atsakovas S. K. kaip patikimą darbininką. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. A. V. savo jėgomis ir medžiagomis sutartą darbą atliko, apmokėjimą už darbą, medžiagas gavo bendroje 7150 Eur sumoje dalimis (500+2000+4650 Eur), byloje yra A. V. pakvitavimai apie pinigų gavimą raštu. Be to, ieškovai pateikė teismui 2015-12-30 Deklaraciją Nr. 1 apie statybos darbų užbaigimą, ją 2016-01-07 patvirtino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas specialistas. 2016-01-12 d. ši Deklaracija įregistruota VĮ „Registrų centras“. Joje paties atsakovo nurodyta, kad pastato baigtumas 100 proc., yra centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas, statyba buvo vykdoma ūkio būdu, atsakovas yra pats statytojas, o statinio statyba pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus yra užbaigta, pateikti duomenys yra teisingi. Vadinasi, atsakovas buvo informuotas apie statybos darbus, juos matė, sutiko, priėmė statybos darbus kaip atliktus tinkamai, pasirašė Deklaracijoje. Įrašas Nekilnojamojo turto registre yra galiojantis ir teisingas, tai yra oficialus juridinis faktas, jo nepaneigia atsakovo pateiktas antstolio V. M. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2017-02-13 protokolas Nr. 13-17-1215 (b.l. 59-60).

Tokiu būdu, taikant nagrinėjamoje byloje CK 6.193 str. 1 d., 3 d., 5 d. numatančias, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, atsižvelgiant į sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmę, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovų pateiktų dokumentų dėl turėtų 7150 Eur nuostolių bei su statybos darbais susijusių dokumentų pakanka konstatuoti, kad ieškovai atliko turto pagerinimą nustatyta tvarka ir turėjo 7150 Eur nuostolių, kurie iš atsakovo ir priteistini Preliminariosios sutarties 6.2 p. pagrindu. Teismas nesiremia vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, kad turi būti sąskaitos-faktūros ir pirkimo čekiai, remiasi ir protingumo kriterijumi, įtvirtintame CK 1.5 str., nes rangos darbus atliko ne ieškovas, o rangovas A. V. savo medžiagomis ir lėšomis, pačiam atsakovui pasiūlius, statybos darbus atsakovas priėmė, užpildė Deklaraciją, kuri buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. Šias aplinkybes patvirtino teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju A. V., nurodydamas, kad medžiagas pirko pats, o jų įsigijimo dokumentus ieškovams neperdavė. Turto pagerinimai liko atsakovui.

Teismas atmeta atsakovo priešieškinį dėl 1500 Eur priteisimo iš ieškovų. Preliminariosios sutarties 4.6.1 p., atsakovas (pardavėjas) iki Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įsipareigojo išmūryti buto antro aukšto vidaus pertvaras pagal Pirkėjo pateiktą antro aukšto pertvarų išdėstymo planą. Tai reiškia, kad šie papildomi darbai yra susitarimo dalykas ir įskaičiuoti į bendrą perkamo turto 101400 Eur kainą. Vadinasi, atsakovas įsipareigojo Turtą parduoti su išmūrytomis namo antrojo aukšto vidaus pertvaromis už 101400 Eur kainą ir sis susitarimas yra sutarties dalis. Teismas sutinka su ieškovų argumentais, jog byloje nėra įrodymų, kad mūrijimo ir vidaus pertvaros yra įrengtos pagal specifinį, išskirtinį ar netradicinį individualų (nestandartinį) projektą, kuris jokiu būdu netiks kitam galimam turto pirkėjui. Kaip matyti iš prekių paslaugų pirkimo-pardavimo 2015-10-28 d. kvito, šiuos darbus atliko tas pats liudytojas A. V. už 1500 Eur (b.l. 28), todėl teismui konstatavus atsakovo kaltę dėl pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, šios išlaidos tenka atsakovui ir iš ieškovų nepriteistinos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, teismas tenkina ieškovų reikalavimą priteisti 273,38 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo (LR CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovai byloje turėjo byloje 2760 Eur advokatės atstovavimo išlaidų ( b.l. 62-67).

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr, 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, advokato padėjėjams, tokiu būdu, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal šias rekomendacijas maksimalios išlaidos advokatės, advokato padėjėjos pagalbai apmokėti neviršytos, byloje yra surašyti procesiniai dokumentai- ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį, rašytiniai paaiškinimai, advokatė dalyvavo visuose posėdžiuose (5), byla susideda iš vieno tomo, bylos nagrinėjimas vyko pakankamai ilgą laiką, t.y. nuo 2016-07-08 d., byla sudėtinga, yra ieškinys bei priešieškinis, ieškinio suma didelė-12150 Eur, todėl ieškinį patenkinus visiškai, 2760 Eur advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti išlaidų suma priteistina visiškai ieškovų naudai.

Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės –atsakovo turto areštas paliktinos galioti (b.l. 5-6) (LR CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,40 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str.,-

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus Eur) avanso, 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus Eur) minimalių nuostolių, 7150 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt Eur) turto pagerinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12150 Eur), skaičiuojant nuo šios bylos iškėlimo teisme (2016-07-08 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 273,38 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris Eur 38 ct) žyminio mokesčio, 2760 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt Eur) advokatės išlaidų ieškovų E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 7,40 Eur (septynis Eur 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-12 d. nutartį, priimtą pagal E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t.y. pastarojo priklausančių nekilnojamųjų ir (ar) kilnojamųjų daiktų, jų esant nepakankamai-piniginių lėšų ir (ar ) turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenius už 12150 Eur areštą (Turto arešto Nr. 2016032280).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.