Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-07 · Civilinė byla Nr. e2A-543-640/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
e2A-543-640/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24196-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Atsakovas
S. K.
Ieškovas
E. S., L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-543-640/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24196-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų E. S., L. S. ieškinį atsakovui S. K. dėl 2500 Eur avanso grąžinimo, 2500 Eur minimalių nuostolių, 7150 Eur turto pagerinimo išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų, 273,38 Eur žyminio mokesčio, 2760 Eur advokatės išlaidų priteisimo bei atsakovo S. K. priešieškinį ieškovams E. S., L. S. dėl 1500 Eur nuostolių, 34 Eur žyminio mokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydami priteisti iš atsakovo S. K. 2500 Eur avanso, 2500 Eur minimalių nuostolių, 7150 Eur turto pagerinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 273,38 Eur žyminio mokesčio, 2760 Eur advokatės išlaidų (b.l. 1-3, 62-67). Ieškovai reikalavimą grindžia šiomis aplinkybėmis: 2015-10-07 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) pardavimo (toliau – Preliminarioji sutartis), numatydami, kad pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2016-01-07 d. Preliminariosios sutarties 3.3 p. šalys susitarė dėl 101400 Eur parduodamo Turto kainos. Ieškovas 2015-10-11 į atsakovo asmeninę sąskaitą sumokėjo 2500 Eur avansą. Ieškovai tikėjosi iki 2016-01-07 sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį, įsirenginėjo Turtą. Preliminariosios sutarties 4.7 p. suteikė teisę ieškovams atlikti Turto vidaus apdailos įrengimo darbus, kuriuos ieškovai atliko. Tačiau iki 2016-01-07 d. šalys pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė dėl atsakovo kaltės. A. S. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti 60,50 Eur antstolio išlaidų (b.l. 11-14, 59-61). Nesutikimą su ieškiniu atsakovas procesiniame dokumente - atsiliepime į ieškinį (b.l. 11-14) bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad MB „Valbusta“ ieškinys grindžiamas šiomis aplinkybėmis: S. ir A. K., sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2008.03.14 turėję 0, 0847 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2013 m. S. K. ir A. K. nusprendė šį nekilnojamąjį daiktą parduoti. Prisistatęs kaip statybų specialistas ir darbų vykdytojas V. P. pasiūlė Sklypą parduoti po to, kai jame bus pastatyti kotedžai: dėl to išaugtų jo vertė, o šalys, nors ir vėliau, bet gaus didesnes iš to pajamas, pardavę kaip vientisą nekilnojamojo turto kompleksą. Kadangi V. P. buvo taikyti areštai santuokos nutraukimo byloje – jis pasiūlė įsteigti juridinį asmenį – MB „Valbusta“, kurio kapitalas būtų suformuotas iš turtinio ir atitinkamos vertės piniginio (skirto vykdyti kotedžų statybas) J. K. ir V. P. įnašų. S. K. ir A. K. Sklypo vertė šalių susitarimu buvo nustatyta 500 000 Lt, tiek pat pinigų turėjo įnešti, steigiant juridinį asmenį. Preliminarioji sutartis dėl Turto įsigijimo, buvo sudaryta 2015-10-07 d. Ieškovai S. K. patikino savo pajėgia finansine padėtimi Turtui įgyti (Preliminarios sutarties 4.5 p.), todėl S. K. pagrįstai tikėjosi, jog iki 2016-01-07 ieškovai su S. K. atsiskaitys visa reikiama suma už Turtą 101400 Eur, dėl ko savo lėšomis pagerino Turtą. 2015- 11-18 d. J. K. pateikė MB „Valbusta“ ieškinį teismui. Šios aplinkybės negali būti laikomos S. K. kalte dėl nesudarytos pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties. J. K. ieškinio pateikimas teismui – nuo S. K. nepriklausančios aplinkybės. S. K. nuolat informuodavo ieškovus apie susiklosčiusią padėtį – tai patvirtina pridedami jo rašyti elektroniniai laiškai ieškovams. Dėl inicijuoto teisminio proceso nuo 2015-12-11 VĮ Registrų Centre galiojo įrašas, jog Vilniaus miesto apygardos teisme iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu. Šis įrašas nesutrukdė nusipirkti Turto – minėtas yra informacinio pobūdžio pranešimas. Pagrindinė Turto Pirkimo– pardavimo sutartis nesudaryta būtent dėl ieškovų kaltės, šių finansinių sunkumų Turtui įgyti, Pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymo, ieškovams nevykdant aukščiau aptartų pareigų. A. S. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovų jo naudai 1500 Eur nuostolių atlyginimą už jo asmeninėmis lėšomis atliktus statybos darbus gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 34 Eur žyminio mokesčio (b.l. 16-22). Priešieškinyje nurodyta, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl S. kaltės. Be to, ieškovas savo lėšomis Turtui atliko jo pagerinimo darbus, reikalingus išimtinai S., tuo patirdamas nuostolius, kurie S. K. turi būti atlyginti. Atsiliepime į priešieškinį ieškovai nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka (b.l. 30-32). Ieškovai nurodo, atsakovas nepagrįstai reikalauja iš ieškovų priteisti 1500 Eur už antrojo aukšto vidaus mūrijimo ir vidaus pertvarų darbus, kuriuos atliko pagal ieškovų pateiktą antro aukšto darbų pertvarų išdėstymo planą. Šie statybos darbai buvo įskaičiuoti į galutinę Turto kainą. Turtą atsakovas įsipareigojo parduoti su išmūrytomis buto antrojo aukšto vidaus pertvaromis, kurios yra sudedamoji buto dalis už 101 400 Eur kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš S. K. 2500 Eur avanso, 2500 Eur minimalių nuostolių, 7150 Eur turto pagerinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12150 Eur), skaičiuojant nuo šios bylos iškėlimo teisme (2016-07-08 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 273,38 Eur žyminio mokesčio, 2760 Eur advokatės išlaidų ieškovų E. S. ir L. S. naudai. Atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, jog byloje nekyla ginčo dėl šalių ketinimų, sutarties prigimties, esmės bei dalyko, nes kaip ieškovai, taip ir atsakovas teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2015-10-07 d. d. preliminariąja sutartimi atsakovas ketino parduoti, o ieškovai nupirkti gyvenamąjį namą su žemės sklypo dalimi, priklausančius atsakovui nuosavybės teise (dėl gyv.namo) bei BM „Valbusta“ nuosavybės teise (dėl žemės sklypo dalies), už sutartą kainą iki aptarto termino.Svarstant ginčą, dėl kokių aplinkybių nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje svarbu nustatyti ar ieškovams buvo suteikta svarbi informacija dėl trečiųjų asmenų pretenzijų į perkamą turtą: į 110,55 kv.m. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi, priklausančiu MA „“Valbusta“. Kaip nustatyta byloje, šalims 2015-10-07 d. sudarant Turto preliminariąją sutartį, oficialių trečiųjų asmenų pretenzijų į šį turtą nebuvo, nekilnojamojo turto suvaržymo faktų valstybės įmonėje „Registrų centras“ nebuvo įregistruota ir išviešinta. Teismas konstatavo, jog Preliminariosios sutarties 3.2. p. yra nurodyta, kad turto naudojimo ir/ar disponavimo apribojimų/suvaržymų nėra, t.y. atsakovas ieškovams neatskleidė, kad MB „Valbusta“ narė J. K. turi pretenzijų į ieškovų ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą dėl šio turto priklausomybės. Atsakovo teiginys, kad jis ieškovams minėjo dėl J. K. pretenzijų į ginčo turtą atmestinas, nes neįrodytas, be to, pačioje sutartyje raštu nurodyta priešingai. Turtas teisminio ginčo objektu tapo būtent dėl atsakovo priimtų sprendimu ir turtinių santykių su MB „Valbusta“ nare J. K.. Sprendime nurodyta, jog pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis iš esmės nesudaryta dėl to, kad pradėtas teisminis ginčas dėl turto priklausomybės, o vėliau turtas buvo areštuotas, todėl laikytina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, t. y. jam buvus nesąžiningu ikisutartiniuose santykiuose. Teismas pažymėjo, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovai būtų nepajėgę įsigyti sutarto Preliminaria sutartimi turto, t.y. kad pagrindinė gyvenamo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovų kaltės (CK 178 str.). Teismas atsižvelgė į tai, kad 2015-12-04 d. ieškovė L. S. sudarė sutartį su UAB „NT partneriai“ dėl nuosavybės teisės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis šio buto vidutinė rinkos kaina sudarė 77400 Eur, butas buvo parduotas 2016-02-19 d. už 103000 Eur. Tai paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovai būtų finansiškai nepajėgę įsigyti 110,55 kv.m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi, priklausančiu AM „“Valbusta“ už 101400 Eur. Be to, atsakovo nurodytas nuomos sutarties su teise nupirkti turtą projektas, nors ir pateiktas ieškovų, tačiau nepasirašytas ir taip pat neįrodo ieškovų finansinių sunkumų, nes surašytas dėl to, kad ieškovams tapo žinoma dėl turto priklausomybės vykstančio teisminio proceso. Nuomos 2016 m. kovo 15 d. sutarties su teise atpirkti turtą projekto Specialiosiose sąlygose yra aiškiai apie tai nurodyta. Teismui nustačius aplinkybę, kad pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės, iš pastarojo Preliminarios sutarties 6.2 p. pagrindu buvo priteista: ieškovų sumokėtas 2500 Eur dydžio avansas (Sutarties 5.1 p.), analogiška 2500 Eur dydžio suma, kaip šalių sutarti minimalūs nuostoliai. Teismas pažymėjo, kad nuostolių suma nėra neadekvačiai didelė palyginus su perkamo turto kaina (101400 Eur), be to, tokio pat dydžio nuostolių suma (2500 Eur) užtikrinti ir atsakovo minimalūs nuostoliai, jei pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl pirkėjų (ieškovų) kaltės (Sutarties 6.1 p.). Preliminarios sutarties 6.2 p. šalys sulygo, kad pardavėjas (atsakovas) turi atlyginti pirkėjams (ieškovams) visas patirtas su Turto pagerinimu susijusias išlaidas pagal pirkėjo pateiktas sąskaitas-faktūras ir pirkimo čekius. Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 7150 Eur turto pagerinimo išlaidų, kurių atsakovas atsisakė atlyginti, be kitų motyvų nurodant, kad sąskaitos –faktūros bei pirkimo čekiai jam dėl turto pagerinimo nepateikti, o statybos darbus atliko neatestuotas darbuotojas. Teismas spręsdamas atsakovo argumentus, atsižvelgė į tai, kad Preliminariosios sutarties 4.7 p. leido ieškovams tokius turto pagerinimus daryti pagal Priede Nr. 3 nurodytų atliekamų darbų ir apdailos aprašo sąrašą, pasirašyta atsakovo ir su juo suderinta, todėl atsakovo motyvas, kad šie darbai yra individualūs ir netiks kitiems pirkėjams, neturi įtakos sprendimo priėmimui. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį dėl 1500 Eur priteisimo iš ieškovų. Preliminariosios sutarties 4.6.1 p., atsakovas (pardavėjas) iki Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įsipareigojo išmūryti buto antro aukšto vidaus pertvaras pagal Pirkėjo pateiktą antro aukšto pertvarų išdėstymo planą. Tai reiškia, kad šie papildomi darbai yra susitarimo dalykas ir įskaičiuoti į bendrą perkamo turto 101400 Eur kainą. Vadinasi, atsakovas įsipareigojo Turtą parduoti su išmūrytomis namo antrojo aukšto vidaus pertvaromis už 101400 Eur kainą ir šis susitarimas yra sutarties dalis. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, jog byloje nėra įrodymų, kad mūrijimo ir vidaus pertvaros yra įrengtos pagal specifinį, išskirtinį ar netradicinį individualų (nestandartinį) projektą, kuris jokiu būdu netiks kitam galimam turto pirkėjui. Kaip matyti iš prekių paslaugų pirkimo-pardavimo 2015-10-28 d. kvito, šiuos darbus atliko tas pats liudytojas A. V. už 1500 Eur (b.l. 28), todėl teismui konstatavus atsakovo kaltę dėl pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, šios išlaidos tenka atsakovui ir iš ieškovų nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

A. S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: Teismas vertino šalių santykius praėjus datai, kuomet turėjo būti pasirašyta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutarties, nors turėjo vertinti šalių elgesį iki šios sutarties sudarymo. Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P., padarius užklausimus, informavo ieškovus apie 2015-12-11 d. įregistruotą VĮ „Registrų centras“ juridinį faktą dėl turto, taip pat ieškovų turto pardavimas už 103 000 Eur, nuomos 2016-03-15 sutarties su teise atpirkti turtą surašymas – tai faktai, vykę po datos, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti šalių elgesį iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas, pagrįstai tikėdamasis, jog ieškovai nupirks ginčo turtą išsprendę savo finansinius sunkumus (pardavę savo gyvenamąjį turtą arba iš Banko paėmę paskolą), ginčo turto pagerinimo darbų nekontroliavo, juos atliko ieškovai (abu ieškovai yra statybos inžinieriai) pagal jų pačių parengtą projektą. Atsakovas iki šios dienos daugumos atliktų darbų nematė (juos pamatyti reikia daužyti grindis), liudytoju apklaustas A. V. patvirtino, jog visi darbai net nėra atlikti, todėl net nėra galimybės atlikti sistemų bandymus. Dėl darbų, kuriuos įmanoma pamatyti - neįmanoma nustatyti, ar jie atlikti pagal projektą, ar medžiagos jiems atlikti panaudotos pagal ieškovų nubraižytą projektą. Pagerinimo išlaidas patvirtinantys dokumentai yra ieškovų žinioje, tai patvirtino ir liudytojas A. V. (dėstoma žemiau). Kadangi ieškovai taip ir nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų (dėstoma žemiau), iki šios dienos nėra galimybės nustatyti, kokios medžiagos darbams atlikti yra panaudotos, ginčo turto su tokiais darbais niekam negalima pardavinėti, kadangi nėra darbų atlikimo ir medžiagų garantijos (šie dokumentai yra pas ieškovus, ir Teismui jie nepateikti). Nėra galimybės nustatyti ir darbų apimties, medžiagų kokybės. J. K. ieškinio pateikimas teismui – nuo atsakovo S. K. nepriklausančios aplinkybės, nepatvirtinančios jokios atsakovo kaltės dėl nesudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas, kaip MB Valbusta vadovas teikdamas teismui ieškinį J. K. dėl skolos (neįnešto piniginio įnašo priteisimo), negalėjo numatyti, kad J. K. pateiks ieškinį atsakovui. J. K. ieškinio pagrįstumas iki šios dienos nėra įrodytas. Ieškinio pateikimas savaime neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Vykstantis teisminis ginčas ir atsakovo nesutarimai su J. K. nesudaro jokio pagrindo teigti, kad dėl nesudarytos pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties kaltas atsakovas. Ieškovai žinojo apie vykstančius ginčus ir apie juos buvo informuojami. Teisminį ginčą su J. K. inicijavo atsakovas, kaip MB Valbusta vadovas, siekdamas pagerinti MB Valbusta turtinę padėtį. J. K. ieškinys atsakovui – aplinkybė, nepriklausanti nuo atsakovo, ir niekaip neįtakojusi šios bylos šalių santykių. Ieškovai, neturėdami pakankamai lėšų įgyti ginčo turtą, vilkino pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, todėl turi prisiimti neigiamą atsiradusių padarinių riziką. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė ir patvirtino, jog iš atsakovo ginčo turtą turėjo nupirkti arba pardavę savo gyvenamąją vietą, arba imdami antrą paskolą iš banko. Byloje liudytoju apklaustas nekilnojamojo turto agentas A. P. patvirtino, jog atsakovai ginčo kotedžą žadėjo ir finansiškai buvo pajėgūs pirkti tik tada, kai bus parduotas jų gyvenamasis ir Bankui įkeistas būstas. Ieškovams būsto parduoti iki datos, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, nepavyko. Byloje pateikta 2016 02 19 buto ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies pirkimo-pardavimo sutartis (t. 2, b.l. 32-44) patvirtina, jog ieškovai savo gyvenamąjį būstą pardavė tik 2016 02 19. Taigi, ieškovai neužtikrino savo pajėgios finansinės padėties įgyti ginčo turtą (Preliminarios sutarties 4.5 p.). Tai patvirtina ir pridedamas VĮ Registrų Centras išrašas apie ieškovų įgytą butą 2016-07-01 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. SK-6859, kuris, atkreiptinas dėmesys, yra įkeistas Bankui. Tai, kad ieškovai butą nusipirko pardavę ankstesnįjį, tik patvirtina atsakovo nurodomas aplinkybes, jog ieškovai ginčo turto neįgijo ir pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties pasirašymą vilkino todėl, kad neturėjo finansinių galimybių įgyti ginčo turtą. Ieškovai, kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, yra statybos inžinieriai. Taigi, ieškovai turi žinių ir kompetencijos tiek statybos darbų atlikime, tiek tokio pobūdžio sutarčių ir sandorių sudaryme. Ieškovai suprato/negalėjo nesuprasti, jog įvardintus statybos darbus atliekantis asmuo neturi kompetencijos juos atlikti. Dar daugiau, toks asmuo negali prisiimti jokios rizikos dėl netinkamai atliktų darbų. Atitinkamai, visi Rangos sutartimi tarp ieškovų ir A. V. sutarti darbai atlikti nebuvo (2017 02 10 antstolio faktinių aplinkybių protokolas (t. 2, b.l. 92-93). Nors ieškovai nurodė, kad įvardinti darbai pagal Rangos sutartį (t. 1, b.l. 32-33, Rangos sutarties 2 p.) buvo atliekami pagal jų parengtą projektą, tačiau ieškovai projekto su atsakovu nederino ir nesitarė dėl turto pagerinimo darbų, atsakovas manė, jog ieškovai įsigis ginčo turtą. Šių ir toliau dėstomų aplinkybių kontekste, būtent ieškovams tenka pareiga prisiimti neigiamas atliktų darbų pasekmes, pagrinde siejamas su tuo, kad naujasis ginčo turto savininkas darbus turės atlikti iš naujo/ginčo turtu apskritai nesusidomės. Atsakovas, pagrįstai tikėdamasis, jog ieškovai įgis ginčo turtą, aktą, kuriame nurodytas 100 proc. baigtumas, pasirašė tik todėl, kad šis dokumentas buvo reikalingas ieškovams gauti paskolą ginčo turto pirkimui, kas tik patvirtina, jog atsakovas dėjo pastangas sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje ieškovai nepateikė nei sąskaitų faktūrų, nei pirkimo čekių, nei darbų atlikimo aktų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimus. Ieškovai privalėjo pateikti sąskaitas faktūras ir pirkimo čekius, kadangi šie dokumentai, priešingai negu kad teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, yra ieškovų žinioje. Tai, kad turto pagerinimo išlaidas patvirtinantys dokumentai yra pas ieškovus, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. V.. Aplinkybė, jog ieškovai nepateikė prašomų dokumentų, pirmosios instancijos teismo turėjo būti išspręsta ieškovų nenaudai atmetant jų reikalavimus, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas, kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog “Šias aplinkybes patvirtino teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju A. V., nurodydamas, kad medžiagas pirko pats, o jų įsigijimo dokumentus ieškovams neperdavė.” (Skundžiamo sprendimo 9 lapas). A. V. patvirtino priešingai – jog visus pagerinimo išlaidas patvirtinančius dokumentus perdavė ieškovams. Ieškovė klaidino teismą teigdama, neva tai jokių turto pagerinimo išlaidų neturi. Tuo atveju, jei ieškovams nebūtų buvę perduoti pagerinimo išlaidas patvirtinantys dokumentai, jie neabejotinai būtų reiškę pretenzijas. Akivaizdu, jog teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės klaidingais argumentais, neva tai jokių turto pagerinimo dokumentų ji neturi, ir nepagrįstai iškraipė A. V. parodymus. Dar daugiau, liudytojas A. V. patvirtino, jog dalį medžiagų pirko pats ieškovas (2017 02 09 teismo posėdis, įrašo laikas nuo__1.12), o kitą dalį medžiagų įsigijimo dokumentų liudytojas A. V. atidavė Ieškovui ((2017 02 09 teismo posėdis, įrašo laikas nuo__1.20). Dėl ieškovų nepateiktų dokumentų, iki šios dienos nėra aišku, kokios medžiagos sunaudotos atliekant turto pagerinimus, nėra atlikti jokie sistemų bandymai, atliktais turto pagerinimais niekas negali naudotis, o atlikti darbai nėra pabaigti. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl 1500 Eur priteisimo iš ieškovų. Kaip išvardinta aukščiau, pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, todėl nustačius ieškovų kaltę dėl pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, šios išlaidos priteistinos iš ieškovų. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepime nurodo tokiu argumentus:. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas vertino ginčo šalių santykius po Preliminariosios sutarties termino pabaigos, nors turėjo vertinti šalių elgesį iki Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Skirtingai negu nurodo atsakovas, teismas sprendime labai plačiai ir išsamiai įvertino ginčo šalių tarpusavio ikisutartinius santykius, buvusius iki 2015-10-07 Preliminariosios sutarties pasirašymo, kas leido teismui konstatuoti, jog atsakovas buvo nesąžiningas ikisutartiniuose santykiuose. Atsakovo nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose teismas sprendime tinkamai pagrindė, konstatuodamas, kad prieš pasirašant 2015-10-07 Preliminariąją sutartį, atsakovas neatskleidė ieškovams jam žinomos informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis) apie tai, kad faktiškai iki Preliminariosios sutarties sudarymo jau egzistavo neteisminis ginčas tarp atsakovo ir pretenzijų turėtojos J. K. dėl ieškovų Preliminariąja sutartimi ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto teisinės kokybės (turto priklausomybės konkrečiam asmeniui). Teismas sprendime tinkamai konstatavo, kad J. K. pretenzijos, teismo vertinimu, atsakovui turėjo būti žinomos dar anksčiau iki Preliminarios sutarties su ieškovais sudarymo, todėl jiems turėjo būti atskleista, be to, ši aplinkybė galėjo būti esmine ieškovų apsisprendimui dėl turto įsigijimo. Atsakovas neatskleidė ieškovams minėtos informacijos (buvo nesąžiningas ikisutartiniuose santykiuose) ir sudarė Preliminariąją sutartį, kurios pagrindu iki 2016-01-07 turėjo būti sudaryta Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis.. Ieškovai nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovų kaltės – finansinio nepajėgumo atsiskaitytu už ginčo turtą. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendime konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog ieškovai būtų nepajėgę įsigyti sutarto Preliminaria sutartimi turto, t.y. kad Pagrindinė gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovų kaltės (CK 178 str.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovų finansinį nepajėgumą atsiskaityti už turtą. . Ieškovai nesutinka su atsakovo motyvais, kad ieškovai statybos projekto su atsakovu nederino ir nesitarė dėl turto pagerinimo darbų, nes atsakovas manė, jog ieškovai įsigis ginčo turtą. Šis teiginys prieštarauja Preliminariosios sutarties sąlygoms. Šalys Preliminariosios sutarties 4.7 punkte susitarė, kad visi pirkėjo atlikti turto vidaus apdailos įrengimo darbai nuo Priede Nr. 3 nurodytų atliktų darbų ir apdailos aprašo bus skaitomi kaip turto pagerinimas; 6.2 punkte susitarė, kad pardavėjas privalės atlyginti visas pirkėjo patirtas su turto pagerinimu susijusias išlaidas pagal pirkėjo pateiktas sąskaitas-faktūras ir pirkimo čekius. Tai patvirtina, kad šalys susitarė dėl ieškovų teisės atlikti turto pagerinimo darbus ir jų kompensavimo tvarkos. Nei šiomis Preliminariosios sutarties sąlygomis, nei kitomis atsakovas nekėlė reikalavimų ieškovui dėl konkrečios rangovo kvalifikacijos ir gebėjimų, o atvirkščiai, kaip yra konstatuota teismo sprendime ir pripažino pats atsakovas, rangovo A. V. kandidatūrą pats atsakovas pasiūlė ieškovams, iš anksto žinodamas, kokius darbus ieškovai ketina atlikti, su atsakovu buvo raštu suderintas Preliminariosios sutarties priedas Nr. 1 „Patalpų planas“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliantas pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus byloje – 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-1089-275/2018, kuriuo patenkintas MB „Valbusta“ ieškinys ir atmestas J. K. priešieškinis, kas patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad ieškovai galėjo pirkti ginčo turtą. Kolegija įvertinusi, jog prašomas prijungti dokumentas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču, jo nepriima (CPK 314 str.). Byloje nustatyta, jog 2015-10-07 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl 110,55 kv.m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi, priklausančiu AM „“Valbusta“, pardavimo, pagal kurią ieškovai (pirkėjai) įsipareigojo pirkti, o atsakovas (pardavėjas) parduoti nurodytą gyvenamąjį namą sutariant, kad pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2016-01-07 d. už 101400 Eur (Sutarties 1.1. , 2.1., 3.1.-3.3. p.p.). Sutarties 3.2. p. yra nurodyta, kad turto naudojimo ir/ar disponavimo apribojimų/suvaržymų nėra, o pirkėjai pareiškė, kad finansiškai pajėgūs sumokėti sutartyje numatytą turto kainą, o jei dėl šios sąlygos nebus sudaryta Turto pirkimo-pardavimo sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl pirkėjų kaltės. Be to, atsakovas (pardavėjas) Sutarties 4.6.1 p., iki Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, įsipareigojo išmūryti buto antro aukšto vidaus pertvaras pagal Pirkėjo pateiktą antro aukšto pertvarų išdėstymo planą, o ieškovams buvo leista Sutarties 4.7 p. pagrindu atlikti Turto vidaus apdailos įrengimo darbus pagal Priede Nr. 3 nurodytų atliktų darbų ir apdailos aprašą ir bus įskaitomi kaip Turto pagerinimas. Vykdant Preliminarios sutarties 5.1 p. 2015-10-11 d. ieškovas į atsakovo asmeninę sąskaitą sumokėjo 2500 Eur avanso. Šalys susitarė, jei pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl pirkėjo (ieškovų) kaltės, jų sumokėtas 2500 Eur avansas lieka Turto pardavėjui (atsakovui) kaip patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, be to, visi pirkėjo (ieškovų) Turto pagerinimai lieka pardavėjo (atsakovo) atsakomybėje (Sutarties 6.1 p.). Taip pat, jei pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės, ieškovų sumokėtas 2500 Eur avansas jiems grąžintinas per 10 d. nuo 2016-01-07 d. bei sumokama 2500 Eur suma kaip šalių aptarti minimalūs pirkėjo (ieškovų) nuostoliai, o, be to, visi pirkėjo (ieškovų) Turto pagerinimai pardavėjo (atsakovo) atlyginami pagal pirkėjo (ieškovų) pateiktas sąskaitas-faktūras ir pirkėjo (ieškovų) čekius (Sutarties 6.2 p.)Kaip nustatyta byloje, šalys iki 2016-01-07 d. nesudarė pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties. Ginčas byloje kilo, dėl kuriuos šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.

Dėl atsakovo kaltės, kaip priežasties pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymui, konstatavimo

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino šalių santykius praėjus datai, kuomet turėjo būti pasirašyta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutarties, nors turėjo vertinti šalių elgesį iki šios sutarties sudarymo. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ginčo šalių tarpusavio ikisutartinius santykius, buvusius iki 2015-10-07 preliminariosios sutarties pasirašymo, kas leido teismui konstatuoti, jog atsakovas buvo nesąžiningas ikisutartiniuose santykiuose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas tinkamai neinformavo ieškovų dėl trečiųjų asmenų pretenzijų į ketinamą perleisti turtą bei ginčų neišsprendė iki termino sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo dienos. Kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kaip išsisprendė atsakovo ginčas su trečiuoju asmeniu, nes jo kaltė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo pasireiškia būtent reikiamos informacijos apie turtą tinkamu neatskleidimu. Todėl aplinkybės, ar trečiųjų asmenų pretenzijos atsakovui dėl ginčo turto buvo pagrįstos ar ne, nesudaro pagrindo konstatuoti, nesant atsakovo kaltės dėl to, jog jis neinformavo ieškovus apie tai, jog tokios pretenzijos yra, bei kliūčių sudaryti sandorį nepašalino iki termino pabaigos. Atsakovo argumentai, jog ieškovai buvo informuoti apie ginčą, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 178 str.), o vien atsakovo paaiškinimas negali būti pakankamu įrodymu tai patvirtinti. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų A. K., A. P. parodymus, kad ieškovai atsakovo buvo tinkamai žodžiu informuoti dėl turto problemų, ieškovai turėjo finansinių problemų, vertino kritiškai. Preliminariosios sutarties 3.2. p. yra nurodyta, kad turto naudojimo ir/ar disponavimo apribojimų/suvaržymų nėra, tačiau kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas jau pasirašant preliminarią sutartį atsakovui buvo žinomos trečiojo asmens pretenzijos į turtą, o šios informacijos jis tinkamai neatskleidė ieškovams. Be to, CK 6.321 str. 3 d. įpareigoja pardavėją patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat, kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ir neapribota. Taip pat pagal Preliminarios sutarties 4.3 p. būtent pardavėjas privalo užtikrinti, kad turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai visi Turto dokumentai būtų tinkamai paruošti. Dėl to kolegija nurodo, jog sprendime padaryta išvada, kad turtas teisminio ginčo objektu tapo būtent dėl atsakovo priimtų sprendimų ir turtinių santykių su MB „Valbusta“ nare J. K., yra pagrįsta.

Dėl ieškovų finansinio nepajėgumo atsiskaityti už ginčo turtą

Apeliantas nurodo, jog ieškovai ginčo turto neįgijo ir pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties pasirašymą vilkino todėl, kad neturėjo finansinių galimybių įgyti ginčo turtą. Šiuos argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovė 2015-12-04 sudarė sutartį su UAB „NT partneriai“ dėl nuosavybės teisės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis šio buto vidutinė rinkos kaina sudarė 77400 Eur, butas buvo parduotas 2016-02-19 d. už 103000 Eur. Tai paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovai būtų finansiškai nepajėgę įsigyti 110,55 kv.m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi už 101400 Eur. Vien tai, jog butas buvo parduotas ne iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pasibaigimo, nesudaro pagrindo abejoti ieškovų galimybe įgyti ginčo turtą, nes šalys sudarydamos pagrindinę sutartį gali nustatyti kainos sumokėjimo momentą nebūtinai sutarties sudarymo dienai.

Dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo

Apeliantas ginčija teismo sprendimą ir dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo iš jo ieškovų naudai. Nurodo, jog byloje ieškovai nepateikė nei sąskaitų faktūrų, nei pirkimo čekių, nei darbų atlikimo aktų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimus. Ieškovai privalėjo pateikti sąskaitas faktūras ir pirkimo čekius, kadangi šie dokumentai, priešingai negu kad teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, yra ieškovų žinioje.Byloje nustatyta, jog šalys Preliminariosios sutarties 4.7 punkte susitarė, kad visi pirkėjo atlikti turto vidaus apdailos įrengimo darbai nuo Priede Nr. 3 nurodytų atliktų darbų ir apdailos aprašo bus skaitomi kaip turto pagerinimas; 6.2 punkte susitarė, kad pardavėjas privalės atlyginti visas pirkėjo patirtas su turto pagerinimu susijusias išlaidas pagal pirkėjo pateiktas sąskaitas-faktūras ir pirkimo čekius. Tai patvirtina, kad šalys susitarė dėl ieškovų teisės atlikti turto pagerinimo darbus ir jų kompensavimo tvarkos. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai vertino liudytojo A. V. parodymus. Iš minėto liudytojo parodymų matyti, jog jis tiksliai nenurodė, kiek ir kokius medžiagų įsigijimo dokumentus yra perdavęs ieškovams. Kolegija pažymi, jog byloje nustatyta aplinkybė, jog rangovo A. V. kandidatūrą parinko ir pasiūlė pats atsakovas. Be to, atsakovui iš anksto buvo žinoma, kokius darbus ieškovai ketina atlikti, nes su atsakovu buvo raštu suderintas Preliminariosios sutarties priedas Nr. 1 „Patalpų planas“. Liudytojas A. V. patvirtino, jog pinigus ( 7150 EUR) iš ieškovų už atliktus darbus yra gavęs. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir nekilnojamo turto registre padarytais įrašais apie turto baigtumą, kurį patvirtino pats atsakovas, kaip turto savininkas. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovų reikalavimas dėl turto pagerinimo išlaidų yra tinkamai pagrįstas ir tenkintas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, kad turi būti sąskaitos-faktūros ir pirkimo čekiai, o vadovavosi protingumo kriterijumi, įtvirtintame CK 1.5 str., nes rangos darbus atliko ne ieškovas, o rangovas A. V. savo medžiagomis ir lėšomis, pačiam atsakovui pasiūlius, statybos darbus atsakovas priėmė, užpildė Deklaraciją, kuri buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. Byloje konstatavus atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, sprendime tinkamai išspręstas atsakovo priešieškinio reikalavimas, t.y. atsakovo reikalavimas dėl 1500 Eur priteisimo iš ieškovų atmestas pagrįstai.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

Ieškovai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovų naudai lygiomis dalimis priteistinos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos - 800 Eur (CPK 93,98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo S. K. ieškovų E. S. ir L. S. naudai lygiomis dalimis 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andrius IgnotasJelena ŠiškinaRūta Veniulytė-Jankūnienė