Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, šeimyninė padėtis nežinoma, darbovietė nežinoma, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvos Respublikoje:

1) 2008-12-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėn.; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2009-03-23 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; subendrinus su 2008-12-15 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2011-04-19 išbrauktas iš Pataisos inspekcijos įskaitos, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2012 m. kovo 18 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė keliu V. V. (dabar D,) į veidą, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje, viršutinio žandikaulio pirmų dantų išmušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, nes byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad kaltinamasis yra užsienyje ir duomenys, kad jis žino apie posėdžio laiką bei vietą, tačiau vengia atvykti į teismą. Joniškio apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą (1 t., b. l. 159-160). Teisme iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos (UKCA) gautas pranešimas, kad kaltinamajam M. G. teismo šaukimas į rengiamą teisiamąjį posėdį, kuris vyks 2019 m. gruodžio 17 d. 9 val. Joniškio rajono apylinkės teisme, įteikti adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 110). Kaltinamasis į teismo posėdį neatvyko, priežasčių, dėl kurių negalėtų atvykti į teismą, nepranešė. Į 2020 m. liepos 27 d. 13 val. 30 min. teisiamąjį posėdį kaltinamajam M. G. teismo šaukimas siųstas jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos pašto siuntų sekimo išrašo matyti, kad teismo šaukimas adresatui įteiktas 2020-07-15 (2 t., b. l. 160). Įvertinus tai, kad kaltinamasis M. G. buvo tinkamai informuotas apie 2020-07-27 teisiamąjį posėdį, gavo teismo šaukimą, jam yra žinoma apie posėdžio vietą bei laiką bei M. G. yra žinoma dėl kokios nusikalstamos veikos jis yra kaltinamas, Lietuvoje jis nesurastas, Europos arešto orderis nebuvo išduotas, jo interesus atstovauti paskirtas advokatas, laikytina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant nepakenks teisminio nagrinėjimo išsamumui bei leis įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtintą teismo pareigą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti sprendimą (BPK 1, 2 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis, 240 straipsnis).

Kaltinamojo gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinimas suprantamas, jis palaiko kaltinamojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu išsakytą poziciją ir kaltės nepripažįsta. Iš liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jie buvo pasipiktinę ne kaltinamojo, o nukentėjusiojo veiksmais – nukentėjusysis įžeidinėjo kaltinamąjį ir pastarojo draugus. M. G. veiksmai nebuvo nukreipti į viešąją tvarka, tai buvo dviejų žmonių konfliktas ir viešoji tvarka nebuvo pažeista, todėl M. G. prašo išteisinti pagal BK 284 straipsnį ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti. Kaltinamojo veiksmuose gali būti tik BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai. 2012 metais BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. G. parodė, jog su jam pateiktu įtarimu jis susipažino pilnai, įtarimas aiškus ir suprantamas, savo kaltę jis pripažįsta iš dalies, V. V. sudavė gindamasis. 2012 m. kovo 18 d. naktį, apie 1 val. su draugais sėdėjo R. M. automobilyje „Audi“, raudonos spalvos, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Aikštelėje dar stovėjo apie šešis automobilius. Nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pusės link pašto pamatė einančius du vaikinus. Vienas iš vaikinų, praeidamas kita gatvės puse pro automobilių stovėjimo aikštelę, atsisuko į aikštelę ir ėmė keiktis necenzūriniais žodžiais, rodyti nepadorius rankų gestus – „fakus“. Atidaręs automobilio langą, paklausė vaikino „kam čia rodai?“, tačiau vaikinas keikdamasis nuėjo toliau. Iš vaikino elgsenos suprato, kad pastarasis yra neblaivus. Kai minėti du vaikinai priartėjo prie pašto, jis R. M. pasakė važiuoti iki vaikinų ir paklausti „ko jie tuos „fakus“ čia kaišioja“. Jie nuvažiavo ir sustojo aikštelėje prie vaistinės. Visi trys automobilyje buvę vaikinai išlipo ir nuėjo link tų vaikinų, o merginos liko automobilyje. Vaikinus pasivijo prie notarų biuro. Prie vaikinų ėjo taikiais sumetimais, muštis nenorėjo, tik kad šie atsiprašytų už nepadorius gestus. Jis priėjo prie vaikino, kaip vėliau sužinojo V. V., ir pasakė: „ko „fakais“ mojuoji? Atsiprašyk“. Vaikinas atsakė, kad nežada nieko atsiprašinėti ir rankos kumščiu trenkė jam į veidą. Pataikė į lūpą ir ją prakirto, tada apkabino jį per sprandą ir pargriovė ant žemės. Kažkuris iš vaikinų pasakė „eikit vienas ant vieno“. Ištrūkęs iš V. V., griebė pastarajam už galvos ir gindamasis keliu spyrė V. V. į veidą. Konkrečiai į veidą netaikė, tiesiog taip gavosi. Tada jie grįžo į automobilį. Konfliktą ir muštines sukėlė pats V. V., kuris pirmas jam sudavė, o jis sudavė gindamasis. Su V. V. ėjęs vaikinas buvo ramus, į muštines nesivėlė (1 t., b. l. 56-57, 61, 65).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. V. (dabar D.) ir liudytojai apklausti nebuvo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. (dabar D.) parodė, kad 2012 m. kovo 18 d. apie 1 val. su draugu E. A. ėjo pas draugą. Eidamas (duomenys neskelbtini), pastebėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „Audi“, iš kurio švietė jam į akis lazeriu. Supykęs, šūktelėjo keletą keiksmažodžių ir parodė nepadorų gestą – „faką“. Prie pašto perėję gatvę pamatė, kad minėtas automobilis „Audi“ privažiavo ir sustojo prie pėsčiųjų perėjos. Iš automobilio išlipo trys vaikinai. Vienas iš jų pribėgo prie jo, paklausė „ko čia raunies?“ ir pareikalavo atsiprašyti. Jis atsakė, kad neatsiprašys. Tada vaikinas viena ranka griebė jam už gerklės. Jis taip pat viena ranka suėmė vaikinui už kaklo ir dešine ranka apglėbė jo sprandą, tačiau pamatęs ateinančius vaikino draugus, pastarąjį paleido. Tada vaikinas griebė jam už sprando, palenkė galvą ir keliu sudavė smūgį jam į veidą. Nuo smūgio jam išlūžo du priekiniai dantys. Jis vaikinui nesudavė nei vieno smūgio. Kaip buvo sužalota kaltinamajam lūpa paaiškinti negali. Galėjo sužaloti, kai stumdėsi ir smaugė, bet pirmas jam nesudavė. Mano, kad muštynes išprovokavo jo pasakyti keiksmažodžiai ir parodyti nepadorūs gestai. Dalinai jaučiasi kaltas dėl muštynių (1 t., b. l. 10, 11-12, 13).

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu M. G. nurodė, kad niekas jų automobilyje neturėjo lazerio ir į nukentėjusįjį nešvietė, konflikto metu nukentėjusysis pirmas jam sudavė smūgį ir prakirto lūpą. Nukentėjusysis V. V. nurodė, kad būtent iš raudonos spalvos automobilio švietė lazeriu ir tai jį sunervino, M. G. pirmas nesudavė, lūpą galėjo prakirsti, kai stumdėsi ir pastarąjį smaugė (1 t., b. l. 68-69).

Teisiamajame posėdyje paklaustas atvykęs liudytojas M. G. parodė, kad su M. G. anksčiau buvo draugai, dabar daugiau kaip penkis metus nebebendrauja. Įvykio nebepamena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojas M. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. kovo mėnesio viduryje, dienos nepamena, bet buvo šeštadienio vakaras, atvažiavo su draugais į (duomenys neskelbtini). Po 24 valandos eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė jam iš priekio ateinančius du vaikinus, o šiems iš paskos pažįstamus M. G., M. ir S. Matė, kaip M. G. priėjo prie vieno iš tų dviejų nepažįstamų vaikinų ir pasakė „atsiprašyk“. Tas vaikinas atsakė „neatsiprašysiu“ ir rankos kumščiu trenkė M. G. į veidą, abu susistumdė. Tai vyko prie notarų kontoros pastato sienos. Matė kaip vaikinas ranka apglėbė M. G. už kaklo ir smaugė. Dar spėjo pamatyti, kaip M. G., bandydamas išsilaisvinti, kojos keliu spyrė vaikinui. Jis nenorėdamas kištis į konfliktą, nuėjo. Kiti vaikinai stovėjo ir nieko nedarė (1 t., b. l. 46-47).

Liudytojas E. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. kovo 18 d. naktį su draugu V. V. ėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Einant centru matė automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, stovinčius 5-6 automobilius. Einant pro šalį, iš raudonos spalvos „Audi“ automobilio jiems su V. V. į akis švietė lazeriu. Abu buvo išgėrę. V. V. supykęs kad šviečia lazeriu, pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais, rankomis rodyti nepadorius gestus – „fakus“. Prie pašto perėjo per gatvę ir pamatė, kad atvažiuoja minėtas „Audi“ automobilis. Iš automobilio išlipo trys vaikinai ir pribėgo prie jų. Vienas vaikinas priėjo prie V. V. ir pasakė: „ko čia raunies? Atsiprašyk“. V. V. atsakė: „pasvajok“. Tada tas vaikinas čiupo V. V. už gerklės. Pastarasis taip pat čiupo vaikinui už gerklės. Matė kaip besistumdydami vaikinai vienas kitą apkabino per sprandą. Vienu metu V. V. atsisuko į juos ir vaikinas, su kuriuo V. V. stumdėsi, griebė V. V. už sprando, palenkė pastarojo galvą ir keliu vieną kartą spyrė į veidą. Po to, vaikinai dingo. Mano, kad V. V. dalinai kaltas dėl muštynių, nes jei nebūtų vartojęs keiksmažodžių ir rodęs nepadorių gestų, muštynių nebūtų buvę. Jis nematė, kad V. V. būtų sudavęs vaikinui. Kaip M. G. buvo prakirsta lūpa, pasakyti negali. Ar kas iš pašalinių asmenų galėjo matyti muštynes, pasakyti negali (1 t., b. l. 32-33, 34).

Liudytoja G. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. naktį iš kovo 17 d. į kovo 18 d. ji, E. V., M. G. sėdėjo pastarojo draugo automobilyje „Audi“ prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Viso buvo penkiese, kalbėjosi. Kitoje gatvės pusėje pamatė du vaikinus. Vienas jų nei iš šio, nei iš to pradėjo rodyti į jų pusę nepadorius gestus – „fakus“, keiktis. Aikštelėje buvo dar keletas automobilių. Ji iš elgesio suprato, kad vaikinai neblaivūs. Antras vaikinas ėjo ramiai. Ji pasibaisėjo tokiu vaikino elgesiu, ją kaip merginą tai žeidė. M. G. atidarė automobilio langą ir paklausė kas tam vaikinui nepatinka, jie tarpusavyje susižodžiavo. Vaikinai perėję per pėsčiųjų perėją, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jie nuvažiavo link pastarųjų, nes vaikinai norėjo paklausti kodėl jiems buvo rodomi „fakai“. Vairuotojas automobilį paliko aikštelėje prie vaistinės ir visi trys vaikinai nuėjo. Po maždaug 5 minučių vaikinai grįžo. M. G. iš burnos bėgo kraujas, lūpoje buvo žaizda. M. G. minėjo, jog buvo susikibęs su vienu vaikinu. Ji muštynių nematė, nes užstojo pastatas. Mano, kad muštynės įvyko dėl paties nukentėjusiojo kaltės, nes jis keikėsi, rodė „fakus“, visus įžeidinėjo (1 t., b. l. 37-38).

Liudytojas R. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. kovo 18 d. naktį jis, M., M. G. ir dvi panelės sėdėjo jo automobilyje „Audi 100“ stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Aikštelėje be jų dar buvo kokie šeši automobiliai. Pamatė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės centru ateinančius du nepažįstamus vaikinus. Kažkas iš šalia buvusių automobilių pradėjo švietinėti lazeriu. Vienas iš ėjusių vaikinų atsisuko į jų pusę ir ėmė garsiai keiktis, rodyti nepadorius gestus – „fakus“, visaip įžeidinėti. Jie pasibaisėjo ir pasipiktino tokiu vaikino elgesiu. Antras vaikinas ėjo ramiai. Kai minėti vaikinai prie pašto perėjo per pėsčiųjų perėją ir pasuko link (duomenys neskelbtini) gatvės, jie nutarė privažiuoti ir paklausti kodėl anie vaikinai nepadoriai elgiasi. Jis privažiavo sekančią aikštelę, esančią netoli sankryžos. M. G. su M. pirmi nuėjo link vaikinų, jis ėjo atsilikęs. Merginos liko automobilyje. Priėjęs pamatė, kad vaikinas, kuris rodė „fakus“, laiko prispaudęs prie sienos M. G. ir smaugia. Vienu momentu M. G. ištrūko iš to vaikino rankų, griebė pastarajam už galvos ir vieną kartą spyrė keliu į veidą. Vaikinas užsidengė veidą ir pasilenkė. Jie grįžo atgal į automobilį. Eidamas matė, kad M. G. iš burnos bėga kraujas. Vėliau M. G. jiems parodė praskeltą lūpą. Jie prie vaikinų ėjo taikiai, nenorėjo muštis. Suprato, kad vaikinas pirmas sudavė M. G., o šis smogė gindamasis. Jis buvo pasibaisėjęs vaikino elgesiu centre, mano, kad vaikinas pats yra kaltas dėl muštynių (1 t., b. l. 39-40).

Liudytojas M. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. naktį iš kovo 17 d. į kovo 18 d., su draugais sėdėjo R. M. automobilyje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Aikštelėje buvo dar kokie šeši automobiliai. Nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pamatė du link pašto einančius vaikinus. Vienas iš jų pradėjo į jų pusę rodyti „fakus“, šūkauti, keiktis. Jie buvo nustebę, nemaloniai jautėsi. M. G. liepė R. M. važiuoti link tų vaikinų, kad galėtų paklausti kodėl rodo nepadorius gestus. Automobilį pastatę aikštelėje prie vaistinės, visi trys nuėjo link tų vaikinų. M. G. pirmas pasivijo vaikinus. Atėjęs prie notarinės kontoros pamatė, kad M. G. ginčijasi su „fakus“ rodžiusiu vaikinu. Kažkuriuo momentu tas vaikinas kumščiu smogė M. G. į veidą ir, čiupęs riešu pastarajam už sprando, pargriovė ant notarinės kontoros laiptų ir ėmė smaugti. Jam pasakius „nebandai smaugti“, vaikinas M. G. kiek paleido. Išsilaisvinęs M. G. keliu spyrė vaikinui gindamasis. Po to, visi grįžo į automobilį. Konfliktą ir muštynes sukėlė pats nukentėjusysis. Jis pasibaisėjo to vaikino elgesiu. Antras kartu ėjęs vaikinas buvo ramus. Abu vaikinai atrodė išgėrę. Jie prie vaikinų priėjo draugiškai nusiteikę, tiesiog norėjo paklausti kodėl šie negražiai elgiasi (1 t., b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu M. S. nurodė, kad matė kaip nukentėjusysis pirmas sudavė vieną smūgį M. G. į veidą. V. V. akistatos metu nurodė, kad jis M. G. nesudavė, M. G. lūpa galėjo prasiskirsti grumiantis (1 t., b. l. 43).

Liudytoja E. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. kovo 18 d. naktį ji, G. P. ir trys pastarosios draugai buvo automobilyje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Šalia stovėjo dar keletas automobilių. Nei vienas iš jų neturėjo su savimi jokio lazerio ir niekam nešvietė. Matė kitoje kelio pusėje link pašto einančius vaikinus. Vienas iš jų atsisuko į aikštelės, kur jie stovėjo, pusę ir pradėjo rankomis rodyti nepadorius gestus – „fakus“. M. G. per langą paklausė kam čia rodo „fakus“. Tada vaikinas ėmė necenzūriniais žodžiais koliotis. Kai vaikinai buvo prie pašto, jie nuvažiavo link jų. Vairuotojas automobilį pastatė prie vaistinės ir visi trys vaikinai nuėjo link notarinės, o ji su G. liko automobilyje. Po kokių 5 minučių vaikinai grįžo, M. G. iš burnos bėgo kraujas, buvo prakirsta apatinė lūpa (1 t., b. l. 44-45).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas ir muštynės vyko (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje (1 t., b. l. 5-8).

Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad 2012-03-18 2 val. 11 min. V. V. nustatytas 0,45 prom. girtumas (1 t., b. l. 9).

Iš specialisto išvados Nr. G 605/12(04) matyti, kad V. V. galimai vieno ar daugiau trauminių poveikių į veido sritį pasekoje padaryta kraujosruva kairės akies apatiniame voke, muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje, viršutinio žandikaulio pirmų dantų išmušimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009).

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodytu, kad M. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. M. G. 2012 m. kovo 18 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie pastato (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą keliu V. V. (dabar D.) į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis M. G. kaltę pripažino iš dalies, pripažino sudavęs kojos keliu nukentėjusiajam smūgį į veidą, tačiau teigė, kad taip pasielgė gindamasis.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iš vaikino, kuris keikėsi ir rodė nepadorius gestus, elgsenos suprato, kad pastarasis yra neblaivus, tačiau vis viena pasiūlė draugams pasivyti nuėjusius vaikinus ir išsiaiškinti kam ir kodėl buvo rodomi nepadorūs gestai. M. G., pasivijęs nukentėjusįjį ir pareikalavęs pastarojo atsiprašyti, galėjo ir turėjo tikėtis, kad kils konfliktas, tačiau tai M. G. nesulaikė nuo iš esmės betikslio santykių aiškinimosi. Kaltinamasis apklausos metu nurodė, kad ištrūkęs iš V. V., griebė pastarajam už galvos ir, jo manymu gindamasis, keliu spyrė V. V. į veidą. Tai rodo, kad M. G., smūgio sudavimo nukentėjusiajam metu jau galėjo pasitraukti iš konflikto (pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs), tačiau tyčia smogė nukentėjusiajam keliu į veidą. Be to, ir jėgų santykis konflikto metu buvo kaltinamojo pusėje, nes šalia buvo du jo draugai, o nukentėjusiojo – vienas. Apibendrinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. G. veiksmuose nenustatyta būtinosios ginties sąlygų.

Akivaizdu, kad kaltinamasis M. G. nusikalto viešoje vietoje – pačiame (duomenys neskelbtini) centre, į kurią bet kada gali ateiti kiti žmonės ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Kaltinamasis M. G. kitų žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nesant jokios būtinybės atnaujino jau pasibaigusį žodinį konfliktą su V. V. (dabar D.) ir jo metu sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir parodė aiškų visuomenės negerbimą. Taigi teismas daro išvadą, kad M. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. redakcija).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuomonę, kad M. G. padaryta nusikalstama veika gali būti pripažinta mažareikšme, nes visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys labiau buvo pasipiktinę būtent nukentėjusiojo, o ne kaltinamojo veiksmais. Pats nukentėjusysis apklausos metu pripažino, kad jo veiksmai išprovokavo muštynes. Be to, nukentėjusysis kaltinamajam taip pat padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – praskėlė lūpą.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–387/2008, 2K–427/2010, 2K–500/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad M. G. padarytos veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė. Akivaizdu, kad pradinę konfliktinę situaciją išprovokavo paties nukentėjusiojo teisei priešingi veiksmai (pasakyti necenzūriniai žodžiai, parodyti nepadorūs gestai). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas įvyko tamsiu paros metu, trūko trumpą laiką (liudytojų G. P. ir E. V. parodymai, kad vaikinai grįžo į automobilį maždaug po 5 minučių). Nukentėjusysis prieš kaltinamąjį taip pat panaudojo fizinį smurtą – pastarąjį smaugė, galimai sudavė smūgį ir sužalojo lūpą. Dėl tokio veikos pavojingumo laipsnio nebūtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, ieškinio suma – 55,09 Lt (15,96 Eur). Ieškinyje nurodyta, kad ši suma buvo sumokėta VšĮ Joniškio ligoninei už V. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad V. V. (D.) sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamojo M. G. veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 15,96 Eur suma.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje yra gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-07-28 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. D. (V.) (2 t., b. l. 164). Pažymoje nurodyta, kad advokato R. Ralio nukentėjusiajam šioje byloje teiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 125,72 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. redakcija), vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą Nr. 1-6-874/2020 nutraukti.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. G., gim. (duomenys neskelbtini), 15,96 Eur (penkiolika eurų 96 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš kaltinamojo M. G., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 125,72 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 72 ct) nukentėjusiajam V. D. (V.) suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Kaltinamasis turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalis).