- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-1148-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23441-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- B. T.
- Atsakovas
- R. S., Ž. R., Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. T. patikslintą ieškinį atsakovams R. S., Ž. R., Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą įteisinti buto priestato rekonstrukciją bei ūkinio pastato griovimo ir naujos statybos, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovų atsisakymą duoti sutikimą rekonstruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepagrįstu ir leisti ieškovei be atsakovų rašytinių sutikimų įteisinti atliktus darbus; pripažinti bendraturčių atsisakymą duoti sutikimą garažo ir ūkinio pastato statybos griovimo nepagrįstu ir leisti ieškovei be atsakovų rašytinio sutikimo įteisinti atliktus darbus bei atlikti ūkinio pastato statybą.
2. Ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys nekilnojamojo turto: 121,36 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei šiuo adresu esančių pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas-garažas), pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkio pastatas), pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkio pastatas), 63/100 kitų inžinerinių statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio nekilnojamojo turto bendrasavininkiai yra Ž. R., kuriai priklauso 15/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 15/100 kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. S., priklauso 22/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),1/3 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkio pastatas), ir 22/100 dalys kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat jai nuosavybės teise priklauso 660/1048 dalys 0,1048 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo bendrasavininkiai yra Lietuvos Respublika, kuriai priklauso 157/1048 šio sklypo dalys, ir R. S., kuriai priklauso 231/1048 šio sklypo dalys.
3. Nuosavybės teise valdomojoje žemės sklypo dalyje jai priklausančioje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalyje liečiančioje buto virtuvę - valgomąjį daugiabučio gyvenamojo namo pirmojo aukšto plane, pažymėtame numeriu 3, dušo patalpoje plane pažymėtoje Nr. 4, tambūre plane pažymėtame Nr. 1, ieškovė atliko buto rekonstravimo darbus be statybą leidžiančio dokumento. Siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius, pagal ieškovės užsakymą architektas L. P. 2015 metais atliko neypatingos statinio kategorijos, Daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo ir garažo-ūkinio pastato griovimo bei ūkinio pastato statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje projektą. Dėl šio projekto ir atliktų darbų atsakovų interesai nėra pažeisti. Daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo ir garažo - ūkinio pastato griovimo bei ūkinio pastato statybos (duomenys neskelbtini), projekte numatyta, kad esamas garažas, bei prie jo prijungtas ūkinis pastatas griaunami, o vietoje jų esamame šlaite statomas vieno aukšto ūkinis pastatas su cokoliniu aukštu. Cokoliniame aukšte projektuojamas garažas ir dvi pagalbinės patalpos, o pirmame aukšte dengta stoginė paskiria medinio karkaso į dvi dalis.
4. Atliekant statinio rekonstravimą darbus, kai keičiami statinio išorės matmenys reikalinga gauti statinio ir žemės sklypo bendraturčiu rašytinius sutikimus. Pagal ieškovės pranešimą dėl rašytinio sutikimo dėl gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) namo bendrasavininkė atsakovė R. S. atsisakė duoti sutikimą dėl statinio rekonstrukcijos, jokių rimtų paaiškinimų ir atsisakymo argumentų nepateikė, paaiškino jog neva statinys stovi tiesiai ant jos sklypo. Namo bendrasavininkė Ž. R. taip pat nesutinka dėl statinio rekonstrukcijos. Dėl statinio rekonstrukcijos atsakovės gyvenimo ir veiklos sąlygos buvusios iki rekonstrukcijos nepasikeis, t. y. atsakovės teisės ir interesai nebus pažeisti, statinys nežymiai praplėstas tik ieškovei naudojimosi tvarka nustatyto žemės sklypo vietoje ir šie pakeitimai padaryti 2005 metais. Atsakovės atsisakydamos duoti sutikimą, pritarti rekonstrukcijos projektui ignoruoja ieškovės, kaip bendraturčio teisėtus interesus, bei lūkesčius. Atsakovės atsisakymas nelogiškas ir pažeidžia ieškovės interesus.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės B. T. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2017 m. balandžio 20 d. posėdyje, protokolo Nr. A16-302/17(2.1.28-TD2), nutarė pavesti SĮ „Vilniaus miesto bustas“ atsakyti ieškovei, kad pirmiausia turi būti išspręsti klausimai šiuo metu nagrinėjamoje byloje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo civilinėje byloje Nr. e2-32739-807/2016, tik tada bus sprendžiama dėl sutikimo/nesutikimo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai davimo. Apie tai ieškovės atstovas buvo informuotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 1.35-17/2183. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-32739-807/2016 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovei B. T. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kurioje prašoma 1) įpareigoti atsakovę B. T. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 3) jeigu atsakovė B. T. per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovę mokėti po 30,00 Eur baudą į ieškovo, Inspekcijos, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad 2000 m. gegužės 24 d. R. S. buvo davusi sutikimą S. T. pasistatyti garažą ir jį įregistruoti savo vardu, tačiau nėra jokių duomenų, kad ieškovė B. T. pati būtų kreipusis į žemės sklypo savininkę R. S. dėl sutikimo rekonstrukcijai, gavimo, todėl laikytina, kad toks sutikimas nėra gautas, o 2000 m. gegužės 24 d. sutikimas išduotas S. T. prieš daugiau nei 17 metų nėra tinkamas.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2017 m. rugsėjo 13 d. per informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo gautas pakartotinis prašymas Nr. SRA-100-170913-24854 išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Patikrinus per IS „Infostatyba“ pateiktą projektą, 2017 m. spalio 3 d. atsakymu Nr. CPR-171003-85082 projektui nepritarta. Pastabose nurodyta, kad nepateikti sklypo bendraturčių sutikimai statyti ūkio pastatą, dokumentai, patvirtinantys turint gyvenamųjų patalpų turėjimą, kurių reikmėms statomas ūkio pastatas. Taip pat nurodyta atkreipti dėmesį į (duomenys neskelbtini) rajono detalaus plano sprendinius - sklypui (duomenys neskelbtini) (1048 kv. m) leistinas tankis yra iki 15 proc.
6. Atsakovė R. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo seno ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje buvo pastatytas nedidelis medinis gyvenamojo namo priestatas. Priestatas buvo pastatytas kaip gyvenamojo namo dalis, o ne kaip atskiras statinys. 2005 m. ieškovė savo iniciatyva, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, gyvenamojo namo bendraturčių bei žemės sklypo bendraturčių sutikimo pradėjo vykdyti gyvenamojo namo rekonstravimą - nugriovė buvusį medinį priestatą ir jo vietoje pastatę kelis kartus didesnį mūrini priestatą - 25,51 kv. m. ploto, ties atsakovės R. S. sklypo dalies riba - 4,91 m ilgio, 4,10 m aukščio (vidutinė šlaitinio stogo altitudė, šlaitinis stogas nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio taško skiriasi nuo 2,95 m iki 5,4 m).
7. Faktiškai pastatytas priestatas bent iš išorės atitinka ieškovės į bylą pateiktą projektą. Mūrinis priestatas yra pastatytas šiaurinėje-vakarinėje gyvenamojo namo dalyje, ant ieškovės ir atsakovės R. S. žemės sklypo dalis skiriančios ribos. Ieškovė, atlikdama gyvenamojo namo rekonstravimą ir priestatą pastačius ant žemės sklypo dalis skiriančios ribos, nepasiliko sau jokio praėjimo, skirto apeiti šį priestatą, prižiūrėti jį iš lauko pusės, ar esant poreikiui - jį remontuoti. Dėl neteisėto gyvenamojo namo rekonstravimo atsakovės R. S. žemės sklypo dalies šiaurinė riba buvo užtverta aklinai. Atsakovė R. S. nuolat prieštaravo ieškovei dėl atliekamų gyvenamojo namo rekonstravimo darbų, tačiau ieškovė klaidindavo itin senyvo amžiaus atsakovę R. S., sakydama, kad tai tik laikinas statinys arba žadėdavo mainais už sutikimą atlikti gyvenamojo namo rekonstravimą - perduoti jai naudotis antruoju gyvenamojo namo aukštu. Tokie ieškovės veiksmai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė suvokia, jog rekonstruotas gyvenamasis namas pristačius didelį priestatą ant atsakovei R. S. skirtos naudotis žemės sklypo ribos, iš esmės blogina R. S. padėtį, mažina atsakovės R. S. žemės sklypo naudingąsias savybes.
8. Atsakovės R. S. manymu, iš ieškovės pateikto projekto nėra aišku, ar yra planuojamas rekonstravimas atsakovei R. S. bei atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose gyvenamojo namo dalyse. Atsižvelgiant į tai, kad durų varstymo kryptys, vietos, langų pozicijos projekte neatitinka faktinės situacijos gyvenamajame name, nėra aišku, ar ketinama šias pozicijas keisti, ar tai yra projekto netikslumai. Projekte nepateikti insoliacijos skaičiavimai, kaip pasikeitė kitų atsakovų butų bei atsakovės R. S. žemės sklypo dalies insoliacija ieškovei pastačius priestatą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl projekto ydingumo darytina išvada, kad ieškovė netinkamai atskleidė savo ketinimus rekonstruoti gyvenamąjį namą, neatskleidė būtinybės rekonstruoti bendrojo naudojimo objektus - gyvenamojo namo verandą.
9. Gyvenamojo namo rekonstravimu pastatytas priestatas yra pastatytas ties ieškovės ir atsakovės R. S. žemės sklypo dalis skiriančia riba. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, didžiąją dalį priestato išdėstydama palei R. S. žemės sklypo dalį ir ją atitverdama aklina 4,91 m ilgio, 3,60 m aukščio (vidutinė šlaitinio stogo altitudė) siena. Ieškovei priklauso ženkliai didesnė žemės sklypo dalis (ieškovei - 6,6 a, atsakovei R. S. - 1,57 a), Ieškovė laisvai galėtų suprojektuoti ir padidinti Gyvenamąjį namą į šiaurinę jo dalį, kur yra išdėstyta ieškovės žemės sklypo dalis. Tačiau ieškovė savanaudiškai, nederindama bendraturčių interesų bei neieškodama konsensuso nusprendė priestatą išdėstyti būtent ties R. S. žemės sklypo dalies riba ir aklinai užtverdama R. S. žemės sklypo dalį iš šiaurinės-vakarinės pusės. Taigi tam, kad ieškovė galėtų normaliai eksploatuoti jos nelegaliai pastatytą priestatą, ji naudojasi ir ateityje neišvengiamai naudosis atsakovės R. S. žemės sklypo dalimi.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.
11. Atsakovė Ž. R. atsiliepiu į ieškinį su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas. Ž. R. 2015 m. sausio 5 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41 -G 15/0769 pagrindu iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomoja gyvenamąsias patalpas - butą (duomenys neskelbtini). Visiškai palaiko argumentus išdėstytus atsakovės R. S. 2017 m. liepos 12 d. atsiliepime į ieškinį ir mano, kad ieškovė neįrodė sąlygų, tik kurioms esant galima atlikti gyvenamojo namo rekonstravimą be statinio ir žemės sklypo bendraturčių sutikimo, nelegalaus gyvenamojo namo priestato rekonstravimas iš esmės pažeidžia bendraturčių interesus ir todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.
12. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad ieškovei neteisėtai įvykdžius pastato dalies rekonstrukciją ir išplėtus jai priklausančio pastato ribas, mažinant imperatyviu teisės aktu nustatytą minimalią 3 m. ribą iki kito savininko (R. S.) sklypo ribos bei pastačius priestatą ant sklypo ribos, neleidžia daryti išvados, kad susiklostė išimtinis atvejis, kai teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių.
14. Rekonstravimas, kai pakeičiami rekonstruojamo pastato matmenys ir dėl to iš esmės pasikeičia atstumas iki gretimo sklypo savininko ribų, pripažintas pažeidžiančiu imperatyviąsias nuostatas ir gretimo sklypo savininko interesus. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.
15. Teismas vertino, kad esant tokiai faktinei situacijai, kad pateikto į bylą statinio rekonstravimo projekto duomenys neatitinka realios namo faktinės situacijos bei projekte yra neatitikimų tarp faktinės situacijos ir projekte pavaizduotų detalių (langų, durų, laiptų padėtys), ko bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ir ieškovė bei projekto netikslumų netaisė, teismas vertina, kad atsakovė Ž. R. taip pat pagrįstai atsisako duoti sutikimą namo rekonstrukcijai, kadangi pateiktame projekte numatytos durų, langų pozicijos, neatitinkančios faktinės namo situacijos, tiesiogiai gali lemti ir atsakovės Ž. R. teisių apimtį. Sutikimą duodantis bendraturtis turi turėti objektyvią galimybę įvertinti statybos padarinius, galinčius daryti poveikį jo teisėms ar interesams tiek statybos (rekonstrukcijos) metu, tiek statinį eksploatuojant. Teismo vertinimu, bendraturčiams pateikta informacija (2015 m. parengtas projektas) apie statybų (rekonstrukcijos) apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus, nėra pakankama, kas liečia atitinkamų durų, langų padėtis, laiptų perkėlimą rekonstrukcijos projekte. Neturint galimybės realiai įvertinti galimų statybos padarinių, įgyvendinant pateiktą į bylą rekonstrukcijos projektą, atsakovė pagrįstai atsisako duoti sutikimą namo rekonstrukcijai.
16. Teismas konstatavo, kad atsakovės R. S. ir Ž. R. pagrįstai atsisako duoti sutikimus garažo-ūkinio pastato griovimui bei naujo ūkinio pastato statybai, negavus iš ieškovės tinkamai parengto projekto, kurį įvertinus, būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Ieškovei statant naują ūkinį pastatą, tiesiogiai gali lemti atsakovių teisių apimtį. Sutikimą duodantis bendraturtis turi turėti galimybę įvertinti statybos poveikį jo teisėms ir teisėtiems interesams. Tie patys argumentai aktualūs ir kitų atsakovų, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Ieškovei neparengus ir nepateikus atsakovams susipažinti seno pastato griovimo ir naujo ūkinio pastato statybos projekto, ieškinio reikalavimas laikyti bedraturčių atsisakymus duoti sutikimus neteisėtais ir leisti vykdyti statybos darbus be bendraturčių sutikimų yra nepagrįstas ir atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė B. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Atsakovė R. S. iš esmės nemotyvavo, kokias neigiamas pasekmes jai sukels, jeigu pastatas stovės ant jos žemės sklypo ribos.
17.2. Ž. R. atsisakymas duoti sutikimą statinio rekonstrukcijai yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
17.3. Ieškovė prašo prijungti prie bylos architekto L. P. parengtą namo (duomenys neskelbtini), planą, kurį, kaip nurodė, architektas pateikė po skundžiamo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
18. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
19. Atsakovė R. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Ieškovės priestatas yra pastatytas ant žemės sklypo dalies, priklausančios atsakovei, ribos. Šio priestato nėra galimybės apeiti iš vienos pastato pusės. Ieškovei siekiant prižiūrėti ir eksploatuoti žemės sklypą, ieškovė turės naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi. Tam atsakovė nėra davusi sutikimo. Ieškovės ir kitų pašalinių asmenų lankymasis atsakovės žemės sklype pažeis atsakovės, kaip sklypo savininkės, interesus.
19.2. Minimalus priešgaisrinis atstumas tarp pastatų, priklausomai nuo jų atsparumo ugniai laipsnio, yra matuojamas nuo šių pastatų lauko sienų artimiausių taškų. Ieškovė, savavališkai pasistačiusi priestatą palei Atsakovės žemės sklypo ribą, iš esmės apribojo Atsakovės galimybes statyti pastatus Atsakovės žemės sklypo dalyje. Projektuojant statinį, turi būti išlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai, o atsiradus naujai priestato išorinei sienai, Atsakovė privalėtų naujus statinius projektuoti taip, kad būtų išlaikomas minimalus atstumas ne tik nuo jos buto sienos, tačiau ir nuo neteisėtai atsiradusios Ieškovės priestato sienos. Taigi Ieškovė iš esmės pažeidė Atsakovės kaip žemės sklypo savininkės teises ir sumažino Atsakovės žemės sklypo dalies eksploatavimo galimybes, kas taip pat patvirtina Atsakovės atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą.
19.3. Sutikimas negali būti duodamas ir dėl to, kad ieškovės pasiūlymas nebuvo tinkamai atskleistas.
19.4. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė tariamai architekto L. P. parengtą namo (duomenys neskelbtini) planą, kuris tariamai įrodo, kad pastato rekonstrukcija yra tik dėl Ieškovei priklausančios statinio dalies. Ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, šį įrodymą, pareikalavusi iš architekto, galėjo pateikti dar pirmosios instancijos teismui (tuo labiau, kad plano data nurodyta 2015-05). Todėl apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti šį nepagrįstai pavėluotai teikiamą įrodymą. Šis planas net nėra pasirašytas architekto L. P. Vadinasi, net nėra patvirtintas jo tikrumas (jau nekalbant apie aiškumą).
20. Atsakovė Ž. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Ieškovė neįrodė sąlygų, tik kurioms esant galima atlikti gyvenamojo namo rekonstravimą be statinio ir žemės sklypo bendraturčių sutikimo, o nelegalaus gyvenamojo namo priestato rekonstravimas iš esmės pažeidžia bendraturčių interesus ir todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.
20.2. Atsakovė yra būsima tiesioginė Atsakovės R. S. įpėdinė (R. S. visą savo turtą testamentu palieka Ž. R.), yra reikšminga aplinkybė, nes patvirtina Atsakovės suinteresuotumą dėl tinkamos turto priežiūros ir eksploatavimo. Tuo labiau, kad pačiai Atsakovei jau priklauso dalis gyvenamojo pastato.
20.3. Gyvenamojo namo faktinės situacijos ir rekonstrukcijos projekto neatitikimas dėl langų ir durų yra esminė aplinkybė. Iš projekto nėra aišku, ar yra planuojamas rekonstravimas Atsakovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Durų varstymo kryptys patalpose, rekonstravimo projekto plane pažymėtose Nr. 7, 8, ir kitų kaimynų butų durų angų padėtis bei kryptis, langų pozicijos projekte neatitinka faktinės situacijos gyvenamajame name (tą pripažino ir Ieškovė tiek teismo posėdžio metu, tiek savo apeliaciniame skunde), todėl nėra aišku, ar ketinama šias pozicijas keisti, ar tai yra projekto netikslumai. Tokie neaiškumai yra esminiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė yra linkusi savavališkai atlikti statybos rangos darbus, ir į tai, kad tai gali lemti Atsakovės išlaidas (jeigu būtų numatomas rekonstravimas Atsakovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje). Esant tokiai situacijai, Atsakovė pagrįstai negali pritarti projektui.
21. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo apeliacinį skundą prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, yra davusi sutikimą ieškovei atlikti pastato rekonstrukciją, jei kiti bendraturčiais duos sutikimus, todėl ieškovės teiginys, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra davusi tokio sutikimo yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
22. Byloje keliami procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei B. T. nuosavybės teise priklauso 63/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 660/1048 dalys 0,1048 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 157/1048 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, (duomenys neskelbtini) dalis – R. S. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1094-0225-9010, 15/100 dalių nuosavybės teise priklauso Ž. R., 22/100 – R. S.
25. Ieškovės užsakymu architektas L. P. parengė neypatingo statinio kategorijos daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo ir garažo-ūkinio pastato griovimo bei ūkinio pastato statybos (duomenys neskelbtini), projektą. Ieškovei priklausančio pastato dalies rekonstrukcija atlikta laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2014 m. be statybą leidžiančio dokumento.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-886-807/2018 B. T. įpareigota per 3 mėnesius, skaičiuojamus nuo šešerių mėnesių termino pasibaigimo, įvykdyti privalomąjį nurodymą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę.
27. Ieškovė 2016 m. gruodžio 19 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę R. S. su prašymu dėl sutikimo davimo pastato rekonstrukcijai, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. S. 2016 m. gruodžio 24 d. raštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad ieškovės atsiųstame preliminariame projekte nėra antro aukšto dalies ir kai kurių detalizuotų projekto dalių, atsisakė duoti sutikimą rekonstrukcijai, motyvuodama tuo, kad statinys pastatytas mažesniu atstumu iki atsakovės sklypo, nei numato teisės aktų reikalavimai.
28. Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaudama Lietuvos Respubliką, 2014 m. gruodžio 18 d. raštu nurodė neprieštaraujanti, kad ieškovė rekonstruotų valdomą statinį, jeigu tam neprieštaraus kiti sklypo naudotojai, o 2015 m. gegužės 19 d. davė sutikimą dėl namo priestato statybos žemės sklype, neišlaikant norminio atstumo iki valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ribos, jeigu tai atitiks teisės aktais nustatytus normatyvinius reikalavimus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
29. Ieškovė prašo prijungti prie bylos architekto L. P. parengtą namo (duomenys neskelbtini), planą. Nurodė, kad šį dokumentą ieškovė gavo iš architekto po skundžiamo sprendimo priėmimo.
30. Atsakovė Ž. R. pateikė prašymą, kuriuo prašė prijungti prie bylos išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame užfiksuoti pasikeitę duomenys apie 157/1048 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininką.
31. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
32. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl nurodytų įrodymų negalėjo gauti iš architekto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Kadangi ieškovės naujai pateikti įrodymai neatitinka jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti.
33. Iš atsakovės Ž. R. pateikto išrašo iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog 2019-07-01 Ž. R. tapo 157/1048 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Kadangi nurodytos faktinės aplinkybės atsirado jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir duomenys apie jas negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės Ž. R. į bylą pateiktą įrodymą – išrašą iš Nekilnojamojo turto registro.
Dėl atsakovės pakeitimo
34. Remiantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-07-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8539 pagrindu atsakovė Ž. R. tapo 157/1048 dalių (kurios iki tol nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Tokiu būdu Ž. R. perėmė su nurodytomis sklypo dalimis susijusias ankstesnės savininkės Lietuvos Respublikos turėtas materialiąsias teises.
36. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).
37. Kadangi šioje apeliacinėje instancijoje nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakove esanti Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, perleido atsakovei Ž. R. su 157/1048 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), susijusias materialiąsias teises, teismas sprendžia, kad šiuo atveju įvyko ir procesinių teisių perėmimas šioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiami klausimai, susiję su nurodyta žemės sklypo dalimi. Remiantis išdėstytu, šioje civilinėje byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, keistina atsakove Ž. R.. Išaiškintina, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str. 2 d.). Kadangi iki įvykstant procesinių teisių perėmimui Ž. R. jau turėjo atsakovės procesinį teisinį statusą byloje, ji pakartotinai į bylą netrauktina, o atsakovės procesinį teisinį statusą praradusi Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, šalintina iš bylos nagrinėjimo.
Dėl atsisakymo duoti sutikimą priestato rekonstrukcijai
38. Ieškovės manymu, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi atsakovė R. S. nemotyvavo, kokias neigiamas pasekmes jai sukels, jeigu pastatas stovės ant jos žemės sklypo ribos. Su nurodytu teiginiu nėra pagrindo sutikti.
39. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pastato priestatą pastatė tokiu būdu, kad ieškovės priestatas stovi ant atsakovės R. S. žemės sklypo ribos; statant priestatą ieškovė nesilaikė reikalavimo statyti pastatą ne artesniu kaip 3 m. atstumu nuo atsakovei R. S. priklausančio žemės sklypo ribos. Ginčo dėl to, kad viena iš rekonstruoto namo dalių - priestatų yra ant žemės sklypo dalies, priklausančios R. S. ribos, byloje nėra.
40. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017).
41. Remiantis aptarta teismų praktika, vien gretimo sklypo savininko nesutikimas leisti kito sklypo savininkui atlikti pastato rekonstrukciją, jei nesutikimas motyvuojamas tuo, kad kito sklypo savininkas nesilaikė minimalių statybos atstumų, yra pakankamas tam, kad gretimo sklypo savininkas būtų laikomas pagrįstai atsisakiusiu duoti tokį sutikimą. Tokiu atveju laikoma, kad gretimo sklypo savininko interesai buvo pažeisti privalomų statybos atstumų nesilaikymu, kas savaime (nesant ypatingų, išimtinių aplinkybių) pripažįstama teisėta priežastimi atsisakyti duoti sutikimą.
42. Šiuo atveju būtent ir susidarė tokia situacija, kai atsakovė R. S. atsisakė duoti ieškovei sutikimą priestato rekonstrukcijai, motyvuodama tuo, kad ieškovė nesilaikė minimalių statybos atstumų nuo atsakovės sklypo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien R. S. atsisakymas duoti sutikimą aukščiau nurodytu pagrindu, laikytina teisėta ir pagrįsta priežastimi atsisakyti duoti sutikimą ieškovės pastato rekonstrukcijai. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju susiklostė išimtinis atvejis, kai teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu, nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos, galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių.
43. Nustačius, kad atsakovė R. S. pagrįstai ir teisėtai atsisakė duoti sutikimą ieškovės priestato rekonstrukcijai, nėra aktualu vertinti kitų R. S. nurodytų atsisakymo duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai pagrindų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
44. Ieškovės manymu, atsakovės Ž. R. atsisakymas duoti sutikimą statinio rekonstrukcijai yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
45. Nustatyta, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė Ž. R. motyvuodama atsisakymą duoti sutikimą statinio rekonstrukcijai sutiko su atsakovės R. S. atsiliepime į ieškinį pateiktais argumentais, įskaitant tai, kad pastato projektas yra parengtas su netikslumais, neatitinka faktinės situacijos. Šį argumentą Ž. R. nurodė ir atsiliepime į apeliacinį skundą.
46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statinio rekonstravimo projektas neatitinka realios namo faktinės situacijos bei projekte yra neatitikimų tarp faktinės situacijos ir projekte pavaizduotų detalių (langų, durų, laiptų padėtys). Šių faktinių aplinkybių ieškovė apeliaciniame skunde neneigė. Priešingai, nurodė, kad atsakovei priklausančios namo dalies, tame tarpe durų padėtys, ieškovei yra nežinomos. Duomenų, kad atsakovė kliudė projektuotojui įvertinti atsakovei nuosavybės teise priklausančios namo dalies išdėstymą, ir būtent dėl šios priežasties projektas parengtas netinkamai, su netikslumais, byloje nėra (CPK 178 str.).
47. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bendraturčiams pateikta informacija (2015 m. parengtas projektas) apie statybų (rekonstrukcijos) apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus, nebuvo pakankama, kiek tai susiję su atitinkamų durų, langų padėtimi, laiptų perkėlimu rekonstrukcijos projekte. Neturint galimybės realiai įvertinti galimų statybos padarinių, įgyvendinant pateiktą į bylą rekonstrukcijos projektą, atsakovė Ž. R. pagrįstai atsisakė duoti sutikimą namo rekonstrukcijai.
Dėl atsisakymo duoti sutikimą garažo-ūkinio pastato griovimui ir naujo ūkinio pastato statybai
48. Nustatyta, kad atsisakymus duoti sutikimus garažo-ūkinio pastato griovimui ir naujo ūkinio pastato statybai atsakovės motyvavo tuo, kad ieškovės pasiūlymas dėl tokių darbų atlikimo nebuvo tinkamai atskleistas.
49. Iš į bylą pateikto 2015 m. bendro projekto namo dalies rekonstrukcijai ir naujo ūkinio pastato statybai, ir IS „Infostatyba“ duomenų matyti, kad ieškovei į IS „Infostatyba“ įkėlus prašymą išduoti leidimą pagalbinio ūkinio pastato griovimui ir naujo statybai, buvo konstatuota, kad projektas neatitinka privalomų sąlygų (nepateikti sklypo bendraturčių sutikimai statyti ūkinį pastatą, dokumentai, patvirtinantys turint gyvenamąsias patalpas, kurių reikmėms statomas ūkinis pastatas; pagal (duomenys neskelbtini) rajono detaliojo plano sprendinius, sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (1048 kv. m.) leistinas tankis yra iki 15 proc.). Duomenų, kad pagal pastabas projektas buvo atitinkamai pakoreguotas ir projektui pritarta, kaip atitinkančiam jam keliamus reikalavimus, byloje nėra (CPK 178 str.).
50. Pažymėtina, kad statytojas privalo tinkamai parengti ir pateikti atsakovui visą svarbią informaciją apie konkretų statybos teisės įgyvendinimo būdą, kurio rezultatai gali turėti potencialios neigiamos įtakos jo teisėtiems interesams, o esant reikalui, šią informaciją paaiškinti ar papildyti. Tik informacijos pateikimo ir interesų derinimo pareigą tinkamai įvykdęs statytojas, turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti teisę į statybą, nesant bendrasavininko sutikimo (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-598-258/2017). Bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad aukščiau nurodytam projektui dėl statinių statybos ir rekonstrukcijos įstatymų nustatyta tvarka yra pritarta ir jis atitiko jam keliamus reikalavimus. Nesant šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovėms buvo pateiktas tinkamai parengtas projektas ir jos iš ieškovės gavo visą pagrįstiems sprendimams dėl statinių statybos ir rekonstrukcijos priimti reikalingą informaciją.
51. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės R. S. ir Ž. R., pagrįstai atsisakė duoti sutikimus garažo-ūkinio pastato griovimui bei naujo ūkinio pastato statybai, kadangi negavo iš ieškovės tinkamai parengto projekto, kurį įvertinus, būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Ieškovei neparengus ir nepateikus atsakovėms susipažinti seno pastato griovimo ir naujo ūkinio pastato statybos projekto, ieškinio reikalavimas laikyti bendraturčių atsisakymus duoti sutikimus neteisėtais ir leisti vykdyti statybos darbus be bendraturčių sutikimų, pagrįstai atmestas.
52. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
54. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš ieškovės priteistinos 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovės R. S. naudai ir 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovės Ž. R. naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pašalinti iš bylos nagrinėjimo Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.