- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- e2-886-807/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26021-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Atsakovas
- B. T.
- Trečiasis asmuo
- Ž. R., R. S.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Eimantas Šriupša, Justina Stucka
- Kategorijos
- 2.1.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.1.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
- 3.2.6.9Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Aušrai Juknevičienei, atsakovei B. T. ir jos atstovams A. R. ir advokatui Eimantui Šriupšai, trečiajam asmeniui Ž. R. ir jos bei trečiojo asmens R. S. atstovei advokatei Justinai Stuckai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinį atsakovei B. T., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybei, R. S., Ž. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (e.b.l. 1-4, t.1) prašo įpareigoti atsakovę B. T. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę, o jeigu atsakovė per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovę mokėti po 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Nurodo, kad atsakovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) atliko bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus – pristatė 5,2 m ilgio ir 2,44 m pločio priestatą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas (galiojusias statybos darbų metu) „statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bet kuris iš šių darbų: <...> 5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas – pagalbinis statinys, susijęs pagal naudojimo paskirtį su statiniu, prie kurio jis pristatomas. Priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą.“ Atlikus statybos, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje nustatyta, kad buvo prie gyvenamojo namo pastatytas atitinkamų matmenų priestatas, todėl konstatuota, kad atsakovė atliko statinio rekonstravimo darbus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisė būti statytoju įgyvendinama, kai jis šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavęs statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje imperatyviai nurodoma, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad neypatingo statinio rekonstravimui rengiamas rekonstravimo projektas, o 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad statybą leidžiantis dokumentas neypatingo statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį. Todėl vadovaujantis aukščiau nurodyta teisine reglamentacija, atsakovei būtina turėti leidimą rekonstruoti statinį. Tuo tarpu atliekant vykdomų statybos darbų patikrinimą vietoje, atsakovė statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodyto dokumento, suteikiančio teisę atlikti rekonstravimą ir tokie atsakovės veiksmai atitinka savavališkos statybos sąvoką, darytina išvada, kad atsakovė atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies imperatyvius reikalavimus. Dėl vykdytų statybos darbų atsakovei buvo surašytas 2015-07-15 Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-150715-00085 ir 2015-07-27 Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150727-00092, tačiau minėto privalomojo nurodymo atsakovė neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (e.b.l. 105-107, t.1) su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Atsakovė pažymi, jog jos sutuoktinis A. R. atliko priestato (gonkų) vidaus darbus ir apdailą, paruošė namo rekonstrukcijos ir garažo projektą, kuriam šiuo metu trūksta savivaldybės statybos leidimo. Kadangi nėra sklypo bendrasavininkų Ž. R. ir R. S. sutikimo, projekto nustatyta tvarka negalima įteisinti. Nurodytų asmenų vengimą bendradarbiauti ir geranoriškai sutarti, patvirtina tai, kad atsakovė buvo priverta kreiptis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią pastatas (gonkos), t.y. esamas atsakovės įėjimas į jos gyvenamąjį būstą, yra ant atsakovei naudotis atitenkančios žemės sklypo dalies. Pabrėžė, kad priestatas trečiųjų asmenų Ž. R. bei R. S. esminių interesų nepažeidžia, be to, esant trečiųjų asmenų sutikimams, atsakovė įstatymų nustatyta tvarka turėtų realią galimybę įteisinti šį priestatą. Tuo tarpu priestato nugriovimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, kadangi jis yra ant atsakovės žemės sklypo, kuriuo ji faktiškai naudojasi, be to per šį priestatą tik atsakovė patenka į savo gyvenamąsias patalpas.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu į ieškinį (e. b. l. 61-65, t.1) su ieškovo reiškiamais reikalavimais sutinka, prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Statybos įstatymo 23 str. 28 d. nurodoma, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama, o kaip matyti iš ieškovo į bylą pateiktų dokumentų, atsakovė nėra gavusi jokių statybą leidžiančių dokumentų ir jų nepateikė patikrinimo metu. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat neturi jokios informacijos apie tai, jog atsakovė būtų kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, todėl atlikti darbai laikytini savavališka statyba pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 71 p. pateiktą savavališkos statybos sąvoką. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5p., siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį turi būti gauti statinio bendraturčių sutikimai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. T., R. S. ir Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybei šiame pastate priklauso 15/100 namo dalies, tačiau atsakovė nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl sutikimo atlikti pastato rekonstrukciją ir byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad būtų kreiptasi dėl sutikimo davimo ir toks sutikimas būtų gautas ir iš kitos pastato dalies savininkės. Aplinkybė, kad nėra gautas bendraturčių sutikimas, patvirtina faktą, kad atlikta rekonstrukcija yra neteisėta ir laikytina savavališka statyba, kurios padariniai šalintini teisės aktų nustatyta tvarka. Papildomai paminėjo, kad LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 6 p. numato ir pareigą gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypas, kuriame atlikta rekonstrukcija taip pat priklauso keliems savininkams bendrosios nuosavybės teise: B. T., R. S. ir Lietuvos Respublikai, kuri jai priklausančią 157/1048 dydžio žemės sklypo dalį patikėjimo teise yra perdavusi valdyti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos. Byloje yra 2014 m. gruodžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštas, kuriame nurodoma, jog Tarnyba neprieštarauja dėl atsakovei nuosavybės teise valdomų statinių rekonstrukcijos su sąlyga, kad tam neprieštaraus kiti sklypo naudotojai ir tai neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateiktas kitos žemės sklypo dalies savininkės sutikimas rekonstrukcijai bei informacija apie tai, ar rekonstrukcija atitinka Nacionalinės žemės tarnybos nurodytas sąlygas (t.y. neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojamo režimui), laikytina, kad atsakovės atlikta rekonstrukcija yra laikytina savavališka statyba.
Trečiasis asmuo R. S. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (e. b. l. 75-77, t.1) sutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodo, kad jai nuosavybės teisę priklauso 22/100 gyvenamojo namo (pastato Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste ir 231/1048 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, o atsakovei B. T. priklauso 660/1048 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Jos ir atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka šiuo metu nagrinėjama civilinėje byloje Nr. 2-5500-129/2016.
Atsiliepimų iš kitų byloje dalyvaujančių asmenų negauta.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai 2018-03-22 posėdžio metu pažymėjo, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, galėtų spręsti dėl kitokio teisių pažeidimo pašalinimo būdo parinkimo ir nusprendus suteikti atsakovei leidimą įteisinti savavališkai pastatytą priestatą, teismas galėtų nuspręsti nustatyti ir ilgesnį nei 3 mėnesių terminą tam padaryti.
Atsakovė ir jos atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į ieškinį poziciją, papildomai nurodė, kad šiuo metu vyksta procesas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4225-994/2018, kur B. T. reiškia reikalavimą įteisinti ginčo priestatą. Prašo priimti sprendimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ne nugriaunant priestatą, o suteikiant galimybę įteisinti jį įstatymų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą.
Trečiasis asmuo Ž. R. ir jos bei trečiojo asmens R. S. atstovė advokatė Justina Stucka teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į ieškinį poziciją. Papildomai nurodė, kad siekia būti geranoriški atsakovės atžvilgiu ir atsižvelgiant į tai, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl ginčo priestato įteisinimo, neprieštarauja tam, kad teismas suteiktų galimybę atsakovei įteisinti priestato statybą įstatymų nustatyta tvarka, nustatant tam ne ilgesnį nei 3 mėnesių terminą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš esmės tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Inspekcijos vyriausioji specialistė R. Š. surašė 2015-07-15 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150715-00085 (e. b. 1. 20-22, t.1). Patikrinimo metu nustatyta, kad statytoja B. T., neturėdama statybą leidžiančio dokumento, 2007 metais prie gyvenamojo namo Markučių g. 10-1, Vilniuje, pristatė priestatą, apkaltą medinėmis lentomis. Nustačius pažeidimus, statytojai B. T. buvo surašytas 2015-07-27 privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-150727-00092 (e. b. 1. 24-25, t.1), kuriuo ji įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcija priėmė 2016-01-27 sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. (23.57)-RE-18 (e. b. 1. 47, t.1), kuriuo privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016-04-15. Atsakovei privalomojo nurodymo neįvykdžius, 2016-07-19 ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pareikštas teisme. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4225-994/2018, pagal B. T. patikslintą ieškinį, kuriuo ji, be kitų reikalavimų, prašo leisti įteisinti ir ginčo priestatą.
Visų pirma byloje būtina nustatyti, ar pagrįstai ieškovas nustatė savavališką statybą ir reikalauja taikyti jos šalinimo padarinius. Byloje nėra ginčo ir atsakovė to neneigia, kad jos buvęs sutuoktinis S. T. pradėjo ir dabartinis sutuoktinis A. R. užbaigė priestato statybą, t.y. pastatė medinėmis lentomis apkaltą priestatą prie gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas, kurios galiojo statybos darbų metu, „statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bet kuris iš šių darbų: <...> 5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas – pagalbinis statinys, susijęs pagal naudojimo paskirtį su statiniu, prie kurio jis pristatomas. Priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą.“ Kadangi prie gyvenamojo namo buvo pastatytas atitinkamų matmenų priestatas, konstatuota, kad atsakovė atliko statinio rekonstravimo darbus. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje imperatyviai nurodoma, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad neypatingo statinio rekonstravimui rengiamas rekonstravimo projektas, o 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad statybą leidžiantis dokumentas neypatingo statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį. Todėl sutiktina su ieškovo pozicija, kad vadovaujantis aukščiau nurodyta teisine reglamentacija, atsakovei būtina turėti leidimą rekonstruoti statinį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė leidimo suteikiančio teisę atlikti rekonstravimą neturi, konstatuotina, kad ji atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies imperatyvius reikalavimus. Todėl esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir aprašytam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais dėl savavališkos statybos atliekant pastato rekonstrukciją, nustatymo.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2009 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2017 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017). CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Teismui konstatavus ginčo statybos neteisėtumą, jos padarinių klausimą reglamentuoja Statybos įstatymo 33 straipsnis ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis. Viena iš teismui suteiktų teisių, konstatavus savavališką statybą, yra leidimas statytojui ir/ar statinio valdytojui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą (ar apskritai jį gavus) perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Ir tik neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, – nustatomas įpareigojimas nugriauti/perstatyti ar kitaip pašalinti savavališkos statybos padarinius (ko iš esmės ir prašo ieškovas). Iš esmės tapačiai reglamentuojamos teismo teisės nustačius savavališką statybą ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 9 dalyje, kurios 1 punkte galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, siejama su sąlyga, kad žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Atsakovė šioje byloje prašo teismo pasinaudoti teise leisti pašalinti savavališkos statybos padarinius, įteisinant priestato statybą. 2018-03-22 teismo posėdžio metu tiek ieškovo atstovė, tiek trečiųjų asmenų atstovė neprieštaravo dėl kitokio teisių pažeidimo pašalinimo būdo parinkimo ir suteikimo atsakovei galimybės per teismo nustatytą terminą įteisinti pastatytą priestatą. Bylos dalyviams neprieštaraujant, atsižvelgiant į tai, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4225-994/2018, atsakovė B. T. yra pareiškusi reikalavimą įteisinti ginčo priestatą ir nesant pagrįstų argumentų, kodėl neturėtų būti suteikiamas statytojai terminas įteisinti savavališką statybą įstatymų nustatyta tvarka, parengiant reikalingą projektą (aprašą), gaunant reikalingus leidimus, pritarimus ir pan., teismas sprendžia, kad šioje byloje būtina pasinaudoti teise leisti įteisinti savavališką statybą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta, jog atlikti rekonstrukcijos darbai būtų sukėlę kokių padarinių aplinkai ir visuomenės interesams, į tai, kad savavališkų statybos (rekonstrukcijos) darbų padarinių šalinimo pasekmės būtų neadekvačios ir neproporcingoms siekiamiems ieškiniu tikslams, įvertinus statybos (rekonstrukcijos darbų) mastą ir trūkstamų atsakovės veiksmų apimtį, darytina išvada, kad būtų neteisinga ir nesąžininga nesuteikti atsakovei galimybės įteisinti atliktus rekonstravimo darbus.
Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų, ieškinys iš esmės tenkintinas ir nustatytinas 6 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įteisinti savavališką statybą, o neįvykdžius šio nurodymo - atsakovei taikytinos ieškovo prašomos savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės - įpareigojimas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo šešerių mėnesių termino pasibaigimo, išardyti pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdžius, jai skirtina 30,00 EUR dydžio bauda už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną (CPK 273 str.).
Iš esmės patenkinus ieškinį, spręstina dėl šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. LR CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Į bylą pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo Ž. R. patyrė 926 Eur dydžio bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidas, kurias prašė atlyginti, atsakovė dėl šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo nepasisakė, todėl iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteistina 926 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį iš esmės patenkinti.
Leisti atsakovei B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Per teismo nustatytą terminą nepasinaudojus teismo leidimu, įpareigoti atsakovę per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojamus nuo šešerių mėnesių termino pasibaigimo, įvykdyti privalomąjį nurodymą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius pastarojo įpareigojimo, paskirti jai 30,00 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą ieškovo naudai už kiekvieną uždelstą sprendimo nevykdymo dieną.
Priteisti iš atsakovės B. T., a.k. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 926 Eur (devynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.