- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-10-856/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. G.
- Kreditorius
- V. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, A. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3019-237/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ kreditoriaus V. G. patikslintą netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ ir A. M., tretiesiems asmenims bankroto administratorei V. L. ir V. M. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „CB Logistic“ ir BUAB „CB Logistic“ kreditorius V. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti transporto priemonių Mercedes Benz ir Land Rover Freelander pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis; grąžinti transporto priemones Mercedes Benz ir Land Rover Freelander teisėtam savininkui, tai yra BUAB „CB Logistic“; automobilių negrąžinimo atveju priteisti iš UAB „Atenergo“ ir A. M. subsidiariai bankrutuojančiai įmonei UAB „CB Logistic“ 8 329 Eur; priteisti iš atsakovų BUAB „CB Logistic“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti subsidiariai iš atsakovų UAB „Atenergo“ ir A. M. ieškovei BUAB „CB Logistic“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. I t., 1–8, 110–119 l.).
2. Ieškovas nurodė, kad buvęs BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorius A. M. sušaukė kreditorių susirinkimą, prašydamas nustatyti turto - Mercedes Benz ir Land Rover Freelander - pardavimo tvarką. Kreditorių susirinkimas sutiko su pasiūlyta bankroto administratoriaus A. M. tvarka ir ją patvirtino. Po buvusio bankroto administratoriaus atstatydinimo ir po to, kai turtas jau buvo parduotas, paaiškėjo, jog buvęs bankroto administratorius A. M. apgavo BUAB „CB Logistic“ kreditorius ir grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, pateikdamas kreditorių susirinkimui pasiūlymą parduoti areštuotą įmonės turtą. Be jokios abejonės, toks turto pardavimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Be to, buvęs bankroto administratorius turtą turėjo parduoti per 24 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nedarė beveik 4 metus. Kai teisme buvo nagrinėjamas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas, abu automobiliai buvo parduoti skubos tvarka, o svarbiausia tai, kad kreditoriams nebuvo suteikta jokia informacija apie automobilių būklę ir aukcionų eigą. Bankroto administratorius grubiai pažeidė įstatymus nepardavęs įmonės turto įstatymo nustatytais terminais, tenkinant savo asmeninius poreikius naudoti bankrutuojančios įmonės turtą, o svarbiausiai pardavė areštuotą bankrutuojančios įmonės turtą laikotarpiu, kuomet teisme buvo sprendžiamas ginčas dėl bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ ir įgalioto asmens A. M. atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų. Buvęs bankroto administratorius sugebėjo parduoti turtą ženkliai mažesne kaina, nei metalo laužo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atenergo“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, skirti ieškovui V. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (e. b. I t., 23–27, 140–145 l.). Nurodė, kad ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, kadangi nėra aišku, ar BUAB „CB Logistic“ neįgyvendina savo teisių, ar atsisako jas įgyvendinti, ir dėl to yra pažeidžiami kreditoriaus interesai. Ieškovas V. G., prašydamas pripažinti automobilių Mercedes Benz ir Land Rover Freelander pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms, neatskleidė, kokioms konkrečioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms sandoriai prieštaravo, ir atitinkamai, kodėl jie negalėjo būti sudaryti. Pats kreditorius patvirtina, kad turto pardavimo tvarkai pritarė kreditorių susirinkimas, kurio sprendimus bankroto administratorius privalo vykdyti. Kreditorius savo reikalavimus grindžia deklaratyviais teiginiais ir jokio sąsajumo su byla neturinčiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos citatomis, o ne konkrečiais faktais ir juos pagrindžiančiais įrodymais. Bankroto administratorius bankrutuojančios įmonės turtą pardavė vadovaudamasis kreditorių susirinkimo nutarimu, kurio nė vienas kreditorių neginčijo, turto pardavimas atitiko įstatymo reikalavimus, užtikrino įmonės ir kreditoriaus teises. Ieškovas siekia ne apginti kreditorių teises, tačiau nori sukelti neigiamas pasekmes UAB „Atenergo“ bei jo įgaliotam asmeniui, apsunkinti atsakovų darbą, sukelti finansines išlaidas. Atsakovo teigimu, ieškovė BUAB „CB Logistic“ byloje turėtų būti įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes ieškinį pasirašė tik ieškovas V. G., o UAB „CB Logistic“ neketina reikšti ieškinio. Atsakovas A. M. nepagrįstai įtrauktas į bylos nagrinėjimą, kadangi jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, ieškinio patenkinimo atveju teisinės pasekmės kiltų tik UAB „Atenergo“. Ieškovui V. G. pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, jam turi būti skiriama bauda, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra, 50 procentų paskirtos baudos dydžio priteisiant atsakovei UAB „Atenergo“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. G. atsakovei UAB „Atenergo“ 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. II t., 45– 53 l.).
5. Teismas nurodė, kad kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t. y. veikia skolininko vardu, todėl netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas, kai pats skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Teismo vertinimu, BUAB „CB Logistic“ turtinės teisės į atsakovus dar neturi, ji nėra nei UAB „Atenergo“, nei A. M. kreditorius. Ieškovų reiškiamu ieškiniu yra tik siekiama sukurti UAB „CB Logistic“ turtinę teisę atsakovų atžvilgiu, nuginčijus vieną iš sandorių ir prašant priteisti nuostolius, atsiradusius dėl BUAB „CB Logistic“ bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ netinkamų pareigų vykdymo.
6. Teismas konstatavo, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-25-569/2017 ieškovas V. G. prašė panaikinti 2016 m. balandžio 11 d. bankrutavusios UAB „CB Logistic“ kreditorių susirinkimo nutarimą 11 klausimu, kuriuo buvo svarstyta BUAB „CB Logistic“ priklausančio turto pardavimo kaina ir tvarka (ginčo automobilių), teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo vienbalsiai priimtas nutarimas neprieštarauja ekonominei logikai, nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo automobiliai buvo parduoti kreditorių susirinkimo metu nurodytomis kainomis ir nustatyta tvarka, kitokių duomenų apie automobilių pardavimą ieškovai byloje nepateikė.
7. Teismas konstatavo, kad netiesioginiame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl automobilių Mercedes Benz ir Land Rover Freelander pardavimo jau yra išspręstas kitoje civilinėje byloje priimta ir įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusia Šiaulių apygardos 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-25-569/2017 (prejudiciniai faktai).
8. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad bankroto administratorė nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl ieškinio buvusiam bankroto administratoriui UAB „Atenergo“ dėl žalos atlyginimo pateikimo, todėl padarė išvadą, kad netiesioginio ieškinio sąlyga dėl BUAB „CB Logistic“ teisių į UAB „Atenergo“ ir A. M. neįgyvendinimo taip pat neegzistuoja, nes byloje nėra duomenų, jog BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė V. L. delsia įgyvendinti savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorius neįgyvendina reikalavimo teisės į atsakovus. Teismas padarė išvadą, kad nėra visų sąlygų, būtinų siekiant pareikšti netiesioginį ieškinį, kreditorius V. G. BUAB „CB Logistic“ vardu negalėjo pareikšti ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu.
9. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu yra reiškiami reikalavimai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, tai bankroto administravimo paslaugas teikiant juridiniam asmeniui, šis juridinis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektai. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti žalą subsidariai iš atsakovų UAB „Atenergo“ ir jos vadovo A. M., nurodydamas, jog turėtų būti nustatinėtinos tik atsakovo UAB „Atenergo“ civilinės atsakomybės sąlygos.
10. Teismo vertinimu, prašomo pripažinti negaliojančiu sandoriu byloje atsakovu buvo patraukta tik viena šio sandorio šalis, t. y. UAB „Atenergo“, o teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką abiejų sandorio šalių materialinėms teisėms ir pareigoms, t. y. ir pirkėjui V. M., todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas atmesti patikslintą netiesioginį ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
11. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad kreditorius V. G. būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, o tai, kad nebuvo patenkintas ieškovo patikslintas netiesioginis ieškinys, savaime nereiškia, kad kreditorius V. G. jį pareikšdamas elgėsi nesąžiningai, todėl atsakovo UAB „Atenergo“ prašymą skirti kreditoriui V. G. baudą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (e. b. II t., 90–95 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Teismas nenagrinėjo ir neanalizavo atstatydintos bankroto administratorės UAB „Atenergo“ ir jos įgalioto asmens A. M. veikimo/neveikimo, neišsiaiškino, kaip keitėsi transporto priemonių būklė nuo turto įsigijimo momento iki jo pardavimo, dėl kieno kaltės transporto priemonės virto metalo laužu bei ar pardavimo momentu turtas buvo būtent tokios būklės, kokiu būdu transporto priemonės buvo pergabentos į Tauragę, nes pagal priėmimo aktą transporto priemonės savo eiga važiuoti negalėjo. Taip pat nenustatyta, kur transporto priemonės buvo saugomos ir kada buvo realiai parduotos arba perduotos tretiesiems asmenims.
12.2. Teismas ignoravo pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat ir atsakovo patvirtinimus, kad transporto priemonės būklės priėmimo-perdavimo akte ir bankroto administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktame pasiūlyme parduoti transporto priemones, kardinaliai skiriasi, nes pasiūlyme bankroto administratorius nurodė, kad transporto priemonės yra visiškai surūdijusios ir sulankstytos. Teismas neišsiaiškino, kas yra atsakingas už tokį turto nuvertėjimą. Bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ įgaliotas asmuo A. M. nepateikė nei kreditorių susirinkimui, nei teismui paaiškinimų dėl transporto priemonių būklės kitimo, nėra transporto priemonių fotografijų prieš jų pardavimą bei dokumentų, pagrindžiančių pardavimo kainą.
12.3. Ieškovo turtinė teisė egzistuoja dėl to, kad pasikeitė transporto priemonių būklė, kuomet automobiliai buvo bankroto administratorės UAB „Atenergo“ žinioje. Bankroto administratorė pardavinėjo ir pardavė automobilius prieš tai nesikreipdama į teismą dėl transporto priemonių arešto nuėmimo, automobiliai buvo parduoti mažesnėmis nei metalo laužo kainomis. Teismas netinkamai traktuoja turtinės teisės atsiradimą ir egzistavimą, o taip pat pažeidė įstatymo normas, jog teismas turi būti aktyvus bankroto bylose.
12.4. Klausimas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei turto būklės pablogėjimas dėl bankroto administratorės ar kito asmens veiksmų Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-25-569/2017 nebuvo sprendžiamas. Šis teisinis procesas inicijuotas dėl to, kad bankroto administratorė kreditorių susirinkimui pateikė pasiūlymą parduoti areštuotą turtą, todėl į teismą buvo kreiptasi būtent dėl to, kad toks pasiūlymas prieštarauja įstatymo normoms.
12.5. Bankroto administratorius turi per šešis mėnesius patikrinti įmonės sandorius už paskutinius 36 mėnesius ir pateikti teismui atitinkamus ieškinius. Nuo V. L. paskyrimo BUAB „CB Logistic“ bankroto administratore praėjo daugiau negu 6 mėnesiai. Vien dėl to galima daryti išvadą, kad BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė V. L. delsia įgyvendinti savo teisę, nerodo iniciatyvos ir piktybiškai vengia tai daryti. Bankroto administratorė, atvirkščiai nei teigia teismas, priėmė galutinį sprendimą neteikti ieškinio.
12.6. Pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl transporto priemonių, kurioms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirkėjas V. M. nėra minėtų transporto priemonių teisėtas savininkas. Teisėtas savininkas iki šiol yra BUAB „CB Logistic“.
12.7. Bankroto administratorės UAB „Atenergo“ įgaliotas asmuo A. M. turi teisės magistro laipsnį. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neišdėstyta kiekvieno veiksmo detalizacija. Netiesioginis ieškinys pateiktas vykdant priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos arba BUAB „CB Logistic“, arba visiems kreditoriams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sąskaita už suteiktas teisines paslaugas yra išrašyta su 21 procento PVM mokesčiu. Mokėjime už teisines paslaugas nurodyta, kad pinigai sumokami už atstovavimą BUAB „CB Logistic“ byloje, tačiau nenurodytas konkrečios bylos numeris.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Atenergo“ prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 17 d. sprendimą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovui V. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra, 50 procentų paskirtos baudos dydžio iš ieškovo priteisiant atsakovei UAB „Atenergo“ (e. b. II t., 109–116 l.).
14. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, t. y. kad BUAB „CB Logistic“ neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovams, o taip pat, kad BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė atsisako savo teisės bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino reikšmingų bylos aplinkybių dėl transporto priemonių Mercedes Benz ir Land Rover Freelander nuvertėjimo, dėl jų perdavimo bankrutuojančiai įmonei, pervežimo į Tauragę ir kt., yra nepagrįsti vien jau dėl to, kad pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu neteikė apskritai jokių tinkamų ir leistinų įrodymų, kuriais būtų grindžiami ieškinio reikalavimai ir žalos bankrutuojančiai įmonei dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų padarymo faktas. Šiuo atveju reikalavimą dėl žalos iš atsakovų priteisimo ieškovas grindė tuo, jog buvęs BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorius neteisėtai pardavė bankrutuojančiai įmonei priklausančius automobilius, tačiau ieškovas nenurodė, kokias teisės normas bankroto administratorius pažeidė, ir koks konkretus bankroto administratoriaus veikimas/neveikimas buvo žalingas bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Būtent ieškovui šioje byloje kilo pareiga pagrįsti, kad atsakovas kreditorių patvirtintą bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką pažeidė, ar turtas buvo parduotas už žemesnę kainą, nei nustatė kreditoriai, tačiau tokių įrodymų ieškovas neteikė. Iš byloje pateiktų 2013-01-30 Transporto priemonių techninės būklės ir perdavimo priėmimo aktų matyti, jog aptariamų automobilių Mercedes Benz bei Land Rover Freelander būklė buvo bloga ir transporto priemonių nebuvo galima eksploatuoti jau tuomet, kai juos perėmė bankroto administratorius. Asmenys, nepriklausomai nuo to, koks jų išsilavinimas, turi teisę laisvai rinktis, ar vesti bylą per advokatą, atitinkamai asmens turimas išsilavinimas neturi reikšmės teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Teismui yra pateikti dokumentai (teismo nutartis, kreditorių susirinkimo protokolas ir kt.), kad klausimas, sudarantis ieškinio pagrindą, buvo nagrinėtas kituose teismuose bei yra įsiteisėję teismo sprendimai. Be to, pažymėtina, kad už tokią turto pardavimo tvarką balsavo pats ieškovas V. G.. Šiuo atveju yra pakankamas teisinis pagrindas skirti V. G. baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ir neteisėto apeliacinio skundo pateikimą.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „CB Logistic“ prašo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nes apeliacinį skundą pasirašė tik ieškovas V. G., kuris nepateikė jo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagrindžiančių įrodymų (e. b. II t., 98–100 l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų visų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovo apeliacinio skundo argumentų.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas V. G. netiesioginiu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti transporto priemonių Mercedes Benz ir Land Rover Freelander pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis; grąžinti transporto priemones Mercedes Benz ir Land Rover Freelander teisėtam savininkui, tai yra BUAB „CB Logistic“; automobilių negrąžinimo atveju priteisti iš UAB „Atenergo“ ir A. M. subsidiariai bankrutuojančiai įmonei UAB „CB Logistic“ 8 329 Eur (e. b. I t., 1–8, 110–119 l.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovas V. G. neturi reikalavimo teisės į skolininkus UAB „Atenergo“ ir A. M., todėl negali įgyvendinti skolininko teisių, t.y. reikšti netiesioginio ieškinio, be to, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teismo vertinimu, reiškiant reikalavimą atlyginti žalą, turėtų būti nustatinėjamos tik atsakovės UAB „Atenergo“ civilinės atsakomybės sąlygos.
19. Apeliantas V. G. su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais nesutinka, nurodydamas, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas nenagrinėjo ir neanalizavo bankroto administratorės UAB „Atenergo“ ir jos įgalioto asmens A. M. veikimo/neveikimo, neišsiaiškino, kaip keitėsi transporto priemonės būklės nuo turto įsigijimo momento iki jo pardavimo, dėl kieno kaltės transporto priemonės virto metalo laužu bei ar pardavimo momentu turtas buvo būtent tokios būklės, kokiu būdu transporto priemonės buvo pergabentos į Tauragę, nes pagal priėmimo aktą transporto priemonės savo eiga važiuoti negalėjo.
20. Kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovė UAB „Atenergo“, nagrinėjamu atveju ieškovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino buvusio bankroto administratorės UAB „Atenergo“ ir jos direktoriaus A. M. veiksmų, nesiaiškino transporto priemonių būklės jų perdavimo bankroto administratoriui ir pardavimo metu, nurodė iš esmės naujas aplinkybes, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje ieškovas V. G. šių aplinkybių nenurodė, reikalavimo įvertinti transporto priemonių būklę ir jų vertės sumažėjimo aplinkybes nereiškė.
21. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta būtent pirmosios instancijos teisme, ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tokiu atveju apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl transporto priemonių vertės sumažėjimo, buvusio bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ veikimo/neveikimo ir pan., apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini, kadangi pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje šiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu ieškinio pagrindu, nebuvo remiamasi.
22. Atskirai pažymėtina tai, kad pats ieškovas V. G. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą prie bylos prijungti transporto priemonių Mercedes Benz ir Land Rover Freelander 2013-01-30 transporto priemonių techninės būklės ir perdavimo priėmimo aktus, iš kurių matyti, kad abu automobiliai perdavimo bankroto administratoriui UAB „Atenrgro“ metu turėjo eilę defektų. Minėtuose transporto priemonių techninės būklės ir perdavimo priėmimo aktuose nurodyta, kad automobilis Mercedes Benz 207 nevažiuoja, nėra akumuliatorių, užvedimo raktelių, kėbulas aprūdijęs, salono sėdynės apdraskytos, nėra liuko dangčių, stogo danga atsilupusi, automobiliui Land Rover Freelander trūksta apdailos detalių, viso automobilio dažai suskeldėję, tvarkytų vietų špaklis atsilupęs, salone trūksta apdailos detalių, variklis išardytas, nėra variklio detalių, automobilis nevažiuoja (e. b. II t., 15–24 l.). Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonių Mercedes Benz ir Land Rover Freelander būklė jau perdavimo bankroto administratoriui metu buvo prastos būklės, abu automobiliai buvo nevažiuojantys, ir tokia būklė ieškovui V. G. turėjo būti žinoma.
23. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantas argumentuoja tuo, jog teismas netinkamai traktuoja turtinės teisės atsiradimą ir egzistavimą, taip pat pažeidė įstatymo normas, kad teismas turi būti aktyvus bankroto bylose, o bankroto administratorė pardavinėjo ir pardavė automobilius prieš tai nesikreipdama į teismą dėl transporto priemonių arešto panaikinimo, o taip pat turtą pardavė mažesnėmis nei metalo laužo supirkimo kainomis.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, jog BUAB „CB Logistic“ 2016-04-11 kreditorių susirinkimo metu 11 darbotvarkės klausimu buvo svarstyta bankroto administratoriaus pasiūlyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka (e. b. I t., 47–61 l.). Kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai 99,91 procentų balsu dauguma pritarė bankroto administratoriaus siūlomai turto pardavimo tvarkai, nutarė bankrutavusios UAB „CB Logistic“ turtą parduoti 2 priede nurodytomis kainomis ir 1 priede nustatyta turto pardavimo tvarka. Iš parduodamo BUAB „CB Logistic“ turto sąrašo su I, II, III pardavimui nustatytomis kainomis matyti, kad transporto priemonę Mercedes Benz 207 (keleivinis automobilis) nutarta paduoti tokiomis kainomis – I-ojo pardavimo kaina - 2896 Eur, II -ojo pardavimo – 2027 Eur, transporto priemonės Land Rover Freelander I-ojo pardavimo kaina – 1160 Eur, II-ojo pardavimo kaina – 812 Eur. Minėtame sąraše nurodyta, kad nepardavus turto antrame pardavime, III - ame pardavime turtą parduoti už aukščiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei metalo laužo supirkimo kaina (e. b. II t., 29, 30 l.). Šiam nutarimui pritarė ir ieškovas V. G., tačiau vėliau, 2017 m. liepos 25 d., pateikė Šiaulių apygardos teismui skundą dėl 2016-04-11 kreditorių susirinkimo nutarimo 11 darbotvarkės klausimu panaikinimo.
25. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-25-569/2017 pareiškėjo V. G. skundą atmetė, nurodė, kad kreditorių susirinkimo vienbalsiai priimtas nutarimas neprieštarauja ekonominei logikai, nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neprieštarauja ĮBĮ tikslams ir kreditorių interesams (e. b. I t., 45–46 l.). Teismas taip pat konstatavo, kad V. G. nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, pateikdamas kreditoriams pasiūlymą parduoti areštuotą turtą, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir kokius įstatymus pažeidė, tik deklaratyviai nurodydamas, jog kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas 11 klausimu prieštarauja įstatymo nuostatoms. Ieškovas V. G. su šia Šiaulių apygardos teismo nutartimi bei joje išdėstytais motyvais sutiko, apeliacine tvarka jos neskundė, todėl nutarimas buvo galiojantis ir administratorius pagrįstai jį vykdė. Atsakovo A. M. teigimu, transporto priemonės buvo parduotos kreditorių susirinkimo metu nustatytomis kainomis ir tvarka, o ieškovas tai paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainų ir tvarkos pagrįstumo jau yra pasisakęs Šiaulių apygardos teismas, nurodydamas, jog bankroto administratorius nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų pateikdamas pasiūlymą dėl turto pardavimo. Konstatavus, kad transporto priemonės buvo parduotos kreditorių susirinkimo nutarimo tvarka, nėra pagrindo konstatuoti, jog transporto priemonių pardavimas vyko pažeidžiant teisės normas ir todėl pripažinti transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis.
26. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad apeliantas, nurodydamas, jog transporto priemonės buvo parduotos mažesnėmis nei metalo laužo supirkimo kainomis, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui tokie įrodymai pateikti nebuvo.
27. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas šioje byloje turėjo būti aktyvus. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad viešą interesą turi restruktūrizavimo ir bankroto bylos, todėl nagrinėdamas šios kategorijos bylas teismas turi būti aktyvus. Ieškovas V. G. šioje byloje reiškia reikalavimus pripažinti transporto priemonių sutartis negaliojančiomis, grąžinti automobilius teisėtam savininkui, o automobilių negrąžinus teisėtam savininkui – priteisti bankrutuojančiai įmonei 8 329 Eur žalą, taigi, ieškovas reiškia savarankiškus reikalavimus ginčo teisena nagrinėjamoje byloje. Nors ieškovo reiškiami reikalavimai yra kilę iš bankroto bylos, tačiau tai nėra bankroto byla, ir joje teismas neturi būti aktyvus, nes bylos dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nėra susijusios su viešuoju interesu.
28. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai traktuoja turtinės teisės atsiradimą ir egzistavimą, nepagrįstai nurodydamas, jog ieškovė BUAB „CB Logistic“ neturi turtinės teisės į atsakovus, ji nėra nei UAB „Atenergo“, nei A. M. kreditorius.
29. Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesų. Kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t. y. veikia skolininko vardu. Taigi, netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tuomet, kai pats skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Iš paminėto išplaukia, jog kreditorius gali reikšti netiesioginį ieškinį tik dėl tokių prievolių, kurias trečiasis asmuo turi įvykdyti kreditoriaus skolininkui. Taigi, kad ieškovas V. G. galėtų pareikšti netiesioginį ieškinį, kreditoriaus skolininkas (BUAB „CB Logistic“) turi turėti turtinę teisę į savo skolininką. Byloje nėra duomenų, jog BUAB „CB Logistic“ turi kokių nors turtinių teisių į atsakovus UAB „Atenergo“ ir A. M.. Taigi, UAB „Atenergo“ ir A. M. neturint jokių prievolių BUAB „CB Logistic“, kreditorius V. G. negali įgyvendinti skolininko teisių, kurių pastarasis neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra visų sąlygų, būtinų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, o V. G. neturėjo teisės pareikšti ieškinio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.68 straipsnio pagrindu, todėl pagrįstai šiuo pagrindu ieškinį atmetė.
30. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad neegzistuoja netiesioginio ieškinio sąlyga, jog BUAB „CB Logistic“ neįgyvendina savo teisių į atsakovus UAB „Atenergo“ ir A. M., nes byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorė delsia šią teisę įgyvendinti, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės gynimo būdus. Apelianto teigimu, bankroto administratorius turi per šešis mėnesius patikrinti įmonės sandorius už paskutiniuosius 36 mėnesius ir pateikti teismui ieškinius, o nuo bankroto administratorės V. L. paskyrimo praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, todėl vien dėl to galima daryti išvadą, kad bankroto administratorė delsia įgyvendinti savo teisę, nerodo iniciatyvos ir piktybiškai tai vengia daryti.
31. Ieškovas V. G. pateikė teismui 2017-10-04 bankroto administratorės V. L. raštą „Dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo teikimo/neteikimo“, kuriame administratorė nurodė, kad šiuo metu ji nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl ieškinio buvusiam bankroto administratoriui UAB „Atenergo“ dėl žalos atlyginimo pateikimo, toliau yra analizuojami administratorei perduoti dokumentai ir bankroto byloje surinkta medžiaga. Administratorės teigimu, jeigu bus nustatyti buvusio (atstatydinto) bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ neteisėti veiksmai ir padaryta žala, tuomet bus svarstomas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau šiuo metu toks ieškinys nėra rengiamas ir nėra teikiamas (e. b. I t., 9 l.).
32. Iš nurodyto 2017-10-04 bankroto administratorės rašto ir byloje pateiktų įrodymų visumos teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog bankroto administratorė V. L., atstovaudama bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, delsia įgyvendinti savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus. Apeliacinio skundo argumentą, kad bankroto administratorė delsia įgyvendinti savo teises, paneigia teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, jog BUAB „CB Logistic“, atstovaujama bankroto administratorės V. L., 2017 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pateikė ieškinį buvusiam bankroto administratoriui UAB „Atenergo“ ir R. B. dėl 35 797,03 Eur žalos atlyginimo neperdavus bankroto administratorei bankrutavusios įmonės turto (civilinė byla Nr. e2-34-237/2019). Aplinkybė, kad BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė nepareiškė ieškinio buvusiam bendrovės bankroto administratoriui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais parduodant transporto priemones Mercedes Benz 207 ir Land Rover Freelander, leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratorė sprendė, jog tam nėra teisinio pagrindo.
33. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo šioje byloje atsakovo, nurodydama, jog byloje pateiktos transporto priemonių Mercedes Benz 207 ir Land Rover Freelander pirkimo-pardavimo sutartys yra pasirašytos UAB „CB Logistic“ ir V. M.. Ieškovas V. G. transporto priemonių pirkėją V. M. įtraukė byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, todėl byloje priimtas sprendimas, net ir patenkinus ieškinį, neturėtų įtakos jo teisėms arba pareigoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką abiejų sandorio šalių materialinėms teisėms ir pareigoms, t. y. ir pardavėjui, ir pirkėjui, todėl pagrįstai ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tuo labiau, kad apeliantas leistinais įrodymais šių teismo išvadų nepaneigė.
34. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydamas, jog atsakovas A. M. turi teisės magistro laipsnį, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neišdėstyta kiekvieno veiksmo detalizacija, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos arba BUAB „CB Logistic“, arba visiems kreditoriams, sąskaita už suteiktas teisines paslaugas yra išrašyta su 21 procento PVM mokesčiu. Mokėjime už teisines paslaugas nenurodytas konkrečios bylos numeris.
35. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad atsakovas A. M. yra teisininkas, todėl neturėjo naudotis advokato pagalba. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog asmenys vesti savo bylas teisme gali patys arba per atstovus, o paties asmens dalyvavimas byloje neatima teisės turėti atstovą nenumatant jokių apribojimų (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas A. M. turi teisininko išsilavinimą, neeliminuoja jo teisės būti atstovaujamam kvalifikuoto teisininko – advokato.
36. Nepagrįstas skundo argumentas, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neišdėstyta kiekvieno veiksmo detalizacija. Iš teismui pateikto 2018-05-02 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-3019-237/2018 matyti, kad šiame prašyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kiek yra įvertintas advokato darbas susipažįstant su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, rengiant prašymus teismui, rengiantis bylos nagrinėjimui ir dalyvaujant 2018-05-03 parengiamajame teismo posėdyje (e. b. I t., 195, 196 l.). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengtas 2018-05-02, mokėjimas už suteiktas advokato paslaugas taip pat atliktas tą pačią dieną – 2018-05-02, ir nors mokėjimo nurodyme nenurodytas bylos numeris, nėra pagrindo išvadai, kad mokėjimas atliktas kitoje byloje. Aukščiau nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis minėta teisės norma, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, todėl nepagrįstu laikytinas apelianto reikalavimas, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos arba BUAB „CB Logistic“, arba visiems kreditoriams.
37. Atsakovė UAB „Atenergo“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovui V. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra, 50 procentų paskirtos baudos dydžio iš ieškovo priteisiant atsakovei UAB „Atenergo“.
38. Teisėjų kolegija sprendžia, jog naudojimasis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis per se (savaime) nereiškia piktnaudžiavimo jomis, net ir tais atvejais, kai ne visi šalies procesiniai prašymai yra tenkinami ar ne visi jos argumentai yra pagrįsti. Piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti būtina nustatyti šalies neteisėtą ir nesąžiningą elgesį procese. Tokių aplinkybių sudėties byloje nenustačius, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui V. G. netenkinamas.
39. Anksčiau išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Atsakovė UAB „Atenergo“ teismui pateikė prašymą iš ieškovo V. G. priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių, jos atsakovės naudai priteistinos iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, juridinio asmens kodas 179404329, iš apelianto V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.