- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- e2-3019-237/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- BUAB „CB Logistic“
- Kreditorius
- V. G.
- Atsakovas
- UAB „A.“, A. M.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „CB Logistic“ ir BUAB „CB Logistic“ kreditoriaus V. G. patikslintą netiesioginį ieškinį atsakovams UAB „A.“ ir A. M., tretieji asmenys bankroto administratorė V. L. ir V. M. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti pirkimo - pardavimo sutartis M. B. ir L. R. Freelander negaliojančiomis; grąžinti automobilius M. B. ir L. R. Freelander teisėtam savininkui, tai yra BUAB „CB Logistic“; automobilių negrąžinimo atveju, priteisti iš UAB „A.“ ir A. M. subsidiariai bankrutuojančiai įmonei UAB „CB Logistic“ naudai 8 329 Eur; priteisti iš atsakovų BUAB „CB Logistic“ naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti subsidiariai iš atsakovų UAB „A.“ ir A. M. ieškovo BUAB „CB Logistic“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas V. G. patikslintame netiesioginiame ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad yra teismo pripažintas BUAB „CB Logistic“ bankroto byloje kreditoriumi. Raseinių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-513-237/2018 pagal BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorės V. L. pateiktą ieškinį, ieškinyje bankroto administratorė nurodė, kad BUAB „CB Logistic“ turėjo penkis turtinius vienetus, bet prašo atlyginti žalą tik už tris iš jų, neatsižvelgė į ieškovo prašymą ieškinį patikslinti ir siekti padarytos žalos atlyginimo. Kreditoriaus V. G. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau teismas 2018 m. sausio 11 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė įtrauki į bylą trečiuoju asmeniu, todėl šis reiškia teismui netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Buvęs bankroto administratorius A. M. sušaukė kreditorių susirinkimą, prašydamas nustatyti turto, M. B. ir L. R. Freelander, pardavimo tvarką. Kreditorių susirinkimas sutiko su pasiūlyta bankroto administratoriaus A. M. tvarka ir ją patvirtino. Po buvusio bankroto administratoriaus atstatydinimo ir po to, kai turtas jau buvo parduotas, paaiškėjo, jog buvęs bankroto administratorius A. M. apgavo BUAB „CB Logistic“ kreditorius ir grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus pateikdamas kreditorių susirinkimui pasiūlymą parduoti areštuotą įmonės turtą. Be jokios abejonės, toks turto pardavimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Buvęs bankroto administratorius turtą turėjo parduoti per 24 mėn. nuo bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nedarė beveik 4 metus. Kai teisme buvo nagrinėjamas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas, abu automobiliai buvo parduoti skubos tvarka, o svarbiausia tai, kad kreditoriams nebuvo suteikta jokia informacija apie automobilių būklę ir aukcionų eigą. Byloje atsakovais patraukė tiek UAB „A“, tiek A. M., nes bankroto administratoriaus ir jo įgaliotas asmuo, kuris yra bankroto administratorės direktorius, bankrutuojančiai įmonei atsako subsidiariai už padarytą žalą. Labai tikėtina, kad minėtus automobilius bankroto administratorius naudojo savo ir savo šeimos poreikiams. A. M. turėjo puikiai suvokti, kad jis neturi teisės pateikti įmonės kreditoriams ir teismui melagingą informaciją su tikslu visus apgauti, siekiant savo asmeninių tikslų. Grubiai pažeidė įstatymus, nepardavęs įmonės turto įstatymo nustatytais terminais, tenkinant savo asmeninius poreikius naudoti bankrutuojančios įmonės turtą, o svarbiausiai pardavė areštuotą bankrutuojančios įmonės turtą laikotarpiu, kuomet teisme buvo sprendžiamas ginčas dėl bankroto administratoriaus UAB „A“ ir įgalioto asmens A. M. atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų. Taip pat galima matyti, kad buvęs bankroto administratorius sugebėjo parduoti turtą ženkliai mažesne kaina nei metalo laužo. Buvęs bankroto administratorius iki šiol nėra pateikęs jokios informacijos kaip buvo organizuojamas turto pardavimo procesas. Atstatydintam bankroto administratoriui yra paskirtas ne vienas viešas įspėjimas. Buvusio bankroto administratoriaus UAB „A“, jos direktoriaus ir įgalioto asmens A. M., neteisėti veiksmai yra nustatyti Šiaulių apygardos teismo (civilinėje byloje Nr. B2-25- 569/2017) ir Lietuvos Apeliacinio teismo (civilinėje byloje Nr. 2-1527-157/2017) sprendimuose dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Sandoriai dėl automobilių M. B. ir L. R. Freelander pardavimo nebuvo bankroto administratoriaus analizuojami. Neišanalizuoti turto būklės pokyčiai ir šių pokyčių įtaka turto vertei. Nenustatyta kas ir kokiu momentu buvo atsakingas už turto saugumą bei turėtų atlyginti galimus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Bankroto administratorius privalo dirbti įmonės ir kreditorių interesų naudai, kad maksimaliai patenkintų kreditorinius reikalavimus. Akivaizdu, kad bankroto administratorius UAB „A“ bei jos direktorius ir įgaliotas asmuo A. M. dirbo prieš įmonės ir kreditorių interesus. Nėra pateikti transporto priemonių M. B. ir L. R. Freelander priėmimo - perdavimo aktai tarp bankroto administratorius ir BUAB „CB Logistic“ direktoriaus. Byloje yra tik aktas, kurį pasirašė A. M. ir T. M., tai yra tėvas su sūnumi, kurie kartu dirbo UAB „A“. Toks pasirašytas aktas, apie automobilių būklę, vertinamas kritiškai. Bankroto administratorius nepateikė jokios informacijos kaip ir kodėl šie automobiliai atsidūrė Tauragėje, taip pat nėra informacijos, kur jie buvo saugomi ir kas už jų saugumą buvo atsakingas. BUAB „CB „Logistic“ kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta informacija, kaip buvo parduoti automobiliai M. B. ir L. R. Freelander. Bankroto administratorius nepateikė įrodymų, jog jis kreipėsi į įmones, kurios supirkinėja automobilius ar automobilių detales, taip pat nėra pateiktas kreipimasis į metalo laužo supirkimo punktus. Prie šios žalos atsiradimo priežasčių teisiškai priskirtinas atsakovo elgesys. Dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), tiek BUAB „CB Logistic“, tiek jos kreditoriams, buvo padaryta turtinė žala, kuri yra lygi turto įsigijimo kainai, tai yra 8329 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „A“ atsiliepime į patikslintą netiesioginį ieškinį bei atsakovo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdžio metu prašė ieškovo patikslintą netiesioginį ieškinį atmesti visiškai kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei skirti V. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra, 50 proc. paskirtos baudos dydžio priteisiant atsakovui UAB „A“. Atsakovas nurodė, kad kreditoriaus V. G. šioje byloje pareikšti reikalavimai galėtų būti nagrinėjami tik įsitikinus ir nustačius, jog pati BUAB „CB Logistic“, atstovaujama bankroto administratorės V. L., neketina reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko, o tai patvirtinančių įrodymų V. G. byloje nepateikė. Nesant įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo civilinę atsakomybę, o taip pat bankroto administratorės galutinę poziciją dėl ieškinio pareiškimo, V. G. neturi teisinio pagrindo teikti netiesioginio ieškinio, kuriuo būtų reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo UAB „A“. Nors bankroto administratorė pranešimu informavo V. G. apie tai, jog kreditoriai turi teisę reikšti ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu dėl žalos atlyginimo dėl netinkamai vykdytų bankroto procedūrų, visiškai neaiški ir šioje byloje neatskleista bankroto administratorės pozicija, ar BUAB „CB Logistic“ vardu ketinama kreiptis su ieškiniu dėl sandorių - automobilių M. B. ir L. R. Freelander pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kreditorius V. G. netiesioginį ieškinį pareiškė neišsiaiškinęs bankroto administratorės pozicijos. Iš pareikšto ieškinio ieškovui nėra suprantama, kodėl paminėtų automobilių pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas sukėlė bankrutuojančiai įmonei žalą. Kadangi atsakovas UAB „A“ buvo atstatydintas iš užimamų BUAB „CB Logistic“ bankroto administratoriaus pareigų, visi bankrutuojančios įmonės dokumentai buvo perduoti naujajam administratoriui, iš kurio kreditorius ir turėjo reikalauti atitinkamos jam rūpimos informacijos. Iš esmės net neaišku, ar bankroto administratorė buvo informuota apie V. G. ketinimą kreiptis su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. V. G. netiesioginis ieškinys turėtų būti paliekamas nenagrinėtu, kadangi nėra aišku, ar BUAB „CB Logistic“ neįgyvendina savo teisių ar atsisako jas įgyvendinti ir dėl to pažeidžiami kreditoriaus interesai. Ieškovas V. G. prašydamas pripažinti automobilių M. B. ir L. R. Freelander pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms, neatskleidė esminio dalyko - kokioms konkrečioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms sandoriai prieštaravo ir atitinkamai, kodėl negalėjo būti sudaryti. Atsakovui visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis kreditorius teigia, jog bankroto administratorius neturėjo teisės parduoti jam perduoto areštuoto BUAB „CB Logistic“ priklausiusio turto ir kuo remiantis teigiama, kad dėl bankroto administratoriaus kaltės transporto priemonės neva nuvertėjo ir/ar buvo parduotos už pernelyg mažą kainą. Ieškovas V. G. ne tik neįrodė atsakovo UAB „A” bei jo įgalioto asmens civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau iš esmės net logiškai nepaaiškino, kodėl atsakovų atžvilgiu reiškiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo. Vienintelis konkretus ieškinio motyvas yra tai, jog bankroto administratorius neva nevykdė ĮBĮ įtvirtintos pareigos bankrutuojančios įmonės turtą parduoti per 24 mėn. nuo bankroto bylos iškėlimo, tačiau šiuo atveju atsakovas nesupranta, kokiu ĮBĮ straipsniu kreditorius remiasi, nes, priešingai, nei teigia ieškovas, turto pardavimo terminas skaičiuotinas ne nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, tačiau nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos. Įstatyme numatyta galimybė nurodytą turto pardavimo terminą pratęsti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, jog atsakovas UAB „A“, vykdydamas BUAB „CB Logistic“ bankroto administratoriaus funkcijas, pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus ir sukėlė bankrutuojančiai įmonei kokius nors nuostolius. Atsakovas bankrutuojančios įmonės turtą pardavė vadovaudamasis kreditorių susirinkimo nutarimu, kurio nei vienas kreditorių neginčijo, turto pardavimas atitiko įstatymo reikalavimus, užtikrino BUAB „CB Logistic bei jos kreditoriaus teises. Atsakovo įsitikinimu, ieškinyje dėstomų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro įspūdį, kad reikalavimu atlyginti žalą ieškovas V. G. iš tiesų ne siekia apginti bankrutuojančios įmonės bei savo, kaip kreditoriaus, teises, tačiau nori sukelti neigiamas pasekmes atsakovui UAB „A“ bei jo įgaliotam asmeniui A. M., sukelti atsakovams papildomas finansines išlaidas. Be to UAB „A“ direktorius A. M., kaip fizinis asmuo, nebuvo BUAB „CB Logistic“ bankroto administratoriumi, todėl jis nepagrįstai patrauktas atsakovu, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi - ieškinio patenkinimo atveju teisinės pasekmės kiltų tik buvusiam BUAB „CB Logistic“ bankroto administratoriui UAB „A“. Teismui yra pateikti dokumentai, kad klausimas sudarantis ieškinio pagrindą buvo nagrinėtas kituose teismuose, bei yra įsiteisėję teismo sprendimai. Be to, pažymėtina, kad už tokią tvarką, kaip buvo parduotas turtas balsavo ir pats ieškovas V. G..
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, prašo skirti V. G. baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Ieškiniu yra ginčijami bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai, kurių šalimi atsakovai UAB „A“ ir A. M. niekuomet nebuvo, ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovų nuostolius, tačiau nepateikiami jokie įrodymai, kokius neteisėtus veiksmus bankroto administratorius atliko ir kokia žala dėl to bankrutuojančiai įmonei buvo padaryta. V. G. atsakovams UAB „A“ bei A. M. pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kuris grindžiamas jokio teisinio pagrindo neturinčiais ieškovo subjektyviais išsigalvojimais, o ne tinkamais ir leistinais įrodymais, todėl atsakovas prašo ieškinį atmestini kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą, bei skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis negali byloje būti atsakovu, nes BUAB „CB Logistic“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „A“. A. M. taip pat nurodė, kad ieškovas V. G. puikiai žinojo automobilių būklę, nes juos matė. Kreditorių susirinkimo metu ieškovas V. G. pats pritarė automobilių pardavimui, nurodytomis kainomis ir tvarka, pagal kurią ir buvo parduoti automobiliai. Byloje nėra ginčo, kad buvo pažeista automobilių pardavimo tvarka, automobiliai buvo parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Atsakovas prašo atmesti ieškinį ir paskirti baudą.
Tretysis asmuo bankroto administratorė V. L. prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo V. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo patikslintam netiesioginiam ieškiniui nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Patikslintas netiesioginis ieškinys atmestinas.
Dėl kreditoriaus teisės pareikšti netiesioginį ieškinį
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Nagrinėjamu atveju, kreditoriaus V. G. teigimu, jo skolininkė yra BUAB „CB Logistic“, nes jis yra jos kreditorius, o BUAB „CB Logistic“ turinti reikalavimo teisę į atsakovus (skolininkus), jos neįgyvendina, todėl kreditorius V. G. reiškia netiesioginį ieškinį.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).
Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).
Ieškovai BUAB „CB Logistic“ ir BUAB „CB Logistic“ kreditorius V. G. pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovams, kaip bankrutuojančios įmonės, kurios vardu reiškiamas ieškinys, skolininkui. Atsakovai ginčija ieškovo teisę reikšti tokį ieškinį. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tai reiškia, kad netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Ieškovas V. G. yra BUAB „CB Logistic“ kreditorius, ką patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartis (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO), todėl jis turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, ir yra subjektas, turintis teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Tačiau teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad ieškovas byloje įrodė kitų būtinų įstatymo nustatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti visumą (CPK 12, 178 straipsniai).
Kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t.y. veikia skolininko vardu, todėl netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas, kai pats skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Tai reiškia, kad kreditorius faktiškai gali reikšti netiesioginį ieškinį dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui. Kad būtų galima pareikšti netiesioginį ieškinį, kreditoriaus V. G. skolininkas BUAB „CB Logistic“ turėtų turėti tam tikrą turtinę teisę į savo skolininką, t.y. į atsakovus UAB „A“ ir A. M.. Tačiau akivaizdu, kad BUAB „CB Logistic“ turtinės teisės į atsakovus dar neturi, jis nėra nei UAB „A“, nei A. M. kreditorius. Ieškovų reiškiamu ieškiniu yra tik siekiama sukurti UAB „CB Logistic“ turtinę teisę atsakovų atžvilgiu, nuginčijus vieną iš sandorių ir prašant priteisti nuostolius, atsiradusius dėl BUAB „CB Logistic“ bankroto administratoriaus UAB „A“ netinkamų pareigų vykdymo. Ieškovas kreditorius V. G. nurodė, kad atsakovų UAB „A“ ir A. M. prievolė atlyginti bankrutavusiai įmonei žalą kilo iš to, kad automobilius M. B. ir L. R. Freelander bankroto administratorius pardavė mažesnėmis kainomis nei metalo laužo supirkime. Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 11 d. BUAB „CB Logistic“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, kad 11 klausimu buvo svarstyta minėtų automobilių M. B. ir L. R. Freelander pardavimo kaina ir tvarka, pagal pateiktus priedus Nr. 1 ir Nr. 2. Susirinkime dalyvavo ieškovas V. G. ir balsavo „už“. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „A“ atstovas advokatas E. Karbauskas nurodė, kad ieškovas V. G. jau kartą kreipėsi į teismą dėl paties priimto sprendimo nuginčijimo, ką patvirtina byloje esanti Šiaulių apygardos 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-25-569/2017. Minėtoje byloje ieškovas V. G. prašė panaikinti 2016 m. balandžio 11 d. bankrutavusios UAB „CB Logistic“ kreditorių susirinkimo nutarimą 11 klausimu, kuriuo buvo svarstyta BUAB „CB Logistic“ priklausančio turto pardavimo kaina ir tvarka (ginčo automobilių), teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo vienbalsiai priimtas nutarimas neprieštarauja ekonominei logikai, nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo automobiliai buvo parduoti Kreditorių susirinkimo metu nurodytomis kainomis ir nustatyta tvarka, kitokių duomenų apie automobilių pardavimą ieškovai byloje nepateikė. Bylos medžiaga patvirtina, kad netiesioginiame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl automobilių M. B. ir L. R. Freelander pardavimo jau yra išspręstas kitoje civilinėse byloje priimta ir įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusia Šiaulių apygardos 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismo nuomone, kreditorius V. G. netiesioginiu ieškiniu iš esmės bando dar kartą išspręsti ginčą savo naudai, t. y. dar kartą prašo nuginčyti automobilių pardavimo sandorius, parduotus pagal susirinkimo metu patvirtintą kainą ir tvarką, kuriai pritarė ir pats. Toks netiesioginio ieškinio instituto taikymas prieštarauja jo esmei ir paskirčiai. Atsakovams UAB „A“ ir A. M. neturint jokių prievolių skolininkui BUAB „CB Logistic“, kreditorius V. G. negali įgyvendinti skolininko (BUAB „CB Logistic“) teisių, nes jų dar nėra.
Dėl BUAB „CB Logistic“ teisių į UAB „A“ ir A. M. neįgyvendinimo. Ieškovas patikslintame netiesioginiame ieškinyje nurodė, kad BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė V. L. kreipėsi į teismą dėl žalos atlygimo už tris automobilius, nors jų buvo penki ir neatsižvelgė į kreditoriaus V. G. prašymą ieškinį patikslinti bei siekti padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas UAB „A“ savo atsiliepime nurodė, kad V. G. šioje byloje pareikšti reikalavimai galėtų būti nagrinėjami tik įsitikinus ir nustačius, jog pati BUAB „CB Logistic“, atstovaujama bankroto administratorės V. L., neketina reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko.
Ieškovas teigdamas, kad BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė V. L. nemato būtinybės ginčyti ieškovo nurodytą sandorį, teismui pateikė 2017 m. spalio 4 d. informacinį raštą, kuriame bankroto administratorė V. L. nurodė, kad nustačius buvusio bankroto administratoriaus UAB „A“ neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą, bus svarstomas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas bankroto administratorę V. L. byloje yra patraukęs trečiuoju asmeniu, ji savo nuomonės dėl pateikto netiesioginio ieškinio neišreiškė, prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad bankroto administratorė nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl ieškinio buvusiam bankroto administratoriui UAB „A“ dėl žalos atlyginimo pateikimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad netiesioginio ieškinio sąlyga dėl BUAB „CB Logistic“ teisių į UAB „A“ ir A. M. neįgyvendinimo taip pat neegzistuoja, nes byloje nėra duomenų, jog BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė V. L. delsia įgyvendinti savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus. Ieškovas neįrodė, kad BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorius neįgyvendina reikalavimo teisės į atsakovus. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ) neįpareigoja bankroto administratoriaus ginčyti visų bankrutuojančios įmonės sandorių, o įpareigoja tokius sandorius patikrinti ir įvertinti, ar yra pagrindas juos ginčyti kaip pažeidžiančius įmonės ar jos kreditorių interesus, ką ir nurodė BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė V. L.. Aplinkybė, kad BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė tokio ieškinio nepareiškė, patvirtina, kad ji neturėjo teisinio pagrindo sandoriui ginčyti. Pažymėtina, kad kreditorius V. G. tokio bankroto administratorės neveikimo ĮBĮ nustatyta tvarka neginčijo, V. G. yra didžiausias BUAB „CB Logistic“ kreditorius, kas sudaro 72,82 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.
Todėl darytina išvada, kad nėra visų sąlygų, būtinų siekiant pareikšti netiesioginį ieškinį, kreditorius V. G. BUAB „CB Logistic“ vardu negalėjo pareikšti ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu. Toks CK 6.68 straipsnyje numatytų sąlygų aiškinimas yra suformuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008). Kadangi kreditorius V. G. negalėjo skolininko BUAB „CB Logistic“ vardu pareikšti ieškinio skolininko skolininkams - atsakovams UAB „A“ ir A. M. CK 6.68 straipsnio pagrindu, todėl ieškinys jau vien dėl šios priežasties atmestinas.
Tačiau net ir pripažinus, kad ieškovas V. G. turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, toks ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamai šaliai.
Dėl subsidariosios atsakomybės
Ieškovas žalą prašo priteisti subsidariai iš atsakovų UAB „A“ ir jos vadovo A. M.. Atsakovas UAB „A“ byloje nurodė, kad A. M. nepagrįstai patrauktas atsakovu, nes jis, kaip fizinis asmuo, nebuvo BUAB „CB Logistic“ bankroto administratoriumi.
Bankroto administratoriumi gali būti teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnis). Atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik pačiam administratoriumi paskirtam juridiniam asmeniui ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-30 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014); administratorius privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl jam, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Be to, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 15 ir 16 dalių nuostatas administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė atliekant už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu (byloje yra pateiktas UAB „A“ administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo polisas), administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakyta, kad jeigu reiškiami reikalavimai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, tai bankroto administravimo paslaugas teikiant juridiniam asmeniui, šis juridinis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektai (CK 6.264 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2014).
Esant nurodytam išaiškinimui, atmestinas ieškovo reikalavimas atlyginti žalą subsidariai iš atsakovų UAB „A“ ir jos vadovo A. M. ir turėtų būti nustatinėtinos tik atsakovo UAB „A“ civilinės atsakomybės sąlygos.
Dėl tinkamų atsakovų byloje
Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Vadinasi, teismas ieškovui gali tik pasiūlyti spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje, tačiau negali už ieškovą parinkti tinkamo atsakovo, ar įsakmiai nurodyti ieškovui, kas ieškinyje turi būti nurodytas atsakovu.
Kreditorius V. G. prašo pripažinti automobilių M. B. ir L. R. Freelander pirkimo - pardavimo sutartis negaliojančiomis. Iš byloje esančių 2016 m. liepos 14 d. transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad automobiliai M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. R. Freelander, valstybinis Nr. 020BPG, buvo parduoti V. M., transporto priemonę pardavė UAB „CB Logistic“, sutartį pasirašė A. M. ir pirkėjas V. M.. Ieškovas prašydamas minėtas pirkimo - pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, atsakovu byloje patraukė tik vieną sandorio šalį - BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorių UAB „A“ (dėl atsakovo A. M. teismas jau pasisakė), kita sandorio šalis - pirkėjas V. M., byloje patrauktas trečiuoju asmeniu. Kaip matyti, sandorio, dėl kurio kilo ginčas, šalis yra neįtraukta į bylą atsakovu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui ne kartą buvo siūlyta apsispręsti dėl bylos dalyvių tinkamumo, tačiau ieškovas tokios valios nepareiškė. Pirkėją V. M. įtraukus į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, be savarankiškų reikalavimų, jis bylos nagrinėjimo metu turėjo tik įstatyme nustatytas procesines teises ir pareigas (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
Civilinių bylų skyriaus nutartyse, kuriose aiškinamos procesinės teisės normos, reglamentuojančios dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, yra išaiškinta, kad tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nėra atsakovas, o tik trečiasis asmuo, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2008).
Atsižvelgiant į tai, kad prašomo pripažinti negaliojančiu sandoriu byloje atsakovu buvo patraukta tik vienas šio sandorio šalis, t. y. UAB „A“, o teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką abiejų sandorio šalių materialinėms teisėms ir pareigoms, t. y. ir pirkėjui V. M., darytina išvada, kad yra pagrindas atmesti patikslintą netiesioginį ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 3 dalis). Esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad jog ieškovai neįrodė patikslinto netiesioginio ieškinio ir jis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 176 – 179 straipsniai).
Dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Atsakovas UAB „A“ prašė skirti ieškovui kreditoriui V. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą.
Teismas pažymi, kad kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), yra neribota.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Teismų praktikoje aiškinant šią normą nurodoma, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad kreditorius V. G. būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. O tai, kad buvo nepatenkintas ieškovo patikslintas netiesioginis ieškinys, savaime nereiškia, kad kreditorius V. G. jį pareikšdamas elgėsi nesąžiningai, todėl atsakovo UAB „A“ prašymas skirti kreditoriui V. G. baudą atmetamas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas UAB „A“ byloje turėjo 2 057 Eur išlaidų už susipažinimą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį, į patikslintą ieškinį, prašymų surašymą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimui teisme, kurių apmokėjimą patvirtina 2018 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 540 (605 Eur sumai) ir 2018 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 596 (1452 Eur sumai). Atsakovas įrodė, kad dėl bylos nagrinėjimo turėjo 2 057 Eur išlaidas.
Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų 7, 8, 8.14 punktai). Dėl to atsakovui UAB „A“ iš ieškovo BUAB „CB Logistic“ kreditoriaus V. G. priteistina 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos iš ieškovo, kadangi, ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį teismui, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4, 5 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Netenkinti atsakovo UAB „A“ prašymo skirti kreditoriui V. G. baudą.
Priteisti iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 057 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitas bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.