Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, areštą keičiant į laisvės atėmimą, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o iki bausmės vykdymo pradžios palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamuosius įsakymus, ir laikinojo sulaikymo nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. laikas (dvi paros) ir suėmimo nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki bausmės vykdymo pradžios laikas.

Iš G. M. civilinei ieškovei UAB „S.“ priteista 229,98 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji 2019 m. balandžio 2 d. apie 9.48 val., būdama prekybos centre „A.“, (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „S.“ priklausantį turtą, t. y. pasilenkusi prie įėjimo įkišo ranką į parduotuvės „I.“ patalpas ir nuo lentynos paėmė dvi 299,98 Eur vertės moteriškas rankines, vienos rankinės vertė 149,99 Eur. Tokiu būdu G. M. pagrobė UAB „S.“ priklausantį 299,98 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog G. M. nuteista jau ne pirmą kartą, anksčiau ne kartą yra teista už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (t. 1, b. l. 37–57). Nusikaltimą G. M. padarė neišnykus teistumui. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, G. M. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-551-903/2019 buvo nuteista dėl svetimo turto pagrobimo veikiant bendrininkų grupe. Taigi apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, jog nuteistoji nenori keisti gyvenimo būdo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jos elgesiui įtakos nepadarė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuteistoji G. M. yra ne kartą bausta už administracinių nusižengimų padarymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 58–104). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistosios asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jai neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistoji nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramos pagarbos aplinkai ir aplinkiniams.

Aplinkybę, jog G. M. nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina duomenys, jog nuteistoji nusikalstamas veikas daro sistemingai, t. y. būdama laisvėje kas kelis mėnesius, iki suėmimo nedirbo (t. 1, b. l. 105), Užimtumo tarnyboje nesiregistravo (t. 1, b. l. 106), civiliniam ieškovui padarytos žalos neatlygino. Taigi akivaizdu, jog G. M. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Nuteistajai anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat ir laisvės atėmimas, tačiau ankstesnės bausmės, net ir pačios griežčiausios, nesustabdė G. M. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. M. paskyrus švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistoji nedirba ir jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, įvertinant prastus G. M. socialinius įgūdžius, darytina išvada, kad, neskyrus su laisvės suvaržymu susijusios bausmės, tikėtina, nuteistoji gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kad galėtų pragyventi. Sistemingai nuteistosios daromos nusikalstamos veikos rodo, kad G. M. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei dorai ir sąžiningai gyventi, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. M. už padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog mažesnė nei normos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė yra pakankamai švelni, ypač atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, todėl paskirtą bausmę švelninti dar labiau nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, nepasisakė dėl G. M. sveikatos būklės. Apygardos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, jog dėl sveikatos būklės G. M. negalėtų atlikti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. jog nuteistoji turėtų būti atleista nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis) arba nuosprendžio vykdymas turėtų būti atidėtas, nuteistajai susirgus sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, kol nuteistoji pasveiks (BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, o stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės (BVK 174 straipsnio 2 dalis). Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 straipsnio 3 dalis). Taigi akivaizdu, jog šios įstatymo nuostatos patvirtina, kad, netgi atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistajai yra garantuojama ir esant reikalui bus suteikta tinkama sveikatos priežiūra. Papildomai pažymėtina, jog tuo atveju, jei bausmės atlikimo metu paaiškėtų nauji duomenys, kurie sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl nuteistosios G. M. negalėjimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, BVK 69 straipsnio 1 dalis numato galimybę perkelti nuteistąją iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo dėl nuteistosios ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąją toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais.

Apeliaciniame skunde taip pat yra pažymėta, jog nuteistoji siekia, kad jai būtų sušvelninta pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kadangi turi rūpintis sergančia močiute, nori susirasti darbą, kad galėtų atlyginti padarytą žalą, be to, grįžta jos ligotas vyras (remiantis apeliacinio skundo turiniu, galima suprasti, jog yra išleidžiamas iš įkalinimo įstaigos). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, naujo darbo paieškos ir kt.) nesuteikia pagrindo švelninti baudžiamąją atsakomybę. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens neteisėto elgesio rezultatas. Taigi, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistosios asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad G. M. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios G. M. apeliacinį skundą atmesti.