Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-56-1025/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-18
Bylos Nr.: e2-56-1025/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01412-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Matulevičienė
Ieškovas: J. R., Ž. C., J. Š., B. M., N. V., T. P., M. D., K. S., L. Ž., R. Š., V. K.
Atsakovas: V. G., S. B.
Trečiasis asmuo: Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Advokatai: Sigitas Čepas, Olegas Drobitkas

Civilinė byla Nr. e2-56-1025/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01412-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.4.2.12.2; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.2.6.1.KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Karolinai Butkienei, Jurgai Šideikienei, Sigitai Jonauskienei, Aušrai Jokubauskienei, Eglei Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovui advokatui Olegui Drobitko,atsakovo V. G. atstovei advokatei Viktorijai Safošinai,atsakovei S. B., jos atstovui advokatui Sigitui Čepui,

trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei Vidai Matulaitytei,

išvadą, tiekiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. C., J. R., J. Š., B. M., N. V., T. P., M. D., K. S., L. Ž., R. Š., V. K. patikslintą ieškinį atsakovams S. B., V. G. dėl detalaus plano sprendinių ir 2010-11-24 įsipareigojimų įvykdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, D. G., V. V., A. A., R. B., M. P., H. M., A. P., G. B., V. B., O. K., G. L., D. L., A. L., G. L., S. L., L. B., G. B., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu, kuris priimtas 2018-03-20 teisėjos rezoliucija, pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus solidariai per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis įrengti kvartalo akligatvį, pėsčiųjų ir dviračių takus, vadovaujantis R. A. K. projektavimo IĮ gatvės (akligatvis) techniniu projektu Nr. 2012/04/20-TP iki bus išduotas statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas ir iš atsakovų ieškovų naudai priteisti visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-04 įsakymu Nr. AV-271 buvo patvirtintas S. G. (dabartinė pavardė B.) žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir V. G. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas. Detaliuoju planu vienam sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš žemės sklypų grupės (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,7300 ha nuosavybės teise priklausantis S. G. (B.)) ir (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0.1890 ha nuosavybės teise priklausantis V. G.), esančių (duomenys neskelbtini), keičiama naudojimo paskirtis į kitos paskirties žemę, gyvenamąją teritoriją, šie sklypai sujungiami, padalinami į sklypus ir suformuojama 19 naujų sklypų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai bei vienas inžinerinės infrastruktūros sklypas: sklypas Nr. 20, kuris numatomas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams bei nustatytas šios teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Atsakovai, būdami teritorijos planavimo iniciatoriais bei detaliojo plano organizatoriais, 2010-11-24 Klaipėdos rajono savivaldybei pateikė pasirašytą įsipareigojimą, kuriuo 1. įsipareigojo patvirtinus detalųjį planą, parengti inžinerinių tinklų (vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, lietaus kanalizacijos, elektros ir prieigos kelio (gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM sutikimą) projektus, juos suderinti iki teritorijos užstatymo pradžios ir gauti statybos leidimus statybai; 2. įvykdžius aukščiau nurodytą įsipareigojimą, parengti gyvenamųjų namų ir jų priklausinių techninius projektus, juos suderinti ir gauti leidimus jų statybai; 3. inžinerinius tinklus ir prieigos kelio dalį (privažiavimus) įrengti iki gyvenamųjų namų ir jų priklausinių pridavimo valstybinei komisijai dėl jų pripažinimo tinkamais naudoti; 4. statybos metu planavimo organizatoriai įsipareigojo užtikrinti gerą privažiavimo kelio iki teritorijos būklę statybos metu važiuojant krovininiam transportui. Kai kuriuos įsipareigojimus atsakovai įvykdė, tačiau 3 punkte numatyto įsipareigojimo įrengti kelią iki gyvenamųjų namų ir jų priklausinių pridavimo valstybinei komisijai dėl jų pripažinimo tinkamais naudoti, nevykdo. Ieškovų sklypai ribojasi su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pagal detaliojo plano sprendinius ir gatvės, ir lietaus tinklų statybos techninį projektą (parengtas 2012 m. birželio mėn.) turėjo būti įrengtas kelias. Atsakovai, kaip planavimo organizatoriai bei detaliojo plano užsakovai, nevykdo 2002 m. birželio projekto ir detalaus plano sprendinių dėl kvartalo kelio, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo. Ne kartą kreipėsi pretenzijomis į Klaipėdos rajono savivaldybę, taip pat į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistus dėl neįrengto kelio, tačiau pastarieji nurodė kreiptis į planavimo organizatorius (atsakovus). Kreipėsi į atsakovus, tačiau jie nesutiko su pretenzijomis ir nurodė, kad žvyruotas kelias yra nutiestas. Dėl atsakovų įsipareigojimų nevykdymo, gyventojai negali tinkamai naudotis keliu, nes kelias, privažiavimas, pėsčiųjų takai, šaligatviai nėra įrengti. Šiuo metu visas kvartalas yra beveik apgyvendintas, dauguma gyventojų susitvarkė aplinką, tačiau patekti į savo žemės sklypą gali tik purvynais ir duobėmis.

Atsiliepimas

Atsakovė S. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsikirsdama į pareikštą reikalavimą nurodė, jog detaliuoju planu yra tik nustatomas žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, tačiau organizatorius nėra įpareigojimas priverstinai įgyvendinti šių sprendinių. Teigia, jog neprisiėmė įsipareigojimų įrengti kvartalo akligatvį, pėsčiųjų ir dviračių takus pagal R.A. K. projektavimo IĮ gatvės (akligatvis) techninį projektą. Parduodama žemės sklypus pirkimo–pardavimo sutartyse įsipareigojo savo lėšomis nutiesti elektros, dujų tiekimo tinklus, vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus, nutiesti žvyruotą kelią. Pirkėjams buvo žinoma, kad bus įrengtas tik žvyro kelias ir tai buvo padaryta. Taip pat neįsipareigojo kelio prižiūrėti, todėl dėl jo būklės ir eksploatacijos negali būti atsakinga. Jei ieškovų turto įsigijimo sutartyse buvo numatyti papildomi pardavėjų įsipareigojimai, tai dėl šių įsipareigojimų jie turėtų kreiptis į savo pardavėjus. Pažymėjo, kad nevykdė gyvenamųjų namų statybos, o tik pardavė žemės sklypus su inžineriniais tinklais ir komunikacijomis, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti prieš savo pirkėjus. Kelias yra nutiestas ir netrukdo namus priduoti. Jeigu ieškovai nori įrengti asfaltuotą kelią, tai jie turėtų reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypo dalį, nes atsakovė pirkimo–pardavimo sutartyse yra įsipareigojusi parduoti po 1/9 dalį inžinerinės infrastruktūros žemės sklypo ir patys įsirengti tokį kelią, kita vertus ir be teisminio proceso sutinka parduoti minimą žemės sklypo dalį ieškovams.

Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo su S. B., jam atiteko žemės sklypas su gyvenamuoju namu, o prie jo buvo atskiras privažiavimas, todėl jis iš esmės tiesiogiai nebuvo suinteresuotas organizuoti detalųjį planavimą ir jame iš esmės dalyvavo tik formaliai kaip planuojamojoje teritorijoje esančio sklypo savininkas. Atsakovui yra žinoma, jog 2012 metų birželio mėnesį atsakovė S. B. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusių naujai suformuotų 18 žemės sklypų pardavė kitiems asmenims, t. y. visus sklypus supirko keletas asmenų, kurie planavo vystyti kvartalą bei statyti gyvenamuosius namus pardavimui. Atsakovė S. B., sudarydama tokias pirkimo - pardavimo sutartis, įsipareigojo atlikti tam tikrus inžinerinės infrastruktūros įrengimo darbus. Detalaus planavimo metu 2010-11-24 raštu išdavė įsipareigojimus Klaipėdos rajono savivaldybei, kuri šiai dienai jokių pretenzijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų nėra pateikusi. Atsakovei priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra įrengtas inžinerinis statinis - kelias, yra skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, ir turėjo būti parduotas visiems žemės sklypų savininkams. Gyvenvietės statytojai sudarydami su paskesniais pirkėjais t. y. ieškovais šioje byloje, konkretaus turto pirkimo – pardavimo sutartis, prisiėmė konkrečius įsipareigojimus. 2012-04-20 R. A. K. projektavimo IĮ parengto techninio projekto užsakovė yra atsakovė S. B., kuri yra laikoma statytoja, nes jai nuosavybės teise priklauso inžinerinės infrastruktūros žemės sklypas, todėl jis neturi jokios teisės ar pareigos vykdyti kelio statybos rangos darbų.

Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, palaikė poziciją išdėstytą 2018-11-01 atsiliepime. Nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos turimais duomenimis atsakovė S. B. yra įvykdžiusi 2010-11-24 įsipareigojimus, pateiktus dar iki tvirtinant detalųjį planą, tame tarpe įrengusi žvyro dangos prieigos kelio dalį (privažiavimus). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nėra žinomi tarpusavio ieškovų ir atsakovų santykiai, kurie susiklostė sudarant sandorius ir po sandorių sudarymo, dėl gyvenamosios paskirties žemės sklypų pirkimo - pardavimo, kiek tai susiję su reikalavimu įrengti kvartalo akligatvį, pėsčiųjų ir dviračių takus. Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nėra įsipareigoję įrengti kvartalo akligatvio asfalto dangą (tokia danga nebuvo numatyta ir detaliajame plane) bei pėsčiųjų ir dviračių takus.

Tretieji asmenys G. L., D. L., A. L., G. L., S. L., L. B., G. B., pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad sklypų savininkai žinojo, jog norint įrengti asfalto dangą ant žvyruoto kelio (ir kt. pagerinimus – dviračių takas, apšvietimas) už darbus reikės mokėti patiems, t. y. darbus reikės atlikti gyventojų lėšomis.

Tretieji asmenys D. G., V. V. – I., A. A., R. B., H. M., G. B., V. B., O. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo 2018 m. kovo 10 d. ieškinį atmesti. Nurodė, kad perkant sklypą jiems buvo žinoma, kad kelio danga bus smėlio skaldos mišiniu ir įvertinus tai buvo atitinkama žemės sklypo pardavimo kaina. Mano, jog ieškovai piktnaudžiauja reikalaudami pagerinti kelią, kadangi dėl to nebuvo tartasi.

Kiti tretieji asmenys M. P., A. P. atsiliepimų į ieškinį (patikslintą ieškinį) nepateikė.

Institucija teikianti išvadą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos, per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog 2011-02-04 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas detalusis planas buvo patikrintas institucijos, patikrinimo išvada – teigiama, detaliojo plano planavimo procedūros ir sprendiniai iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, planavimo procedūros ir teisės aktai nebuvo pažeisti.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas O. Drobitko prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog atsakovai detaliuoju planu apjungė žemės sklypus ir pakeitė jų paskirtį į gyvenamųjų namų statybų ir šiuos žemės sklypus pardavė ieškovams. Atsakovai, nutraukdami santuoką, savivaldybei įsipareigojo įrengti infrastruktūrą mainais už žemės sklypų paskirties pakeitimą. Įsipareigojimai pagal šią sutartį yra galiojantys, nenuginčyti, taip pat galiojanti bei turi būti vykdoma sutartis dėl teisių ir pareigų teritorinio planavimo organizatoriaus perdavimo. Savivaldybė išdavė statybos leidimus tik tada, kai buvo įsipareigota įrengti infrastruktūrą – gatvę. Atsakovų veiksmai buvo atliekami po santuokos nutraukimo, tačiau faktiškai abu atsakovai vykdė bendrą veiklą, tai yra projektavo, gavo statybos leidimus, pardavė nebaigtos statybos namus, įsipareigojimus priėmė abu. Kadangi atsakovai įsipareigojo savivaldybei, tai savivaldybė kaip kreditorius turėtų reikalauti įrengti kelią, o po to paimti į savo balansą. Vietinės reikšmės kelius ir gatves turi prižiūrėti savivaldybė. Atsakovei yra likę tik įrengti kelio dangą, nes žvyruotas kelias jau yra įrengtas ir inicijuoti kelio perdavimą savivaldybei. Ieškovai nori kelio su borteliais, kloto trinkelėmis, sutiko prisidėti 25 procentus savo lėšomis. Šiuo metu kelio būklė tragiška, danga – žvyras, pripilta maltų statybinių šiukšlių, sudėtinga pravažiuoti. Šis pareikštas ieškinys yra netiesioginis, nes įsipareigojimas duotas savivaldybei, o sutartis kuria prisiimti įsipareigojimai įrengti infrastruktūrą atsakovų yra pasirašyta su savivaldybe, tai turėtų tą reikalavimą reikšti savivaldybė, bet savivaldybės pozicija kitokia, o ieškovai turi teisę reikalauti, kad savivaldybė įrengtų infrastruktūrą pagal įstatymą. Savivaldybės įsipareigojimai keliami iš viešosios teisės aktų, o atsakovų įsipareigojimai keliami iš privačių sandorių. Ieškovai nenori įsigyti iš atsakovės žemės sklypo, nes gatvė negali būti privati, o turi būti perduota savivaldybei.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė S. B. ir jos atstovas S. Čepas prašė patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Atsakovė S. B. papildomai nurodė, jog ji nutiesė žvyruotą kelią, įrengė vandentiekį, nuotekas, elektrą, ką ir buvo įsipareigojusi prieš trečiuosius asmenis parduodama jiems žemės sklypus. Ieškovai pirko jau pastatytus namus, todėl ji nežinant ką jiems prižadėjo pardavėjai. Šiuo metu kelias dar nėra įregistruotas. Buvo sutarta, jog gyventojai išsipirks po 1/9 dalį, siūlė ieškovams, tačiau nė vienas nepirko. Jos buvęs sutuoktinis V. G. tik kartu rengė detalųjį planą, o jai priklausantį didžiulį žemės sklypą išdalijo į sklypus ir pardavinėjo pati asmeniškai. Sudarant žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis su pirkėjais tarėsi, jog bus komunikacijos ir žvyruotas kelias. Pirkėjai žinojo, jog teks geresnį kelią įsirengti patiems.

Teismo posėdžio metu atsakovės S. B. atstovas advokatas S. Čepas papildomai nurodė, jog savivaldybė prieš ieškovus nėra prisiėmusi įsipareigojimų, savivaldybė neprivalo tiesti jiems kelio ar remontuoti jį. Detalaus plano rengėjas neturi pareigos jo įgyvendinti, tai yra asmens teisė jį įgyvendinti. Asmenys įsigiję žemės sklypą, kuris yra toje teritorijoje, kurioje yra detalusis planas, perima kaip naujieji savininkai detalaus plano įgyvendinimo teises. S. B. jokių statybų nevykdė, ji padarė detalųjį planą, komunikacijas ir pardavė žemės sklypus. Gyvenamųjų namų nestatė ir statybos leidimų negavo. Atsakovė, parduodama žemės sklypus, savo pirkėjams įsipareigojo nutiesti žvyruotą kelią ir juos įvykdė. Kelias nėra priduotas ir įregistruotas, bet kelias faktiškai yra nutiestas. K. projektas nebegalioja, nes naujo statybos leidimo išdavimas panaikino seną statybos leidimą. Dėl naujo statybos leidimo atsakovė kreipėsi dėl to, kad įteisintų faktinę situaciją ir ką ji buvo įsipareigojusi - nutiesti žvyruotą kelią. Atsakovė buvo įsipareigojus įrengti žvyruotą kelią ir nors nebuvo įsipareigojusi įregistruoti, tačiau atsakovė ketina kelią priduoti valstybinei komisijai kelią. Kelias nėra priduotas, nes aiškinamasi su statytojais, kurie pagal sutartį buvo įsipareigoję pastatyti. Teisme buvo nagrinėjama byla tarp atsakovės ir statytojo, nes atsakovė sumokėjo įmonei avansą, o įmonė bankrutavo. Reikėjo sudaryti naują sutartį dėl tos infrastruktūros įrengimo. Kelio įregistravimui gal ir reikės atlikti papildomus darbus, nes kelias dėvisi, nes gyventojai juo naudojasi. Gal dar reikės kelią palyginti, tačiau atsakovė iš esmės mano, jog kelią gali įteisinti ir jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Atsakovė neįsipareigojo nutiesti asfaltuoto kelio. Gyventojai gali įsirengti kelią, nes yra nustatytas servitutas, atsakovė sutinka tą sklypą perduoti ieškovams ir savivaldybei.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo V. G. atstovė advokatė V. Safošina prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovo V. G. ir S. B. santuoka nutraukta dar 2008 metais.

Trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad savivaldybė privačiuose sklypuose priversti asmenis įvykdyti įsipareigojimus negali. Detalusis planas yra galimybė ir jį įgyvendinti nėra privaloma. Atsakovai savivaldybės atžvilgiu yra įsipareigojimus įvykdę. Pažymėjo, jog kelias nėra įregistruotas kaip objektas. Išduotas antrasis statybos leidimas ir techninis projektas yra nenuginčyti ir galiojantys.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad atliekant detaliojo plano procedūros patikrinimą, teisės aktai nebuvo pažeisti, o plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktams. Nėra numatyta, jog detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti per tam tikrą laiką. Detaliojo plano sprendinius gali įgyvendinti toliau organizatorius, gali įgyvendinti ir patys gyventojai remdamiesi detaliojo plano sprendiniais. Inspekcija plano įgyvendinimo nekontroliuoja. Detalusis planas yra gairės, norint pakeisti paskirtį, sklypus padalinti, sujungti, detalusis planas neturi prieštarauti bendrajam planui, o bendrasis planas neturi prieštarauti Lietuvos bendrajam planui. Visuose detaliųjų aiškinamuose raštuose nurodoma, jog turi būti įrengtas kelias. Nurodomas D2-2 kelias gali būti žvyruotas. Statybos yra užbaigiamos statybos užbaigimo deklaracija ir įregistruojama registrų centre. Nagrinėjamu atveju, išduotas pirmasis statybų leidimas ne tik keliui, bet ir kitiems inžineriniams tinklams, nesudėtingam statiniui leidimas nėra privalomas, tačiau asmuo gali kreiptis tiek kartų, kiek nori dėl statybų leidimų išdavimo. Antrasis leidimas išduotas ne tik įrengti kelią, bet statyti neypatingos kategorijos paviršinių nuotekų tinklus, lietaus, buitinių nuotekų, neypatingos kategorijos statiniams būtinas leidimas, kartu gautas ir nesudėtingos kategorijos statiniui. Leidimas nenuginčytas ir galiojantis. Namo pridavimui neturi įtakos ar kelias žvyruotas ar asfaltuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

2008 m. rugsėjo 8 d. nutraukta atsakovų V. G. ir S. G. santuoka. 2011 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1738 padalintas S. G. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (kadastrinis N. (duomenys neskelbtini)) ir V. G. nuosavybės teise valdomas kitos paskirties žemės sklypas ( Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvidešimt sklypų pagal parengtą ir patvirtintą detalųjį planą.

Teismui pateiktas UAB „Almontus“ parengto žemės sklypų grupės (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano byla. Iš detalaus plano aiškinamojo rašto nustatyta, jog detaliojo planavimo organizatoriai yra S. G. (dabar B.) ir V. G., tikslas – pakeisti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų statybos, sujungti sklypus ir padalinti sklypus bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą; susiekimas – teritorijoje numatoma pagalbinė, D2-2 kategorijos gatvė (akligatvis), siūlomas gatvės plotais tarp raudonųjų linijų 15 m. Į sklypus patenkama iš projektuojamos D2-2 kategorijos gatvės. Kvartalo akligatvį, pėsčiųjų ir dviračių takus užsakovas įrengia savo lėšomis ir teisės aktų nustatyta tvarka; servitutai– patekimui į formuojamus sklypus ir būsimų pastatų eksploatacijai yra nustatomi tarnaujantys servitutai, numatantys kitų asmenų teisę sklypuose tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines komunikacijas bei naudotis kelio servitutu; nurodoma, kad sklypas Nr.20 tarnaus sklypams nuo Nr. 1 iki Nr. 19 teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; jog kvartalui bus suprojektuota D2-2 kategorijos gatvė (akligatvis).

2010 m. rugpjūčio 17 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 9-361, 3 punkte planavimo organizatoriai (V. G. ir S. G.) papildomai įsipareigojo 3.4 punkte pateikti planavimo organizatoriaus įsipareigojimą dėl infrastruktūros sprendinių įgyvendinimo priemonių, tvarkos ir terminų planuojamame žemės sklype; 3.6 punkte inžinerinės infrastruktūros sprendinių vykdymui galimai sudaryti papildomas sutartis (kooperuojant lėšas) su savivaldybės administracija, institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis.

Vykdant 3.4 punktą, planavimo organizatoriai (V. G. ir S. G.) Klaipėdos rajono savivaldybei 2010 m. lapkričio 24 d. įsipareigojo – 1. patvirtinus detalųjį planą, parengti inžinerinių tinklų (vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, lietaus kanalizacijos, elektros ir prieigos kelio (gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM sutikimą) projektus, juos suderinti iki teritorijos užstatymo pradžios ir gauti statybos leidimus statybai; 2. įvykdžius aukščiau nurodytą įsipareigojimą, parengti gyvenamųjų namų ir jų priklausinių techninius projektus, juos suderinti ir gauti leidimus jų statybai; 3. inžinerinius tinklus ir prieigos kelio dalį (privažiavimus) įrengti iki gyvenamųjų namų ir jų priklausinių pridavimo valstybinei komisijai dėl jų pripažinimo tinkamais naudoti; 4. statybos metu planavimo organizatoriai įsipareigojo užtikrinti gerą privažiavimo kelio iki teritorijos būklę statybos metu važiuojant krovininiam transportui.

Dėl techninio projekto gatvės ir lietaus tinklų statybos Klipščių k., Klaipėdos r. 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-34-120824-00418 statytojai S. B. pagal projektuotojo R. A. K. projektavimo IĮ parengtą statinio projektą: Gatvės ir lietaus tinklų statybos projektas (duomenys neskelbtini)Nr. 2012/04/20-TP, leista statyti neypatingos kategorijos paviršinių nuotekų tinklą ir nesudėtingos kategorijos kelią (gatvę). Techniniame projekte nurodyta susisiekimo komunikacijos – D2-2 kategorijos gatvė (6 m pločio, dviejų eismo juostų, juosta 3 m, šaligatviai 2 m pločio, asfalto danga keliui, o šaligatviams – betono trinkelių su skaldos pagrindu danga ir t.t.).

Atsakovė S. B. su MB „Protėja“ 2018 m. kovo 21 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. PR18-01-21, kurios pagrindu MB „Protėja“ įsipareigojo atlikti objekto „Gatvės ir lietaus tinklų statybos projektas Klipščių k., Sendvario sen., Klaipėdos r.“ gatvės ir paviršinių nuotekų tinklų projektą pagal prie sutarties pridedamą projektavimo (techninę) užduotį kartu su schema. MB „A. P.“ Techniniame darbo projekte nurodyta rengti inžinerinius tinklus (lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų rinktuvus – neypatingas statinys; lietaus nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų išvadai – I gr. nesudėtingas statinys) bei susisiekimo komunikacijas – D2 kategorijos gatvę – nesudėtingas statinys (5,50 m pločio, dviejų eismo juostų, kelkraščiai 0,50 m pločio, žvyro danga ir t.t.).

2018-05-09 išduotas naujas statybos leidimas Nr. LSNS-3U-180509-00377, jame nurodyta, kad 2012-08-24 statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-34-120824-00418 nebegalioja.

Iš atsakovės S. B. 2014 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu J. V. nusipirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) bei 6.1. punkte įsipareigojo nupirkti 1/19 dalį inžinerinės infrastruktūros žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės S. B. 2012 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (trečiasis asmuo) D. G. nusipirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) bei 5.2.6. punkte pardavėja įsipareigojo nutiesti žvyruotą kelią ir 6.1 punkte pirkėjas įsipareigojo nupirkti 1/19 dalį inžinerinės infrastruktūros žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės S. B. 2012 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (trečiasis asmuo) V. V. (dabar V. – I.) nusipirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) bei 5.2.6. punkte pardavėja įsipareigojo nutiesti žvyruotą kelią ir 6.1 punkte pirkėja įsipareigojo nupirkti 1/19 dalį inžinerinės infrastruktūros žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės S. B. 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (trečiasis asmuo) A. A. nusipirko žemės sklypą, adresu Tulpininkų g. 8, Klipščių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. bei 5.2.6. punkte pardavėja įsipareigojo nutiesti žvyruotą kelią ir 6.1 punkte pirkėjas įsipareigojo nupirkti 1/19 dalį inžinerinės infrastruktūros žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2226-2528, kadastrinis Nr. 5558/0007:1177.

Iš atsakovės S. B. 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (trečiasis asmuo) R. B. nusipirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) bei 5.2.6. punkte pardavėja įsipareigojo nutiesti žvyruotą kelią ir 6.1 punkte pirkėjas įsipareigojo nupirkti 1/19 dalį inžinerinės infrastruktūros žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės S. B. 2013 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (trečiasis asmuo) M. P. nusipirko žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės S. B. 2014 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (tretieji asmenys) D. G. ir H. M. nusipirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ir 7.1 punkte pirkėjai įsipareigojo nupirkti 1/19 dalį inžinerinės infrastruktūros žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš pardavėjų (trečiasis asmuo) A. P., R. P. 2014 m. gegužės 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu R. C. ir (ieškovė) Ž. C. nusipirko 502/1011 žemės sklypo dalis ir 80 procentų baigtumo butą, adresu (duomenys neskelbtini); iš tų pačių pardavėjų 2013 m. gruodžio 6 d. R. R. ir (ieškovė) J. R. nusipirko 509/1011 žemės sklypo ir 80 procentų baigtumo butą, adresu (duomenys neskelbtini); taip pat iš tų pačių pardavėjų 2013 m. gruodžio 2 d. M. S. nusipirko žemės sklypą ir 77 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, adresu Tulpininkų g. 10, (duomenys neskelbtini).

Iš pardavėjų (trečiasis asmuo) V. V. – I. ir D. I. 2014 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (ieškovė) V. K. nusipirko 509/1015 žemės sklypo dalis ir 66 procentų baigtumo butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš pardavėjo (trečiojo asmens) G. B. 2016 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (ieškovas) B. M. nusipirko 255/974 žemės sklypo dalis ir 73 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) bei 7.1. punkte įsipareigojo nupirkti 1/19 dalį inžinerinės infrastruktūros žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su kitais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bendraturčiais.

Iš pardavėjos (trečiojo asmens) V. B. 2015 m. spalio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (ieškovas) T. P. ir A. J. nusipirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš (trečiojo asmens) pardavėjo D. G. 2013 m. rugsėjo 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (ieškovas) R. Š. nusipirko 517/1036 žemės sklypo dalis ir 81 procento baigtumo butą, adresu (duomenys neskelbtini); taip pat iš D. G. 2013 m. liepos 9 d. nusipirko L. Ž. 519/1036 žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš pardavėjų (trečiojo asmens) O. K. ir N. K. 2016 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (ieškovas) M. D. nusipirko 113/500 žemės sklypo dalis ir 64 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš teismui pateiktų VĮ „Registro centras“ nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad ieškovės Ž. C. gyvenamasis namas įregistruotas 100 procentų baigtumo pagal 2015 m. lapkričio 5 d. statybos užbaigimo deklaraciją; taip pat ieškovės J. Š. gyvenamasis namas įregistruotas 100 procentų baigtumo pagal 2016 m. spalio 20 d. statybos užbaigimo deklaraciją; ieškovės K. S. gyvenamasis namas įregistruotas 100 procentų baigtumo pagal 2017 m. sausio 5 d. statybos užbaigimo deklaraciją.

Teismui pateikti pirkėjų (trečiųjų asmenų) D. G., H. M., M. P., G. B., V. L., K. R., J. L., D. L., T. P., pirkusių iš S. B. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 12 d. paaiškinimai, kuriuose pirkėjai nurodo, jog perkant žemės sklypą jiems buvo žinoma ir suprantama, kad kelias bus tik žvyruotas ir jokių pretenzijų pardavėjai neturi.

Gyventojai teikė prašymus į Klaipėdos rajono savivaldybei 2014-2015 metais. Klaipėdos rajono savivaldybė 2015 m. balandžio 24 d. raštu atsakė, jog nevykdo planavimo organizatorių įsipareigojimų kontrolės ir neturi duomenų apie pirkimo–pardavimo metu sudaromų sutarčių sąlygas, todėl įsipareigojimų vykdymo kvartalo žemės sklypų pirkėjų – naujieji sklypų savininkai turėtų reikalauti iš planavimo organizatoriaus – žemės sklypų pardavėjo arba kreiptis į teismą.

2016 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini). gyventojai kreipėsi į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl kelio ir jo įrengimo kvartale, nurodė, jog jų pirkimo–pardavimo sutartyse neminimas bendro naudojimo kelias ir jo įrengimais, dalis namų yra 100 procentų baigtumo ir priduoti, todėl prašo išaiškinti dėl infrastruktūros įrengimo ir užbaigimo, taip pat nurodė, jog nesutinka investuoti savo pinigus tvarkant nepriklausantį nekilnojamąjį turtą – kelią.

Iš Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. atsakymo dėl detaliojo plano organizatoriaus įsipareigojimų, nustatyta, jog nėra išduotas dėl inžinerinių tinklų statybos užbaigimo aktas ir dėl jo nėra kreiptasi.

2016 m. birželio 23 d. gyventojai pretenzija kreipėsi į S. B. ir V. G., kad jie įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus, atliekant darbus pagal R. A. K. projektavimo IĮ parengtą statinio techninį projektą: Gatvės ir lietaus tinklų statybos projektas (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 30 d. atsakovė S. B. atsakė į pretenziją nurodydama, jog nė vienam iš į pretenziją parašiusiam asmeniui ji nėra pardavusi žemės sklypo, todėl ir nėra prieš juos prisiėmusi jokių įsipareigojimų. Nurodė, jog žvyruotas kelias yra nutiestas. V. G. 2016 m. liepos 12 d. atsakyme nurodė, jog inžinerinės infrastruktūros teritorija (žemės sklypas Nr. 20), nuosavybės teise jam nepriklauso, todėl asmenys turi kreiptis į S. B..

Antstolė Reda Vizgaudienė 2017 m. kovo 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F17-8 konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) nesutvarkyta ir sunkiai pravažiuojama, pateiktos fotonuotraukos iš kurių matyti, jog pastatyti gyvenamieji namai, kelias, kelio danga žvyruota ir duobėta.

Teismui pateiktas 2017 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos rajono Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-351 „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“, aprašas reglamentuoja fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių, naujai įrengtų Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai savivaldybės nuosavybėn organizavimą.

Byloje kilęs ginčas dėl infrastruktūros objekto (kvartalo akligatvio, dviračių ir pėsčiųjų takų) įrengimo atsakovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pagal šią įstatymo normą, skirtingai nuo teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai skolininkui, netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai, t. y. skolininko skolininkui. Pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas. Kita sąlyga yra ta, kad skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį kitam asmeniui, t. y. savo skolininkui, tačiau jo nereiškia arba atsisako įgyvendinti savo teises. Toks skolininko neveikimas turi pažeisti kreditoriaus teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negali būti pareikštas. Be minėtų sąlygų, taip pat turi būti CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-04 įsakymu Nr. AV-271 patvirtintas detalusis planas, jo planavimo iniciatoriai ir organizatoriai yra atsakovai. Detalaus plano tikslai vienam sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš žemės sklypų grupės (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,7300 ha nuosavybės teise priklausantis S. G. (B.)) ir (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0.1890 ha nuosavybės teise priklausantis V. G.), esančių (duomenys neskelbtini). sav., pakeisti naudojimo paskirtis į kitos paskirties žemę, gyvenamąją teritoriją, šie sklypai sujungiami, padalinami į sklypus ir suformuojama 19 naujų sklypų (Nr. 1-19) mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai bei vienas inžinerinės infrastruktūros sklypas: sklypas Nr. 20, kuris numatomas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, bei nustatytas šios teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog bus susiekimas – teritorijoje numatoma pagalbinė, D2-2 kategorijos gatvė (akligatvis), siūlomas gatvės plotas tarp raudonųjų linijų 15 m. Kvartalo akligatvį, pėsčiųjų ir dviračių takus užsakovas turėtų įrengti savo lėšomis ir teisės aktų nustatyta tvarka; turi būti nustatomi tarnaujantys servitutai, numatantys kitų asmenų teisę sklypuose tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines komunikacijas bei naudotis kelio servitutu; nurodoma, kad sklypas Nr.20 tarnaus sklypams nuo Nr. 1 iki Nr. 19 teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; jog kvartalui bus suprojektuota D2-2 kategorijos gatvė (akligatvis).

Rengiant detalųjį planą 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 9-361 ir 3 punkte susitarta, jog planavimo organizatoriai (V. G. ir S. G.) papildomai įsipareigoja 3.4 punkte pateikti planavimo organizatoriaus įsipareigojimą dėl infrastruktūros sprendinių įgyvendinimo priemonių, tvarkos ir terminų planuojamame žemės sklype; 3.6 punkte inžinerinės infrastruktūros sprendinių vykdymui galimai sudaryti papildomas sutartis (kooperuojant lėšas) su savivaldybės administracija, institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis.

Ieškovai netiesioginiu ieškiniu būtent reiškia reikalavimą atsakovams kaip detaliojo plano organizatoriams dėl 2010 m. lapkričio 24 d. įsipareigojimų, konkrečiai 3 punkto – inžinerinius tinklus ir prieigos kelio dalį (privažiavimus) įrengti iki gyvenamųjų namų ir jų priklausinių pridavimo valstybinei komisijai dėl jų pripažinimo tinkamais naudoti – neįvykdymu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai.

Ieškovai nurodo, jog atsakovai dalį įsipareigojimų yra įvykdę, tačiau 3 punkte numatyto įsipareigojimo – įrengti kelią iki gyvenamųjų namų ir jų priklausinių pridavimo valstybinei komisijai dėl jų pripažinimo tinkamai naudotis – atsakovai nėra įvykdę. Ieškovai nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, atstovaujanti rajono gyventojų interesus, nereikalauja iš atsakovų vykdyti kelio ir infrastruktūros statybos ir įrengimo įsipareigojimų. Ieškovai mano, kad turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui (Klaipėdos rajono savivaldybei), o tuo pagrindu reiškia netiesioginį ieškinį Klaipėdos rajono savivaldybės skolininkams (atsakovams), todėl ieškovai įvertinę tai, jog atsakovai nėra įvykdę 2010 m. lapkričio 24 d. įsipareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybei dėl kelio įrengimo, reiškia reikalavimą atsakovams įrengti savo lėšomis akligatvį pagal R. A. K. projektavimo IĮ gatvės (akligatvio) techninį projektą Nr. 2012/04/20-TP iki bus išduotas statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas.

Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesų. Kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t. y. veikia skolininko vardu. Taigi, netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tuomet, kai pats skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui.

Kaip minėta, atsakovai, iki detaliojo plano patvirtinimo, 2010 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė su Klaipėdos rajono savivaldybe Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 9-361, kurios 3.4 punkto pagrindu 2010 m. lapkričio 24 d. atsakovai surašė Klaipėdos rajono savivaldybei įsipareigojimus. Atsakovai atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu duodami paaiškinimus tvirtino, jog savivaldybei duoti įsipareigojimai yra įvykdyti. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2017 m. spalio 27 d. atsiliepime nurodė, jog jų turimais duomenimis atsakovė S. B. yra įvykdžiusi 2010 m. lapkričio 24 d. įsipareigojimus, tame tarpe įrengusi žvyro dangos prieigos kelio dalį (privažiavimus), taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovai nėra įsipareigoję įrengti kvartalo akligatvio asfalto dangą (tokia danga nebuvo numatyta ir detaliajame plane) bei pėsčiųjų ir dviračių takus. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas nurodė, jog sutartiniai įsipareigojimai įvykdyti, tačiau atkreipė dėmesį, jog kelias, kaip objektas, nėra priduotas ir įregistruotas, jo kokybė nėra įvertinta. Teismas nurodo, jog rašytinių įrodymų, kad Klaipėdos rajono savivaldybei duoti įsipareigojimai yra visiškai ir tinkamai įvykdyti, byloje nėra.

Iš Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 9-361 ir išvestinių įsipareigojimų 2010 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybei matyti, kad atsakovai buvo prisiėmę įsipareigojimus Klaipėdos rajono savivaldybei, t. y. turėjo prievolę – įrengti kelią. Klaipėdos rajono savivaldybė nereikalauja įvykdyti prievolės, argumentuodama, jog prievolė įvykdyta. Atsakovams turint prievoles Klaipėdos rajono savivaldybei, kreditoriai (ieškovai), įsigiję žemės sklypus ir naudodamiesi atsakovei nuosavybės teise priklausančiu inžineriniu infrastruktūriniu žemės sklypu, kuriame turi būti įrengtas kelias, gali reikšti reikalavimus, siekdami apsaugoti savo teises. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovai turi teisę pareiškė netiesioginį ieškinį Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.68 straipsnio pagrindu.

Pagal kasacinio teismo praktiką detalieji planai yra vienas svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų, konkretizuojančių žemės sklypo savininko teises. Jie visada susiję su konkrečiais, vietos atžvilgiu aiškiai identifikuojamais žemės sklypais (teritorijomis) ir yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai konkrečiame žemės sklype plėtoti. Detaliųjų planų ypatumas tas, kad juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas. Tai atliekama nurodant konkrečius sprendinius (tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jos pakeitimus; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribas; teritorijos naudojimo pobūdį; įrenginių ir statinių išdėstymo arba išdėstymo pobūdį; urbanistinius, gamtos ir kultūros paveldo, architektūrinius, inžinerinius teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrus; vandens išteklių naudojimo sąlygas; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymą arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamas teritorijas; žemės servitutus), kurie patvirtinti įgyja juridinę galią. Detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia, papildo) teritorijos tvarkymo režimą – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019).

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. TPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-04 įsakymu Nr. AV-271 patvirtintas detalusis planas ir detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog bus susiekimas – teritorijoje numatoma pagalbinė, D2-2 kategorijos gatvė (akligatvis), siūlomas gatvės plotas tarp raudonųjų linijų 15 m. Kvartalo akligatvį, pėsčiųjų ir dviračių takus užsakovas turėtų įrengti savo lėšomis ir teisės aktų nustatyta tvarka; turi būti nustatomi tarnaujantys servitutai, numatantys kitų asmenų teisę sklypuose tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines komunikacijas bei naudotis kelio servitutu; nurodoma, kad sklypas Nr.20 tarnaus sklypams nuo Nr. 1 iki Nr. 19 teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; jog kvartalui bus suprojektuota D2-2 kategorijos gatvė (akligatvis). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 4 d. partikrinimo akte Nr. TP-27 patvirtino, jog detaliojo plano planavimo procedūros ir sprendiniai iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Institucijos pateikta išvada bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog atliekant detaliojo plano procedūros patikrinimą, teisės aktai nebuvo pažeisti, detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktams.

Atsakovei S. B. 2012 m. rugpjūčio 24 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-34-120824-00418, kurio pagrindu leista gatvės ir lietaus tinklų statyba žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pagal R. A. K. projektavimo IĮ parengtą techninį projektą Nr. 2012/04/20. Techniniame projekte nurodyta susisiekimo komunikacijos – D2-2 kategorijos gatvė (6 m pločio, dviejų eismo juostų, juosta 3 m, šaligatviai 2 m pločio, asfalto danga keliui, o šaligatviams – betono trinkelių su skaldos pagrindu danga ir t.t.). Projektas atitiko detaliojo plano sprendinius, suderintas su visomis reikalingomis institucijomis.

Atsakovo V. G. atstovė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog techninio projekto užsakovė S. B. yra statytoja, nes jai priklauso inžinerinis infrastruktūrinis sklypas, todėl atsakovas V. G. nebūdamas minimo žemės sklypo savininku, neturi jokios teisės ar pareigos vykdyti kelio statybos rangos darbų. Teismo vertinimu svarbu ir tai, jog atsakovas V. G. neužsakė ir nerengė techninio projekto, nesikreipė dėl statybos leidimo išdavimo, niekada nebuvo inžinerinio sklypo savininkas, todėl sutiktina su tuo, jog jis nebuvo statytojas.

Byloje nustatyta, jog atsakovei S. B. priklauso nuosavybės teise infrastruktūrinis inžinerinis sklypas, tačiau tiek atsakovas V. G., kuris yra šio kvartalo gyventojas, tiek ieškovai galėtų įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, jeigu iš atsakovės S. B. įsigytų po dalį inžinerinio sklypo. Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas paaiškino, jog detaliojo plano sprendinius gali įgyvendinti organizatorius, tačiau galėtų toliau įgyvendinti ir patys gyventojai remdamiesi detaliojo plano sprendiniais. Kaip ankščiau minėta, detalusis planas privalomas visiems toje teritorijoje fiziniams, juridiniams asmenimis, organizacijoms (TPĮ 17 straipsnis).

Teismo vertinimu sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, esminę reikšmę turi tai, jog detaliajame plane bei Klaipėdos rajono savivaldybei duotose 2010 m. lapkričio 24 d. įsipareigojimuose nėra konkrečiai nurodyta, koks kelias turi būt įrengtas, iš esmės svarbiausia, jog būtų privažiavimas prie gyvenamųjų namų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teiktų paaiškinimų, darytina išvada, jog kelias yra nutiestas ir gyventojai turi privažiavimus prie namų. Ieškovai pripažįsta, jog kelias yra, tačiau mano, jog atsakovai privalo įrengti tokį kelią, koks yra numatytas R. A. K. projektavimo IĮ parengtame techniniame projekte Nr. 2012/04/20.

Ieškovai kreipėsi pretenzijomis į atsakovus, kad šie įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus pagal 2010 m. lapkričio 24 d. įsipareigojimus numatytus Klaipėdos rajono savivaldybei. Atsakovė tikina, jog ji ieškovams nėra įsipareigojusi nutiesti asfaltuotą kelią, o įsipareigojimus Klaipėdos rajono savivaldybei yra įvykdžiusi bei sutartinius įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis taip pat yra įvykdžiusi, tai yra nutiesusi žvyruotą kelią.

Teismas nurodo, jog prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią.

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

CK 6.213 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutarties šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, numatytus minėtos teisės normos 2 dalies punktuose.

Atsakovė teigia, jog pardavė tik žemės sklypus ir įsipareigojo nutiesti žvyruotą kelią, statybų leidimų namų statybai negavo ir gyvenamųjų namų nestatė. Atsakovas V. G. nurodė, jog jam žinoma, kad atsakovė S. B. pardavė keliems asmenims žemės sklypus, kurie planavo vystyti kvartalą bei statyti gyvenamuosius namus pardavimui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė pardavė žemės sklypus tretiesiems asmenims, pirkimo – pardavimo sutartyse įsipareigojo savo lėšomis nutiesti iki parduodamo žemės sklypo elektros, dujų tiekimo tinklus, vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus, nutiesti žvyruotą kelią, taip įsipareigojo parduoti, o pirkėjai (tretieji asmenys) nupirkti po 1/19 dalį infrastruktūrinio žemės sklypo už simbolinę kainą. Taigi atsakovė nepardavė ieškovams žemės sklypų su nebaigtomis statybomis. Iš ieškovų pateiktų pirkimo – pardavimo sutarčių nustatyta, jog ieškovai pirko žemės sklypus ir nebaigtą statybą iš trečiųjų asmenų, kurie galimai planavo kvartalo tolimesnį vystymą, tačiau neprisiėmė įsipareigojimų įrengti kvartalo akligatvį, nes įsipareigojimus įrengti žvyruotą kelią tretiesiems asmenims buvo įsipareigojusi atsakovė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė šioje situacijoje yra atsakinga už tai, kokius bendrus įsipareigojimus ji, kaip detalaus planavimo organizatorius, prisiėmė sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 9-361 ir 2010 m. lapkričio 24 d. įsipareigojimais Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, bei kokius papildomus įsipareigojimus ji, kaip pardavėja, buvo prisiėmusi, pati parduodama žemės sklypus.

Taigi tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų susiklostė sutartinės prievolės, kurios dalykas yra įrengti inžinerinius tinklus, tarp jų ir ginčo kelią. Tuo tarpu, atsakovas V. G. dalyvavo tik detaliojo plano rengime, o sprendinių įgyvendinime – inžinerinių tinklų (akligatvio) įrengimo procese nedalyvavo ir nedalyvauja, be to, kaip minėta, jis nėra žemės sklypo savininkas ir statytojas, nepardavė nė vieno žemės sklypo, nes jie jam nepriklausė, todėl jis nėra atsakingas už prisiimtus atsakovės S. B. įsipareigojimus tretiesiems asmenims, atitinkamai ir ieškovams.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė vykdė savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, nes tik parengus inžinerinių tinklų projektus ir nutiesus žemės sklypo elektros, dujų tiekimo tinklus, vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus, žvyruotą kelią, tretieji asmenys galėjo gauti statybos leidimus statyti gyvenamuosius namus. Atsakovė, kaip detaliojo plano organizatorė, savo įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki gyvenamųjų namų užstatymo pradžios. Duomenys iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad kai kurie pastatyti gyvenamieji namai yra įregistruoti, ieškovės Ž. C. gyvenamasis namas įregistruotas 100 procentų baigtumo pagal 2015 m. lapkričio 5 d. statybos užbaigimo deklaraciją; taip pat ieškovės J. Š. gyvenamasis namas įregistruotas 100 procentų baigtumo pagal 2016 m. spalio 20 d. statybos užbaigimo deklaraciją; ieškovės K. S. gyvenamasis namas įregistruotas 100 procentų baigtumo pagal 2017 m. sausio 5 d. statybos užbaigimo deklaraciją. Tačiau svarbu pažymėti tai, jog išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad namų pridavimui neturi įtakos ar kelias žvyruotas ar asfaltuotas, ar jis įregistruotas. Kita vertus dalies namų įregistravimas nepatvirtina, jog atsakovė tinkamai ir pilnai įvykdžiusi prisiimtus įsipareigojimus.

Atsakovės S. B. teiginius dėl to, jog įsipareigojo nutiesti žvyruotą kelią patvirtina trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos paaiškinimai, jog atsakovė nėra įsipareigojusi įrengti kvartalo akligatvio asfalto dangą, tokia danga nebuvo numatyta ir detaliajame plane, pėsčiųjų ir dviračių takus, taip pat rašytiniai įrodymai – 2012-2013 metais sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys su D. G., V. V., A. A., R. B., M. P., H. M., šių sutarčių 5.2.6 punkte ji įsipareigojo nutiesti žvyruotą kelią. Teismui pateikti pirkėjų D. G., H. M., M. P., G. B., V. L., K. R., J. L., D. L., T. P., pirkusių iš S. B. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 12 d. paaiškinimai, kuriuose pirkėjai nurodo, jog perkant žemės sklypą jiems buvo žinoma ir suprantama, kad kelias bus tik žvyruotas ir jokių pretenzijų pardavėjai (atsakovei) neturi. Kita vertus, atsakovė sudarydama pirkimo – pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, įsipareigojo parduoti po 1/19 dalį inžinerinio infrastruktūros sklypo, o pirkėjai (tretieji asmenys) įsipareigojo už simbolinę kainą nupirkti šią dalį. Tokiu atveju, inžinerinis infrastruktūrinis sklypas būtų išdalintas ir kiekvienas savininkas galėtų gerinti kelio kokybę, tačiau nė vienas pirkėjas šios pirkimo–pardavimo nuostatos neįvykdė. Atsakovė su trečiaisiais asmenimis jokių kitokių sutarčių nesudarė. Atsakovė siūlė inžinerinį infrastruktūrinį sklypą dalimis pirkti ir ieškovams, tačiau ieškovai nesutiko. Teismo vertinimu atsakovė siekdama parduoti žemės sklypą ieškovams, siekia tokiu būdu išvengti savo prievolių tinkamo įvykdymo Klaipėdos rajono savivaldybei bei tretiesiems asmenims.

Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog nors atsakovė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, tretieji asmenys (žemės sklypų iš atsakovės pirkėjai) tvirtino, jog visi įsipareigojimai įvykdyti, tačiau tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė.

Teismas nurodo, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktą inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Inžineriniai tinklai – tai statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).

Kasacinio teismo išaiškinta, jog sutartinės prievolės įrengti atitinkamus inžinerinius tinklus tinkamas įvykdymas reiškia ne tik tokių tinklų faktinį sukūrimą, bet ir jų tinkamą priėmimą ir įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-706/2016).

Byloje nustatyta, kad ieškovai turi galimybę naudotis inžineriniais tinklais, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė prisiimtas prievoles tiek savivaldybės, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu yra tinkamai įvykdžiusi, nes inžineriniai tinklai turi būti ne tik sukurti, bet ir įteisinti tam, kad įgytų inžinerinių tinklų statusą.

Atsakovė nurodė, jog kelio įrengimui buvo sudaryta statybos rangos sutartis, tačiau ji nebuvo įvykdyta, nes įmonė bankrutavo, buvo samdomas kitas rangovas, kelias yra įrengtas, tačiau jis nėra įteisintas, kelio užbaigimui gal ir reikės atlikti papildomus darbus. Atsakovė pripažino savo pareigą įrengti ir įteisinti kelią.

Pažymėtina, jog atsakovė pati įrengti kelią negalėjo, nes tam reikia specialiųjų žinių, todėl turėjo sudaryti statybos rangos sutartį su įmone dėl kelio įrengimo. Iš informacinės teismų sistemos Liteko nustatyta, jog vyko teisminiai procesai civilinėje byloje Nr. 2-9846-637/2014 tarp atsakovės ir rangovo UAB „Izitas“ dėl Statybos rangos sutarties Nr. 2012/05-23/VBLN-1 vykdymo (CPK 179 straipsnis 3 dalis). Iš teismo sprendimo nustatyta, jog atsakovė vykdė prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims šioje byloje, sudarydama 2012-05-23 Statybos rangos sutartį Nr. 2012/05-23/VBLN-1 dėl 19 sklypų lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų paklojimo su įvadais ir išvadais, buitinių nuotekų įrenginių sumontavimo, gręžinio su nameliu padarymo, statybinio kelio padarymo.

Taigi atsakovė 2012 m. rugpjūčio 24 d. gavusi statybos leidimą Nr. LNS-34-120824-00418, sudarė rangos sutartį ir pradėjo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau duomenų, jog rangovas atliko šiuos darbus ir juos perdavė atsakovei, nėra. Atsakovė nepateikė teismui nei darbų priėmimo – perdavimo akto, nei statybos užbaigimo akto, kurie patvirtintų, šiuo atveju, ginčo kelio užbaigimą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. gegužės 5 d. atsakymas dėl detaliojo plano organizatoriaus įsipareigojimų, patvirtina, jog nėra išduotas dėl inžinerinių tinklų statybos užbaigimo aktas ir dėl jo nėra kreiptasi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovė nurodoma tik ginčo sklypo savininke, sklype numatyti servitutai ir vienas iš jų – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), tačiau apie inžinerinio objekto – kelio įregistravimą duomenų nėra. Tai, jog kelias kaip objektas nėra priduotas įregistruotas ir įteisintas patvirtino ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog statybos procesas teisės aktais nustatyta tvarka nebuvo baigtas, nes nebuvo surašytas teisės aktais nustatytas kelio statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas.

Įvertinus tai, darytina išvada, kad atsakovė pradėjo vykdyti 2010 m. lapkričio 24 d. įsipareigojimų 3 punktą – įrenginėti inžinerinius tinklus ir prieigos kelio dalį (privažiavimus) iki gyvenamųjų namų ir jų priklausinių pridavimo valstybinei komisijai dėl jų pripažinimo tinkamais naudoti, tačiau iki galo savo sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenimis neįvykdė. Nei vienas iš trečiųjų asmenų nereikalauja, jog kelias būtų tinkamai įrengtas ir įteisintas, tačiau neabejotina, jog toks atsakovės įsipareigojimų neįvykdymas turi įtakos ieškovams, kurie įsigijo žemės sklypus iš trečiųjų asmenų, kuriems įsipareigojimus buvo davusi atsakovė.

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas nurodė, kad nesudėtingam statiniui (I ir II grupės) kaimo vietovėje neprivalomas statybos leidimas pagal dabar galiojančius teisės aktus ir Statybos įstatymą, bet statytojas gali turėti leidimą, nors jis ir neprivalomas. Jei keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, tuomet išduodamas naujas leidimas.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 punkte numatyti atvejai, kada statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas. 2 papunktyje numatyta, jog viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ numatyta, kad pakeitus esminius statinio projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

Vadinasi, atsakovė nebaigusi statybų kaip statytoja galėjo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal naują techninį projektą. Naujasis statybos leidimas Nr. LSNS-3U-180509-00377 išduotas 2018 m. gegužės 9 d., jame nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-34-120824-00418 neteko galios ir kaip minėta MB „A. P.“ parengė naują techninį projektą, todėl statyba pagal R. A. K. projektavimo IĮ parengtą techninį projektą Nr. 2012/04/20, kaip prašo ieškovai, nebegali būti vykdoma.

Taigi šiuo atveju, atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype faktiškai nutiestas žvyruotas kelias atsakovės privačiomis lėšomis, tačiau jis, kaip minėta, nėra užbaigtas, nes neįteisintas įstatymų nustatyta tvarka iki ieškovams įsigyjant nebaigtus statinius ir žemės sklypus Tulpininkų g., Klipščių k., Klaipėdos r.

Nors atsakovė visą bylos nagrinėjimo procesą teigė, jog ji neneigia savo pareigos užbaigti ir įregistruoti kelią, tačiau teismui nepateikė duomenų, jog ji pradėjo organizuoti kelio užbaigimą ir įregistravimą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos bei viešame registre.

Šiuo metu, kelias vis dar nėra įregistruotas VĮ „Registrų centre“. Statinio registracija paprastai atliekama pagal faktinę situaciją, jei nėra esminių nukrypimų nuo projekto. MB „A. P.“ techniniame projekte Nr. AP18-03-15-TDP nurodyta rengti inžinerinius tinklus (lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų rinktuvus – neypatingas statinys; lietaus nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų išvadai – I gr. nesudėtingas statinys) bei susisiekimo komunikacijas – D2 kategorijos gatvę – nesudėtingas statinys (5,50 m pločio, dviejų eismo juostų, kelkraščiai 0,50 m pločio, žvyro danga ir t.t.). Šiuo atveju nesudėtingas statinys – D2 kategorijos gatvė faktiškai yra, tačiau statybos procesas iki galo nėra užbaigtas, tai yra nesurašyta deklaracija apie statybos užbaigimą.

Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį statinių, kurių statybai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo aktas – tai statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius.

Vien iš STR 1.05.01:2017 „Statybos užbaigimas“ 10.2 ir 10.3 punktuose nurodytų statybos užbaigimo akto ir deklaracijos apie statybos užbaigimą sąvokų akivaizdu, kad statybos užbaigimo procedūros (užbaigimas surašant aktą ar deklaraciją) parenkamos pagal tai, kokiai statinių kategorijai užbaigtas statyti statinys priskiriamas inicijuojant jo statybos užbaigimo procedūrą. Be to, statybos užbaigimo procedūros tikslas – patvirtinti statinio atitiktį projektiniams sprendiniams.

Vadinasi, tik po aukščiau nurodytų procedūrų atlikimo būtų galima konstatuoti, jog atsakovė įrengė inžineriniame infrastruktūros žemės sklype kelią ir galima bus laikyti jį atsakovės nuosavybe. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad kelio savininku gali būti valstybė, savivaldybės, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį keliai skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Minėto įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos.

Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė Infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašą, kurio 8 punkte numatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo prašymą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui, kad perduotų savivaldybei jam nuosavybės teise priklausančius infrastruktūros objektus, registruotus nekilnojamojo turto registre.

Ieškovai 2019 m. lapkričio 5 d. prašyme nurodė, kad sutinka finansuoti gatvės tvarkymo darbus ir siūlė atsakovams perduoti infrastruktūrą Klaipėdos rajono savivaldybei pagal galiojantį techninį projektą po infrastruktūros pridavimo valstybės komisijai. Teismo vertinimu atsakovė, parengusi projektą bei gavusi pagal jį statybos leidimą ir būdama statytoja, privalo jį ir įgyvendinti.

Ieškovai teigė, jog kelią galėtų nuosavybėn perimti savivaldybė, tačiau šiuo atveju statyba nėra užbaigta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl tik užbaigus šį procesą, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tolimesnių veiksmų. Tik pagal teisės aktų reikalavimus sukurtą (pagamintą) ir tinkamai perduotą daiktą yra teisinis pagrindas pripažinti nuosavybės teisės objektu (CK 4.47 straipsnis). Šiuo atveju, atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio naudojimo pobūdis – susiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, tačiau kelio įregistruoto kaip nuosavybės objekto nėra, todėl nėra ir objekto, kurį galėtų perduoti savivaldybei. Kita vertus, šioje byloje ieškovai reikalavimo, jog atsakovė perleistų žemės sklypą savivaldybei nereiškia.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statinio statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu statinio statymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat pagal bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Šiuo atveju atsakovė yra faktiškai įrengusi inžinerinių tinklų objektą – žvyruotą kelią, tačiau jis tinkamai neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, o tai leidžia darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurių neįvykdymo pasekmės pažeidžia ir ieškovų interesus, nes jiems suvaržomos teisės spręsti klausimus dėl infrastruktūrinių tinklų. Kaip jau minėta kelio inžineriniai tinklai turi būti ne tik sukurti, bet ir įteisinti tam, kad įgytų teisinį inžinerinių tinklų statusą.

Teismas nurodo, jog atsakovės prievolė įrengti kelią priklauso nuo jos valios ją vykdyti, taip pat nuo trečiųjų asmenų aktyvių veiksmų, t, y. reikalavimo ją įvykdyti. Tačiau kaip matyti nei vienas iš trečiųjų asmenų nereikalavo šios prievolės įvykdymo natūra ir šiuo metu nereikalauja. Atsakovė nurodė, kad ji sutinka įregistruoti kelią, kuris atitinka šiuo metu esamą techninį projektą, tačiau ieškovai pageidauja, jog kelias būtų įrengtas pagal R. A. K. projektavimo IĮ parengtą techninį projektą Nr. 2012/04/20. Akivaizdu, jog toks įpareigojimas būtų neteisėtas ir nebūtų galimas įgyvendinti, nes A. K. projektavimo IĮ parengtas techninis projektas Nr. 2012/04/20 jau nebegalioja, nes panaikintas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-34-120824-00418, be to, byloje nustatyta, jog atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybei, taip pat tretiesiems asmenims nebuvo įsipareigojusi įrengti kvartalo akligatvį asfalto danga, pėsčiųjų ir dviračių takus. Šiame kontekste svarbu paminėti, jog atsakovė, būdama statytoja ir žemės sklypo savininkė, gali bet kada pakeisti techninį projektą, kaip tai įvyko ir šios bylos nagrinėjimo metu. Šiuo metu atsakovė yra parengusi MB „A. P.“ techninį projekte Nr. AP18-03-15-TDP pagal kurį gautas statybos leidimas, šiame projekte, be kita ko, nurodoma, susisiekimo komunikacijos – D2 kategorijos gatvė – nesudėtingas statinys (5,50 m pločio, dviejų eismo juostų, kelkraščiai 0,50 m pločio, žvyro danga ir t.t.), ieškovai 2019 m. lapkričio 5 d. prašyme sutiko, jog pagal šį projektą būtų užbaigta gatvė, todėl teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir siekiant iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nurodyti konkrečiai pagal kokį techninį projektą atsakovė turi užbaigti kvartalo akligatvį.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus pirmiau argumentus, į tai, kad detalusis planas privalomas visiems toje teritorijoje fiziniams, juridiniams asmenims, tai, jog atsakovė pripažįsta, jog kelias nėra įrengtas, t. y. nėra užbaigtas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atsakovei 2018-05-09 išduotas naujas statybos leidimas Nr. LSNS-3U-180509-003772012-08-24, leidžiantis statyti nesudėtingą statinį – gatvę (akligatvį) pagal MB „A. P.“ parengtą techninį projektą Nr. AP18-03-15-TDP, ieškovai neprieštarauja, jog pagal šį techninį projektą būtų įrengta infrastruktūra, tai, jog žemės sklypas, kuriame turi būti įrengtas kelias nuosavybės teise priklauso tik atsakovei, atsakovė yra šio žemės sklypo inžinerinių tinklų statytoja, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovų pareikštą reikalavimą tenkinti iš dalies – įpareigoti atsakovę per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis įrengti kvartalo akligatvį pagal MB „A. P.“ parengtą techninį projektą Nr. AP18-03-15-TDP ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos.

Bylos duomenimis ieškovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 62,00 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieškovė J. R. (t. 1, b. l. 8), ieškovė Ž. C. - 41,00 už advokato padėjėjo paslaugas – ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 9), ieškovė J. R. - 41,00 už advokato padėjėjo paslaugas – ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 10), ieškovė J. Š. - 41,00 už advokato padėjėjo paslaugas – ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 11), ieškovas B. M. - 41,00 už advokato padėjėjo paslaugas – ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 12), ieškovė N. V. - 41,00 už advokato padėjėjo paslaugas – ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 13), ieškovas T. P. - 41,00 už advokato padėjėjo paslaugas – ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 14), ieškovas M. D. - 41,00 už advokato padėjėjo paslaugas – ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 15), ieškovė K. S. - 41,00 už advokato padėjėjo paslaugas – ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 16), ieškovė L. Ž. - 41,00 už advokato padėjėjo paslaugas – ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 17), ieškovas R. Š. - 41,00 už advokato padėjėjo paslaugas – ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 18),ieškovė V. K. - 41,00 už advokato padėjėjo paslaugas – ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 19), viso 451,00 Eur atstovimo išlaidų. Ieškovas R. Š. - 250,00 už advokato paslaugas (patikslinto ieškinio surašymą, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 38), ieškovė J. R. - 250,00 už advokato paslaugas (patikslinto ieškinio surašymą, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 39), ieškovė L. Ž. - 250,00 už advokato paslaugas (patikslinto ieškinio surašymą, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 39), ieškovė K. S. - 250,00 už advokato paslaugas (patikslinto ieškinio surašymą, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 41), ieškovas M. D. - 250,00 už advokato paslaugas (patikslinto ieškinio surašymą, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 42), ieškovė J. Š. - 250,00 už advokato paslaugas (patikslinto ieškinio surašymą, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 43), ieškovė N. V. - 250,00 už advokato paslaugas (patikslinto ieškinio surašymą, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 44),ieškovė Ž. C. - 250,00 už advokato paslaugas (patikslinto ieškinio surašymą, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 45),ieškovas T. P. - 250,00 už advokato paslaugas (patikslinto ieškinio surašymą, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 46),ieškovas B. M. - 250,00 už advokato paslaugas (patikslinto ieškinio surašymą, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 47), ieškovė V. K. - 250,00 už advokato paslaugas (patikslinto ieškinio surašymą, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 48), viso 2750,00 Eur. Ieškovai bendrai patyrė 3263,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (62 Eur žyminio mokesčio ir 3201,00 Eur atstovavimo išlaidų).

Atsakovė S. B. pateikė įrodymus, jog patyrė 1000,00 Eur už advokato teisines paslaugas, o atsakovas V. G. – 1830,00 Eur už advokato teisines paslaugas.

Teismas, įvertinęs šalių atstovų atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovų darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovų ir atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimai patenkinti iš dalies (60 procentų), todėl ieškovams iš atsakovės S. B. priteistina 1920,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovei J. R. priteistina iš atsakovės 211,80 Eur, kitiems ieškovams priteistina iš atsakovės po 174,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovų atsakovei S. B. priteistina po 36,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovų atsakovui V. G. priteistina po 166,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę S. B. per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pagal MB „A. P.“ parengtą techninį projektą Nr. AP18-03-15-TDP įrengti kvartalo akligatvį ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. B. ieškovei J. R. 211,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir kiekvienam ieškovui – Ž. C., J. Š., B. M., N. V., T. P., M. D., K. S., L. Ž., R. Š., V. K. – po 174,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš kiekvieno ieškovo – Ž. C., J. R., J. Š., B. M., N. V., T. P., M. D., K. S., L. Ž., V. K. – po 36,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. B. ir po 166,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. G..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė