Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-517-584/2018 pagal pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, valstybės įmonei „Turto bankas“, E. T., R. U., K. U., D. D., I. D., A. T., E. R., L. V., L. V., L. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog duomenų apie teisėtą daikto, prašomo pripažinti bešeimininkiu, sukūrimą nebuvimas sudaro pagrindą atmesti savivaldybės pareiškimą dėl tokio daikto pripažinimo bešeimininkiu.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių jo nealiojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl, bylų faktinėms aplinkybėms iš esmės sutampant, bendrosios kompetencijos teismai turi pareigą laikytis savo pačių sukurtų precedentų (to paties lygmens ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015).

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju laikytis pirmosios instancijos teismo sprendime išvardintos teismų praktikos nebuvo privalu, nes nurodytų bylų aplinkybės nesutampa su apeliacine tvarka vertinamos bylos aplinkybėmis. Be to, nukrypimas nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tik dėl to toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

15. Suinteresuoto asmens E. R. nurodoma kasacinio teismo praktika yra suformuota bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Nesutiktina, kad civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 514/2008 pateiktas nuosavybės teisių atsiradimo į statinius pagrindų išaiškinimas turėtų būti taikomas sprendžiant ir dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs apribojimo bešeimininkio turto institutą taikyti tik teisėtai sukurtiems daiktams, įregistruotiems ar įteisintiems Nekilnojamojo turto ar kituose registruose, nes tai paneigtų šio instituto esmę. Bešeimininkis daiktas gali būti perduodamas nuosavybėn tik dviems subjektams – valstybei ir savivaldybei. Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą gali būti perduodama tik teismo sprendimu išnagrinėjus civilinę bylą, kurios proceso ypatumai nustatyti CPK 534-537 straipsniuose. Kita vertus, pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika kito ir bylose dėl daikto nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje nr. 3K-3-327/02009 pagal pareiškėjo UAB „Narėpų metaliniai garažai“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nurodė, kad nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas, kad sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, tačiau to nesusiejo su duomenimis apie teisėtą daikto sukūrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindą nukrypti nuo pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos teismų praktikos nagrinėjamu atveju sudaro prašomo pripažinti bešeimininkiu daikto specifika – sprendime išvardintose bylose buvo sprendžiama dėl pastatų, nagrinėjamoje byloje – dėl gyvenvietėje esančių nuotekų tinklų pripažinimo bešeimininkiais.

16. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms priskiriamas šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, kurio tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 3 dalis). Nuotekomis šio įstatymo prasme suprantami ir krituliai, paviršinis, drenažinis ar pan. vanduo (2 straipsnio 5 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinto tikslo – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą – siekiama, valstybės įgaliotoms institucijoms vykdant šios veiklos valstybinį reguliavimą (nustatant reikalavimus vandens tiekimui, kontroliuojant paslaugų kainas ir kt.) bei savivaldybėms organizuojant viešąjį vandens tiekimą viešojo vandens tiekimo teritorijose. Šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje; savivaldybių tarybos vykdo viešajam vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas; savivaldybių tarybos tvirtina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės teritorijoje plėtros planus ir t. t. Remiantis Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtintų Miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių 1.3 punktu miestų ir miestelių ūkio plėtrai būtina savivaldybėms perimti (už akcijas ar kitomis sutartomis sąlygomis) iš juridinių ir fizinių asmenų vandentvarkos ūkio objektus, naudojamus gyventojų reikmėms tenkinti, kurių savininkai neužtikrina tinkamo jų eksploatavimo, taip pat bendro naudojimo vandentvarkos ūkio objektus, nebeturinčius šeimininko; 4.5 punktu nustatyta – iš esmės pagerinti nuotekų tinklų būklę – pakeisti naujais susidėvėjusius vamzdynus, rekonstruoti supleišėjusius vamzdynus bei vamzdynus su nehermetiškomis sandūromis, nuotakyną eksploatuojančias tarnybas aprūpinti nuotekų plovimo mašinomis ir nuotakyno apžiūros aparatūra; 4.8.3 punkte savivaldybėms nustatyta rekomendacija, tvirtinant savivaldybių biudžetus, formuojant fondus ir nustatant vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugų tarifus, numatyti lėšas vandentvarkos ūkio plėtojimo programose nurodytiems darbams atlikti, ne savivaldybėms priklausantiems bendro naudojimo vandentvarkos ūkio objektams perimti (išpirkti) ir sutvarkyti.

17. Atmestini nepagrįsti suinteresuoto asmens E. R. argumentai dėl Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1167 nuostatų netaikymo ginčo atvejui dėl to, kad pastarojo nutarimo turinys orientuotas į vandentvarkos ūkio objektus, naudotus gyventojų reikmėms iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, bei kad nutarimo 1.3 ir 4.5 punktai netaikytini dėl ginčo tinklų neįtraukimo į vandentvarkos ūkio balansą, naudojimo gyventojų reikmėms tenkinti ar bendro naudojimo, duomenų apie jų pripažinimą tinkamais naudoti nebuvimo. Tokių sąlygų nutarime nėra. Priešingai, nutarties 16 punkte nurodytuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtinta jų leidėjo valia nukreipta į savivaldybių vykdytiną bešeimininkių vandentiekio tinklų valdymo administravimą, juos perimant savo nuosavybėn. Pagal Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008 –2015 metų plėtros strategiją ir jos antrojo priedo 1.1.5 punktą, savivaldybėms iki 2014 m. pavesta atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių apskaitą, teisiškai juos įregistruoti, nustatyti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisę ir visų paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių balansinę vertę.

18. Iš aptariamo teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad savivaldybės, siekdamos įgyvendinti joms įstatymų leidėjo priskirtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas, turi veikti aktyviai: užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą pagal jos kompetenciją šioje srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, pagal turimas lėšas perimti ir sutvarkyti jai nepriklausančius, bešeimininkius vandentvarkos ūkio objektus, inicijuoti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisės nustatymą ir t. t. Tuo remiantis sutiktina su apeliantės argumentais, jog apeliacine tvarka ginčijamas sprendimas prieštarauja nurodytuose teisės aktuose jos atliktinų uždavinių įgyvendinimui, tuo pačiu – viešajam interesui.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomas pripažinti bešeimininkiu daiktas realiai egzistuoja, nors jo sukūrimo techninė dokumentacija nėra išlikusi, statybos baigtumas 100 procentų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo inžinerinius tinklus pastatė vilnos AB „Drobė“, 2001 m. inicijavusi jų įsigijimo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį civilinės bylos iškėlimą, statybos pradžia yra 1990 metai. Šias aplinkybes tikėtinai patvirtina Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1674-04/2001 ir prie jos pridėtoje Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-188/2002 esantys duomenys. Nurodoma įmonė iš įmonių registro išregistruota. Byloje nėra įrodymų, kad prašomi pripažinti bešeimininkiu daiktu inžineriniai tinklai ar jų dalis nuosavybės teise teisėtai priklausytų kitam asmeniui. Suinteresuotas asmuo E. R. nenuginčijo nuotekų šalinimo tinklų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras Kauno filialo užfiksuotų kadastrinių duomenų teisingumo (įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2901-644/2018). Tai, kad šių statinių kadastro byloje jų statybos metai nurodyti 1975, kad jie iš dalies fiziškai susidėvėję ar kad neatrasti ginčo infrastruktūros pastatymo teisėtumą patvirtinantys dokumentai, nesudaro pagrindo netenkinti pareiškimo dėl jų pripažinimo bešeimininkiais (pažymėtina, jog tinklų susidėvėjimas nebuvo pareiškimo netenkinimo priežastimi). Apeliantė pagrįstai nurodo, kad viešosios funkcijos vykdymo nustatymas remiantis vien tik daiktinės teisės normomis, nesilaikant šios funkcijos įgyvendinimą reglamentuojančių viešosios teisės normų reikalavimų, reikštų netinkamą šios funkcijos vykdymą ir vartotojų teisių pažeidimą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 16 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Galimybę įgyvendinti vandentvarkos srityje jai pavestus uždavinius (organizuoti nuotekų tinklų tvarkymą, nuspręsti dėl jų tinkamumo eksploatavimui, nustatyti ir įvertinti faktinę situaciją dėl galimai neteisėto kitų asmenų prisijungimo ir kt.) pareiškėja įgys tik perėmusi juos nuosavybėn.

20. Atmestinas suinteresuotų asmenų V. teiginys, kad prašomi pripažinti bešeimininkiu daiktu inžineriniai tinklai yra nerealizuotinas daiktas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 35 punktu, Nekilnojamojo turto registre neregistruotini, kas sudarė pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo. Pagal minimame nutarime nurodytą sąvoką realizavimas yra turto pardavimas konkurse ar elektroniniame konkurse, elektroninėje parduotuvėje, pardavimas per įmones, su kuriomis mokesčių inspekcija konkurso būdu yra sudariusi valstybei perduotino turto realizavimo sutartis, perdavimas patikėjimo teise ar realizavimas kita įstatymų nustatyta tvarka. Nei Civilinio kodekso normos, nei šis nutarimas nedraudžia nerealizuotino turto pripažinti bešeimininkiu daiktu, kita vertus, kadastro duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčo daiktas yra nerealizuotinas (t. 1 b. l. 6-37).

21. Pažymėtina, kad, be kita ko, pareiškėjos siekių pagrįstumą patvirtina ir duomenys, esantys teismuose nuo 2015 metų balandžio 15 d. m. nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno rajono savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad jo gyvenamojo namo rūsys yra užliejamas po gausesnio kritulių kiekio dėl to, kad į UAB „Kauno vandenys“ eksploatuojamus (duomenys neskelbtini) nuotekų tinklus yra prijungti kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklai iš (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, dėl to atsakinga minėta bendrovė, į kurios neteisėtą veikimą/neveikimą nereaguoja Kauno rajono savivaldybė. Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo E. R. nurodomoje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje ir teigia, kad problema yra įsisenėjusi, jos visiškai nesprendžia nei UAB „Kauno vandenys“, nei už vandentvarkos ūkio priežiūrą atsakinga Kauno rajono savivaldybė, t. y. jo pozicija yra priešinga palaikomai nagrinėjamoje byloje (Kauno aplinkės teismo civilinė byla Nr. E2-4742-947/2018, joje 2018 m. spalio 19 d. priimtas sprendimas, kuriuo neteisėti atsakovių veiksmai nenustatyti ir konstatuota, jog žala galimai padaryta dėl neteisėto kai kurių gyventojų lietaus nuotekų pajungimo į buitinių nuotekų tinklus, šiuo metu neįsiteisėjęs). Ginčo pobūdis ir nurodytoje byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, gyvenančių faktiškai toje pačioje vietovėje, kur yra prašomas pripažinti bešeimininkiu daiktas, daugetas patvirtina viešojo intereso gynimo būtinumą, išsprendžiant pareiškime nurodytų inžinerinių tinklų pripažinimo bešeimininkiu daiktu klausimą ir perduodant šiuos tinklus savivaldybei.

22. Vadovaujantis nurodytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normą, pareiškėjos prašymo nepagrįstai nepatenkino, todėl ginčijama sprendimo dalis panaikintina, priimtinas naujas sprendimas ir pareiškimas patenkintinas (CK 4.57, 4.58 straipsniai, CPK 537 straipsnis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 p). Atitinkamai panaikintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui E. R. priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos valstybei 950 eurų žyminis mokestis ir 57,81 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos lygiomis dalimis iš pareiškimo patenkinimui prieštaravusių suinteresuotų asmenų E. R. ir L. V. bei L. V. (50+57,81/3) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės pareiškimo dalis buvo atmesta ir iš jos suinteresuotam asmeniui E. R. priteistos bylinėjimosi išlaidos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

Priimti naują sprendimą ir pareiškimą patenkinti visiškai. Pripažinti bešeimininkiu turtu buitinių nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir perduoti juos pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų E. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 35,93 (trisdešimt penkis eurus 93 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 18865975) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.