Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras ir Kauno rajono savivaldybės administracija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas E. R. patikslintą skundą palaikė ir prašė: 1. Panaikinti 2018-01-17 Registrų centro Komisijos priimtą sprendimą Nr. cspr1-14 dalyje dėl Kadastro tvarkytojo 2015-04-01 sprendimo (sprendimas įformintas registro įrašu); 2. Panaikinti Kadastro tvarkytojo 2015-04-01 sprendimą suderinti ND bylą ir įrašyti nuotekų šalinimo tinklų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo žymą į nekilnojamojo turto kadastrą.

Pareiškėjas patikslintame skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-03-25 Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnijos prašymu Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas (toliau – ir VĮ Registrų centro Kauno filialas, Kadastro tvarkytojas) atliko nuotekų šalinimo tinklų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) 2015-03-26 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (toliau – ir ND byla) išankstinę patikrą ir nustatė, kad ND byla atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 78.1 papunktyje išdėstytas sąlygas, suderino ND bylą ir pažymėjo kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, t. y. priėmė skundžiamą 2015-04-01 sprendimą.

Kadastro tvarkytojo matininkų parengtoje ir patvirtintoje ND byloje matyti, kad gelžbetoninis šulinys Nr. (duomenys neskelbtini), dalis vamzdyno (duomenys neskelbtini) ir dalis vamzdyno (duomenys neskelbtini) patenka į pareiškėjo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Apie Kadastro tvarkytojo matininkų vykdytus kadastro duomenų nustatymo darbus pareiškėjas nebuvo informuotas ir apie ND bylos sudarymą, Kadastro tvarkytojo ND bylos suderinimą, nustatytų kadastro duomenų pažymėjimą žyma kadastre jam nebuvo žinoma, o Kadastro tvarkytojo atlikti veiksmai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kadastro tvarkytojo 2015-04-01 sprendimu, kreipėsi į Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija). Komisija 2018-01-17 priėmė sprendimą Nr. cspr1-14, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti.

Pareiškėjas mano, kad tiek VĮ Registrų centro Kauno filialo, tiek Komisijos priimti sprendimai yra priimti formaliai, nenagrinėjant pareiškėjo pateiktų faktinių aplinkybių, pridėtų dokumentų, yra prieštaraujantys teisės aktams, pažeidžiantys jo kaip žemės sklypo savininko nuosavybės teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas teigė, kad Kadastro tvarkytojui nebuvo teisinio pagrindo suderinti ND bylą, kuria formuojami atskiri Nekilnojamojo turto kadastro objektai – nuotekų šalinimo tinklai (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)), apie formuojamų atskirų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą pažymėti žyma nekilnojamojo turto kadastre, nes nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Be to, Kadastro tvarkytojo tikrintoje ND byloje nebuvo gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo atlikti kadastro duomenų nustatymo darbus bei pranešimo apie numatomus atlikti gretimuose žemės sklypuose kadastro duomenų nustatymo darbus, nors šie dokumentai turėjo būti pateikti Kadastro tvarkytojui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad formuojamo nekilnojamojo turto kadastro objekto - nuotekų šalinimo tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai duomenys nustatyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype jam nežinant, negavus jo sutikimo kadastrinių duomenų nustatymui žemės sklype, nesuteikiant galimybės pateikti turimus dokumentus kadastro duomenų nustatymui, pareikšti prieštaravimus kadastro duomenų nustatymo metu, skųsti matininkų veiksmus, ir atsižvelgiant į Skunde išdėstytus faktus dėl kadastro duomenų teisingumo, konstatuotina, kad Kadastro tvarkytojo matininkai nustatė, o Kadastro tvarkytojas suderino šiuos neteisingus Kadastro duomenis: statybos pradžios ir pabaigos metus; statybos baigtumo procentą; atitiktį teritorijos naudojimo reglamentui (sklypo detaliajam planui); atitiktį žemės sklypo planui. Pažymėjo, kad jei Kadastro tvarkytojas atlikdamas ND bylos išankstinę patikrą būtų vadovavęsis Kadastro nuostatų 64.13, 78.2, 78.3 papunkčių reikalavimais, išankstinės patikros metu būtų nustatęs, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro nuostatų 78.1 papunktyje išdėstytų sąlygų, būtų grąžinęs bylą ją pateikusiam asmeniui ir raštu nurodęs trūkumus, šiai dienai nebūtų nustatyti neteisingi kadastro duomenys ir apie jų nustatymą nebūtų pažymėta žyma nekilnojamojo turto kadastre.

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2015-03-26 parengė nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo tinklai) kadastro duomenų bylas. Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnijos 2015-03-25 prašymu buvo atlikta ginčo tinklų 2015-03-26 parengtų kadastro duomenų bylų išankstinė patikra. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad išankstinei patikrai pateiktos ginčo tinklų kadastro duomenų bylos atitinka Kadastro nuostatų 78.1 punkte išdėstytas sąlygas, 2015-04-01 suderino ginčo tinklų 2015-03-26 parengtas kadastro duomenų bylas uždėdamas spaudą ir nekilnojamojo turto registre įrašė kadastro žymą „Nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą“ kadastro duomenų bylos pagrindu. 2018-01-17 Komisija sprendimu Nr. csprl-14 atnaujino pareiškėjui skundo padavimo terminą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-04-01 sprendimo (sprendimas įformintas įrašu) ir 2015-04-01 kadastro tvarkytojo sprendimą, kuriuo buvo atlikta nuotekų šalinimo tinklų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos išankstinė patikra, paliko galioti.

Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, jog matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo veiklą, nenumato galimybės ir teisės kontroliuoti ar revizuoti valstybės licencijuoto asmens - matininko veiksmų ir dokumentų teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kad kadastro tvarkytojas nustatė, jog ginčo tinklų kadastro duomenų bylos, parengtos atlikus 2015-03-26 kadastrinius matavimus, atitiko visas Kadastro nuostatų 78.1 išdėstytas sąlygas, atsakovas visiškai pagrįstai uždėjo spaudus ant ginčo tinklų kadastro duomenų bylų ir 2015-04-01 įrašė nekilnojamojo turto kadastre žymą apie ginčo tinklų kadastro duomenų nustatymą.

Atsakovas pažymėjo, kad jis turėjo teisę atlikti ginčo tinklų 2015-03-26 parengtų kadastro duomenų bylų išankstinę patikrą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnijos prašymą. Taip pat nurodė, kad ginčo tinklai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl ir negalėjo 2015-03-26 ginčo tinklų kadastro duomenų bylose būti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, kurių pagrindu ateityje galės būti įregistruojami ginčo tinklai.

Atsakovas akcentavo, kad Kadastro tvarkytojas, atlikdamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų išankstinę patikrą, tik patikrina tose bylose įrašytus duomenis ir jose esančius dokumentus, tačiau neturi teisės tikrinti, kokius veiksmus atliko matininkas, vykdydamas kadastrinius matavimus.

Atsakovas taip pat nurodė, kad tik nuotekų šalinimo tinklai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eina per E. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl yra visiškai neaišku, kaip yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, jog kadastro tvarkytojas 2015-04-01 atliko nuotekų tinklų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), išankstinę patikrą. Be to, pareiškėjas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neskundė 2015-04-01 kadastro tvarkytojo sprendimo, kuriuo buvo atlikta nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-03-26 kadastro duomenų bylos išankstinė patikra.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad 2015-03-20 tarp VĮ Registrų centro Kauno filialo ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnijos buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų - nuotekų šalinimo tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo sutartis Nr. KSG-500, kuriuo VĮ Registrų centro Kauno filialas įsipareigojo iki 2015-03-30 parengti ir pateikti užsakovui parengtą minėtų nuotekų šalinimo tinklų kadastro duomenų bylą, kuriai užsakovo prašymu bus atlikta kadastro tvarkytojo išankstinė patikra. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2015-03-26 parengė nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo tinklai) kadastro duomenų bylas, kurioms buvo atlikta išankstinė patikra. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas skundžiamu 2015-04-01 sprendimu (sprendimas įformintas registro įrašu) suderino ginčo tinklų 2015-03-26 parengtas kadastro duomenų bylas, uždėdamas spaudą ir nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/1946167) įrašydamas kadastro žymą „Nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą“ kadastro duomenų bylos pagrindu. E. R. 2018-01-15 pateikė centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ginčyti 2015-04-01 kadastro tvarkytojo sprendimą, kuriuo buvo atlikta nuotekų šalinimo tinklų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015-03-26 nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų išankstinė patikra ir panaikinti šį sprendimą. 2018-01-17 centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Nr. csprl-14 atnaujino pareiškėjui skundo padavimo terminą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-04-01 sprendimo (sprendimas įformintas įrašu) ir 2015-04-01 kadastro tvarkytojo sprendimą, kuriuo buvo atlikta nuotekų šalinimo tinklų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos išankstinė patikra, paliko galioti.

Byloje ginčas kilęs dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2015-04-01 sprendimo (sprendimas įformintas registro įrašu) bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-01-17 sprendimo Nr. cspr1-14 dalies dėl Kadastro tvarkytojo 2015-04-01 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės pareiškėjo keliamas ginčo dalykas yra tai, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas 2015-04-01 sprendimu (sprendimas įformintas registro įrašu) suderino ginčo tinklų 2015-03-26 parengtas kadastro duomenų bylas, uždėdamas spaudą ir nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/1946167) įrašydamas kadastro žymą „Nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą“.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 9.9 punktas nustato, kad kadastro tvarkytojo darbuotojai nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo, arba jų įgaliotų asmenų, ar nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančių asmenų, nurodytų šių nuostatų 12 punkte, pageidavimu gali atlikti žemės sklypo plano arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinį patikrinimą. Vadinasi, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo veikla atliekant išankstinę nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų išankstinę patikrą yra viešojo administravimo veikla.

Kokius veiksmus ir procedūras turi teisę atlikti kadastro tvarkytojas, atlikdamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų išankstines patikras, yra griežtai reglamentuota Kadastro nuostatų 74-78 punktuose. Kai kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai teikiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kadastro tvarkytojas per 3 darbo dienas nuo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos gavimo patikrina, ar: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra reikiami dokumentai, nurodyti Kadastro nuostatų 64.1-64.13 punktuose; tie patys kadastro duomenys, nurodyti skirtinguose nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dokumentuose, yra vienodi; kadastro duomenų formose įrašyti visi duomenys, nurodyti Kadastro nuostatų 55-62 punktuose; galima statinio ribas pažymėti kadastro žemėlapyje; teisingai nurodytos statinio centro koordinatės; teisingai parinktas vertinimo būdas, modelis ar kainynas; adresas atitinka Lietuvos Respublikos adresų registro duomenis; statinių išdėstymo planas ir aukštų planai atitinka Nacionalinės žemės tarnybos nustatytus nekilnojamųjų daiktų planų parengimo techninius reikalavimus. Kadastro nuostatų 78.2 punktas nustato, kad, jeigu kadastro duomenų byla atitinka Kadastro nuostatų punkte išdėstytas sąlygas, kadastro tvarkytojas deda spaudą ir pažymi kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą.

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju ginčo tinklų kadastro duomenų bylos, parengtos atlikus 2015-03-26 kadastrinius matavimus, atitiko visas Kadastro nuostatų 78.1 išdėstytas sąlygas, todėl kadastro tvarkytojas visiškai pagrįstai uždėjo spaudus ant ginčo tinklų kadastro duomenų bylų ir 2015-04-01 įrašė nekilnojamojo turto kadastre žymą apie ginčo tinklų kadastro duomenų nustatymą.

Pareiškėjo teiginius, kad atsakovas neturėjo teisės pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą atlikti ND bylos išankstinės patikros, nustatyti nuotekų šalinimo tinklų kadastro duomenis ir nustatytus kadastro duomenis pažymėti žyma kadastre, nes Kauno rajono savivaldybė nėra ginčo nuotekų šalinimo tinklų savininkė, naudotoja ar jų įgaliotas asmuo, atmeta kaip nepagrįstus. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 9.9 punktu, kreiptis dėl išankstinės patikros turi teisę ne tik nekilnojamojo daikto savininkas ar naudotojas arba jų įgalioti asmenys, bet ir nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatantys asmenys, t. y., ir matininkai, atlikę kadastrinius matavimus. Akivaizdu, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą kadastrinius matavimus atliko matininkai, todėl atsakovas galėjo atlikti ND bylos išankstinę patikrą ir padaryti žymą apie tai, jog yra nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys.

Visiškai nepagrįstas pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, jog ginčo tinklų bylos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes kadastro duomenų bylose nėra dokumentų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, o Kadastro nuostatų 64.10 punktas numato, jog tokie dokumentai privalo būti byloje. Pažymėtina, jog Kadastro nuostatų 64.10 punktas reglamentuoja tuos atvejus ir yra taikomas tik tuomet, jeigu nekilnojamieji daiktai jau įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir tik vėlesniais matavimais tikslinami jau įregistruotų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Šiuo konkrečiu atveju ginčo tinklai dar nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl ir negalėjo 2015-03-26 ginčo tinklų kadastro duomenų bylose būti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, kurių pagrindu ateityje galės būti įregistruojami ginčo tinklai.

Pareiškėjo teiginiai, jog atliekant ginčo tinklų 2015-03-26 kadastrinius matavimus neteisingai buvo nustatyti ginčo tinklų statybos metai, nebuvo gautas jo, kaip žemės sklypo savininko sutikimas, yra išimtinai susiję su 2015-03-26 atliktais ginčo tinklų kadastriniais matavimais ir jų pagrindu parengtomis kadastro duomenų bylomis, tačiau jie visiškai nesusiję su šioje administracinėje byloje sprendžiamu ginču dėl kadastro tvarkytojo atliktos išankstinės patikros. Šioje administracinėje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl 2015-03-26 atliktų matavimų pripažinimo neteisėtais bei jų pagrindu parengtų ginčo tinklų kadastro duomenų bylų panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, jog matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo veiklą, nenumato galimybės ir teisės kontroliuoti ar revizuoti valstybės licencijuoto asmens - matininko veiksmų ir dokumentų teisėtumo. Dėl išvardintų priežasčių, kadastro tvarkytojas, atlikdamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų išankstinę patikrą, tik patikrina tose bylose įrašytus duomenis ir jose esančius dokumentus, tačiau neturi teisės tikrinti, kokius veiksmus atliko matininkas, vykdydamas kadastrinius matavimus.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti, dėl ko juos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.