Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-551-876/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-11-11
Bylos Nr.: 1A-551-876/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-30909-2024-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: J. S.
Nukentėjusysis: G. B.
Civilinis ieškovas: G. B.
Advokatai: Vitalija Smolenskienė, Aidas Venckus

Baudžiamoji byla Nr. 1A-551-876/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30909-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.5.1; 1.1.5.4; 1.1.6.2; 1.2.4.6.1; 2.4.6.3.2; 2.4.7; 2.5.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui,nuteistajam J. S., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programose, atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei draudimą bendrauti su nukentėjusiąja G. B. per visą laisvės apribojimo laiką, bausmė.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. B. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiosios naudai iš J. S. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios G. B. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nuspręsta pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš J. S. nukentėjusiosios naudai 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. S. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 17.45 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusio žodinio konflikto metu su G. B., kumščiu, kuriame laikė sugniaužtą puodelį, tyčia vieną kartą sudavė G. B. į veidą ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose ir nosies sumušimą, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 21 d. nuosprendyje pažymėjo, kad viso proceso metu J. S. iš esmės neneigė sudavęs nukentėjusiajai, tačiau tvirtino, kad taip pasielgė besigindamas, veikiamas besąlyginio reflekso, tačiau teismo vertinimu, tokius nuteistojo teiginius dėl besąlyginio reflekso ir būtinosios ginties paneigė kitų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kuri nuosekliai patvirtina įvykio eigą bei nukentėjusiajai kilusius padarinius. Skirdamas J. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į nuteistojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. J. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis J. S. neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, senatvės pensininkas. Jis priklausomybės ligų centre neregistruotas, saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, vedęs, turintis dukrą, anūką. Nors šeimos nariai jį apibūdino kaip agresyvų asmenį, nemokantį priimti kritikos, tačiau, pirmosios instancijos teismas, remiantis byloje surinktais jį charakterizuojančiais duomenimis, sprendė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo nuteistojo asmenybę vertinti kaip linkusią nusikalsti ar nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų bei reikalavimų. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis būtų pakartotinai nusikaltęs. Jo nusikalstami veiksmai pasireiškė pavieniu trauminiu poveikiu nukentėjusiajai, pasirinkus netinkamą reagavimo būdą į susidariusią konfliktinę situaciją. Didesnių liekamųjų reiškinių nukentėjusiosios sveikatai jo veiksmai nesukėlė. Tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą spręsti, kad nusikalstamas poelgis nebuvo J. S. susiformavusio nusikalstamo elgesio modelio dalis, o labiau atsitiktinio pobūdžio. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad nors J. S. sutuoktinė ir dukra teismui pateikė prašymą spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nuteistajam, vis dėlto, nagrinėjamu atveju, teismas tam neturėjo jokio objektyvaus pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. S. buvo ambulatoriškai konsultuotas (duomenys neskelbtini), jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), tačiau teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu J. S. nekonstatuotas joks psichikos sutrikimas, jis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam nereikalinga skirti psichiatrinę stacionarinę ekspertizę, taip pat nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Objektyvių duomenų apie iš esmės pasikeitusią J. S. psichikos sveikatos būklę teisminio bylos nagrinėjimo metu, dėl kurios būtų tikslinga byloje dar kartą skirti ekspertizę nuteistojo psichikos būklei įvertinti, teismui pateikta nebuvo. Įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad J. S. asmenybės ir jo veiksmų pavojingumas yra pasiekęs tokį laipsnį, kuris pateisintų tik griežčiausios rūšies – terminuoto ar trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės jam skyrimą (BK 55 straipsnis), todėl nuteistajam paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią ir viena iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios dydį nustatė artimą BK 48 straipsnyje nurodytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant šiame straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Skirti švelniausią bausmę – viešųjų darbų, šiuo atveju teismas nematė teisinio pagrindo, atsižvelgiant į nuteistojo amžių bei nesant duomenų apie jo sutikimą juos atlikti.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog per bendrą jo ir sutuoktinės B. S. gimtadienį jis buvo įžeistas, apšmeižtas bei užpultas jo sutuoktinės B. S. sesers G. B.. Apelianto teigimu, pastaroji jam į akis pylė putojančio vyno (11 procentų stiprumo) ir citrinos rūgšties gėrimų mišinio, o jis, siekdamas apsaugoti savo akis, pasinaudojo būtinąja gintimi, tokiu būdu dešinės rankos riešu pataikė į G. B. antakius, o rankoje laikytas kavos puodelis suskilo ir viena puodelio šukė įpjovė jai kaktą.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusiosios G. B. atstovas advokatas Aidas Venckus atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atstovas taip pat prašo nukentėjusiosios G. B. patirtas išlaidas advokato paslaugoms, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai – 605 Eur.

Atsiliepime į nuteistojo J. S. apeliacinį skundą advokatas Aidas Venckus nurodo, jog 2024 m. rugpjūčio 10 d. vykusį konfliktą inicijavo būtent nuteistasis, kuris G. B. netiesiogiai kaltino sutuoktinių nužudymu. Susidarius konfliktinei situacijai, reaguodama į minėtą J. S. elgesį, t. y. G. B. atžvilgiu išsakytus įžeidinėjimus, nukentėjusioji nesuvaldžiusi emocijų šliūkštelėjo apeliantui į veidą jos taurėje buvusio vandens, pagardinto nedideliu kiekiu citrinos, likučiais. Po šių veiksmų J. S. griebė ant stalo prie nukentėjusiosios buvusį kavos puodelį, iš kurio pastaroji gėrė kavą, ir suspaudęs jį kumštyje, vieną kartą, trenkė kumščiu nukentėjusiajai G. B. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą ir vidutinio intensyvumo kraujavimą bei padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosies sumušimą, kurie teismo medicinos ekspertų įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko greitosios medicinos pagalbos automobiliu nukentėjusioji iš įvykio vietos buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini), kur jai buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, po ko ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Nukentėjusiosios atstovo advokato vertinimu, vertindamas anksčiau aptartą nuteistojo gynybinę versiją pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, o jo nurodytos aplinkybės nepatvirtina to, kad jam buvo kilusi reali grėsmė. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, nesant tam jokios objektyvios priežasties ar grėsmės, nukentėjusiajai neatlikus jokių smurtinių veiksmų J. S. atžvilgiu, tik šliūkštelėjus jam į veidą vandens, situaciją stebint ir kitiems asmenims, t. y. jo dukrai ir sutuoktinei, apeliantas pagriebė nuo stalo nukentėjusiosios puodelį ir sudavė pastarajai smūgį į veido sritį. Vien tai, jog nuteistasis tvirtino, kad dėl G. B. atlikto veiksmo, sutriko jo regėjimas, ko nepatvirtino jokie bylos nagrinėjimo metu ištirti objektyvūs duomenys (įrodymai), ir jis nevalingai gindamasis sudavė nukentėjusiajai, nurodyto vertinimo nepaneigia. Byloje neužfiksuotos jokios aplinkybės, kurios leistų spręsti apie tai, kad J. S. dėl nukentėjusiosios veiksmų būtų pajutęs fizinį skausmą ir jį akivaizdžiai išreiškęs. Taip pat ir kiti kambaryje buvę asmenys, akivaizdu, kad nematė jokio objektyvaus pagrindo ginti nuteistojo nuo jo teigimu tariamai pavojingo nukentėjusiosios kėsinimosi. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusioji, sureagavusi į J. S. jos atžvilgiu išsakytus žodžius (įžeidinėjimus), apipylė jį vandeniu, kuriame, kaip aptarta, citrinos rūgšties koncentracija buvo itin nedidelė, ką beje patvirtino tiek liudytoja B. S., tiek ir liudytoja D. V., nesuponuoja vertinimo, kad jos veiksmai buvo tokio pavojingumo lygio, nuo kurių nuteistajam būtų reikėję gintis.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 10 d. gautas D. V. ir B. S. prašymas skirti priverstinį gydymą J. S.. Prašyme nurodyta, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nuteistasis toliau elgiasi neadekvačiai – nuolat įžeidinėja artimuosius, trikdo ramybę, jo elgesys kelia rimtą įtarimą dėl psichinės sveikatos būklės. Taip pat prašyme nurodoma, kad B. S. visiškai negali bendrauti su seserimi G. B., kadangi J. S. neleidžia telefonu su ja kalbėti, todėl B. S. slėpti bendravimą su seserimi. Prašyme teigiama, jog nuvykus į gydymo įstaigą, gydytojas rekomendavo J. S. skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis J. S. ir jo gynėja advokatė V. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Vidas Kilinskas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo J. S. apeliacinio skundo matyti, jog jis neneigia, kad jis savo fiziniais veiksmais G. B. pataikė į veido sritį, tačiau teigia, jog taip veikė dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. ginantis nuo priešingų teisei nukentėjusiosios veiksmų.

Dėl BK 28 straipsnio taikymo

8. Kaip minėta anksčiau šiame nuosprendyje, apeliantas tiek skunde apygardos teismui, tiek baudžiamąją bylą teismo posėdyje nagrinėjant apeliacine tvarka, tvirtino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aplinkybės, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Pažymėtina, jog tokios pat versijos J. S. laikėsi ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. savo priešingus teisei veiksmus vertino kaip susidariusios dėl būtinosios ginties. Skundžiamame Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendyje teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės rodo, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo, kadangi puodelis, kuriuo J. S. sudavė nukentėjusiajai, nebuvo jo rankose, priešingai – jis buvo ant stalo, arčiau nukentėjusiosios, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad laiko tarpas nuo nuteistojo apliejimo vandeniu iki puodelio paėmimo ir smūgio sudavimo, buvo pakankamas nuteistajam įvertinti savo veiksmus ir jų galimas pasekmes. Su tokia išvada sutinka ir teisėjų kolegija.

9. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt.).

10. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje susidariusi situacija, jog nors apeliantas neneigia vartojęs fizinį skausmą nukentėjusiosios G. B. atžvilgiu, tačiau išsiskiria J. S. ir nukentėjusiosios pozicijos dėl to, kas pirmas pradėjo konfliktą. Nuteistasis viso proceso metu tvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jiems, t. y. jam ir nukentėjusiajai G. B. apsižodžiavus, ji taurę, kurioje buvo putojančio vyno ir gėrimo su išspausta citrinos rūgštimi, pylė J. S. į akis, dėl ko pastarasis gynėsi, t. y. vedamas besąlyginio reflekso, nematydamas kur smūgiuoja trenkė su rankoje laikytu plonų sienelių porcelianiniu puodeliu nukentėjusiajai vieną kartą į veido sritį. Apeliantas teigė, jog iškart po konflikto nubėgo prie kriauklės ir plovė akis po tekančiu vandeniu apie 10 minučių. J. S. taip pat tvirtino, jog minėtą gėrimą - citrinos rūgštį, jis daro pats, kadangi jo sutuoktinė labai ją mėgsta, jie geria labai dažnai, turi tam namuose specialią spaudyklę. Pirmosios instancijos teisme apklausiama nukentėjusioji G. B. nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, praėjus jos sesers gimtadienio pietums, jai besiruošiant namo, ją J. S. pradėjo keikti bei įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po šių nuteistojo veiksmų, nukentėjusioji, neišlaikiusi, taurę su vandeniu, kuris buvo paskanintas citrina, šliūkštelėjo apeliantui į veidą. Po minėtų nukentėjusiosios veiksmų, apeliantas griebė nukentėjusiosios kavos puodelį (kava jau buvo išgerta, tačiau likę kavos tirščiai) ir trenkė G. B. į galvą, t. y. į kaktą, netoli smilkinio, virš kairio antakio. Pažymėtina, jog iš baudžiamojoje byloje esančios (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų išvadų akivaizdu, jog tiek nuteistojo, tiek pačios nukentėjusiosios nurodytas jos nežymaus sveikatos sutrikdymo atsiradimo mechanizmas nurodytas teisingai, t. y. specialisto išvadoje konstatuota, kad G. B. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies sumušimas, o sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti puodukas, paveikus nurodytas sritis (1 t., b. l. 61-63).

Žemesnės instancijos teismas

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja D. V. nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tėvų gimtadienio šventei einant į pabaigą, pamatė, jog kažkas ne taip, t. y. J. S. buvo šlapias, o G. B. – susiėmusi už galvos, jai kaktoje buvo kirstinė žaizda, o ant stalo buvo matyti išbėgę kavos tirščiai. Minėta liudytoja negalėjo nurodyti kokiomis temomis tarpusavyje kalbėjo nuteistasis ir nukentėjusysis, ji atsisuko, kai jau viskas buvo įvykę. D. V. nurodė, kad matė, jog tėtis J. S. buvo šlapias, daugiau niekam nebuvo ką ant jo pilti, nes ten sėdėjo tik nuteistasis ir nukentėjusioji. Liudytoja taip pat parodė, kad dalinai matė, jog šliūkštelėjo J. S. į veidą. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja B. S., kuri yra nuteistojo sutuoktinė, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jie kartu su sutuoktiniu, šventė gimtadienius. Pradžioje viskas buvo gerai, šeimos nariai pietavo, šnekučiavosi, kai liudytoja išgirdo, jog kažkas ne taip, t. y. J. S. ir G. B. kivirčijasi, nuteistasis nukentėjusiajai sako priekaištus, po ko, už minėtus įžeidinėjimus nukentėjusioji išpylė apeliantui ant akių, ant veido gėrimą – vandenį su įspausta citrina, po šių veiksmų liudytoja B. S. pamatė, kad G. susiėmusi už nosies, akies ir bėga kraujas, paties smūgio liudytoja nematė. Liudytojas V. V. apklausiamas baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio metu kalbėjo telefonu paties įvykio nematė, teismui pagarsinus jo parodymus, esančius 1 t., b. l. 89-91, liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 26 d. apklausos metu liudytojas V. V. nurodė, kad darbo reikalais visą laiką, kol buvo gimtadienyje, naudojosi telefonu, vienu metu tik pamatė, kad G. B. sėdėjo jau ne prie stalo, o ant sofos ir jai iš kaktos bėgo kraujas. Aplink nukentėjusiąją buvusios moterys – liudytoja žmona ir uošvienė, kalbėjo, kad nukentėjusiajai sudavė J. S., ant sienos matėsi kavos tirščiai, tačiau puodelio šukių nesimatė. Liudytojas parodė, kad asmeniškai negirdėjo, kad J. S. ir G. B. tarpusavyje būtų konfliktavę ar vienas kitą įžeidinėję. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. V. nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo gimtadienis, šventėje dalyvavo močiutė B., senelis J., G., mama D. ir tėtis V. Liudytojas parodė, kad nieko nematė, išvažiavo anksčiau nei baigėsi šventė. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 1 t., b. l. 93-95. Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės tokias pat aplinkybes kaip teisme, papildomai nurodydamas, kad apie 16.00 val. jam išėjus į lauką, jis norėjo važiuoti namo, pro duris išbėgo senelis (J. S.) ir nuėjo į laukus. R. V. tėtis papasakojo, kad J. S. G. B. prakirto galvą.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti, kad nukentėjusiosios G. B. veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip pavojingas kėsinimasis. Pažymėtina, jog įvykio aplinkybes nurodyti savo naudai išties turi intereso tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, tačiau šio nuosprendžio 11 punkte aptarti liudytojų, kurie nagrinėjamo įvykio metu buvo kartu tiek su apeliantu, tiek su G. B., parodymai niekaip nepatvirtina J. S. nurodyto pavojingo nukentėjusiosios elgesio jo atžvilgiu. Pažymėtina, jog pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji G. B. apeliantui J. S. į viršutinę veido sritį šliūkštelėjo vandens, pagrindo nėra. Tai iš esmės patvirtino tiek pats nuteistasis, tiek nukentėjusioji, o taip pat ir patį įvykį matę liudytojai. Tačiau, šiame kontekste atkreiptinas apelianto J. S. dėmesys, jog kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Visi šie duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad įvykio metu buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

13. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016 ir kt.).

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog BK nenustato ribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2014, 2K-186-689/2020, 2K-238-719/2023).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti J. S. veiksmai negali būti pripažinti pateisinamais, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar kaltinime nurodyti įvykio metu atlikti nuteistojo veiksmai ir jo paties asmenybė yra tokio pavojingo pobūdžio, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas pirmiausia vertina žalos dydį. Kaip aptarta aukščiau šiame nuosprendyje, specialisto išvadoje nustatyta, kad G. B. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai pasireiškė muštine žaizda kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose bei nosies sumušimu. Aukštesnysis teismas nekvestionuoja, kad bet koks sveikatos sutrikdymas ir jo mastas yra reikšmingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdį bei atsiradimo aplinkybes, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

16. Kita vertus, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016).

17. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp J. S. ir G. B. kilto dėl to, kad nuteistasis ir nukentėjusioji apsižodžiavo, dėl ko G. B. apeliantui šliūkštelėjo taurę su vandeniu, po ko, J. S. priešingais teisei veiksmais sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nustatytų ir aukščiau šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių, t. y. liudytojų parodymų, darytina išvada, kad J. S. veiksmai buvo spontaniški, o taip pat kontaktas tarp apelianto ir nukentėjusiosios buvo trumpalaikis ir neintensyvus. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, iš byloje esančių įrodymų vis dėlto darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos ir pačios nukentėjusiosios veiksmai, susidariusi situacija, jog abi konflikto pusės viena kitą įžeidinėja, o taip pat, G. B. pirma nuteistąjį apipylė vandeniu, po ko jis jai vieną kartą trenkė.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad J. S. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, J. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

19. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla J. S. nutrauktina, esant BK 37 straipsnyje numatytam pagrindui.

Dėl civilinio ieškinio

20. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nutraukus baudžiamąją bylą J. S. BK 37 straipsnio pagrindu, įvertinus jau išanalizuotą situaciją ir faktus, dėl kurių jo padaryta veika pripažintina mažareikšme, civilinis ieškinys tenkintinas. Nors šioje byloje J. S. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, jo teisei priešingi veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp jų, yra įrodyti. Iš apeliacinio skundo matyti, jog J. S. neginčijo civilinio ieškinio, todėl plačiau dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisakys.

Dėl proceso išlaidų

21. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžio, nukentėjusiosios G. B. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nuspręsta pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš J. S. nukentėjusiosios naudai 2 420 Eur advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios atstovas advokatas Aidas Venckus prašė nukentėjusiosios G. B. patirtas išlaidas advokato paslaugoms, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš J. S. nukentėjusiosios naudai – 605 Eur

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi J. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkta gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant J. S. yra 133,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje priėmus procesinį sprendimą atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir procesą nutraukti, nukentėjusiosios atstovo advokato Aido Venckaus prašymas dėl proceso išlaidų 605 Eur, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, priteisimo iš J. S. BPK VIII skyriaus numatyta tvarka negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo J. S. skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį, kuria J. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, ir:

J. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą J. S. atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiosios G. B. atstovo advokato Aido Venckaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų 605 Eur, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Kitos Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė