Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praėjusių metų rugpjūčio 10 d. buvo pakviesta į sesers gimimo dienos šventės šventimą. Nori pažymėti, kad į savo sesers, o ne J. S. gimtadienį. Buvo atvykusi sesers dukra su vyru ir sūnumi. Pasidarė pietus, abi padengė stalą, sesers dukra atsivežė vyno ar šampano. Papietavo ir po pietų išgėrė po taurę šampano. Išgėrė B., D. ir ji. Buvo jau pietų pabaiga, ji ruošėsi važiuoti namo, tai buvo apie 17.30 val. ir pasakė sesei, kad jų toks amžius, kad materialinių dovanų joms nelabai reikia, todėl ta proga dovanoja savaitės laiko kelionę į Palangą su ja. Tai iššaukė didžiausia neapykantą ir šoką vyrui J., jis jos atžvilgiu išsakė baisius žodžius, kurių ji nenori pakartoti. Sakė J., kad baigtų, ne tam susirinko. J. toliau varė, kad ji nužudė du vyrus. Juodoji našlė, tai čia dar labai gražus pasakymas. Jam to neužteko, jis pradėjo juodinti jos šeimą, vaikus. Tuomet ji, neišlaikiusi, kur buvo išgerta taurė ir įpiltas gėrimas – paprastas vanduo su trupučiu citrinos, jam tęsiant tą savo negražią tiradą, paėmė ir šliūkštelėjo to vandens į veidą. Tada jau buvo vakaro pabaiga, to jų pasisėdėjimo pabaiga. Jau ir kava buvo išgerta, viskas. J. griebė jos puodelį, ne savo, o jos, ir žodžiu, jis taip visada teigė, kad yra lankęs boksą, yra labai stiprus ir galingas vyras, ir matosi, kad jis stiprus vyras, tai jis visa jėga su tuo puodeliu ir likusiais kavos tirščiais trenkė jai į galvą. Yra žymė, jis jai sudavė į kaktą netoli smilkinio, virš kairio antakio. Kraujais apsipylė ir staltiesė, ir jos suknelė. D. puolė prie jos, sušuko savo mamai, kad kviestų greitąją, pasodino ją ant sofos, pradėjo valyti kraują, kažkiek užspaudė, tada sakė kviesti greitąją ir policiją, B. ją ir iškvietė. Policija atvažiavo, pamatė visą istoriją ir tuo tarpu J. ramiai išėjo į lauką ir pabėgo, paskui, jau policija pasakojo, kad jį po 2 valandų tik sulaukė ir tik tada jis grįžo į namus, jis kažkur laukais bastėsi. Kai jis grįžo, policija jį apklausė ir toliau ji nežino. O greitoji ją nuvežė į klinikas ir žaizda buvo sutvarkyta. Jo kumštyje buvo sugniaužtas puodelis, jis pataikė bendru smūgiu ir puodelis ir ranka atsitrenkė, puodelis suskilo, ranka pataikė į nosį, iš nosies kraujas pasipylė, tas puodelis suskilo ir viskas liko ant stalo. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko, neturinę žalą sudaro daug kas, moralinė žala, kur buvo gėda pasirodyti su tokiomis mėlynėmis ir išeiti į gatvę, kad kiekvienas pamatęs klaustų, visiems nepaaiškinsi žmonėms, kad ją užpuolė, kad per galvą davė, pažeminimas moralinis, vis dėlto, ne tas amžius, kad moterį muštų kažkoks sužvėrėjęs individas. Jos sužalojimai buvo matomi 2 mėnesius tai tikrai, liko randas virš kairio antakio ant kaktos. Neturinę žalą dar sudaro pažeminimas, kaip moters, gėdos jausmas, tiesiog išgyvenimai tokie, kokie neturi žodžių paaiškinti, pirmą kartą gyvenime užpuolė, anksčiau prieš ją niekada nebuvo naudotas smurtas. Tuo metu buvo senatvės pensininkė, darbinės veiklos nevykdė. Butelis buvo įprastas butelis, jis negalėjo būti 1,5 l. Ji ir B. gamino tą gėrimą, o ne J.. Ji gamino paprasčiausiai – virtuvėje į ąsotį prileido vandens ir paėmė citrinos ir įspaudė. Ąsotis galėjo būti 1,5 l. tūrio, įspaudė pusę citrinos. Taurėje galėjo būti apie 30-40 ml. vandens. Jai buvo žinoma, kad J. smurtaudavo prieš šeimos narius. Gali pasakyti tik tokį įvykį, kurį pati matė. Tai buvo daug metų atgal, jie sėdėjo sode – Ji, J., B. ir sūnus R.. Vaikinas kažką pasakė tokio, kas nepatiko šitam žmogui, o ant stalo stovėjo tokia maža krištolinė vazelė, ir jis griebė tą vazelę ir į veidą trenkė. Kai jam užpylė to vandens, jis smūgiavo tuoj pat. Jis nesiplovė akių, jis išėjo į laukus. Jis grįžo tik po 2 valandų ir jo sulaukė policija. Ji tiesiog sėdėdama viena ranka jam pylė tą vandenį. Nebandė jam suduoti taure. Tą taurę, iš kurios šliūkštelėjo vandenį, paprasčiausiai pastatė atgal ant stalo. Prie stalo tuo metu dar sėdėjo kiti asmenys, bet, jai atrodo, anūkas buvo išėjęs. Jau ruošėsi eiti namo ir anūkas, jai atrodo, kad išėjo į kiemą su dviračiu. Kai buvo suduotas smūgis, labai stipriai kraujavo, staltiesė buvo kruvina, suknelė irgi, apie veidą jau nekalba. Greitoji išsigando atvažiavusi, iš kur tiek kraujo, nes iš nosies buvo ir kaktoje kraujavimas buvo didelis. Staltiesė buvo kruvina. Ji matė, kad staltiesė buvo kruvina. Ja rūpinosi D.. Negali pasakyti, ar daug kraujo buvo ant staltiesės. Ten buvo ne kraujo lašai, o dėmė. Staltiesę prisimena, nes sesuo dar sakė, kad tą staltiesę jau reikės išmesti, nes blogas emocijas kelia. Iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba, praėjo gal pusvalandis. Ją išvežė į gydymo įstaigą, ten buvo ilgai, grįžo gal 23.30 val., tos pačios dienos. Ligoninėje buvo tvarkoma žaizda, chirurgai dviese apžiūrėjo žaizdą, pirmiausiai išplovė, nes ten dar buvo kavos tirščiai. Išplovė tą žaizdą, tvarkė, užklijavo, buvo policija atvažiavusi dar tuo metu į ligoninę, į klinikas. Jai buvo ne tik sumušimas, buvo pravira žaizda, ją gydytojai sutvarkė. Kai šliūkštelėjo tą vandenį, tai tuo metu J. sėdėjo ir viskas, jis neturėjo kavos puodelio, jis griebė jos puodelį, o ne savo, kuris buvo šalia, ne su savo puodeliu. Ji vartojo tą gėrimą, jau buvo beveik buvo išgėrusi. Tai buvo paprasčiausias vanduo su įspausta citrina. Girdėjo kaltinamojo parodymus ir jai juokinga, kai jis sako, kad ten buvo citrinos rūgštis. Jai labai skaudėjo tą žaizdą, paskui nosį, nes ten buvo pratrūkusi pertvara, dėl to tas kraujas ir pylėsi taip, ištinusi ji buvo, pasirodė po viena akimi kraujosruvos ir atrodė baisiai. Ilgą laiką jautė skausmą, vartojo vaistus, kiekvieną dieną reikėjo perrišti tą žaizdą, kai buvo Palangoje prašė, kad sesė perrištų žaizdą. Paminėjo, kad nenorėjo eiti kažkur, tai jos kasdienybė pasikeitė kardinaliai, nes tai įnešė begalinį skausmą, pažeminimą ir koks tas santykis su ta pačia seserimi. Jos krikšto dukra yra D.. Tai jai yra skausminga situacija. Po šio įvykio išvažiavo su sese į Palanga, nes jai buvo pažadėjusi tą kelionę kaip dovaną. Iki to įvykio mėgo pasivaikščioti, išeiti į gryną orą, mėgo visur eiti, o po įvykio viskas pasikeitė, nes slėpėsi, nenorėjo išeiti, kad ją tokią matytų. Nors nešiojo akinius, bet viskas matėsi. Mano, kad kiekvienam žmogui tai būtų baisus akibrokštas, jog žino žmogaus amžių, žino, kad sugyvena su visais kaimynais, tiesiog negalėjo rodytis. Jos klausdavo, kodėl neišeina, bet kaip ji išeis, jei kiekvienas paklaus kas jai yra. Po įvykio pas seserį nesilanko, bendravimas pasikeitė, dėl to jaučia diskomfortą, nes jos sesuo, ji yra vienintelė, kurią labai myli. Nesilanko ten dėl to, kad po tokio akibrokšto negali net matyti šio žmogaus ir jai jis kelią siaubą, nežino, ar nebus užpulta vėl. Kai užpylė J. tą vandenį, tai pataikė jam į veidą. Negali pasakyti, ar galėjo būti taip, kad iš to skysčio galėjo pataikyti į akis. Mano, kad jis gal ir specialiai nesitaikė į ją, bet tai žmogus, kuris giriasi, kad turi boksininko kategoriją, tai ar jis taikėsi, tai ką gali pasakyti, smūgis buvo spontaniškas. Prieš pildama vandenį į kaltinamąjį nenumatė, kad jis gali atlikti tokį veiksmą, kokį jis atliko.

Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2024 m. rugpjūčio pradžioje, jis įvyko (duomenys neskelbtini), pati dalyvavo tame įvykyje. Susirinko visi paminėti mamos B. S. gimtadienio, o J. S. gimtadienis buvo anksčiau, bet jie visą laiką švenčia kartu. Visi atvažiavo paminėti su šeima – R. V., V. V. ir ji. Kai atvyko, ten jau buvo atvažiavusi G. B. ir jie visi kaip ir susirinko papietauti, kalbėjo. Praėjo kokia valanda ar dvi, pavalgė, išgėrė šampano butelį, paskui ji su mama jau daugiau kalbėjo ant lovos, sūnus gal išėjo į lauką, vyras su telefonu, kaip sakant, tas balius jau ėjo į pabaigą. Kalbėdama su mama pamatė, kad ten kažkas įvyko. Atsistojo žiūrėti ir J. S. buvo šlapias, o G. B. susiėmė už galvos. Ji pripuolė prie G. padėti ir pamatė, kad buvo prakirsta galva. G. kaktoje buvo kirstinė žaizda nuo stiklo šukės. Prie stalo jai iš karto puolė galvą tvarstyti ir ant stalo buvo išbėgę kavos tirščiai, bet ne tas buvo galvoje, žiūrėti į kažkokius dalykus. Laikė G. už galvos, staigiai tvarstė ir kvietė policiją bei greitąją, kad padėti žmogui. Tada sulaukė greitosios, G. sutvarstė truputį ir išvažiavo kartu su G. į Kauno klinikas, o policija atvažiavo po greitosios, gal po pusvalandžio. Laikas greitai pradėjo eiti ir jie irgi ten paklausinėjo ir išėjo jo ieškoti, ar išvažiavo, nežino, kaip ten buvo. O paskui, kai išvažiavo, nežino kas ten vyko. Jie prie stalo visi pradžioje bendravo, kol pavalgė, kai pavalgė, tai jau tada kas sau, kaip sakoma, vienas į lauką, kitas į telefoną. Ji pati sėdėjo ant sofos ir bendravo su mama, o tėvas J. S. sėdėjo prieš jas, o G. taip šalia, jie vienas kito atžvilgiu sėdėjo kampu. Ji su mama savo temomis kalbėjo, jie irgi kažką tarpusavyje kalbėjo, bet ką jie ten kalbėjo, tai nenori meluoti. Ji su mama kalbėjo apie kitus dalykus, o G. su J. kažko susiginčijo. Paskui atsisuko ir tas veiksmas jau buvo įvykęs, o kaip kas įvyko, pasakyti negali. Tą dieną, prieš tai, visi normaliai bendravo, kalbėjo, o paskui kaip visada. J. S. yra konfliktinis žmogus, gal išprovokavo, gal susižodžiavo jie, ar kaip, jie jau pripratę prie šito ir jie net nesureikšmino ir galvojo, kad jie ten kaip visada apsižodžiuos ir baigsis, o pasirodo taip nebuvo. Jos tėvas buvo šlapias, matė faktą, kad jis buvo šlapias, daugiau niekam nebuvo ką ten ant jo pilti, nes ten sėdėjo tik G., o ką pylė, ji nežino. Ąsotyje buvo padarytas vanduo su citrina, G. gėrė tą vandenį, tai turbūt to vandenio ir užpylė, ten daugiau jokių gėrimų ir nebuvo, apart to, kad kava dar buvo išgerta ir tas vanduo atsigėrimui. Tą vandenį su citrina darė mama B. S.. Ji tą vandenį gėrė, visi gėrė tą vandenį, kaip atsigeri po valgio, ir paskui jį išsipilstė į taures. Citrinos koncentrato vandenyje nebuvo daug, ji tik paragavo ir viskas, bet ten kaip ir visur kavinėse duoda vandenį su citrina. Jai atrodo, kad tėvo barzda buvo apipilta. Kai matė, jau gal buvo nubėgęs tas vanduo, ji to nesureikšmino, aš puolė prie G.. Visą laiką laikė už galvos, nes apsipylė G. kraujais, jai nebuvo aktualu žiūrėti į tą tėvo barzdą. Tėvo neklausė, kas nutiko, nes jis pabėgo iš karto į lauką, ar į lauką, ar į kriauklę, bet jis iš to kambario išbėgo, o ji kadangi buvo prie G., tai negalėjo net žinoti kur jis, nežinojo, kur jis nubėgo. Iš karto sakė kviesti greitąją, nes matė, kad kakta yra prakirsta ir reikėjo padėti, kad nebėgtų kraujas, tvarstyti žaizdą ir iškvietė policiją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 80–83). Liudytoja ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, kad santykiai su tėčiu yra geri, tačiau, jos nuomone, tėčio psichinė būklė nėra stabili, jeigu kas jam nepatinka, paprieštarauji tėčiui, būna tokie kaip ir pykčio priepuoliai, kurių metu jis šeimos narių atžvilgiu grasina, naudoja smurtą. Jokių savo sveikatos problemų tėvas nepripažįsta, jis jaučiasi esąs protingas, giriasi savo buvusiomis pareigomis (anksčiau jis dirbo dėstytoju miškų institute, vėliau kinologu Pravieniškių pataisos namuose), kad jis viską žino, moka ir jis visuomet teisus. Gal prieš 30 metų tėtis yra metęs vazą broliui į galvą, sužalojo viršugalvį, iki šiol broliui likęs randas. Senais laikais tėvas buvo sumušęs mamą, tačiau ši jam atleido. Kai mamai reikėjo operuoti kelio sąnarį, jis neleido mamos vežti operacijai, nes nenorėjo likti vienas ir pan. Apskritai tėvas yra konfliktiško charakterio, jos nuomone, mamai sunku su juo gyventi. 2024 m. rugpjūčio 10 d. tėvų namuose (duomenys neskelbtini), buvo minimas mamos gimtadienis. Dalyvavo ji, sutuoktinis V. V., sūnus R. V., teta (mamos sesuo) G. B., taip pat mama B. S. ir tėtis J. S.. Visi valgė prie stalo, alkoholio buvo vienas šampano butelis, jį gėrė tik moterys, išgėrė tik po taurę. Apie 16.00 ar 17.00 val. sėdint prie stalo tarp G. B. ir jos tėvo kilo konfliktas, pradžioje girdėjo, kad jie susižodžiavo, buvo abiejų pakelti balsai, dėl ko jie susižodžiavo ir kas pradėjo tikrai nežino. Matė, kad to žodžiavimosi metu G. B. paėmusi stiklinę, kurioje buvo vanduo su įspausta citrina, šliūkštelėjo tėčiui į veidą, matė, kad vanduo nuo veido nubėgo ant jo drabužių. Tėvas su teta sėdėjo vienas šalia kito, prie stalo kampo, ji tik suprato, kad tėvas sudavė G. B., pačio smūgio ji nematė, viskas akimirksniu įvyko. Kavos tirščiais apsitaškė siena, televizorius, o G. B. užsiėmė už galvos, palinko prie stalo. Tai padaręs tėvas atsikėlė ir iš karto išbėgo į lauką. G. B. buvo kirstinė žaizda kaktoje bei pamėlo ir ištino nosis. Ant stalo buvo sudužusios dvi kavos puodelio šukės, todėl suprato, kad G. B. tėvas sudavė tuo puodeliu. Kitų šukių nebuvo, todėl mano, kad tėvas išbėgdamas jas išsinešė. G. buvo šoke, ji nelabai ir aiškino kaip kas buvo. Iškvietė policiją, greitąją. Policija tėvo nerado, namo jis grįžo tik naktį ar vakare. Mamą taip pat išvežė pernakvoti pas G. B., nes ši baiminosi tėvo. Tėvas, kiek su juo kalbėjo, aiškina, kad jis nekaltas, kad jam „suveikė savigynos instinktas“. Jos nuomone, tai nebuvo savigyna, tai buvo tėvo priepuolis, jis absoliučiai neadekvačiai sureagavo į šliūkštelėjimą vandeniu, kaip minėjo sudavė tetai puodeliu į galvą, padarė nemenkas žaizdas, dar gerai, kad jam po ranka nepasitaikė peilis ar kitas daiktas, kuriuo rimčiau galėjo tetą sužaloti. Tėvas įvykio metu buvo blaivus. Prie apklausos protokolo prašo prijungti psichiatrijos ligoninei adresuotą prašymą gydyti tėvą.

Liudytoja B. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2024 m. rugpjūčio 10 d., adresu (duomenys neskelbtini), pas juos namuose, kuriuose ji gyvena su savo vyru J.. Tą dieną šventė gimtadienius, ji gimusi (duomenys neskelbtini), o J. gimęs (duomenys neskelbtini), tai jie, kad nereikėtų švęsti atskirai, šventė rugpjūčio 10 d., tai buvo nedarbo diena. Buvo dukra D., jos vyras V., R., jos sesuo G.. Ji padarė pietus, iš alkoholio buvo šampanas. Viskas iš pat pradžių buvo normaliai, gražiai, valgė pietus, o paskui ji kažkaip prie D. daugiau sėdėjo, o J. arčiau prie G. sėdėjo. Girdėjo, kad kažkas ne taip, kaip reikia, darosi – jis kažką G. prieštarauja. Galvojo, kad čia jau tikrai bus blogai. Aiškiai negirdėjo, bet girdėjo, kad J. G. priekaištus sakė, ją įžeidinėja. Paskui viskas vyko staigiai, ji išsigando, o pas G. tarp nosies ir kaktos, nosies viršuje, kuprelėje, buvo kraujas, sumušimas ir mėlynė. Labai sunku kalbėti, nes prisimena tai, pergyvena, labai sunku kalbėti, kadangi tokių dalykų. kaip muštynių, netoleruoja, čia yra baisu. Už tuos įžeidinėjimus G. pilstelėjo jam ant akių, ant veido, gėrimą, kur buvo į vandenį įspausta citrina. G. pilstėjo už tuos žodžius, kuriuos jis pasakė jai, matyt ji nesusivaldė, ji bent jau taip suprato. J. kalbėjo apie jos vaikus, įžeidinėjo. Ji girdėjo neaiškiai, matė, kad yra blogai, bet nenorėjo klausytis. Matė kaip G. pylė vandenį, bet ten viskas buvo labai gretai, staigiai. Matė, kad kažkas negerai. Su dukra kalbėjo ir pamatė, kad G. susiėmusi už nosies, akies ir kraujas bėga. Labai išsigando, pagalvojo, kad akį išmušė, galvojo, kaip jie toliau gyvens. Pats tas veiksmas, kaip vyko, nematė, nes jis buvo žaibiškas. Nesitikėjo ir negalvojo, kad J. gali taip padaryti. Paskui ji iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. D. G. dėjo kompresus, kol atvažiavo greitoji, paskui su greitąją nuvažiavo į Klinikas. G. buvo mėlynė aukštai nosyje, o kaktoje prakirsta. Klinikose susiuvo, jie laukė, kol susiuvo, o paskui paleido namo. G. nebuvo paguldyta į ligoninę, iš karto važiavo namo. Jas vežė V., dukros vyras. Nuvežė į namus, ji miegojo pas G., kad jeigu būtų kas negerai, visgi vyresnis žmogus. Labai bijojo, kad insultas neištiktų, stipriai pergyveno. Kitą rytą išvažiavo namo, pamatė, kad G. ramesnė. Kitą rytą G. atrodė baisiai, veidas kaip sudaužytas. Buvo skaudu matyti savo seserį, veide matė mėlynes palei nosį, aplink vieną akį buvo mėlyne ir kakta buvo užklijuota, nes ten buvo žaizda. Paskui su G. važiavo daryti ekspertizę, neprisimena, po kiek dienų tai buvo. Kai važiavo, tai ji irgi atrodė ne kaip, mėlynės dar nebuvo praėjusios, o kakta buvo užklijuota, po akimi ir nosies srityje ta mėlynė buvo dar ilgai. Nukentėjusioji ir ji labai ne kaip jautėsi. Ji pati jautėsi blogai, kad pas ją namuose tai įvyko, dar per gimtadienį, buvo sunku. Su J. kalbėjo, jis save laiko nukentėjusiuoju, o ne ją, dėl to, kad G. pradėjo, jis sakė, kad taip buvo ir pylė į akis jam vandenį, tai dėl to. Jis sakė, kad iš karto nusiplovė, o tuo metu jis dingo, jos užsiėmė su G.. Po šio įvykio J. jai nieko nesakė, sakė, kad iš karto plovėsi akis, kad jam dabar ta akis ir dabar atsiliepia – ašaroja. Tą vandenį su citrina darė G.. Ji pati įspaudė citrinos, o G. buvo citriną sudėjusi skiltelėmis. Ten ne visa citrina buvo sudėta. Ąsotis buvo gal 1,5-2 l, o citrinos daugiausiai pusė buvo. Matė kaip G. šliūkštelėjo vandenį J. į veidą, bet nematė kaip J. G. sudavė smūgį, ji tik išgirdo triukšmą. V. ir D. pamatė, o ji išgirdo triukšmą, kad bėga kraujas, G. blogai. D. buvo ir sakė, kad blogai ką tu padarei, baisu ką tu padarei, koks tavo elgesys. Po šio įvykio namuose matė puoduko skiltelę, nedidelis gražus puodelis buvo, su kojele, jis pagamintas iš porceliano, jis sudužo. Buvo tokie laikai, kai J. smurtaudavo prieš ją. Tai pasireikšdavo tuo, kad jis eidavo pas kitas moteris ir grįžęs ją skriausdavo. Jis yra ir sūnui R. sudavęs su vaza. Buvo padavusi J. į Žiegždrius, nes jis mušdavosi, bet ten jis negulėjo, jam darė tyrimą. Tyrimą darė 2003-2005 metais, tiksliai neprisimena. Prisimena, kad buvo keli gydytojai, jį klausinėjo ir nustatė, kad jis yra kitoks nei, kad visi, konkrečiai ligos nenustatė. Paskui vieną kartą jis dėjo langus rūsyje, rūsyje su meistru, ir grįžęs iš rūsio nieko neprisiminė, su kuo jis dirbo, ką dirbo, kiek dirbo. Jis klausė kur buvo, su kuo buvo, ką darė. Ji iškvietė dukrą D. ir pasakė, kad žiūrėtų, kas darosi su tėvu, jis nieko neprisimena. J. užregistravo į Klinikas, tai jis buvo pas psichologę, jam darė tyrimus, liepė piešti, skaičiuoti, bet gydytojas irgi nieko konkrečiai nenustatė, nebuvo parašyta, kad psichiškai sveikas, sakė kreiptis pas savo šeimos gydytoją ir paaiškins. Gydytojas nieko nekalbėjo, tik parašė raštą, kurį paskui nusiuntė gydytojui. Šiuo metu J. yra kitoks, gal dėl to, kad bijo teismo, gal paseno. Jau neina pas moteris, nesimuša. G. primušė pernai, dabar jo elgesys susitvarkė. J. stacionariai gydytas nebuvo. Jam nebuvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, jai yra žinoma, kad jam buvo atlikta ekspertizė Žiegždriuose. Prisimena apklausą pas tyrėją, tuo metu davė teisingus parodymus, gerai prisiminė įvykį. Kai pamatė kraujuojančią G., tai kraujas buvo ant staltiesės. Jos manymu, kraujavo vidutiniškai. Ant sienos papuolė kavos tirščiai, nes tas puodelis, kurį paėmė ir trenkė, tai ir dabar ta siena nuo kavos nenusiplauna. O kraujuotą staltiesę jos su G. nutarė, kad reikia išmest. Gal ir nereikėjo išmest, bet nesinorėjo laikyti namuose. Jos su G. važiavo į Palangą, ten buvo 5 dienas, tai dar Palangoje ji pleistrą keitė, o akys buvo mažiau, bet dar pajuodusios. Mėlynės, jai atrodo, kad buvo apie mėnesį. Dėl šio konflikto mano, kad G. nereikėjo taip daryti, kadangi G. žino, koks jis yra, nes ji to neslėpdavo. G. žinojo, kad jis mušasi, bet ji nesusivaldė ir taip gavosi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad mano, jog konfliktą išprovokavo J. S., tai gal ji ne taip suprato. Sakė J., kad reikėjo jam šliūkštelėti to vandens atgal, o kam čia puoduką trenkti į galvą, į kaktą. Čia baisus dalykas taip elgtis prieš vyresnę moterį, prieš giminę, jai yra baisu. Jos nuomone, vyrui nereikėjo taip elgtis, jeigu nesusivaldo, tai galėjo paimti ir pilti jai to vandens, bet galų gale tikrai ne trenkti. Jos sesuo nepuolė J., jokių puolimų nebuvo, iš nervų žmogus pliūptelėjo vandens ant akių ir viskas. Jos sesuo nėra konfliktiška. Kai po įvykio grįžo su seserimi iš ligoninės pas ją į namus, abi jautėsi prastai, vidus virpėjo jai, o sesei nuo skausmo. Nežino, gal sesei suleido ir raminamųjų. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad liko pas sesę, nes ji buvo strese, nepaėjo, buvo pakilęs kraujospūdis. J. prašė, kad jis atsiprašytų G., kad vis dėlto giminės, kad jau į pabaigą gyvenimas eina, čia kažkokia nesąmonė. Prisimena, kad su dukra kartu rašė prašymą dėl J. gydymo. Patvirtina tai, kas yra parašyta prie prašymo, kad J. sakė, kad dar mažai kirto ir reikėtų „dadėti“. Prisimena, kad G. suknelė po ligoninės buvo kruvina, sunku prisiminti. Tą suknelę užmerkė, kad išskalbti, nes gera suknelė buvo. Pagal ją J. iš nervų sudavė, jis nelaiko nervų. Mano, kad jis kur papuolė, ten ir trenkė, dėl to ji išsigando, kad gal į akį pataikė. Neprisimena, kaip G. puodelis papuolė J. į rankas. Puodelis ant stalo buvo arčiau G.. J. galėjo tą puodelį pasiekti iš savo sėdėjimo vietos, nes jis šalia sėdėjo, prie pat. Nemano, kad J. buvo užpultas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85–87). Liudytoja ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, kad J. S. yra jos vyras. Sutinka duoti parodymus, nes nori, kad J. S. daugiau taip nedarytų, jis yra agresyvus. Santuokoje gyvena 58 metus, jų santykiai buvo įvairūs, iš jo pusės buvo smurto, neištikimybės, buvo ir gerų santykių. Anksčiau vyras irgi mušdavosi, jis sakydavo, kad „nervai neatlaiko“, buvo daug visokių jo smurto atvejų, nors policija nebuvo kviečiama, viską slėpdavo, gėdindavosi, norėjo gražaus gyvenimo. 2024 m. rugpjūčio 10 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šventė jos ir sutuoktinio gimtadienius, dalyvavo dukra D. V. su vyru V. V., anūkas R. V., sesuo G. B. ir ji su vyru. Sesuo pasveikino tik ją, sesers santykiai su J. S. nelabai kokie, jie nelabai bendrauja, nes sesuo žino kaip J. S. elgiasi su liudytoja. Visi sėdėjo prie stalo, iš alkoholio buvo tik butelis šampano, įpilta buvo visiems, tačiau berods jį gėrė tiktai moterys. Apgirtusių tikrai nebuvo. J. S. su G. B. sėdėjo šalia vienas kito prie stalo kampo. Gal apie 16 ar 17 val. ji kalbėjo su dukra, nugirdo, kad J. S. iš pradžių žodžiu sukonfliktavo su G. B., negražiai kalbėjo apie G. B. sūnų, taip pat sakė, kad ji yra „juodoji našlė“, „užbombino“ du vyrus (abu sesers vyrai yra mirę) ir pan. Atsakydama G. B. jam pasakė, kad jis vogdavo bažnyčios pinigus. Žodžiavimosi metu sesuo paėmė savo taurę, kurioje buvo vanduo su įspausta citrina ir juo šliūkštelėjo J. S. į veidą. Viskas staiga taip įvyko, ji nematė kaip J. S. sudavė sesei, jai buvo didelis šokas, išgąstis, tik pamatė kavos puodelio šukes ant stalo, ant sienų buvo kavos tirščiai, o sesuo buvo susiėmusi už veido, iš kaktos bėgo kraujas. Bijojo, kad nebūtų pataikyta į akį. Pačio smūgio momento ji nematė, nors suprato, kad J. S. sesei sudavė. J. S. iš karto pabėgo į laukus, nes, matyt, išsigando ką jis padarė. Greitąją ir policiją ji kvietė, nes nukentėjo jos sesuo. Jos nuomone, J. S. absoliučiai neadekvačiai pasielgė, jokio realaus pavojaus jam nebuvo, jam tik buvo šliūkštelėta vandeniu. Tai nebuvo savigyna, nes sesuo jam tik šliūkštelėjo vandeniu ir tikrai daugiau nieko nebūtų jam dariusi, ji inteligentiška moteris. Mano, kad konfliktą išprovokavo J. S.. Maždaug prieš 20 metų buvo lygiai toks pats atvejis kai J. S. su sunkia krištoline vaza praskėlė galvą sūnui. Greitoji pristatė seserį į klinikas, ji liko nakvoti namuose pas seserį, kadangi ši buvo strese, nepaėjo, visa drebėjo, labai pakilo jos kraujospūdis. J. S. pamatė tikriausiai sekančią dieną, šis aiškino, kad gynėsi, kad kalėjime dirbo, žino savigyną ir tai tebuvo gynyba. Dėl savo poelgio jis visai nesigaili, skaito baudžiamuosius kodeksus ir ruošiasi išvengti atsakomybės, sesers atsiprašyti neketina. Mano, kad sutuoktinis gali turėti psichikos sutrikimų. Sutuoktinis pats nenori niekur kreiptis, gydytis, jis laiko save labai protingu, mėgsta kitiems vadovauti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino. Papildomai paaiškino, kad J. laiko save protingu, visi kiti durneliai, jis visuomet vadovaujantis toks. Ji viską pasakė teisingai.

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena, kada vyko įvykis, bet tai buvo 2024 m., pas uošvius namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Matė tik G. po įvykio. Negali pakomentuoti, nežino, koks įvykis buvo, nes tuo metu kalbėjo telefonu ir nematė. G. matė po įvykio, ji sėdėjo ant lovos tame kambaryje, kur, turbūt, įvyko įvykis. Nematė konkrečiai, kaip atrodė G., matė, kaip jo žmona D. kažką darė, gal valė kraują. Labai nežiūrėjo. Prie nukentėjusiosios priėjęs buvo, bet neklausė žmonos, ar reikia pagalbos, nes jis, apžiūrint žaizdą, pagalbos nesuteiktų. Žmona apžiūrėjo žaizdą. Kažkas iškvietė policiją ir greitąją, bet kas, pasakyti negali. Matė G. ligoninėje ir po ligoninės, nes turėjo parvežti į namus. G. veidas buvo sužalotas, bet nežino, kurioje vietoje tiksliai, neprisimena. Kažkas prie kaktos. Matė kraują prie kaktos. Neprisimena ar matė kraujosruvas, neprisimena G. drabužių ir kokie jie buvo – švarūs ar purvini. Negali pakomentuoti, ar G. skundėsi kažkokiais skausmais, nes neprisimena. Kažkas kalbėjo apie įvykį, bet tai buvo nuogirdos, nepakomentuos. Vienas sakė vienaip, o kitas kitaip. Tą dieną, prieš įvykį, jie sėdėjo, pietavo, gėrė kavą ir bendravo. Jiems sėdint prie stalo ir jam girdint niekas nekonfliktavo. Uošvis, kai jis neprigirdi, tai visą laiką garsiai kalba. Konflikto kažkokio kaip ir nebuvo, gal ten diskusijos buvo, bet jis nesigilino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89–91). Liudytojas ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, kad santykiai su uošviu J. S. neutralūs, beveik nebendrauja, piktumų, konfliktų nesa turėję. Šių metų rugpjūčio pradžioje, buvo savaitgalis, tačiau datos neprisimena, pas uošvius namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo švenčiamas uošvių gimtadienis. Jis ten ir nuvyko su žmona bei jų sūnumi. Be uošvių, jų šeimos, gimtadienio minėjime dar dalyvavo uošvienės sesuo G.. Kokie yra uošvių tarpusavio santykiai, kokie santykiai tarp J. S. ir G., jis nežino, negali komentuoti, kadangi ten praktiškai nevažiuoja. Gimtadienį pradėjo švęsti apie 15-16 val., visi sėdėjo prie vieno stalo, alkoholio buvo tik simboliškai – butelis šampano. Jis tuomet turėjo daug darbo reikalų, darbo reikalais naudojosi telefonu, todėl galima sakyti, kad buvo atitrūkęs nuo bendravimo su gimtadienyje dalyvavusiais asmenimis. Vienu metu jis tik pamatė, kad G. sėdėjo jau nebe prie stalo, o ant sofos ir jai iš kaktos bėgo kraujas, prie jos buvo žmona ir uošvienė. Moterys kalbėjo, kad G. sudavė J. S., buvo kalba apie puodelį, suprato, kad buvo suduota puodeliu, matėsi, kad siena buvo aptaškyta, turbūt kavos tirščiais. Bent jis jokių puodelio šukių nematė. Kai buvo prie stalo, J. S. su G. sėdėjo šalia vienas kito, prie stalo kampo. Jis asmeniškai negirdėjo, kad šie būtų konfliktavę, vienas kitą įžeidinėję ar panašiai, buvo užsiėmęs savo reikalais. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas jis nežino, negali pakomentuoti. Moterys kalbėjo, kad pirmiausia G. uošviui šliūkštelėjo vandeniu, o tuomet šis jai sudavė. Kai jis viską pamatė, uošvio namuose jau nebuvo. Išėjo į lauką, matė, kad uošvis buvo kieme, pasakė, kad jam iškvietė į policiją. Uošvis į tai nieko neatsakė. Nesimatė, kad jis būtų sužalotas, neatkreipė dėmesio ar nuo šliūkštelėjimo vandeniu jis buvo šlapias. Uošvis policijos nelaukė, kažkur išėjo, jis nežino kodėl uošvis nelaukė policijos. Uošvio charakterio, psichinės būklės pakomentuoti negali, jie mažai bendrauja. Taip pat negali pasakyti ar uošvis smurtauja pirmą kartą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Papildomai paaiškino, kad mano, kad G. kraujas bėgo negausiai, bet iš tikrųjų negali komentuoti, nes ten buvo uždėtas tvarstis ar bintas. Nebuvo kraujo tiek, kad būtų pilni bintai. Visko neprisimena, jam sunku pakomentuoti. telefonu kalbėjo toje pačioje patalpoje, kur buvo pietūs, prie lango. Neprisimena, ar matė, kaip uošvis išėjo iš kambario. Jam atrodo, kad po to įvykio pasidarė truputį chaosas, tai nesuprato, kada išėjo, bet, turbūt, apsisuko ir išėjo iš kambario. J. nėjo pro jį į lauką, nes jis buvo prie lango. Sakė J., kad palauktų, nes tuoj atvažiuos policija, taip galėjo būti.

Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena, kada vyko įvykis, bet tai buvo šiais metais, vasarį gal, ar kovą. Tas įvykis buvo pas senelį namuose. Tą dieną buvo šventė, gimtadienis, neprisimena tiksliai kieno. Šventės metu šventė ir viskas. Šventėje dalyvavo jis pats, močiutė B., senelis J., G. ir mama D. ir tėtis V.. Jie sėdėjo prie stalo, atrodo, kad nebuvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Neprisimena, ar ant stalo buvo šampano ar putojančio vyno. Ta šventė buvo kaip įprastai, nežino, kada ji baigėsi, nes jis išvažiavo ankščiau. Iš kitų žmonių apie tai, kas ten nutiko, jam yra žinoma tik iš nuogirdų. Sakė, kad buvo kivirčas su G. ir seneliu. Pats to nematė. Po kivirčo senelį matė. Jis buvo laukė, o senelis išbėgo. Senelis nubėgo kažkur į laukus. Klausė, kur jis bėga, bet nieko aiškaus neatsakė, kažką murmėjo ir viskas. Paskui į namus pas senelį negrįžo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 93–95). Liudytojas ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, kad J. S. yra jo senelis, santykiai normalūs, nors jie mažai bendrauja, ten nuvažiuoja tik per šventes. 2024 m. rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje su tėvais nuvažiavo pasveikinti močiutės B. S. su gimtadieniu. Gimtadienio minėjimas vyko senelių namuose (duomenys neskelbtini). Be senelių ir jų šeimos gimtadienio minėjime dar buvo močiutės sesuo G.. Visi pavalgė prie vieno stalo. Neprisimena ar buvo alkoholio, neatkreipė dėmesio, girtų ar apsvaigusių tikrai nebuvo. Apie 16.00 val. jis išėjo į lauką, norėjo važiuoti namo, pro duris išbėgo senelis, o jam iš paskos tėvas, kuris kažką kalbėjo seneliui apie policijos kvietimą, tačiau senelis nuėjo kažkur į laukus. Tėvas paskui pasakė, kad senelis G. prakirto galvą. Kuo ir kodėl prakirto jis nežino, nesigilino. Sužalotos G. jis nematė, į senelių namus nebegrįžo, su dviračiu išvažiavo ir bandė ieškoti senelio, tačiau nerado. Kai grįžo, prie senelių namų buvo atvykę policijos pareigūnai. Pasakė tėčiui, kad senelio nerado ir šio paragintas grįžo namo. Kaip minėjo jis paties sužalojimo fakto nematė. Kai buvo prie stalo, nei žodinių nei kitų konfliktų nebuvo, prie stalo G. ir senelis sėdėjo šalia vienas kito, normaliai bendravo. Nežino kodėl senelis taip padarė, senelis jam atrodo yra protingas žmogus, nors jeigu taip padarė gal jam kas užėjo. Kiek žino senelis su močiute normaliai sutaria, jie tiek metų kartu gyvena, bent jam močiutė nieko blogo apie senelį nesakydavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Papildomai paaiškino, kad neprisimena, ar tėvas išbėgo paskui senelį, tuo metu taip nurodė, nes, matyt, prisiminė. Pareigūnams, kai jį apklausinėjo, sakė tiesą. Prisimena tą momentą, kai senelis išėjo iš namų. Šiai dienai prisimena tą vaizdą, senelis išėjo greitu žingsniu. Nepastebėjo ir neprisimena, kad senelis būtų už kažkur susiėmęs.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad G. B. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 13.00 val., atvyko pas sesę B. S., adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ji, sesė B. S. ir jos vyras J. S.. Vėliau, apie 15.00 val., į namus atvyko sesers ir sesers vyro sūnus, anketinių duomenų šiuo metu neatsimena, jų dukra D. V., jos vyras V. V.. Visi sėdėjo minėtame name, svetainės kambaryje prie stalo. Sesers vyras J. S. sėdėjo netoliese. Apie 17.45 val. sesers vyras J. S. pradėjo įžeidinėti jos šeimą, jog jos šeima yra negera, todėl paprašė jo nustoti kalbėti netiesą, tačiau sesers vyras J. S. susinervavo ir staiga rankoje, kurioje rankoje laikė nurodyti negali, laikydamas puodelį, tyčia trenkė jai į kaktą, taip ją sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Visą įvykį matė sesė B. S., jų sūnus, jų dukra D. V., jos vyras V. V.. Asmenys pamatė, jog jai trenkė, todėl skambino į bendrąjį pagalbos centrą 112, o sesers vyras J. S. pamatęs, jog skambina į bendrąjį pagalbos centrą, pasišalino iš namų nežinoma kryptimi. Iki atvykstant policijos pareigūnams bei greitajai medicinos pagalbai, visą laiką sėdėjo ant sofos ir valėsi kraują nuo kaktos su servetėlėmis. Atvykus GMP, ją pristatė į Kauno klinikas. Prieš ją sesers vyras J. S. smurtauja pirmą kartą, dažnai būna agresyvus. Ankščiau, prieš daugiau nei 5 metus, jos žiniomis, yra smurtavęs prieš sūnų, tačiau į policiją nebuvo kreiptasi. Dėl sesers vyro J. S. veiksmų jai padaryta fizinė ir moralinė žala (1 t., b. l. 23–33).

2024 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Namo viduje ant stalo matomos sudužusio puodelio šukės. Prie galinės sienos, matomas stalas, ant kurio yra servetėlės su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 10–12).

2024 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240810-211349UTC“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai prieina prie ligoninės palatoje lovoje gulinčios nukentėjusiosios G. B., ant jos kaktos matyti uždėtas tvarstis. Į klausimą kas nutiko, G. B. atsako, kad jos svainis, kuris, kaip nurodo G. B., yra „psichiškai nestabilus žmogus“, „jisai pradėjo, kas jam užėjo, viskas atrodo ramu, gražu, kavą geriam, pradėjo mano šeimą šmeižt, žemint. Sakau: baik J., baik. Tai kaip puoduką turėjo rankoj, tai man tiesiai“. Į pareigūno klausimą, G. B.: „ne paleido (puoduką), bet trenkė“. Toliau pareigūnas klausia G. B. kokios medicininės procedūros jai buvo taikytos, G. B. paaiškina. Tuomet pareigūnas nueina prie medicinos personalo, klausia dėl G. B. sveikatos būklės. Pareigūnas grįžta prie nukentėjusiosios, prisėda prie jos lovos, jungia kompiuterį. Nukentėjusioji pareigūnams pareiškia nerimą dėl sužalojimo pasekmių savo sveikatai, pareigūnai atsako, kad tai tik galvos žaizda, paaiškina, kad kalbėjo su medikais. Nukentėjusioji klausia ar nelūžo jos nosis, pareigūnai paaiškina, kad nelūžus. Nukentėjusioji skundžiasi, kad kokias tris savaites bus pamėlynavus, negalės išeiti į gatvę. Pareigūnė, kurios kūno kamera fiksuojamas įrašas, nurodo, kad eis į automobilį ir nuo nukentėjusiosios nueina (1 t., 99–100).

2024 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūnės kūno kameros vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „PSS-20240810-200113UTC+0300.mp4“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip prie policijos automobilio stovi policijos pareigūnas ir J. S.. J. S. į pareigūno klausimą gestikuliuodamas rankomis paaiškina: „nieks nesimušė. Buvo gimimo diena žmonos, supranti, ir jos sesuo, nu narkotikų platintojo motina, Norvegijos kalėjime trečią kartą. Ir kažkaip tai jinai sunervavo mane, tai aš sakau narkotikų platintojo motina, supranti 10 metų kalėjime, ir jinai, supranti, taip šampano, paėmė šampaną, pylė man į akį, dabar dar griaužia akį. O aš sėdėjau šalia ir turėjau puoduką nuo kavos, tuščią. Ir aš nesupratau, nu aš nenugriuvau, bet tai pradėjo akį graužt, ranka pokšt, o kadangi šalia sėdėjo, tai su tuo puoduku, nu žinai kažkaip tai priliečiau ir kažkaip tai, nu puodukas yra puodukas, silpnas yra. Sudužo ir jai čia įbrėžė (rodo kaktą), bet tai, kad nosį sulaužyt, tai, nu (sumuša kumščiu į kitos rankos delną), nu, supranti, kaip, kai sunervuotas gal nejauti to smūgio, jo, va“. „Ne, aš kaip savigyna, aš kadangi aštuonis metus tarėju dirbau, teismuose buvau..“, toliau J. S. kalba apie prokurorą, antstolius. Į pareigūno klausimą ar turi raktus, J. S.: „ne, neturiu, žentas puolė mane, aš pabėgau, duris išlaužė, kurgi, alkoholikas. Tokia šeima, narkotikų platintojas, alkoholikas..“ Į pareigūno klausimą su kuo konfliktas įvyko, J. S.: „pylė mamos sesuo, nu narkotikų platintojo motina, 10 metų Norvegijoj kalėjime sėdėjo, nesenai grįžo. Ir kai pasakai, nu kaip, jinai susinervavo ir jinai pirmą puolė, jinai puolė pirma, aš gyniausi, jinai puolė. Pokšt ir tada aš kažkur turėjau, šalia sėdėjau, šalia, viens prie kito. Čia daug reikia? Nedaug reikia. Jo, narkotikų platintojo motina, būtinai, 10 metų kalėjime sėdėjo ir dėl to vat jinai man su šampanu akį užpylė. Mane užpuolė, aš nei iš šio, nei iš to, nieks nedarytų, aš nei gėriau, nei ką“. J. S. sako, kad pradėjo (duomenys neskelbtini)-us metu, J. S.: „tokį senelį sunervavo, apipylė šampanu, į akį šampano įpylė. Ir svarbiausia į svečius atvažiavo. Bet matai, sunku pasėdėt, narkotikų platintojo motina, trečią kart kalėjime sėdėjo ir jis kiek žmonių, platino, nemažai išplatino. Jeigu platintojas, tai narkotikai tai jauni, dabar jau mokyklose naudoja“ (1 t., 101–103).

2024 m. lapkričio 27 d. daikto apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas keramikinis puodelis, raudonos ir baltos spalvų, vidinėje dalyje matomi gėlių ornamentai. Dalis puodelio ir jo ąselė nuskilusi (1 t., 106–111).

Šiuo atveju, J. S. kaltinamas tuo, kad jis įvykusio žodinio konflikto su G. B. metu, kumščiu, kuriame laikė sugniaužtą puodelį, tyčia vieną kartą sudavė G. B. į veidą ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose ir nosies sumušimą, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis J. S. viso proceso metu savo kaltę neigė. Jis neneigė to, kad puodeliu sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, tačiau viso proceso metu savo veiksmus buvo linkęs minimizuoti, teigė, jog puodeliu tik prilietė jos kaktą, bet puodelis sudužo ir įbrėžė kaktą. Tvirtino, jog taip pasielgė gindamasis nuo nukentėjusiosios, kadangi jam suveikė savigynos refleksas. Paaiškino, kad nukentėjusioji jam į akis šliūkštelėjo vandens su citrina, todėl jis jai ir sudavė. Dėl besąlyginio reflekso nematė, kur smūgiuoja. Po suduoto smūgio iškart bėgo plauti akių po tekančiu vandeniu, jas plovė apie 10 minučių, o vėliau bėgo į lauką, kadangi akims yra gerai grynas oras. Po įvykio akys buvo nusilpusios, jis beveik negalėjo matyti, tačiau į gydytojus nesikreipė dėl ilgų eilių. Teigė, kad nukentėjusioji jį apipylė labiau citrinos rūgštimi, o ne vandeniu, kadangi būtent tokį vandenį jis buvo padaręs savo sutuoktinei. Taigi kaltinamasis iš esmės neneigė sudavęs nukentėjusiajai, tačiau tvirtino, kad taip pasielgė besigindamas, veikiamas besąlyginio reflekso. Teismo vertinimu, tokius kaltinamojo teiginius dėl besąlyginio reflekso ir būtinosios ginties paneigia kitų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kuri nuosekliai patvirtina įvykio eigą bei nukentėjusiajai kilusius padarinius.

Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina kitų įvykio vietoje buvusių asmenų, kurie apklausti kaip liudytojai, parodymų visuma, juos sujungus į vieną loginę įvykių grandinę. Tai yra, liudytoja D. V. parodė, kad matė iš karto po įvykio nukentėjusiąją sužalotą. Tai yra ji nurodė, jog jos tėvas J. S. buvo šlapias, o G. B. susiėmusi už galvos. Ji puolė padėti G., kuriai kaktoje buvo kirstinė žaizda nuo stiklo šukės. Prie stalo tvarstė nukentėjusiajai galvą, ant stalo buvo išbėgę kavos tirščiai. J. S., jos teigimu, yra konfliktiškas žmogus. Nesitikėjo, kad kaltinamasis suduos smūgį nukentėjusiajai, galvojo, kad viskas baigsis ties žodiniu konfliktu. Nurodė, kad ąsotyje buvo padarytas vanduo su citrina, kurį darė mama su nukentėjusiąja G. B.. Vandenį gėrė visi, jame citrinos koncentrato buvo nedaug. Tėvo neklausė, kas nutiko, jis po įvykio išbėgo iš kambario, bet ji nematė, kur – ar į lauką, ar prie kriauklės. Pati dalinai matė, kaip žodinio konflikto metu G. B., paėmusi stiklinę, kurioje buvo vanduo su citrina, šliūkštelėjo J. S. vandens į veidą. Smūgio ji nematė, viskas įvyko labai greitai. Po smūgio, siena ir televizorius apsitaškė tirščiais, o G. B. užsiėmė už galvos ir palinko link stalo. G. B. buvo kirstinė žaizda kaktoje bei pamėlo ir ištino nosis. Kadangi ant stalo buvo dvi kavos puodelio šukės, todėl suprato, kad nukentėjusiajai sudavė tuo puodeliu. Kalbėjo su J. S., jis jai aiškino, kad yra nekaltas ir kad jam suveikė savigynos instinktas. Jos pačios nuomone, tai nebuvo savigyna, kaltinamasis neadekvačiai sureagavo į šliūkštelėjimą vandeniu. Jos tėvo išpuoliai būna nukreipti į tą žmogų, kuris jam prieštarauja, taip buvo visada, toks yra jo gyvenimo būdas. Kaltinamasis sudavė smūgį tetos puodeliu, nes kavą gėrė teta, o kaip tas puodelis atsidūrė pas J. S., nematė.

Apie tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vykusį iš pradžių žodinį konfliktą nurodė ir kaip liudytoja apklausta jo sutuoktinė. Tai yra, ši liudytoja B. S. parodė, kad girdėjo, kaip J. S. sakė priekaištus G. B., ją įžeidinėjo. Toliau viskas vyko staigiai – ji pati išsigando, o G. B. tarp nosies ir kaktos, nosies viršuje, buvo kraujas, sumušimas ir mėlynė. Kai J. S. įžeidinėjo G. B., ji jam į veidą šliūkštelėjo gėrimą. Gėrimas buvo vanduo su į jį išspausta citrina. J. S. kalbėjo apie nukentėjusiosios vaikus ir įžeidinėjo. Ji pati tuo metu kalbėjo su dukra ir pamatė, kad G. yra susiėmusi už nosies bei akies ir jai bėga kraujas. Matė, kaip G. šliūkštelėjo vandenį J. į veidą, bet nematė, kaip J. G. sudavė smūgį, tik išgirdo triukšmą. Labai išsigando, pagalvojo, kad išmušė akį. Paties smūgio veiksmo nematė, nes jis įvyko labai greitai. Nesitikėjo, kad J. gali taip pasielgti. G. aukštai nosyje buvo mėlynė, o kaktoje prakirsta. Klinikose nukentėjusiosios žaizdą susiuvo. Kitą rytą matė G., ji atrodė baisiai, veidas buvo kaip sudaužytas. Buvo skaudu matyti savo seserį – veide matėsi mėlynės, palei nosį, aplink vieną akį buvo mėlynė, kakta buvo užklijuota. Kalbėjosi su savo sutuoktiniu apie įvykį, jis save laiko nukentėjusiuoju, nes G. pylė vandenį jam į akis. Vandenį su citrina darė G. – buvo sudėjusi į vandenį citrinos skilteles, o ji pati išspaudė citrinos. Ten buvo daugiausiai pusė citrinos, o vandens buvo apie 1,5 – 2 l. Tvirtina tai, kad J. S. sakė, kad mažai kirto ir reiktų „dadėti“ dar. Jos nuomone, J. S. pasielgė neadekvačiai, jam realus pavojus iškilęs nebuvo.

Dėl įvykio kilusius padarinius – nukentėjusiosios sužalojimą patvirtina ir liudytojo V. V. parodymai. Liudytojas V. V. patvirtino, kad G. veidas buvo sužalotas, tik nurodė neprisimenantis, kurioje tiksliai vietoje, bet kažkas prie kaktos, taip pat prie kaktos matė kraują. Girdėjo, kaip moterys kalbėjo, jog G. sudavė puodeliu J. S.. Matėsi, jog siena aptaškyta, turbūt, kavos tirščiais. Kai jis viską pamatė, uošvio namuose jau nebuvo. Išėjęs į lauką, matė uošvį kieme, pasakė, kad iškvietė policiją. Nesimatė, jog uošvis būtų buvęs sužalotas, neatkreipė dėmesio į tai, ar jis buvo šlapias. Liudytojas R. V. patvirtino, kad apie tai, kas įvyko, jam tapo žinoma tik iš nuogirdų. Girdėjo, kad buvo jo senelio ir G. kivirčas. Po kivirčo jis senelį matė – jis nubėgo į laukus.

Į įvykį reagavusių pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio. Nukentėjusioji nuosekliai teigė, jog kaltinamasis ją įžeidinėjo, o po to jai sudavė smūgį. Matyti, kad nukentėjusiosios žaizda sutvarstyta. Taip pat užfiksuota, jog J. S. pareigūnams kalba apie nukentėjusiosios šeimą, sūnų, nurodo, kad pylė jam šampano į akis ir jam graužia akį. Teigė, jog nukentėjusiąją tik prilietė su šalia esančiu puoduku, kuris sudužo ir įbrėžė jai kaktą, tačiau nukentėjusioji puolė pirma, o jis tik gynėsi.