Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-03 · Civilinė byla Nr. 2A-139/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
2A-139/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė
Ieškovas
Z. Z.
Atsakovas
akcinei bendrovei LESTO, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
Trečiasis asmuo
S. G., V. R.
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-139/2014Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1144-460/2012 pagal ieškovo Z. Z. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei LESTO, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. G., V. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas antstolis Z. Z. prašė iš atsakovo AB LESTO priteisti 11 000 Lt, iš atsakovo Lietuvos valstybės – 103 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei iš abiejų atsakovų –patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikšti įtarimai dėl jo, kaip antstolio, atliekamų procesinių veiksmų – vykdomosios bylos užvedimo, CPK numatytų vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo priemonių taikymo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja V. R. surašė ir įteikė ieškovui įtarimą dėl tariamai ieškovo atliktų nusikalstamų veikų, numatytų BPK 228 straipsnio 2 dalyje – procesinių veiksmų, kuriuos jis tariamai padaręs laikotarpyje nuo 2002 m. gruodžio 23 d. iki 2003 m. birželio 5 d. Pažymėjo, kad BK nusikalstamoms veikoms pagal šį straipsnį numato aštuonerių metų baudžiamosios atsakomybės senatį. BPK 3 straipsnis imperatyviai nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senatis. Ikiteisminis tyrimas dėl suėjusios baudžiamosios atsakomybės senaties ieškovo atžvilgiu privalėjo būti nutrauktas vėliausiai 2011 m. birželio 5 d., tačiau už ikiteisminį tyrimą atsakingas prokuroras S. G. tyčia to nepadarė. Todėl visi procesiniai veiksmai (procesinės prievartos priemonių taikymas ir kt.), atlikti po 2011 m. birželio 5 d. laikytini neteisėtais, ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktais galimai piktnaudžiaujant tarnyba ir tokiu būdu grubiai pažeidžiant ieškovo, kaip asmens ir Lietuvos Respublikos piliečio, teises. Net jeigu ir nebūtų suėjusi baudžiamosios atsakomybės senatis, 2011 m. birželio 13 d. ieškovo darbo vietoje atlikta krata yra perteklinė procesinės prievartos priemonė ir pažeidžianti proporcingumo principą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00039-10 buvo vykdomas nepateisinamai ilgai (apie 1,5 metų) bei aplaidžiai, kadangi buvo tikrinama tik viena aplinkybė: 2003 m. birželio 5 d. antstolis priėmė „Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą“, kuriuo iš skolininkės D. M. išieškotos lėšos buvo paskirstytos taip: AB „Klaipėdos elektros tinklai“ išmokėta 2534,69 Lt ir šios lėšos pervestos įstatymo nustatyta tvarka išieškotojui. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras S. G. viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nepagrįstai revizavo antstolio procesinius veiksmus vykdomojoje byloje, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Prokuroro, kontroliavusio ikiteisminio tyrimo atlikimą, ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjos V. R.), teismų neteisėti veiksmai iš esmės pasireiškė neteisėtu neveikimu ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėsaugos pareigūnai nesiėmė visų būtinų priemonių, kad per kuo trumpesnį laiko tarpą būtų išsamiai ir visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės, nepateisinamai ilgai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Prokuroras S. G. ikiteisminio tyrimo metu prašė skirti procesines prievartos priemones, kai jos buvo akivaizdžiai nereikalingos ir nebūtinos. AB LESTO neteisėti veiksmai pasireiškė pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – nesidomėjimu vykdymo procesu, išskaitų dydžio kontrolės nebuvimu ir/ar netiksliu duomenų apskaitos vedimu. AB LESTO laiku patvirtinus apie išieškotą skolą, ikiteisminis tyrimas nebūtų užtrukęs. Ieškovas baudžiamojo persekiojimo metu patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, įtampą. Teko teikti paaiškinimus Antstolių rūmams, pareigūnams, aiškintis pažįstamiems ir giminėms dėl tariamai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Ikiteisminio tyrimo metu apie ieškovą netiesiogiai susiformavo neigiama nuomonė, tai sąlygojo dalykinės reputacijos pablogėjimą. Buvo iškilęs realus pavojus dėl tolimesnės profesinės veiklos vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino. Teismas pažymėjo, jog 2011 m. birželio 13 d. krata ieškovo darbo vietoje buvo atlikta ne tik dėl vykdomosios bylos Nr. 0014/02/03601 poėmio, bet ir siekiant paimti dokumentus, susijusius su antstolio gautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 6 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl teiginys dėl baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo yra nepagrįstas. Pasak teismo, vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, negali būti tinkamas ir pakankamas įrodymas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neteisingai vertino proceso trukmę, skaičiuodamas ją nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo. Pažymėjo, jog ieškovas nesinaudojo visa apimtimi jam įstatymo suteiktomis teisėmis skųstis dėl ikiteisminio tyrimo trukmės, taip pat teise pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus. Todėl teismas darė išvadą, kad vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, valstybės civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Teismas pažymėjo, kad antstoliui pranešimas apie įtarimą buvo surašytas ne dėl to, kad šis neteisėtai užvedė vykdomąją bylą, o dėl to, kad neteisėtai pervedė pinigines lėšas į depozitinę sąskaitą. Teismo nuomone, pranešimo apie įtarimą netikslumai yra neesminiai, neturintys jokios teisinės reikšmės, todėl neturėjo įtakos ieškovo ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumui, jo garbės ir orumo apsaugai. Sprendė, jog ieškovo teiginiai dėl kratos nepagrįstumo neatitinka tikrovės. Pažymėjo, jog tyrėja kelis kartus ieškovo reikalavo pateikti vykdomąją bylą, tačiau jis reikiamų dokumentų nepateikė. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė neturtinę. Taip pat pažymėjo, kad pareigūnų veiksmai, atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo susiję su ieškovo privačiu gyvenimu, todėl jo neliečiamum pažeisti negalėjo. Darė išvadą, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat nepagrindė įrodymais patirtos žalos buvimo ir jos dydžio. Teismas sprendė, kad AB LESTO tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas apie išieškotą skolą iš dalies sąlygojo tai, kad nebuvo per kuo trumpesnį laiko tarpą išsamiai ir visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės, taip pat AB LESTO iš dalies pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau pažymėjo, kad ir pats ieškovas nevykdė CPK nustatytos pareigos ir nepadarė įrašo vykdomajame dokumente apie atliktą dalinį skolos išieškojimą, bei įvertino tai, kad atsakovo AB LESTO veikloje keitėsi informacinės sistemos dėl įvykusios reorganizacijos, kas apsunkino informacijos paiešką. Dėl nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad atsakovas AB LESTO neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog nei CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, nei kituose įstatymuose nėra įtvirtinta, kad pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neturtinės žalos atlyginimo pareigą. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš nurodytų keturių atsakovo AB LESTO civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neteisingai nurodė, jog apeliantas nepasinaudojo savo teisėmis, skųsdamas neteisėtus veiksmus ir ikiteisminio tyrimo trukmę. 2010 m. birželio 28 d. apeliantui buvo atsisakyta leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir leista tik 2011 m. rugsėjo 6 d. Taigi apeliantas naudojosi savo teisėmis tiek, kiek leido įstatymų normos.Teismas buvo šališkas, nepasisakė dėl ieškinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nevertino visos bylos medžiagos.Teismas neatskleidė bylos esmės. Sprendime konstatuoti faktai prieštarauja rašytiniams įrodymams byloje. Tapęs įtariamuoju, apeliantas aktyviai išnaudojo savo teises. Net ir neturėdamas procesinio statuso, apeliantas stengėsi pasinaudoti savo teisėmis, teikdamas skundus, prašymus, pareiškimus. 2011 m. lapkričio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. LS-463 konstatuota, kad tam tikru laiku nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai, tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė. Taip pat teismas nenustatinėjo, kodėl apeliantui ilgą laiką nebuvo suteiktas procesinis statusas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų bei atsiradusios žalos. Ilgai būdamas be aiškaus procesinio statuso, apeliantas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai paveikė jo emocinę būklę, pakenkė reputacijai.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pranešimo apie įtarimą turinio netikslumai yra neesminiai, neturintys jokios teisinės reikšmės, nes pranešimo apie įtarimą esminėmis aplinkybėmis laikytini antstolio veiksmai, susiję su piniginių lėšų pervedimu į depozitinę sąskaitą, o ne vykdomosios bylos pradėjimo aplinkybės. Klaida, padaryta nurodant neesminę aplinkybę, neturėjo įtakos apelianto ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumui, jo garbės ir orumo apsaugai.

2. Pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo 2009 m. kovo 1 d. D. M. prašymas. Nepradėjus ikiteisminio tyrimo galimybės patikrinti faktus yra ribotos. Buvo pakankamas pagrindas manyti, kad antstolis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pervesdamas pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, nes tą patvirtino jo akivaizdžiai aplaidūs veiksmai.

Šalies argumentai

3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pateikęs visus dokumentus tyrėjai. Tyrėja kelis kartus pareikalavo pateikti vykdomąją bylą, tačiau apeliantas reikiamų dokumentų nepateikė. Vykdomąją bylą apeliantas pateikė tik po kiek laiko. Turint pagrįstų įtarimų, kad pateikta ne visa vykdomoji byla, buvo priimta nutartis dėl kratos. Šios kratos metu rasti tyrimui reikšmingi dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo atlikimo metu vienareikšmiškai išvadai dėl galimo nusikaltimo laiko duomenų nepakako. Antstolio akivaizdžiai aplaidūs veiksmai tęsėsi iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. iki 2010 m. sausio 14 d. Todėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, jog yra suėję senaties terminai.

5. Apelianto nurodyti teiginiai dėl tyrimo vilkinimo neatitinka faktinių aplinkybių ir teismų praktikos. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo terminai buvo pratęsti iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Apeliantas neskundė nutarčių pratęsti ikiteisminį tyrimą, be to, pats apeliantas nepateikė reikiamų dokumentų. Apeliantas turėjo teisę pateikti duomenis, kad iš D. M. išieškoti pinigai buvo pervesti į AB LESTO sąskaitą.

6. Tarnybinio patikrinimo išvada neturi jokios reikšmės šios bylos išnagrinėjimui, nes ikiteisminio tyrimo trukmė nesudaro priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo.

7. Kadangi teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, o vien faktas, kad apelianto atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas AB LESTO atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog apeliantas nepateikė argumentų ir nepasisakė dėl sprendimo dalies, kurioje teismas konstatavo atsakovo AB LESTO civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymėjo, jog apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų dėl kratos teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos kilimo faktą ir jos dydį.

Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto pozicija dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų paremta tik prielaidomis. Ieškovas neteisingai vertina ikiteisminio tyrimo trukmę, skaičiuodamas ją nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo. Apeliantas nepasinaudojo savo teise pateikti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus.

2. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė 114 000 Lt neturtinę žalą. Pareigūnų veiksmai buvo susiję su apelianto darbine veikla, o ne privačiu gyvenimu.

3. Apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų ar neva neteisėtų pareigūnų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat nepagrindė žalos bei jos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliantas prašo priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisiant žalą iš abiejų atsakovų – Lietuvos valstybės ir AB LESTO, tačiau apeliaciniame skunde argumentai dėl teismo sprendimo neteisėtumo atsakovo AB LESTO atsakomybės atžvilgiu nėra pateikiami. Dėl nurodytos aplinkybės teisėjų kolegija neanalizuoja pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais buvo nuspręsta, jog AB LESTO nekyla civilinė atsakomybė pagal apelianto pareikštą ieškinį. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo bei valstybės civilinės atsakomybės už atsiradusią neturtinę žalą atlyginimo klausimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).

Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. LR teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2008).

Dėl ikiteisminio tyrimo teisėtumo

Nagrinėjamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. vasario 12 d. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties įpareigojimą (baudž. b. Nr. 30-2-00039-10 (toliau – baudž. b.), t. 1, b. l. 4-5). Minėtoje 2010 m. sausio 14 d. nutartyje buvo nurodyta, jog vien iš pareiškimo turinio negalima patikimai spręsti, jog nebuvo padarytas nusikaltimas ar kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senatis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas apeliaciniame skunde neginčijo to fakto, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Pranešimas apie įtarimą apeliantui pareikštas 2011 m. balandžio 18 d. (baudž. b. t. 1, b. l. 49-50), o ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011 m. rugpjūčio 5 d. (baudž. b. t. 1, b. l. 120-123).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nepasinaudojo savo teisėmis, skųsdamas neteisėtus veiksmus ir ikiteisminio tyrimo trukmę. Visų pirma, pažymėtina, jog apeliantas kelis kartus teikė tik prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 177 straipsnio nuostatomis, šie prašymai pagrįstai nebuvo patenkinti (baudž. b. t. 1, b. l. 45-46, t. 2, b. l. 117, 128). Apeliantas neskundė kitų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta pranešime apie įtarimą. Antra, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantas nepasinaudojo ne tik teise reikšti nušalinimus ar skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo veiksmus, bet ir teise pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus. Teisėjų kolegija pažymi, jog būtent pastaroji aplinkybė lėmė, jog ikiteisminis tyrimas užtruko ir dėl apelianto veiksmų.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2010 m. kovo 22 d. tyrėja pareikalavo iš apelianto pateikti vykdomąją bylą Nr. 0014/02/01088 (baudž. b. t. 1, b. l. 39). Vėliau pagal apelianto raštą šis prašymas buvo patikslintas ir pateiktas pakartotinai (baudž. b. t., b. l. 40, 41). Nuvykus pas antstolį, buvo pateikta vykdomoji byla Nr. 0014/02/01088, tačiau paaiškėjo, kad ši vykdomoji byla nesusijusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes užvesta dėl kitų asmenų (baudž. b. t. 1, b. l. 43). 2010 m. rugpjūčio 5 d. apelianto buvo pareikalauta pateikti vykdomąją bylą Nr. 0017/02/01088 (baudž. b. t. 1, b. l. 55), o 2010 m. rugpjūčio 18 d. pateiktas pakartotinis prašymas (baudž. b. t. 1, b. l. 56). Minėta vykdomoji byla apžiūrėta 2010 m. rugsėjo 2 d. (baudž. b. t. 1, b. l. 59-61). 2010 m. rugsėjo 7 d. iš apelianto pareikalauta pateikti vykdomąją bylą Nr. 0014/02/03601 (baudž. b. t. 1, b. l. 131, 133). Taip pat matyti, jog apeliantas ne tik vengė perduoti vykdomąją bylą, bet ir vengė vykdyti kitus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus: neatvyko ir nenurodė neatvykimo priežasčių, kuomet jis buvo kviečiams dėl įtarimų pareiškimo, į apklausą (baudž. b. t. 2, b. l. 49-50, 65). Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais bei savo veiksmais neprisidėjo prie to, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas operatyviau.

Pagal BPK 176 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, o dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – ne ilgiau kaip per šešis mėnesius (2 p.). BPK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Pirmoji įtariamojo apklausa įvyko 2011 m. birželio 21 d. (baudž. b. t. 2, b. l. 87), o ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011 m. rugpjūčio 5 d. (baudž. b. t. 1, b. l. 120-123). Taigi nuo pirmosios įtariamojo apklausos iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo praėjo mažiau nei šeši mėnesiai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiama surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo arba duomenų, kurie sudarytų pagrindą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kodėl apeliantui ilgai nebuvo pareikšti įtarimai. Siekiant pareikšti asmeniui įtarimą, pirmiausia reikia turėti tam tikrų duomenų. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog ilgesnę tyrimo trukmę nulėmė ne tik bylos sudėtingumas, bet ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnus klaidino ir trukdė tinkamai nustatyti aplinkybes antstolio patvarkymuose darytos klaidos, nurodant kitos vykdomosios bylos numerius, todėl nebuvo aišku, kokia vykdomoji byla yra pareikalautina; pats apeliantas nebendradarbiavo su pareigūnais, nepateikinėjo dokumentų, kviečiamas neatvykdavo į policijos komisariatą, viso tyrimo metu nepatvirtino, jog D. M. skola buvo pervesta AB LESTO.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2011 m. lapkričio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. LS-463. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje išvadoje nors ir buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, tačiau konstatuota, kad šie pažeidimai nesukėlė akivaizdžių neigiamų pasekmių, nustatyti tarnybinės veiklos trūkumai savo turiniu ir esme nėra tokie reikšmingi, kad juos reiktų vertinti kaip tarnybinio pažeidimo pagrindą (t. 2, b. l. 136-145). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į paties apelianto elgesį (CK 6.253 str. 5 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta patikrinimo išvada nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų ar daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas atmetęs ieškinį.

Dėl teismo šališkumo

Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad civilinę bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka.

Kaip matyti, apeliantas tokį argumentą grindžia tuo, kad teismas neįvertino tarnybinio patikrinimo išvados Nr. LS-463. Jau buvo minėta, kad ši išvada nesudaro pagrindo bylos aplinkybių vertinti kitaip, nei jas buvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Taigi negalima daryti išvados, jog teismas dėl to buvo šališkas.

Apeliantas nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios išties galėtų kelti abejones teismo šališkumu. Aplinkybė, kad apeliantas anksčiau nepasinaudojo CPK numatyta teise reikšti nušalinimą, patvirtina, jog teismo nešališkumą jis grindžia vien tik nepalankaus jam sprendimo priėmimu.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamosios bylos nutraukimas nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad net aplinkybė, jog asmens atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-169/2007).

Nagrinėjamojoje byloje apeliantas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti, taigi neįrodė vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 str.), todėl atsakovams negali atsirasti atsakomybė pagal pareikštą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo svarstyti ir apelianto nurodytos neturtinės žalos pagrįstumo klausimo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., Nr. 3K- 3-252/2010).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėDanutė Gasiūnienė