Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovui Z. Z., ieškovo Z. Z. atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Laurai Paulikienei, atsakovės AB LESTO atstovei Jolantai Zabitytei, tretiesiems asmenims S. G., V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. Z. patikslintą ieškinį atsakovams akcinei bendrovei LESTO, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretieji asmenys S. G., V. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismo posėdžio metu atsakovės AB LESTO atstovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismo posėdžio metu tretieji asmenys S. G., V. R. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos atsakomybės

Ieškovas vienu iš patikslinto ieškinio pagrindu nurodo neteisėtus teismo veiksmus, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį, kuria patenkintas prokuroro prašymas taikyti procesinę prievartos priemonę – daryti kratą antstolio Z. Z. kontoroje, siekiant surasti ir paimti vykdomąją bylą bei dokumentus, susijusius su antstolio Z. Z. gautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis, atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas už laikotarpį nuo 2003-05-06 iki 2003-12-31.

Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinė atsakomybė kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais padarymo, yra vadinama deliktine civiline atsakomybe. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Specialiose normose, numatančiose valstybės civilinę atsakomybę už žalą padarytą valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei teisėsaugos institucijų administracinio ir baudžiamojo proceso srityje numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau kitų trijų sąlygų, t. y., neteisėtų veiksmų žalos ir priežastinio ryšio, egzistavimas vis tiek yra privalomas (CK 6.272 straipsnis, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas, sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Pagal CK 6.272 straipsnio sąlygą, vien dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo fakto nėra preziumuojamas neteisėtumas, ir galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K- 7- 381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; kt). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visa ši informacija turi būti įvertinta civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu ir nustatyta, ar yra visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Ieškovas, įrodinėdamas neteisėtus teismo veiksmus, nurodo, kad 2011-06-13 jo darbo vietoje atlikta krata (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-07 nutarties pagrindu), kaip procesinė prievartos priemonė buvo perteklinė ir pažeidžianti BPK 11 straipsnyje įtvirtintą procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principą. Taip pat nurodo, kad tyrėjai 2011-03-02 įteikė vykdomąją bylą Nr. 0014/02/03601, kuri turėjo būti išimta kratos metu. Tačiau, kaip pats ieškovas nurodo, krata buvo atliekama su tikslu ne tik paimti vykdomąją bylą, bet ir dokumentus, susijusius su antstolio Z. Z. gautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis, atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas už laikotarpį nuo 2003-05-06 iki 2003-12-31. Tokiu būdu ieškovo argumentas, kad teisėjas negalėjo priimti tokios nutarties, nes buvo suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis, yra nepagrįstas ir negali būti pripažintas neteisėtu procesiniu sprendimu.

CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Taip pat turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Įvertinant pinigais patirtas moralines skriaudas (nustatant materialų atlyginimą), būtina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, o juo labiau, materialus turtas. Šiuo atveju ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teismo ar teisėjo neteisėtus veiksmus (viena iš civilinės atsakomybės sąlygų), kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis, kuris nustato pareigą pateikti įrodymus, kurie patvirtintų aplinkybes, kuriomis remiasi šalis. Remiantis anksčiau išdėstytu ir aplinkybe, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teismo ar teisėjo neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis), ši ieškinio dalis atmestina.

Pabrėžtina, kad jokiame įstatyme nėra nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto prezumpcija tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra nutraukiamas. Vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, negali būti tinkamas ir pakankamas įrodymas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Toks sprendimas savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Pradėjus baudžiamąjį persekiojimą nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas. Sprendžiant dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų svarbu tai, kad neteisėti veiksmai būtų konstatuoti procesiniuose dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, manydamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai yra neteisėti, turėjo pasinaudoti savo teisėmis ir šiuos veiksmus apskųsti BPK nustatyta tvarka. Ieškovas mano, kad teisėsaugos pareigūnų neteisėti veiksmai iš esmės pasireiškė neteisėtu neveikimu ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes teisėsaugos pareigūnai nesiėmė visų būtinų priemonių, kad per kuo trumpesnį laiko tarpą būtų išsamiai ir visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00039 buvo atliekamas nepateisinamai ilgai.

Teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.

Atkreiptinas dėmesys, kad konkretus terminas, per kurį turi būti užbaigtas ikiteisminis tyrimas, BPK nėra nustatytas. Jo trukmė priklauso nuo baudžiamosios bylos sudėtingumo, specialistų, ekspertų atliekamų tyrimų trukmės, ir kitų faktorių. BPK 176 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Kaip šio reikalavimo laikomasi, privalo kontroliuoti prokurorai. Jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas (BPK 215 straipsnis), įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.

Pažymėtina, kad ieškovas neteisingai vertina proceso trukmę, skaičiuodamas ją nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialios kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki sprendimo procese priėmimo (2001 m. lapkričio 13 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, priimtas byloje Šleževičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 55479/00). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką proceso trukmės priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir valdžios institucijų bei pareiškėjo elgesį tiriant bylą (Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos: Grauslys prieš Lietuvą, Šleževičius prieš Lietuvą). Atkreiptinas dėmesys, kad paties pareiškėjo veiksmus Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat įvertina: pvz., byloje Užkurėlienė ir kiti prieš Lietuvą, Europos Žmogaus Teisių Teismas, atsižvelgdamas į pačių pareiškėjų neveiklumą, atmetė jų reikalavimą pripažinti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Ieškovas minėtoje baudžiamojoje byloje būdamas įtariamuoju nesinaudojo visa apimtimi jam įstatymo suteiktomis teisėmis skųstis dėl ikiteisminio tyrimo trukmės. Taip pat ieškovas visa apimtimi nepasinaudojo savo kaip įtariamojo BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis teisėmis pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus ir pan. Dėl šių ieškovo veiksmų taip pat nebuvo per kuo trumpesnį laiko tarpą išsamiai ir visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės. Šių aplinkybių pagrindu, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, šioje byloje valstybės civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Ieškovas nurodo ir tai, kad vyr. tyrėja V. R. suklastojo pranešimą apie ikiteisminį tyrimą ir tyčia nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismas pažymi, kad antstoliui pranešimas apie įtarimą buvo surašytas ne dėl to, kad šis neteisėtai pradėjo, užvedė vykdomąją bylą, o dėl to, kad neteisėtai pervedė pinigines lėšas į depozitinę sąskaitą. Minėtame 2011-04-18 pranešime apie įtarimą buvo neteisingai nurodyta aplinkybė, kad antstolis 2002-12-23 užvedė vykdomąją bylą. Be to, pranešimo apie įtarimą netikslumai yra neesminiai, neturintys jokios teisinės reikšmės; klaida, padaryta nurodant neesminę aplinkybę, kuri nekeičia esmės, neturėjo įtakos ieškovo ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumui, jo garbės ir orumo apsaugai. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats ieškovas nesutinka iš esmės su jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, o ne dėl to, kad pranešime apie įtarimą buvo padaryta klaida.

Ieškovo teiginiai, kad krata buvo atlikta nepagrįstai, bylos duomenimis neatitinka tikrovės. BPK 145 straipsnyje nustatyta, jog kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą (kratos metu galiojusi BPK redakcija). Šiuo atveju tyrėja kelios kartus ieškovo reikalavo pateikti vykdomąją bylą, tačiau jis reikiamų dokumentų nepateikė. Be to, kratos metu rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, tai patvirtina minėtos procesinės prievartos pagrįstumą.

Ieškovas teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų buvo pažeistas jo privataus gyvenimo neliečiamumas, garbė ir orumas ir jis dėl to patyrė 103 000 Lt. neturtinę žalą, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą ir būtent tokio dydžio (t. y nepateikė jokių pažymų apie sveikatos sutrikimus ar pablogėjimus, gydymo ir vaistų išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus ar kt.). Pažymėtina, kad pareigūnų veiksmai, atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo susiję su ieškovo privačiu gyvenimu, todėl jo neliečiamumą pažeisti negalėjo. Taip pat nebuvo kėsintasi į ieškovo garbę ir orumą. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančią taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kaip jau buvo minėta, pats faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, atitinkamai nėra pagrindas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atitinkamai darytina išvada, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų ir neva neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat nepagrindė įrodymais patirtos žalos buvimo ir jos dydžio. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti civilinei atsakomybei, dėl ko teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, o ieškovo reikalavimai šioje dalyje yra nepagrįsti.

Dėl AB LESTO atsakomybės

Ieškovas Z. Z. 2012-09-06 patikslintame ieškinyje nurodo, kad „AB LESTO neteisėti veiksmai pasireiškė pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai - nesidomėjimu vykdymo procesu, išskaitų dydžio kontrolės nebuvimu ir/ar netiksliu duomenų apskaitos vedimu“, bei nurodo, kad „AB LESTO laiku patvirtinus apie išieškotą skolą ikiteisminis tyrimas nebūtų užtrukęs dar papildomai pusę metų“.

Teismas pažymi, jog atsakovės AB LESTO 2012-03-26 atsiliepime Nr. 30310-207, atsakovė AB LESTO, 2011-03-23 raštu Nr. 53010-SD-122 atsakydama į 2011-03-03 Klaipėdos AVPK I PK raštą dėl informacijos pateikimo Nr. 30-31-S-1856, pateikė visą 2011-03-23 rašto Nr. 53010-SD-122 rengimo metu turėtą informaciją pagrįstą turėtais ir prie atsakymo pridėtais dokumentais. Viena vertus, atsakovė AB LESTO pripažįsta, kad pateikta informacija nebuvo išsami, tačiau kita vertus, svarbu akcentuoti ir tai, kad 2011-03-23 AB LESTO rašte Nr. 53010-SD-122 nurodyta informacija buvo teisinga (nebuvo nurodyta neteisingų ar klaidingų faktų). Atsakovo AB LESTO 2012-03-26 atsiliepime Nr. 30310-207 taip pat minėta, kad atsakovo AB LESTO 2011-03-23 raštu Nr. 53010-SD-122 Klaipėdos AVPK I PK pateikta informacija buvo patikslinta atsakovo AB LESTO 2011-07-25 raštu Nr. 53010-440, kuriuo atsakovas AB LESTO atsakė į patikslintą 2011-07-04 Klaipėdos AVPK I PK raštą dėl informacijos pateikimo Nr. 30-31-S-5722 bei rašte nurodė, kad 2003-06-11 AB „Vakarų skirstomieji tinklai" gavo 2 534,69 Lt mokėjimą D. M. skolai padengti.

Atsakovo AB LESTO įsitikinimu, tuo atveju, jei Klaipėdos AVPK I PK, pateikdamas pirmąjį užklausimą būtų tiksliai ar bent apytikriai nurodęs mokėjimo datą, įrašytą vykdomojoje byloje, atsakovas AB LESTO būtų turėjusi galimybę iš karto pateikti tikslų atsakymą. Pažymėtina, kad Klaipėdos AVPK I PK informaciją apie tai, ar vykdomojoje byloje ieškovo Z. Z. padarytas įrašas apie lėšų pervedimą AB „Vakarų skirstomiesiems tinklams" yra teisingas, galėjo patikrinti ir patikrino kitais būdais, t. y. kreipiantis į banką, įvykdžiusį pinigų pervedimo operaciją.

Teismas, apibendrinamas tai, kas anksčiau pasakyta ir ištyręs minėtoje byloje pateiktus argumentus bei įrodymus mano, kad AB LESTO tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas apie išieškotą skolą baudžiamojoje byloje vis dėlto iš dalies sąlygojo tai, kad nebuvo per kuo trumpesnį laiko tarpą išsamiai ir visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės. Be to, AB LESTO šiuo atveju iš dalies pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ir pats ieškovas Z. Z. nevykdė CPK nustatytos pareigos ir nepadarė įrašo vykdomajame dokumente apie atliktą dalinį skolos išieškojimą, taip pat įvertinus tai, kad atsakovo AB LESTO veikloje keitėsi informacinės sistemos dėl 2011-01-01 įvykusios reorganizacijos, tai apsunkino informacijos paiešką, galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas AB LESTO neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Aktualu pažymėti, jog tam, kad būtų galima tenkinti ieškovo Z. Z. reikalavimą priteisti iš atsakovo AB LESTO jo naudai 11 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, turėtų būti nustatyta, kad: atsakovė AB LESTO atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą); atsakovė AB LESTO atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), už kurių atlikimą įstatymas expressis verbis nustato pareigą atlyginti neturtinę žalą; ieškovas Z. Z. patyrė neturtinę žalą; ieškovas Z. Z. patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo AB LESTO neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo). Pažymėtina, kad ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės AB LESTO atliktus neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismo įsitikinimu, atsakovė AB LESTO neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ar neteisėto neveikimo), kadangi nesiekė suklaidinti ikiteisminį tyrimą vykdančių institucijų. Atsakovė AB LESTO tiek 2012-03-26 atsiliepime Nr. 30310-207, tiek šiame atsiliepime išsamiai išdėstė 2011-03-23 rašte Nr. 53010-SD-122 nurodytos informacijos pateikimo aplinkybes, kurias įvertinus, t. y. įvertinus, kad Klaipėdos AVPK I PK pateiktas užklausimas nebuvo iki galo tiksliai suformuluotas, taip pat įvertinus tai, kad pats ieškovas nevykdė CPK nustatytos pareigos ir nepadarė įrašo vykdomajame dokumente apie atliktą dalinį skolos išieškojimą, taip pat įvertinus tai, kad atsakovės AB LESTO veikloje keitėsi informacinės sistemos dėl 2011-01-01 įvykusios reorganizacijos, tai apsunkino informacijos paiešką, galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė AB LESTO neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Kita vertus, net ir šiuo atveju, kai teismas mano, kad atsakovė AB LESTO iš dalies pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nei CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, nei kituose įstatymuose nėra įtvirtinta, kad pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neturtinės žalos atlyginimo pareigą. Darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas ieškinyje nenurodė teisinio pagrindo atsakovės AB LESTO civilinei atsakomybei (prievolei atlyginti neturtinę žalą) atsirasti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Be to, ieškovas Z. Z. su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad realiai patyrė neturinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, t. y. nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė fizinį skausmą dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš nurodytų keturių atsakovės AB LESTO civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl teisinio pagrindo tenkinti ieškovo Z. Z. ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės AB LESTO jo naudai 11 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nėra (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas mano, kad šiuo atveju ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teismo ar teisėjo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, AB LESTO neteisėtus veiksmus (viena iš civilinės atsakomybės sąlygų), kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis, kuris nustato pareigą pateikti įrodymus, kurie patvirtintų aplinkybes, kuriomis remiasi šalis. Be to, ieškovas Z. Z. su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad realiai patyrė neturinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, t. y. nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita.

Esant nurodytų įrodymų ir argumentų visetui ieškovo Z. Z. ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo Z. Z. patikslintą ieškinį atsakovams akcinei bendrovei LESTO, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretieji asmenys S. G., V. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.