- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- 1-1033-632/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07341-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2022-03-02, apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia, ranka suėmęs už kairės rankos žasto nustūmė ir prie koridoriaus lango prirėmė nepilnametį (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) moksleivį V. A., ranka griebė jam už rankų bandydamas atimti mobiliojo ryšio telefoną, po to, atitraukęs V. A. nuo lango, iš nugaros pusės rankomis apglėbęs V. A. per kaklą jį parvertė sėdmenimis ant koridoriaus grindų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. A. poodines kraujosruvas dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje pažastyje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus kairėje kaklo pusėje ir dešinės plaštakos V krumplio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir padarė nusikaltimą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis apklaustas teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2022 m. kovo 2 d. mokytojas V. J. kreipėsi pagalbos, kad nukentėjusysis jau antrą dieną nereaguoja į jo pastabas, keikiasi, grubiai atsakinėja. Su liudytoju susitikus prie mokinio kabineto dar kartą viską patikslino aplinkybes, ir užėjęs į klasę kvietė nukentėjusįjį išeiti; šis pasispyriojęs ir nepatenkintas išėjo. Prašomas pasiaiškinti, nukentėjusysis piktinosi, kodėl (duomenys neskelbtini) jį liečia, kalbėdamas vartojo necenzūrinius žodžius, rodė agresiją šalia sėdėjusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Kaltinamasis aiškinio mokinio taisykles, bet nukentėjusysis įsiaudrinęs nieko neklausė, o V. J. bandant paimti už rankos, nustūmė ranką, pasakė, kad eina skambinti „mentams“, ir norėjo eiti į klasę. Kaltinamasis vadovaudamasis praktika, kad įsiaudrinusį vaiką reikia atskirti, siekė pašalinti jį iš esamos aplinkos, neleido jam eiti į klasę, nukentėjusysis verždamasis rankos mostu jį kliudė, kaltinamasis suprato tai kaip grėsmę sau, ir pristūmė jį prie lango, reikalavo duoti telefoną. Iš praeities žinojo, kad mokinys klauso tik savo tėvo, todėl skambutis tėvui būtų viską išsprendęs. Yra anksčiau kalbėjęs su tėčiu apie netinkamą nukentėjusiojo elgesį, tarėsi, kad palaikys ryšį. Vadovavosi Švietimo ministro patvirtintomis rekomendacijomis, pagal kurias turi teisę tvardyti mokinį grubiai pažeidžiantį darbuotojo garbę ir orumą, bandė jį apglėbti, apsikabino per pečius, galėjo parklupdyti, nes nukentėjusysis tuo metu prisėdo. Už kaklo suėmęs ir už žasto sugriebęs nebuvo, sužalojimai žaste galėjo atsirasti nukentėjusiajam priešinantis ir muistantis. Telefoną nukentėjusysis jam padavė klasėje, juo atsiliepusiam tėčiui papasakojo situaciją, susitarė susitikti. Klasėje garsiai pasakius apie konfliktą, apie tai užsiminus ir kitiems (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis su trenksmais išėjo iš klasės; kaltinamasis girdėjo du trenksmus: vieną kartą durys nukentėjusiajam neatsidarė, su antru – jis išėjo. Apie konfliktą papasakojo (duomenys neskelbtini) Z. M.. Maždaug po dviejų valandų koridoriuje sutiko nukentėjusįjį su broliu E. A., kuris priekaištavo dėl nukentėjusiojo tampymo ir smaugimo. Šalia buvusi kolegė Z. M. paprieštaravo, kad jokių žymių nėra, o E. A. automobilio rakteliu du kartus brūkštelėjo per nukentėjusiojo kaklą sakydamas: „Dabar yra“. Įžeidinėjo kaltinamąjį su (duomenys neskelbtini) V. J., grasino „pasodinti“, sakė, kvies policiją. Vėliau visi susitiko pas (duomenys neskelbtini) kabinete, aptarinėjo konfliktą, nukentėjusysis ir jo brolis E. A. vėl garsiai piktinosi ir vartojo keiksmažodžius, o atvykus greitajai medicinos pagalbai abu pasišalino; kaltinamasis apžiūroje nedalyvavo. Kaltinamasis su (duomenys neskelbtini) V. J. kreipėsi į policiją dėl jų įžeidinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis tik iš dalies pripažįsta savo kaltę, ji visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu pagarsintais, įrodymais.
Nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2022 m. kovą (duomenys neskelbtini) mokykloje, kur jis mokėsi (duomenys neskelbtini), prie valgyklos, (duomenys neskelbtini) V. J. kvietė jį pasikalbėti, eiti į jo kabinetą, ėmė už rankos. Ranką patraukė, eiti atsisakė, todėl (duomenys neskelbtini) pasikvietė (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis kalbėjo su (duomenys neskelbtini), kuris kvietė eiti su juo į kambariuką, o nukentėjusiajam atsisakius, griebė už dešinio žasto, bandė atimti telefoną, permetė ant žemės ir spaudė kaklą iš gerklės pusės. Buvo prispaudęs per krūtinę su kairiu dilbiu, dešine bandė atimti telefoną. Nukentėjusysis gulėjo nugara ant grindų, jam buvo sutrenkta prie krūtinės, atsirado mėlynės žaste, krentant sužalotas krumplis. V. J. laikė užrėmęs klasės duris. Nukentėjusysis vaizdo skambučiu skambino tėčiui, ir tik jam atsiliepus kaltinamasis nukentėjusįjį paleido, V. J. pasitraukė nuo durų. Telefoną padavė kaltinamajam, šis pakalbėjęs telefoną atidavė, pasakė, kad nukentėjusysis nieko nepasieks, nes kaltinamasis – buvęs (duomenys neskelbtini). Klasėje, atgavęs iš kaltinamojo telefoną, ėjo iš klasės. Susinervinęs pečiu stūmė duris, bet nepalenkė rankenos, todėl durys neatsidarė. Palenkus rankeną – atsidarė, nukentėjusysis išėjo iš mokyklos, telefonu pakalbėjo su mama ir tėčiu, vėliau – su broliu E. A., su kuriuo susitikęs atvyko atgal į mokyklą, kalbėjosi ir susiginčijo su kaltinamuoju bei jo kolege, todėl iškvietė specialiąsias tarnybas. Parvykus namo atvyko 2 policijos pareigūnai, kur jį nusirengusį apžiūrėjo, fotografavo mėlynes ant kūno, kitą dieną taip pat buvo apžiūrėtas eksperto, nors mėlynės jau buvo pablyškę, bet skaudėjo krūtinę. Ekspertas vaizdo medžiaga nesinaudojo. Atsakydamas į klausimus parodė, kad kaltinamasis jį savo dilbiu per krūtinę buvo prispaudęs prie lango, rankos krumplius susižalojo verčiamas ant žemės, dėl įvykio buvo sukrėstas, drebėjo, negalėjo ramiai miegoti. Pripažįsta, kad pažeisdamas mokyklos taisykles nevilkėjo uniformos, vaikščiojo su kepure, dėl to pykosi su pedagogais, pasitaikydavo, kad kreipdavosi į juos „tu“, tačiau keiksmažodžių nevartojo, yra praleidęs daug pamokų dėl ligos. Ant kaltinamojo nepyksta, nėra apsisprendęs dėl jo baudžiamumo. Tokius pačius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (I t., b.l. 87-91).
Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas (liudytojas) V. A. parodė, kad 2022 m. pavasarį būdamas (duomenys neskelbtini) sulaukė sūnaus V. A. vaizdo skambučio, kur jis šaukėsi pagalbos. Telefonas vartėsi, krito, matė kelis vaikų siluetus, po pauzės telefoną paėmė kaltinamasis, pasakė, kad sūnus negerai elgiasi. Apie įvykį sužinojo iš sūnaus, kuris sakė, kad buvo pargriautas, liudytojas matė sužalojimus jo kūne. Sūnus gyveno su mama, su kuria liudytojas išsiskyręs, yra girdėjęs priekaištų dėl sūnaus pamokų nelankymo. Kalbasi su sūnumi, aiškina jam pagarbos mokytojams svarbą, ragina laikytis taisyklių, vilkėti uniformą. Ant kaltinamojo nepyksta, mano, kad jis turėtų kritiškai vertinti savo elgesį ir nekartoti tokių poelgių.
Liudytoja J. A. parodė, kad yra nukentėjusiojo mama, 2022 m. iš sūnaus gavo žinutę „Gelbėk!“, paskambinusi sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) vaiką už kaklo tėškė į žemę. Bandė, bet neprisiskambino klasės auklėtojai, prisiskambino vyresniam sūnui E. A.. Padėjo auklėtojai susitikti su nukentėjusiuoju prie (duomenys neskelbtini) namų, o jam su broliu E. grįžus namo pamatė sumušimus, iškvietė policiją, atvykę pareigūnai apžiūrėjo, nufotografavo sužalojimus ir surašė siuntimą pas ekspertus, kur nuvyko sekančią dieną. Pagarsinus ankstesnius parodymus negalėjo paaiškinti, kodėl anksčiau nurodė tik vieną sūnų žalojusį asmenį. Su V. A. auklėjimo problemų neturėjo, auklėtoja jį gyrė, apie pamokų nelankymą nežino, nes vaikas gyvena su tėvu, vėliau pripažino nežinojusi, kad V. A. gyvena nuomojame bute kartu su (duomenys neskelbtini) broliu V.
Liudytojas V. J. parodė, kad yra dirbęs (duomenys neskelbtini), dieną prieš įvykį 2022 m. kovo 2 d. buvo sudrausminęs mokinius nesikeikti, prie jų buvo nukentėjusysis V. A., kurio nepažino dėl prasto lankomumo, ir į klausimą, ar jis mokyklos moksleivis, atšovė: „Koks tavo reikalas?“. Įvykio dieną kvietė nukentėjusįjį pasikalbėti į sporto salę, jo nelietė, tačiau šis neklausė, nueidamas keikė jį necenzūriniais keiksmažodžiais, dėl to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbuotoją V. K.. Abu nuėjo prie klasės, kaltinamasis pasikvietė nukentėjusįjį į koridorių, klausė, kodėl šis nepagarbiai elgėsi, tačiau jis juos abu ėmė keikti necenzūriniais žodžiais. Liudytojas timptelėjo jį už megztuko sėstis, tačiau šis dar garsiau ėmė juos keikti, paraudo, dėl to V. K., norėdamas nukentėjusįjį atriboti nuo kitų vaikų, išskėtęs ranka užtvėrė jį prie sienos, apkabino, prašė nurimti ir eiti kartu, liudytojui pasirodė, kad jie abu buvo pritūpę. Prie kaklo nebuvo prisilietęs. (duomenys neskelbtini) prašė nukentėjusįjį duoti telefono aparatą, kad galėtų paskambinti jo tėvui, bet šis telefono nedavė, nuėjo į klasę. Jie taip pat užėjo į klasę, ten jau buvo trys pedagogai, bandė kalbėtis su V. A., bet šis staiga pakilo, priėjo prie durų, spyrė į jas, neatsidarius smogė krumpliais, atsidarius durims išėjo.
Liudytoja G. D. parodė, kad yra nukentėjusiojo klasės vadovė, 2022 m. kovą iš kolegės A. L. išgirdusi apie galimą incidentą nuėjo į vaikų klasę, kur su nukentėjusiuoju jau kalbėjosi kaltinamasis, V. J., taip pat buvo mokytoja. Pokalbio metu V. A. pašoko ir trenkdamas duris išėjo iš klasės. Atsakydama į klausimus patikslino, kad krumpliais sudavė į duris, antrą kartą – griebęs už rankenos išėjo. Paskambinusi mama pasakė, kad sūnus nenori grįžti į mokyklą, liudytoja su juo susitiko mieste, veide ir kitose matomose vietose sužalojimų nesimatė, apžiūrint dalyvavo klasiokai E. B. ir G. M.. Po šio konflikto nukentėjusysis į mokyklą daugiau neatėjo, nors ir anksčiau praleisdavo labai daug pamokų, nuolat kalbėjo, kad nesimokys, važiuos pas tėtį į (duomenys neskelbtini). Su vaiko tėvais ryšys buvo prastas, nukentėjusysis sakėsi gyvenantis su mama, nors prašymą priimti į 9 klasę rašė tėtis, mokiniui išėjo 6-7 neigiami pažymiai, jis vengė nešioti uniformą, patalpose vaikščiojo su kepure. Yra girdėjusi, kad keikiasi necenzūriniais žodžiais reaguodamas į raginimus nusiimti kepurę. Dėl jo elgesio buvo du gerovės komisijos posėdžiai.
Specialistas H. D. (medicinos ekspertas) parodė, kad tvirtina savo išvadą: kraujosruvos žaste būdingos sugriebiant pirštais, nubrozdinimai kakle linijiniai, padaryti braukimo metu. Teoriškai, galėjo būti padaryti automobilio rakto kraštu. Šie ir visi kiti sužalojimai atitinka įvykio, 2022 m. kovo 2 d. laiką. Kategoriškesnės išvados duoti negali, bet peržiūrėjęs vaizdo įrašą tvirtina, kad matyto įvykio metu galėjo būti padaryti sužalojimai, kuriuos matė ant nukentėjusiojo kūno.
Liudytoja Z. M. parodė, kad su kaltinamuoju yra kolegos, kovo 2 d. apie 15.30 val. kalbantis su juo kabinete užėjo du jaunuoliai, vienas iš jų kaltinamasis, elgėsi agresyviai, kaltino V. K. smurtavimu, keikėsi, grasino atleisti iš darbo. Ant nukentėjusiojo kaklo žymių nematė, jo brolis pokalbio metu rodydamas perbraukė per jo kaklą automobilio rakteliu. Įvykio nematė, tačiau kaip (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad kilusios situacijos metu pedagogas privalėjo išsivesti vaiką į kitą vietą, kad jis nurimtų, be to, jis kelia grėsmę klasei. Visi matę įvykį vėliau tvirtino, kad nukentėjusysis nebuvo smaugiamas.
Liudytoja R. Č. parodė, kad dirbdama pirmosios medicinos pagalbos darbuotoja apžiūrėjo nukentėjusiojo kaklą, tvirtina įrašus užpildytoje formoje; marškinių nebuvo pakėlusi. Matavo kraujo spaudimą, apnuoginus žastą sužalojimų nesimatė. Davė lašiukų nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Su direktoriaus pavaduotoja D. S. yra pažįstamos, kalbėjosi apie darbo reikalus.
Liudytoja D. S. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 2 d. į jos kabinetą atėjo kaltinamasis su nukentėjusiuoju, šis buvo įsiaudrinęs, vis priekaištavo, kam kaltinamasis paėmė jo telefoną, o V. K. trumpai nusakė įvykį, sakė, kad reiktų paskambinti vaiko tėvui. Paskambinę vaiko tėvui susitarė, kad jis pirmadienį ateis į mokyklą, po pokalbio papildomai pakvietė mokytoją K., V. J., ir dar dalyvaujant nukentėjusiojo broliui E. A. sprendė situaciją. Atvyko pirmosios medicinos pagalbos automobilis, darbuotoja apžiūrėjo nukentėjusįjį atkreipdama dėmesį į tai, kad nukentėjusysis tvirtino buvęs smaugiamas, matavo kraujo spaudimą, dėl jo padidėjimo davė lašiukų. Dėl blogo nukentėjusiojo pamokų lankomumo buvo du gerovės komisijos posėdžiai, be to, jis nepaiso taisyklių, elgiasi grubiai, keikiasi, mama tvirtina už vaiką neatsakanti, tėtis gyvena užsienyje.
Liudytoja A. L. parodė, kad būdama budinčia mokytoja (duomenys neskelbtini) išgirdo triukšmą, iš mokinio E. V. išgirdusi apie incidentą – muštynes, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo apie tai informavo nukentėjusiojo klasės auklėtoją.
Liudytojas E. A. parodė, kad yra nukentėjusiojo brolis, 2022 m. kovą mamos iniciatyva susitiko su nukentėjusiuoju, važiavo į mokyklą aiškintis dėl jo sumušimo, nes jis tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir (duomenys neskelbtini) mokytojas išsitempė jį iš klasės, daužė ir metė į žemę, buvo prispaudę, norėjo atimti telefoną, o jis tuo metu vaizdo skambučiu skambino tėčiui (duomenys neskelbtini). Mokykloje kaltinamojo kolegės kabinete klausė kaltinamojo, kodėl smurtaujama prieš jo brolį, parodė žymes ant kaklo nuo smaugimo ir nagų, tačiau kaltinamasis viską neigė, sakė, kad įdrėskimą padarė pats liudytojas automobilio rakteliu rodymo metu braukdamas per kaklą. Po to perėjo į (duomenys neskelbtini) kabinetą, kur dalyvavo jis su nukentėjusiuoju, kaltinamasis, V. J., D. S. ir administratorė. D. S. tvirtino, kad V. A. neprognozuojamas, tačiau liudytojas atrėmė, kad smurtą naudoti draudžiama. Atvykus jo kviestai pirmosios medicinos pagalbos darbuotojai, nukentėjusiajam buvo nustatytas padidėjęs širdies ritmas, tačiau medicinos darbuotoja atsisakė apžiūrėti kūną dėl sumušimų, apžiūrėjo tik kaklą, dėl sužalojimų liepė vykti pas ekspertą. Atvykus namo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo nusirengusį nukentėjusįjį, matė kraujosruvas, fotografavo, pildė dokumentus, o kitą dieną vyko pas ekspertą, kur jis taip pat buvo detaliai apžiūrėtas.
Liudytoja G. D. paaiškino, kad yra mokinė, 2022 m. kovą prieš pamoką nukentėjusysis klasėje gyrėsi, vartodamas keiksmažodžius ir gestais rodė, kaip įžeidinėjo (duomenys neskelbtini) mokytoją. Po kelių minučių atėjo (duomenys neskelbtini) mokytojas, kvietė jį iš klasės, bet jam neinant, mokytojas išėjo, po kelių minučių atėjo (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis). Jo kviečiamas nukentėjusysis eiti nesutiko, keikėsi ir skeryčiojosi, galų gale išėjo į koridorių. Girdėjo, kaip nukentėjusysis koridoriuje keikiasi, o kaltinamasis ramiu balsu jį ramina, išėjo į koridorių, iš nukentėjusiojo agresijos bijojo, kad jis ko nors nesužeistų. Buvę atstumu apie 50 cm atsitraukė iki 4 metrų. V. A. rankoje laikė telefoną, skambino tėčiui, o kaltinamasis jį ramindamas apglėbė, bet nukentėjusysis iš glėbio išslydo, pritūpė. Tikslesnių kaltinamojo veiksmų neatsimena. Atsiliepus nukentėjusiojo tėčiui, kaltinamasis paėmė telefoną, su juo kalbėjo. Nukentėjusysis grįžęs į klasę rodė kaklą, nors liudytoja jokių žymių nematė. Į klasę užėjus kaltinamajam, (duomenys neskelbtini) mokytojui ir kažkam iš administracijos, nukentėjusysis susinervinęs ir piktas, trenkdamas durimis išėjo. Mano, kad kaltinamojo veiksmai buvo leistini, o nukentėjusysis ir anksčiau keikdavosi prie mokytojų, nevilkėjo uniformos, vaikščiodavo mokykloje su kepure. Dieną prieš tai prie valgyklos girdėjo, kaip nukentėjusysis girdint (duomenys neskelbtini) mokytojui vartojo žodį „gaidys“.
Liudytojas G. M. parodė, kad 2022 metų pradžioje (duomenys neskelbtini) mokykloje prie valgyklos (duomenys neskelbtini) mokytojas kvietė pasikalbėti nukentėjusįjį, tačiau šis neklausė, atsakė nemandagiai, nuėjo į klasę, atsisėdo. Liudytojas girdėjo, kad prieš tai nukentėjusysis mokytoją vadino „gaidžiu“. Į klasę atėjo tas pats (duomenys neskelbtini) mokytojas, V. A. jo kviečiams išėjo į koridorių, liudytojas triukšmo negirdėjo. Pasigirdus šurmuliui išėjo į koridorių, matė ir girdėjo, kaip nukentėjusysis nepagarbiai kalba, atsikalbinėja ir keikiasi prieš kaltinamąjį. Kaltinamasis buvo jį prirėmęs prie sienos savo kūnu, bet nesmaugė, nematė, kad nukentėjusysis būtų suklupęs. V. A. grįžo į klasę, su juo dar norėjo pasikalbėti mokytojas, bet šis buvo piktas, pasiėmė striukę ir išėjo iš klasės; durimis netrenkė. Vėliau liudytojas su juo susitiko lauke, visi kalbėjosi su auklėtoja, o autobusų aikštelėje prie jų automobiliu privažiavo nukentėjusiojo brolis, kuris su V. A. išvažiavo.
T. K. parodė, kad per pertrauką, (duomenys neskelbtini) klasėje nukentėjusysis gyrėsi pasiuntęs (duomenys neskelbtini) mokytoją, vėliau atėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, ir jį pasikvietė į koridorių. Klasėje girdėjosi rėkavimas ir keiksmai, išėjus į koridorių matė besiskeryčiojantį V. A., ir jį prirėmusį prie sienos kaltinamąjį, vėliau nukentėjusysis susmuko, bet nebuvo griaunamas. Buvo kažkoks vaizdo skambutis, bet kas ką kalbėjo neatsimena. Prasidėjus pamokai visi nuėjo į klasę, nukentėjusysis irgi atėjo, bet susirinko daiktus ir susinervinęs išėjo. Jokių sužalojimų nematė, nukentėjusysis nesiskundė, nors klasiokėms rodė įbrėžimus, kažkas fotografavo. Mano, kad dėl nukentėjusiojo skeryčiojimosi kilo grėsmė kitiems, jis galėjo kam nors trenkti.
Liudytojai G. M. ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu žymiai detaliau parodė įvykio aplinkybes: nurodė matę kaip kaltinamasis smaugė nukentėjusįjį, po to tvirtina matę paraudimas nukentėjusiojo kakle, tačiau jų apklausa buvo atliekama pas tyrėją, nebuvo pasinaudota įstatymo numatyta galimybe juos apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausą filmuojant (BPK 186 straipsnio 1 dalis), todėl nesant galimybės patikrinti jų duotų parodymų tikrumą peržiūrint vaizdo įrašą, ir įvertinus, kad jie tiesiogiai davė parodymus teisiamajame posėdyje, remiamasi jų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu.
Liudytojas E. V. parodė, kad klasėje girdėjo triukšmą koridoriuje, kažkas iš klasės išėjo, bet jis nėjo. Nepamena, kad apie triukšmą būtų kažką informavęs.
Liudytojas E. B. parodė, kad įvykio nematė, tik vėliau sutiko nukentėjusįjį su G. M., kuris minėjo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas smaugė nukentėjusįjį, tačiau liudytojas jokių žymių nematė, nors kaklas buvo atviras.
Liudytoja D. P. parodė, kad prieš įvykį kaltinamasis užėjo į klasę, kvietė nukentėjusįjį išeiti, ir šis pasispyriojęs išėjo. Po kelių minučių ji su keliomis mergaitės irgi išėjo, matė koridoriaus gale nukentėjusįjį konfliktuojantį su kaltinamuoju, matėsi, kad V. A. neleido iš jo paimti telefono ir pakalbėti su tėčiu, nukentėjusysis buvo įtūžęs. Neatsimena, kokiu būdu kaltinamasis bandė iš nukentėjusiojo paimti telefoną, kaip V. A. atsidūrė prie sienos, nežino. Jai pasirodė, kad nukentėjusysis gali trenkti kaltinamajam arba pulti aplinkui buvusius vaikus, nes buvo susinervinęs. Grįžęs į klasę nukentėjusysis sakė, kad sužalotas jo kaklas, K. M. fotografavo, nors liudytoja sužalojimų nematė.
Liudytoja K. M. davė tokius pačius parodymus, patikslino, kad fotografavo, bet sužalojimų nebuvo matyti, matė labai nežymų nubraukimą delno išorinėje dalyje. Nuotraukų neišsaugojo.
Liudytoja R. M. parodė, kad įvykio metu ėjo pro šalį, matė įsiaudrinusį mokinį, kuris šaukė: „Neturite teisės manęs liesti“, o šalia sėdėjęs mokytojas V. J. jį ramino, šalia stovėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojas.
2022-03-02 J. A. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2022-03-02, apie 11:50 val., (duomenys neskelbtini) mokyklos koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. K. sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui sūnui V. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Prašo policijos pareigūnų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tokio V. K. elgesio (I t., b.l. 11-16).
2022-03-03 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu įrodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) mokykla, esanti (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 19-28).
2022-03-02 asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint nukentėjusiojo V. A. rūbais neuždengtas kūno vietas, matomi sužalojimai: ant dešinės pusės šono ir krūtinės dalies yra 5 x 2 cm nubrozdinimas, 7 x 2 cm nubrozdinimas, 3 x 4 cm nubrozdinimas, ant kairės pusės šono yra 3 x 2 cm nubrozdinimas, ant kaklo kairės pusės matosi 1 x 1 cm kraujosruva, ant dešinės rankos išorinės plaštakos dalies ties 4 ir 5 pirštu yra 1 x 1 cm nubrozdinimas. Asmens apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (I t., b.l. 29-40).
2022-03-23 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateikto telefoninio pokalbio garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad 2022-03-02 14.40 val., Bendrajam pagalbos centrui skambino E. A. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo smurtauta prieš jo brolį (I t., b.l. 69-70).
2022-03-02 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad asmuo skundėsi, kad buvo smaugiamas, dabar kaklo neskauda, paraudimo ar patinimo nestebima, bet nežymus įbrėžimas yra kairėje kaklo pusėje. Preliminari diagnozė: emocinio šoko ir streso būsena, nepatikslinta (I t., b.l. 44-45).
2022-03-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. A. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje pažastyje, kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairėje kaklo pusėje ir dešinės plaštakos V krumplio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad odos nubrozdinimas kairėje kaklo pusėje, poodinės kraujosruvos kairėje pažastyje ir kairiame žaste padaryti tiesioginių trauminių poveikiu pasekoje kietais bukais daiktais. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikiu pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikiu pasekoje. Tikėtina, kad V. A. padaryti sužalojimai sukėlė jam fizinį skausmą. V. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 49).
Peržiūrėjus vaizdo įrašą, ant kurio plokštelės užrašyta „(duomenys neskelbtini)...(5 vaizdo įrašai)“, plokštelėje yra dokumentai – 5 vaizdo įrašai, peržiūrint pirmąjį vaizdo įrašas yra be garso, jo pradžia 2022-03-02 11:00 val., pabaiga 11:59:59 val. 46.21 min. pasirodo liudytojas V. J., užeina į klasę, po 2 min. išeina, atsisėdęs skambina telefonu, paskambinęs bendrauja su 4 iš klasės išėjusiais mokiniais, 53.57 min pasirodo kaltinamasis, prieina prie liudytojo, kalbasi; mokiniai nueina į klasę. 54.45 min. abu pedagogai eina link klasės, užeina V. K., o 54.54 min. išeina, iš paskos eina V. A., prisėda ant suoliuko prie sėdinčio liudytojo V. J., visi trys kalbasi. 55.26 min. pro šalį eina liudytoja R. M.. 55.38 min. nukentėjusysis pakyla nuo suoliuko rankoje laikydamas telefoną, renka numerį, kaltinamasis ranka liesdama jį ramina, tačiau nukentėjusysis ranką nustumia. Visi trys eina prie klasės, nukentėjusysis surinkęs numerį deda telefoną prie ausies, 56.02 min. atidaro klasę, nori užeiti, tačiau V. K. neleidžia užstodamas kūnu ir ranka liesdamas nukentėjusiojo ranką, šis jo ranką nustumia, tada kaltinamasis rankomis ir kūnu nustumia nukentėjusįjį nuo durų (šis toliau skambina), nustumia prie lango, bando sulaikyti nukentėjusiojo rankas, prie jų prieina liudytojas V. J. (koridoriuje apie 10 mokinių), 56.16 min. V. K. kaire ranka siekia prie nukentėjusiojo sprando, abu atsitraukia nuo lango, 56.19 min. kaltinamasis kairia ranka palenkia nukentėjusiojo galvą žemyn, šis atsitiesia, atsitraukia atbulas, 56.20 min. V. K. sparčiu žingsniu eina link atsitraukusio nukentėjusiojo, grumiasi su juo ir 56.23 min. nusisukusį nukentėjusįjį delnais už viršutinės kūno dalies staigiai atverčia atgal pasodindamas ant žemės. 56.25 min. matyti nukentėjusysis sėdintis ant žemės, kairėje rankoje kepurė, dešinėje – telefonas, į kurio ekraną jis žiūri. V. A. atsikelia, kaltinamasis kūnu užstoja, neleidžia jam grįžti prie klasės, nukentėjusysis atstūminėja kaltinamojo rankas. 56.37 min. abu eina link klasės, apsisuka, atsitraukia, eina į koridoriaus galą (pro šalį eina būrys vaikų). 56.55 min. abu eina link klasės, kaltinamasis iš paskos, 57.15 min. abu užeina į klasę, 57.31 min. V. K. išeina iš klasės su telefonu rankoje, užeina į gretimą kabinetą.
Peržiūrint antrąjį įrašą, kurio pradžia 2022-03-02 12.00, pabaiga 12.59.59 val., matyti, kaip 12.06.50 val. klasės durų rankena linkteli vieną kartą, tuoj pat – antrą, pasirodo ranka ir koja, spyrusi duris, išeina V. A., palikęs atviras duris, nešinas kuprine nueina koridoriumi.
Veikos kvalifikavimas ir motyvai
Į bylą pateiktais dokumentais įrodyta, kad kaltinamasis veikos metu dirbo (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) darbuotoju. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, kad tarp nepilnamečio nukentėjusiojo ir liudytojo V. J. kilo konfliktas, kurį, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, sprendė kaltinamasis. Iš šių kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais įrodyta, kad kaltinamasis nukentėjusįjį pasikvietė į koridorių, kur aiškinosi konflikto priežastis, aiškinimosi metu nukentėjusysis nervinosi, karščiavosi, tai truko sąlyginai ilgą laiką – maždaug dvi minutes, t.y. tai nebuvo netikėto afekto būsena. Nors visi liudytojai nurodė, kad kaltinamasis tyčia negriovė nukentėjusiojo, pagal kaltinamąjį – jis galėjo nukentėjusįjį parklupdyti, tikint kaltinamojo ir liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parklupimas įvyko dėl paties V. A. muistymosi, priešinimosi ir norėjimo išsprūsti iš kaltinamojo apglėbimo. Detaliai peržiūrint vaizdo įrašą tokie kaltinamojo ir liudytojų parodymai paneigiami, nes jame, nors ir iš toli, tačiau matyti kaltinamasis ir nukentėjusysis, jie iš filmavimo lauko nebuvo pasitraukę, 56.19 min. aiškiai matyti, kad kaltinamasis kairia ranka palenkia nukentėjusiojo galvą žemyn, šis atsitiesia, atsitraukia atbulas, 56.20 min. V. K. sparčiu žingsniu eina link atsitraukusio nukentėjusiojo, grumiasi su juo ir 56.23 min. nusisukusį nukentėjusįjį delnais už viršutinės kūno dalies staigiai atverčia atgal pasodindamas ant žemės. Būtent pastarasis veiksmas įrodo, kad kaltinamasis siekė palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą, tyčia, stipriu fiziniu veiksmu parversdamas iš už nugaros jį ant žemės.
Nors nepilnamečiai liudytojai ir pats kaltinamasis tvirtina, kad buvo grėsmė kaltinamojo ar aplinkinių sveikatai, liudytojai D. P. ir T. K. pasirodė, kad nukentėjusysis gali trenkti kaltinamajam arba pulti aplinkui buvusius vaikus, nes buvo susinervinęs, darydamas išvadas teismas vadovaujasi ne subjektyviais kaltinamojo ir nukentėjusiųjų asmeniniais situacijos vertinimais, o tuo, kas buvo nustatyta teisiamojo posėdžio metu ištiriant visus byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 3-4 dalys), vertindamas juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Peržiūrint visą vaizdo įrašą matyti, kad nukentėjusysis išskirtinai susierzinęs tik ant kaltinamojo, atsikalbinėja ir nustūminėja jo tiesiamas rankas, o į kitus, šalia esančius mokinius net nežiūri, nekreipia dėmesio ir kitaip nesidomi: link jų netiesia rankų, neužstoja kelio, nekviečia ir kitaip nesikreipia į juos. Matyti, kad jo dėmesys daugiausiai sutelktas į rankoje turimą telefoną, į kurį jis nesiliauja žiūrėti net ir po pargriovimo, be to, tai patvirtina ir aplinkybė, kad jis skambino savo tėčiui, ir šis telefonu atsiliepė. Suprantamas ir pateisinamas kaltinamojo siekis neleisti įsiaudrinusiam nukentėjusiajam įeiti į klasę, kaltinamojo, liudytojų ir vaizdo medžiaga įrodyta, kad kaltinamasis stengėsi užmegzti kontaktą su nukentėjusiuoju, tačiau surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusysis buvo sukėlęs grėsmę aplinkiniams, dėl kurios jo veiksmus būtų reikėję slopinti grubia fizine jėga.
Kaltinamojo atstovė tvirtina, kad kaltinamojo veikos nėra pagrindo kvalifikuoti kaip būtinosios ginties, nes objektyviai jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, žemiau išdėstytais argumentais pagrindžiama, kad sąlygos būtinajai ginčiai net nebuvo kilę.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, Nr. 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015).
Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.
Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi, tačiau ribojamas žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.
Nukentėjusysis garsiai reiškė savo nepasitenkinimą, pagal kaltinamojo ir liudytojo V. J. parodymus, garsiai keikėsi necenzūriniais keiksmažodžiais, tai darė viešoje vietoje, girdint mokyklos koridoriuje buvusiems mokiniams, sutinkama su kaltinamojo atstove, kad tai kvalifikuotina kaip psichologinis smurtas (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 25¹ punktas), tačiau toks nukentėjusiojo elgesys nerodė, kad jis tuoj pat gali imtis fizinės prievartos, t.y. nebuvo akivaizdžių požymių dėl pavojingo kėsinimosi fiziškai su kuo nors susidoroti, nukentėjusiojo keiksmų negalima vertinti kaip požymio, kad fizinė prievarta realiai iš jo gali pasireikšti. Kaltinamojo parodymų, kad nukentėjusysis jį palietė, teismas nevertina kaip akivaizdaus fizinės prievartos panaudojimo, nes tai įvyko nukentėjusiajam norint įeiti į klasę, ir kaltinamajam kūnu jį užstojant, o kaltinamojo panaudoti aktyvūs fiziniai veiksmai sugriebiant nukentėjusįjį už viršutinės kūno dalies, atlošiant ir pagriaunant nukentėjusįjį iš už nugaros kvalifikuojami kaip neatitinkantys ir visiškai neproporcingi nukentėjusiojo atliktiems veiksmams: keiksmažodžiams, nesutikimui eiti į kitą patalpą, rankų atstūmimui, prašymams nusiraminti, nevykdymui.
Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-1268 patvirtintomis „Rekomendacijoms dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“ numatyti galimi pedagogų veiksmai, kurių jiems rekomenduojama laikytis, tačiau ir šiame norminiame dokumente numatytas išskirtinis fizinės prievartos ribojimas, atkartotos tos pačios būtinosios ginties sąlygos ir fizinių veiksmų panaudojimo ribos, ir apsiribojama daugiausiai kaip atsistojimas tarp agresyvaus mokinio jį atitveriant, paėmimą už rankos, ar daugiau daugiausiai – jį apglėbiant ir laikant, kol jis nusiramins (24 punktas). Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai atlošiant ir pagriaunant nukentėjusįjį iš už nugaros akivaizdžiai pažeidė ir šių Rekomendacijų 26.4 (naudojama didesnė nei būtina fizinė jėga) bei 28 (minimalūs būtini fiziniai veiksmai) punktus.
2022-03-02 asmens apžiūros protokolu ir 2022-03-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje nuodyti kūno sužalojimai V. A. nežymiai skiriasi, tačiau iš esmės sutampa, ir įvertinus, kad pirmoji apžiūra atlikta policijos pareigūnų, nedalyvaujant medicinos specialistui, ji nelaikoma prieštaraujančia nustatytoms aplinkybėms. Matyti, kad pirmojoje apžiūroje nurodyta dar daugiau nubrozdinimų ant dešinio šono ir krūtinės, tačiau nėra nurodyta nubrozdinimas kairiame žaste, teisinga laikoma medicinos specialisto apžiūra, atlikta praėjus ne visai parai po įvykio, buvęs sužalojimas kairiame šone patvirtina, kad fizinis poveikis buvo ir į kairę kūno dalį.
Nors kaltinamasis ir jo gynėja kelia versiją, kad nukentėjusysis dešinės plaštakos išorę, krumplį, susižalojo trenkdamas į duris, jas atidarinėdamas, tačiau tai nurodo tik liudytojai G. D. bei V. J.. Nukentėjusysis parodė, kad išeidamas nepalenkė rankenos, duris atidarė tik iš antro karto, ir išėjo. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina vaizdo įrašas, kurio 12.06.50 val. matyti, kaip klasės durų rankena linkteli vieną kartą, tuoj pat – antrą, pasirodo ranka ir koja, spyrusi duris. Nukentėjusysis nurodė, kad plaštaką susižalojo krisdamas ant žemės, iš vaizdo įrašo matyti, kad jis krisdamas tiesė rankas žemyn, liudytoja K. M. parodė tuoj po įvykio mačiusi labai nežymų nubraukimą delno išorinėje dalyje, laikoma, kad šis sužalojimas kilo krentant nukentėjusiajam ant žemės.
Nors tuoj po įvykio nukentėjusįjį matę liudytojai tvirtino nematę sužalojimo jo kakle, atsižvelgiama, kad tokiu sužalojimu V. A. skundėsi tuoj pat jo įvykio, net gi prašė jį nufotografuoti liudytojos K. M.. Nors ši nuotraukų neišsaugojo, teismas laiko svarbia aplinkybe tai, kad nukentėjusysis tokiu sužalojimu skundėsi kitiems, o liudytoja jį fotografavo. Šis sužalojimas užfiksuotas ir 2022-03-02 asmens apžiūros protokolu, ir 2022-03-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje, nuotraukoje matyti labai nežymus sužalojimas, beveik nematomas, kaklo apatinėje dalyje, galėjo būti dengiamas drabužių (I t., 37 b.l.), todėl laikoma, kad liudytojai galėjo jo nepastebėti. Įvertinus, kad šis sužalojimas buvo užfiksuotas nukentėjusįjį apžiūrint pirmosios medicinos pagalbos darbuotojai praėjus vos 1-2 val. po įvykio (2022-03-02 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, I t., b.l. 44-45), analizuojant vaizdo medžiagoje atliktus kaltinamojo veiksmus (suėmimas nukentėjusiojo už viršutinės kūno dalies), laikoma, kad sužalojimas buvo padarytas tuo pačiu metu. Specialisto parodymai, kad sužalojimas kakle padarytas braukiant, ir vertinant kaltinamojo bei liudytojos Z. M. parodymus, kad sužalojimas galėjo būti padarytas E. A. braukiant per nukentėjusiojo kaklą automobilio rakteliais rodant, kur būtent yra sužalojimas, yra aiškiai neatitinkantys vienas kito, nes braukimas rakteliu turėjo būti toks stiprus, kad nubrauktų viršutinį odos sluoksnį, tuo tarpu visi aukščiau minėti asmenys parodė, kad E. A. tik brūkštelėjo per kaklą demonstruodamas vietą, tačiau braukdamas su rakteliu kaklo nespaudė.
Apklaustas medicinos ekspertas nurodo, kad jis negali kategoriškai tvirtinti, kad jo nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinamajam inkriminuojamais veiksmais, toks jo atsakymas logiškas, ir neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Medicinos eksperto apžiūra atlikta praėjus vos parai po įvykio, įvertinus tokį nedidelį laiko tarpą, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, sulyginus juos su vaizdo medžiaga, matyti, kad sužalojimų lokacija ir kaltinamojo atlikti veiksmai sutampa, t.y., vietos, kurias lietė kaltinamasis, tuo po šio įvykio buvo sužalotos, nukentėjusysis jokios aktyvios fizinės veiklos tarp sužalojimo ir specialisto apžiūros nevykdė, todėl nėra pagrindo abejoti, kad sužalojimai galėjo būti patirti dar ir kitais, nei kaltinamojo veiksmais.
Nukentėjusiajam V. A. atsiradę nežymūs sveikatos sužalojimai buvo padaryti kaltinamajam V. K. tyčia rankomis suimant nukentėjusiajam už kaklo ir už rankos, priremiant dilbiu jį prie lango, taip padarant nubrozdinimus kakle ir kraujosruvas žaste bei krūtinėje, tokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas ir dėl to atsiradę padariniai – sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – netiesioginė tyčia – kaltinamasis, konflikto metu suimdamas rankomis nukentėjusiajam už rankos, po to už sprando, stipriai spausdamas ir atlošdamas nukentėjusįjį iš už nugaros į save, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nesiekė, tačiau leido jiems kilti.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Kaltinamojo staigus veiksmas stipriai suimant nukentėjusįjį už sprando ir smarkiai atlošiant jį atgal verčiant ant žemės, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo kūno sudėjimo santykį, laikomas valingu veiksmu – tyčiniu fiziniu poveikiu kitam asmeniui, kurį atlikdamas kaltinamasis suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir nors šių konkrečių padarinių nesiekė, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes daro išvadą, jog V. K. sukėlė V. A. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamojo padaryta veika negali būti kvalifikuota kaip neatsargus nusikaltimas (nusikalstamas pasitikėjimas), nes kaltinamasis, būdamas sveikas ir suaugęs žmogus, pedagogas, savo veiksmus tyčia suimant paauglį už viršutinės kūno dalies ir stipriai suspaudžiant suprato, kad taip paveiks kito žmogaus kūną, taip galimai sukels jam didesnį ar mažesnį fizinį skausmą, tuo tarpu veikiant nusikalstamu pasitikėjimu veiklos pobūdis suvokiamas abstrakčiai, nesiejant pasekmių su konkrečia veika. Antra – kaltininkas sąmoningai leido kilti pavojingoms pasekmėms, tuo tarpu, nusikalstamo pasitikėjimo atveju – tikimasi jų išvengti.
Vertinant kaltinamojo tyčios formą teismas atmeta gynėjos argumentus dėl veikos padarymo neatsargia forma jos nurodytoje panašioje bylas, nes bylos LAT bylos 2K-8-489/2022 nutartyje, ir gynėjos citatoje cituojamas kasacinio skundo argumentas, kuris išskiriamas žodžiais: „[Kasaciniame skunde] Teigiama ...“, ir apeliacinis teismas įpareigojamas pašalinti perkvalifikavimo metu išplėstas kaltinimo ribas bei likusių kaltinimų ribose argumentuotai išspręsti, ar veika nebuvo padaryta neatsargiai. Tai gi, šioje byloje kasacinis teismas nepateikia savo gairių dėl kaltinamojo veikos perkvalifikavimo neatsargia.
Taip pat teismas įvertina išplėtotą LAT praktiką dėl ne bet kokio fizinio skausmo sukėlimo veikos pripažinimo nusikalstama, ir sukeliančia BK 140 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas tiesiogine tyčia, kadangi asmuo arba to siekia, arba tai yra neišvengiama. Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Atsižvelgiama, kad fizinio skausmo konstatavimui nereikia turėti specialiųjų medicinos srities žinių, tačiau tai yra nustatoma atsižvelgiant į byloje esančius duomenis. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-317-719/2018).
Remiantis šia praktika byloje įrodyta, kad buvo smurtaujama prieš jauną, sveiką, nepilnametį asmenį, buvo stipriai ir tyčia spaudžiama gyvybiškai jautri kūno dalis – kaklas, nustatyta, kad aplinkiniams ir kaltinamajam realus pavojus, nuo kurio būtų reikėję gintis, nebuvo kilęs, o specialisto išvadoje konstatuota aplinkybė, kad sužalojimai padaryti 8 trauminių poveikių metu patvirtina, kad tai nebuvo neatsargus prisilietimas. Nukentėjusysis tuoj po įvykio skundėsi klasiokams klasėje, verkė paauglių draugų akivaizdoje, kreipėsi užtarimo į tėtį ir mamą bei brolį, su kuriuo atvyko į mokyklą aiškintis jo sužalojimo aplinkybių, tuoj pat kvietė greitąją medicinos pagalbą. Paauglys patyrė didelį psichologinį stresą, teismui net nekyla klausimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar jo stiprumo, o nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas dėl visumos sužalojimų 8 trauminiais poveikiais. Nors byloje nebuvo atliktas psichologo vertinamas dėl patirto psichologinio poveikio paaugliui, šios žalos taip pat negalima ignoruoti, nes mokinys po įvykio daugiau niekada negrįžo į mokyklą, teismas į tai atsižvelgia. Tais pačiais motyvais, atsižvelgiant tiek į išvardintus veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius, ir įvertinęs vyraujančią teismų praktiką, teismas nevertina kaltinamojo veikos kaip mažareikšmės (BK 37 straipsnis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką, neteisėtas, jo veiksmų neteisėtumą pagrindžia 2022-03-09 tarnybinis pranešimas ir 2022-03-16 nutarimas (III t., 43 b.l.). Taip pat atsižvelgiama, kad nusikaltimas kilo dėl to, kad kaltinamasis veikė darbinėje aplinkoje, t.y., į jo, kaip (duomenys neskelbtini) pareigas įėjo pokalbis su agresyviais mokiniais ir jų atribojimas nuo kitų mokykloje esančių žmonių. Konstatuota, kad kaltinamasis neproporcingai panaudojo jėgą, tai gi, laikoma, kad jis vykdydamas profesinę pareigą viršijo Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-1268 patvirtintomis „Rekomendacijoms dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“ 24, 26.4 ir 28 punktų reikalavimus, tai laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Parenkant bausmę ir jos dydį atsižvelgiama, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis padarytas prieš nepilnametį, tik (duomenys neskelbtini) metų sulaukusį mokinį, kuris po šio įvykio išėjo ir negrįžo mokytis į mokyklą, kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. V. K. nusikalto tiesiogiai atlikdamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) pedagogo, pareigas, tačiau nukentėjusysis elgėsi itin amoraliai, iššaukiančiai, ir ne tik įvykio metu, bet ir anksčiau pasižymėjo itin blogu elgesiu (III t., 100-119 b.l.). Kaltinamasis V. K. charakterizuojamas kaip puikus pedagogas (II t., 90 b.l.), visų savo kolegų palaikomas, niekada nepadaręs jokių, net ir smulkių teisėtvarkos pažeidimų (II t., 77, 80 b.l.), teismui nekyla abejonių, kad šio nusikaltimo padarymas yra atsitiktinis, ir ateityje kaltinamasis nenusikals, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir veiką padarius pažeidus profesinės pareigos vykdymo teisėtumo sąlygas, formaliai yra galimas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas (BK 62 straipsnio 2 dalies 6 punktas), tačiau, teismo nuomone, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai minimaliam laikotarpiui, paskiriant atlikti neilgai trunkančius darbus, yra pakankamai švelni ir proporcinga padarytai tyčinei nusikalstamai veikai, bausmė (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55 straipsnis). Tuo pačiu, nors kaltinamasis dirbo pedagoginį darbą, atsižvelgus į padarytą išvadą, kad šis nusikaltimas atsitiktinis, nėra pagrindo išvadai, kad V. K. reikėtų uždrausti ar kitaip riboti teisę dirbti pedagoginį darbą (BK 45 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu smurtaujant nežymiai sužalojus kitą žmogų, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam viešuosius darbus 1 mėnesiui, įpareigojant per jį išdirbti 20 valandų visuomenės labui.
3 vnt. kompaktinių plokštelių saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.