Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5462-1003/2023 pagal ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., A. B., Telia Lietuva AB, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose priimtas ieškovo D. B. patikslintas ieškinys atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo. Ieškovas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo su ieškovu D. B.; nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo su atsakove V. B.; nustatyti bendravimo tvarką:

1) Ieškovas D. B. bendrauja su nepilnamete dukterimi M. B. kiekvieno mėnesio antrą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas dukterį šeštadienį, 11 val., ir grąžindamas dukterį sekmadienį, 18 val., į jos gyvenamąją vietą;

2) Atsakovė V. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. B. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdama sūnų šeštadienį, 11 val., iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama sūnų sekmadienį, 18 val., į jo gyvenamąją vietą, kai sūnus pageidauja pasilikti pas atsakovę V. B. su nakvyne. Jei sūnus nesutinka pasilikti su nakvyne pas atsakovę V. B., ji su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdama sūnų šeštadienį, 11 val., iš jo gyvenamosios vietos ir parveždama sūnų tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą, taip pat to paties savaitgalio sekmadienį pasiimdama sūnų 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveždama sūnų tos pačios dienos 18 val. į jo gyvenamąją vietą;

3) Ieškovas D. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia vasaros metu birželio mėnesį nuo 20 iki 30 dienos, liepos mėnesį nuo 15 iki 31 dienos, rugpjūčio mėnesį nuo 15 iki 31 dienos nepertraukiamai.

4) Atsakovė V. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia vasaros metu birželio mėnesį nuo 10 iki 20 dienos, liepos mėnesį nuo 1 iki 15 dienos, rugpjūčio mėnesį nuo 1 iki 15 dienos nepertraukiamai. Jei sūnus J. B. nesutinka pasilikti pas atsakovę V. B., ji su sūnumi bendrauja šiuo laikotarpiu dienomis, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 valandą ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.;

5) Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų;

6) Ieškovas D. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia 2024/2025 metų Naujuosius Metus, 2023 metų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas (gruodžio 24, 25, 26 d.), 2023 m. Velykas (sekmadienis, pirmadienis) slenkančiu grafiku iki vaikų pilnametystės;

7) Atsakovė V. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia 2023/2024 Naujuosius metus, 2024 metų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas (gruodžio 24, 25, 26 d.), 2024 Velykas (sekmadienis, pirmadienis) slenkančiu grafiku iki vaikų pilnametystės. Jei sūnus J. B. nesutinka pasilikti pas atsakovę V. B., ji su sūnumi bendrauja šiuo laikotarpiu dienomis, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.;

8) Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatant laikiną ieškovo bendravimo tvarką su mažamečiu vaiku, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

9. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu prašo priimti naujus įrodymus – garso įrašus. Nurodė, kad šie įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, padės teismui atskleisti tikrąją nepilnamečio vaiko nuomonę ir nustatyti objektyviąją tiesą.

10. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad tokie garso įrašai negali būti laikomi tinkamu įrodymu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, kadangi sprendžiama laikina bendravimo tvarka, o tokie įrodymai gali būti teismo vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste, ko teismas, taikydamas laikinas apsaugos priemones, nenagrinėja ir netiria, todėl šie įrodymai atmestini.

11. Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

12. Iš pateiktų garso įrašų nėra galimybės nustatyti garso įrašų padarymo datos ir aplinkybių, taip pat teismas negali šių įrašų objektyviai vertinti, kadangi nepilnametis vaikas galimai galėjo kalbėti motinos įtakoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

14. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. CK 3.161 straipsnyje numatyta, kad viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

15. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

16. Viešojo intereso, taigi, ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

18. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos laikinos bendravimo tvarkos 1 punktas numato, kad ieškovas D. B. bendrauja su nepilnamete dukterimi M. B. kiekvieno mėnesio antrą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas dukterį šeštadienį, 11 val., ir grąžindamas dukterį sekmadienį, 18 val., į jos gyvenamąją vietą. Pagal laikinos bendravimo tvarkos 2 punktą, atsakovė V. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. B. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdama sūnų šeštadienį, 11 val., iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama sūnų sekmadienį, 18 val., į jo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su šia nustatyta teismo bendravimo tvarka, prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią vieną savaitę nepilnamečiai vaikai J. B. ir M. B. praleistų su mama, o kitą savaitę - su tėčiu.

19. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Tačiau kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika nesudaro pagrindo teigti, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra iš esmės nesuderinamas su vaiko interesais. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

20. Apeliacines instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiama nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, jų amžių (J. B. (duomenys neskelbtini) metų mažiaus, M. B. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), remdamasis tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus, nekenkia normaliam jų dienos rėžimui. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos laikinos bendravimo tvarkos keisti iš esmės nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais neįrodė, kad jos prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, pagal kurią vieną savaitę nepilnamečiai vaikai J. B. ir M. B. praleistų su mama, o kitą savaitę - su tėčiu, atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Apeliantės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka iš esmės pažeistų mažamečių vaikų interesus, neužtikrintų stabilios vaikams aplinkos ir faktiškai reikštų dviejų gyvenamųjų vietų vaikams nustatymą. Teismui kyla abejonių, ar parinkus tokį bendravimo modelį, šalims nekiltų problemų dėl vaikų pristatymo į ugdymo įstaigas (nėra duomenų apie atstumą tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos, kiekvieno iš tėvų užimtumą, jų galimybes pristatyti vaikus į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų). Teismui taip pat kyla abejonių, ar vaikams praleidžiant savaitę su ieškovu D. B., jis dėl savo užimtumo ir įgūdžių būtų pajėgus tinkamai užtikrinti abiejų savo nepilnamečių vaikų interesus. Juolab, teismas laiko pagrįstais ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, kad dukra M. B. atsisako eiti miegoti be mamos dėl savo amžiaus, dėl ko ne kartą buvo vežama pas mamą, nes nepavyko užmigti, todėl dukra tam yra nepasirengusi, toks ilgas laiko tarpas pas tėtį, be mamos, jai būtų nepakeliamas.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis iniciatyvos, jog būtų išklausyta teisme nepilnamečio vaiko J. B. nuomonė dėl bendravimo tvarkos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nėra būtina apklausti nepilnamečius vaikus, nes jie gali būti apklausti nagrinėjant bylą iš esmės, vertinant visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus. Taigi, vaiko apklausos teisme tikslingumo klausimas bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota nepilnamečio vaiko J. B. nuomone. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).

22. Apeliantė nurodo, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką brolis ir sesuo tarpusavyje bendrauja vos 4 dienas per mėnesį, trečią ir ketvirtą mėnesio savaitgalius vaikai praleis atskirai, todėl akivaizdu, kad vaikų tarpusavio ryšis ne tik, kad nesustiprės, bet priešingai – susilpnės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė negali sąlygoti laikinos bendravimo tvarkos taikymo apeliantės prašomu būdu, kadangi pirmiausia turi būti atsižvelgiama į kiekvieno iš vaikų asmeninius interesus, o ne į jų tarpusavio ryšio puoselėjimą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas, neturėdamas duomenų, negali nustatyti brolio ir sesers tarpusavio ryšio (brolio ir sesers prisirišimo prie vienas kito, jų bendravimo galimybių), nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl vien apeliantės deklaratyvus teiginys, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka vaikų tarpusavio ryšį susilpnins, atmetamas kaip nepagrįstas.

23. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Taigi, vadovaujantis vaikų interesais, siekiant jų netraumuoti, nesukelti sveikatos problemų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tikslinga palikti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nes nuolatinė vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarka bus nustatyta tik teismui iš esmės išnagrinėjus bylą, t.y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, įvertinus tėvų požiūrį į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimą vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybę sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį), vaikų brandumą išreiškiant nuomonę dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir kitas aplinkybes.

24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.