- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2-1164/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas, Danutė Milašienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bendraatsakovės J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“ bankroto byloje Nr. B2-1956-254/2012, kuria netvirtintas J. D. 5 000 000 Lt kreditorinis reikalavimas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Bendraatsakovė J. D. individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“ bankroto byloje prašė patvirtinti jos 5 000 000 Lt kreditorinį reikalavimą.
Nurodė, kad tokio dydžio kreditorinis reikalavimas susideda iš: už žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaip individualios įmonės savininkės sumokėtų 115 807,25 Lt, nors lig šiol nuosavybė į sklypus apeliantei neįteisinta, todėl kreditorinis reikalavimas lygus žemės sklypų vidutinei rinkos kainai – 817 000 Lt; už šių žemės sklypų pagerinimą sumokėtų 50 000 Lt (sklypų užpylimas), taip pat 350 000 Lt ir 64 000 Lt., kuriuos sumokėjo už sklypuose įrengtus lauko ir vidaus inžinerinius statinius; 1 000 000 Lt., kuriuos įnešė į įmonės kasą iš asmeninių lėšų, gautų iš individualaus verslo, žemės ūkio produkcijos, parduoto turto, gautų dovanų; 46 653,39 Lt., kuriais bendraatsakovė sutvarkė žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gerbūvį, vykdydama Kauno miesto valdybos sprendimu patvirtinto kvartalo 895c detalųjį planą; 27 884,88 Lt ir 10 475 Lt, kurie buvo antstolio V. Z. depozitinėje sąskaitoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas IĮ J. D. turgus „Marmantas“ bankroto bylą iškėlė 2009-11-13 nutartimi (įsiteisėjo išnagrinėjus apeliacine tvarka 2010-02-04). 2010-03-16 nutartimi įmonės savininkė J. D. buvo patraukta bendraatsakove Individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“ bankroto byloje. Terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus baigėsi 2010-03-22. 2010-05-06 nutartimi buvo patvirtinti IĮ J. D. turgus „Marmantas“ kreditoriai ir jų kreditoriniai reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012-08-23 nutartimi atmetė J. D. prašymą patvirtinti jos 5 000 000 Lt kreditorinį reikalavimą.
Teismas sprendė, kad bendraatsakovė J. D. nepagrįstai ginčo sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) laiko savo nuosavybe, todėl atmetė jos prašymus kreditoriniu reikalavimu pripažinti sumą, lygią šių žemės sklypų vidutinei rinkos kainai – 817 000 Lt, taip pat netenkino prašymų kreditoriniu reikalavimu pripažinti sumas, skirtas šių žemės sklypų pagerinimui - 50 000Lt, taip pat 350 000 Lt ir 64 000 Lt., sumokėtus už sklypuose įrengtus inžinerinius statinius.
Žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra 99 metams išnuomoti individualiai įmonei J. D. turgus „Marmantas“ (tai konstatuota ne vienoje individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“ bankroto byloje priimtoje nutartyje, tame tarpe, ir 2011-10-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-2962-254/2011, nuomos santykių atsiradimą ir jų tęstinumą patvirtina ir Kauno miesto valdybos 1994-03-08 sutartis dėl nuomos santykių, 1994-03-22 ir 1994-11-22 potvarkiai dėl žemės sklypų ribų ir nuomos, 1995-11-13 ir 1996-01-29 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis ir Kauno miesto apylinkės teismo 2003-12-10 sprendimas dėl nuomos sutarties pakeitimo, Kauno apskrities viršininko 2005-02-18 įsakymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos pakeitimo).
Atsakovė nepateikė reikiamų įrodymų, jog į įmonės kasą įnešė 1 000 000 Lt (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentų). Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2962-254/2011 esantys įrodymai (1999-01-13 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. 21.4-3 bei pažyma apie brangų turtą įsigijusio (įsigysiančio) Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaravimą dėl kitų piniginių sumų, kaip piniginių įnašų, įnešimą į A. ir J. D. firmą „Marmantas“), pirmosios instancijos teismo vertinimu, neįrodo bendraatsakovės teisės susigrąžinti piniginius įnašus (įnašai tapo individualios įmonės turtu).
Civilinėje byloje Nr. B2-2962-254/2011 esantys įrodymai patvirtina tik įmonės ar, jos prašymu, kitų įmonių atsiskaitymą su kreditoriais už įmonei atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, bet ne bendraatsakovės kreditorinį reikalavimą.
Teismas nenustatė pagrindo J. D. kreditoriniu reikalavimu pripažinti 27 884,88 Lt bei 10 475 Lt sumas, kurias J. D. nurodė esant antstolio depozitinėje sąskaitoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
J. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012-08-23 nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimas, nėra pagrindas prašymą atmesti, jeigu pateikiami kreditorinį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai. Dokumentų, patvirtinančių kreditorinį reikalavimą, negali pateikti, nes jų neturi nuo tada, kai buvo iškeldinta iš gyvenamosios vietos, kur yra ir bankrutuojančios individualios įmonės buveinė.
2013-03-15, 2013-04-11, 2013-04-17 J. D. pateikė į bylą dokumentus, kuriais grindžia atskirąjį skundą.
Atsiliepimas
Bankrutuojančios J. D. individualios įmonės J. D. turgaus „Marmantas“ bankroto administratorius atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis tinkamai motyvuota ir pagrįsta. Taip pat nurodo, kad atskirojo skundo argumentai, jog apeliantė negali pateikti dokumentų, nepagrįsti – pati apeliantė nesutiko išsigelti geruoju, buvo teisėtai iškeldinta priverstine tvarka ir pati neatsiima saugomų savo daiktų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl apeliantės J. D. 5 milijonų litų dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“ bankroto byloje.
Apeliantė kaip faktinį 5 milijonų litų dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pagrindą nurodė:
817 000 Lt už žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (pagal sklypų vidutinę rinkos kainą) (apeliantė nurodo už sklypus sumokėjusi 115 807,25 Lt, tačiau nuosavybės teisė į sklypus nėra įteisinta);
50 000 Lt už šių žemės sklypų pagerinimą;
350 000 Lt ir 64 000 Lt., sumokėti už sklypuose įrengtus lauko ir vidaus inžinerinius statinius;
1 000 000 Lt. apeliantės įnešta į įmonės kasą suma (asmeninės lėšos, gautos iš individualaus verslo, žemės ūkio produkcijos, parduoto turto, gautų dovanų);
46 653,39 Lt., sumokėti už sklypų sutvarkymą vykdant Kauno miesto valdybos sprendimu patvirtinto kvartalo 895c detalųjį planą;
27 884,88 Lt ir 10 475 Lt, kurie buvo antstolio V. Z. depozitinėje sąskaitoje.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors ir glaustai, tačiau tinkamai motyvuotas ir teisingas, jį keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą patvirtinti kreditorinį 5 milijonų litų dydžio reikalavimą pagrįstai atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).
Adresu (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklypai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklauso valstybei ir apeliantės individualiai įmonei J. D. turgus „Marmantas“ yra išnuomoti. Tą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliantės į bylą pateikti dokumentai, įvairių raštų, skundų, teismų nutarčių kopijos nepaneigia ir nesudaro pagrindo suabejoti registre esančių duomenų apie sklypus (duomenys neskelbtini) teisingumu bei pagrįstumu. Be to, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis registro duomenimis ir byloje esančiais registro duomenis atitinkančiais kitais rašytiniais įrodymais sprendė, jog ginčo sklypai apeliantei nepriklauso ir atmetė apeliantės prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, lygų galimai sklypų vertei.
Atitinkamai, kadangi, kaip jau konstatuota, ginčo sklypai, nepriklauso nei apeliantei, nei atsakovui bankrutuojančiai individualiai įmonei J. D. turgus „Marmantas“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš sklypo pagerinimo (50 000Lt už sklypų užpylimą, 350 000 Lt ir 64 000 Lt už sklypuose įrengtus lauko ir vidaus inžinerinius statinius).
Apeliantės reikalavimą patvirtinti 1 000 000 Lt kreditorinį reikalavimą, grindžiamą argumentu, jog šią suma ji iš asmeninių lėšų įnešė į įmonės kasą, teismas pagrįstai atmetė kaip pareikštą nesant teisinio pagrindo. Individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas yra individualios įmonės nuosavybė (LR individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), atitinkamai, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė neturi teisinio pagrindo šias lėšas susigrąžinti. Šis teisinis argumentas yra pakankamas atmesti kreditorinį reikalavimą dėl 1000 000 Lt ir dėl rašytinių įrodymų, susijusių su piniginių lėšų perdavimu šiuo metu bankrutuojančiam atsakovui, teisėjų kolegija papildomai nebepasisako.
Byloje esantys įrodymai (įskaitant įrodymus, esančius civilinėje byloje Nr. B2-2962-254/2011) nesudaro pagrindo bent iš dalies tenkinti apeliantės kreditorinį reikalavimą individualios įmonės J. D. turgus „Mamantas“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bankrutuojančios įmonės atsiskaitymai su kreditoriais ar bankrutuojančios įmonės prašymu kitų įmonių atsiskaitymai su kreditoriais už pačiai įmonei (atsakovui) atliktus darbus, nesudaro teisinio pagrindo tvirtinti apeliantės kreditorinį reikalavimą atsakovo individualios įmonės J. D. turgaus „Marmantas“ bankroto byloje.
Galiausiai apeliantės reikalavimas jos kreditoriniu reikalavimu pripažinti antstolio V. Z., vykdžiusio išieškojimą tiek individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“ naudai, tiek ir iš šios įmonės šios įmonės kreditorių naudai, depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, taip pat pagrįstai atmestas. Šios lėšos buvo išieškotos iš individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“ ar šios įmonės naudai, bet ne apeliantės naudai, o apeliantės argumentai, kad bankroto administratorius galėtų šias lėšas nusavinti tariamai turto apsaugai, teisiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimui esant teisėtam, pagrįstam bei tinkamai motyvuotam, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą nereiškia pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą, kuriuo atmetamas apeliacinis skundas, nereiškia pareigos pakartotinai dėstyti pirmosios instancijos teismo tinkamai išdėstytus argumentus. Pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas gali jų nekartoti.
Apeliantė į bylą 2013-03-15, 2013-04-11 ir 2013-04-17 pateikė papildomus dokumentus. Apeliantei į bylą 2013-03-15 pateikus dokumentų kopijas, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė susipažinti su šiomis dokumentų kopijomis ir dėl jų pasisakyti. Vėliau į bylą papildomai pateiktų dokumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina apeliantės reikalavimo, priėmimas, be reikalo užvilkintų bylos išnagrinėjimą, todėl vadovaujantis CPK 314 bei 7 straipsniais, apeliantės 2013-04-11 ir 2013-04-17 pateiktas dokumentų kopijas atsisakytina priimti, jos grąžinamos apeliantei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti apeliantei J. D. 2013 m. balandžio 11 ir 17 d. pateiktus dokumentus.