Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-6765-1203/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-08
Bylos Nr.: e2-6765-1203/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00820-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Robertas Ročys
Ieškovas: V. J.
Atsakovas: R. J.
Advokatai: Lina Breskuvienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-6765-1203/2024Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00820-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 8 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Violetai Kavaliauskienei,dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovei advokato padėjėjai Linai Breskuvienei,atsakovui R. J.,

išvadą teikiančios institucijos Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotajam atstovui Daliui Bielskiui,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Julianus Inkaso“, UAB REIKALAVIMAS.LT, GelvoraSergel UAB, Aktiva Finance Group OÜ, B2KAPITAL, UAB, Biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, NEO Finance, AB atstovams, D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Julianus Inkaso“, UAB REIKALAVIMAS.LT, GelvoraSergel UAB, Aktiva Finance Group OÜ, D. M., B2KAPITAL, UAB, Biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, NEO Finance, AB, išvadą teikianti institucija Biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) Ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apie tai įrašas santuokos metrikų knygoje įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) (duomenys neskelbtini) gimusios L. J. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. J.; 3) Priteisti iš atsakovo R. J. nepilnametei dukrai L. J. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. J.; 4) Patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. J. tvarką: 1. Atsakovas su dukra bendrauja: nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis – vaizdo, garso pagalba (SKYPE ar MESSENGER) sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val.; pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį paimdamas dukrą šeštadienį nuo 9 val. iki 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 14 val. iki 15 val.; per metines šventes Šv. Velykų švenčių antrąją dieną ir Šv. Kalėdų švenčių antrąją dieną paimdamas dukrą minėtomis dienomis nuo 9 val. iki 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą nuo 16 val. iki 17 val. 2. Apie negalėjimą paimti dukros bendravimui R. J. motinai V. J. praneša prieš dieną; 5) Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę “J.”; 6) Priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.

1.1. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad, sudarę santuoką, ieškovė ir atsakovas įprastą šeiminį gyvenimą gyveno iki 2021 metų. Po santuokos sudarymo labai greitai išryškėjo sutuoktinių požiūris į gyvenimą ir į daugelį kitų reikšmingų bendram santuokiniam gyvenimui dalykų. Prasidėjo įvairūs nesutarimai ne tik dėl esminių šeimos klausimų sprendimo, tačiau ir dėl smulkmenų. Šie nesutarimai kuo toliau, tuo labiau peraugo į nuolatinę įtampą šeimoje, o kartu ir į alinančią dvasinę disharmoniją. Šalys mėgino spręsti santuokiniame gyvenime kilusius nesutarimus, tačiau ir tai negelbėjo.

1.2. Paminėjo, jog ieškovė ir atsakovas nebeveda santuokinio gyvenimo jau nuo 2021 m., santykiai yra atšalę, abu sutuoktiniai nepalaiko jokių santuokinių ryšių, santykiai yra įtempti. Susidarius realiai konfliktinei situacijai buvo išduotas atsakovui apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir taip apribota galimybė kurį laiką gyventi kartu. Todėl nėra jokios tikimybės šalims susitaikyti, o tolesnis gyvenimas santuokoje yra neįmanomas.

1.3. Ieškovės įsitikinimu, jos ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad šalys nebeteikė vienas kitam savitarpio pagalbos, moralinės bei materialinės paramos, nebesirūpino vienas kitu ir dėl kitų aplinkybių, kurių visų paminėti neįmanoma.

1.4. Vertino, kad ieškovė ne kartą mėgino inicijuoti santuokos nutraukimą bendru sutuoktinių sutarimu, tačiau atsakovas nepateisinamai delsia ir atidėlioja formaliai dar egzistuojančios santuokos nutraukimą nenurodydamas aiškių tokio elgesio motyvų, todėl negalėdama toleruoti šios situacijos ieškovė yra priversta kreiptis į teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio pagrindu dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.5. Paaiškino, kad nepilnametė dukra gyvena ir toliau gyvens kartu su motina V. J..

1.6. Ieškovė pažymėjo, kad ji nuolat rūpinasi kasdiene buitimi, vaiko sveikata, turi sekti vaiko ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui.

1.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. į rankas – 709 Eur, t. y. kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma sudarytų po 354,50 Eur. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, vadinama vaiko pinigais, yra 96,25 Eur. Šia suma yra mažinama išlaikymo suma ir kiekvienam tėvui tenkanti išlaikymo suma tenka po 306,37 Eur (354,50 Eur – (96,25 Eur / 2).

1.8. Ieškovė paaiškino, kad dukrai L. J. balandžio mėnesį sukako 10 metų. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) trečią klasę. Būtiniems vaiko poreikiams kas mėnesį reikia skirti apie 700 Eur, t. y. maistas namuose – apie 230 Eur, maistas mokykloje (4 sav. x 10 Eur) ir dienpinigiai – apie 60 Eur, drabužiai, avalynė, patalynė, baldai – apie 120 Eur, vaistai, vitaminai, papildai, higienos priemonės, dantų priežiūra – apie 50 Eur, lavinimo priemonės, kultūriniai renginiai, ekskursijos, šventės, mokslo reikmenys, transporto išlaidos – apie 100 Eur, užimtumo priemonės – telefonas, dviratis, rogės, planšetė – apie 70 Eur, komunaliniai mokesčiai, telefono papildymas – apie 70 Eur.

1.9. Nurodė, kad ieškovė turi rimtų sveikatos problemų. Šiuo metu yra nedarbinga ir artimiausiu metu jai bus nustatytas darbingumo lygis. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį priteistina po 400 Eur. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus ir galintis teikti prašomą išlaikymą dukrai.

Motyvuojamoji dalis

1.10. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, bei siekiant užtikrinti vaiko interesus turėti nuolatinį ryšį su tėvu, su juo bendrauti bei sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaiką, paprastai nustatoma bendravimo su vaiku tvarka. Bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, jo galimybes laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, susiklosčiusius santykius.

1.11. Pažymėjo, kad ieškovė iš atsakovo išlaikymo neprašo.

1.12. Nurodė, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįsigijo.

1.13. Ieškovė pažymėjo, kad savo kreditorinius įsipareigojimus vykdys V. J. iš savo asmeninių lėšų. Kreditas yra paimtas 2023 m. lapkričio 24 d., o ieškovė ir atsakovas kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2021 m. Todėl kreditorei NEO Finance, AB už paimtą kreditą atsakingas tik atsakovas (el. b. 2 t. l. 188–196).

2. Atsakovas 2024 m. gegužės 16 d. atsiliepimu į ieškinį sutinka su ieškiniu iš dalies – sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; sutinka su pavardžių po santuokos nutraukimo palikimu; sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu; iš dalies sutinka su bendravimo su vaiku tvarka; iš dalies sutinka dėl išlaikymo vaikui priteisimo; sutinka dėl ieškinyje nurodytų kreditorių ir prievolių pobūdžio; nesutinka atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra L. J. tvarką: 1. Nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis – vaizdo, garso pagalba (SKYPE ar MESSENGER), atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą; 2. Kas antrą penktadienį tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir parveža į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; 3. Per vaiko gimtadienį (balandžio 13 d.) tėvas bendrauja su dukra tris valandas laiko, apie tai iš anksto informavęs vaiko motiną, pranešdamas jai konkretų bendravimo su vaiku laiką; 4. Per metines šventes poriniais metais tėvas su dukra bendrauja gruodžio 24 ir 25 dienomis pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 24 d., 11 val., ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d., iki 20 val., ir šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos iš vakaro šeštadienį nuo 12 val. ir parveždamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Švenčių laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo tvarka; 5. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką pusei rudens, žiemos, pavasario ir vasaros mokyklinių atostogų laikui. Apie atostogų konkretų laiką tėvas informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš savaitę laiko. Vaiko atostogų laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo tvarka. Vasaros atostogų metu vaiko atostogos su vienu iš tėvų trunka po savaitę laiko paeiliui; 6. Vaiko tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą apie kliūtis, dėl kurių bendravimo tvarka negalima arba keičiama; 7. Tėvai gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos; 8. Tėvai privalo nedelsiant pranešti vienas kitam apie savo gyvenamosios vietos ir ryšio priemonių adresų bei tel. numerių pasikeitimą. Atsakovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog jų šeimos iširimo priežastimi buvo nesutarimai dėl smulkmenų, vėliau peraugę į nuolatinę įtampą šeimoje, dėl ko nuo 2021 metų jų santykiai atšalo ir jie nepalaiko jokių ryšių. Tikroji ir vienintelė santuokos iširimo priežastis yra ieškovės neištikimybė. Jų apsigyvenimo skyrium priežastimi tapo ne jų konfliktai, o ieškovės elgesys, nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis šeimai.

2.2. Pažymėjo, kad, susituokę, iš pradžių gyveno pas atsakovo motiną (duomenys neskelbtini). Ieškovė norėjo gyventi (duomenys neskelbtini), nes su (duomenys neskelbtini) jos niekas nesiejo, o (duomenys neskelbtini) yra ieškovės gimtinė. Ieškovės tėvo sutuoktinė R. V. iš pradžių išnuomojo, o vėliau panaudos teise leido jiems apsigyventi jos name (duomenys neskelbtini), kur ir šiuo metu gyvena. 2014 m. balandžio 13 d. gimus dukrai ir jai paaugus ieškovė nesiekė dirbti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Šeima buvo išlaikoma vien iš jos gaunamų pajamų už darbą.

2.3. Atsakovas paminėjo, kad 2020 metais ieškovės elgesys pasikeitė. Ji pradėjo užrakinėti savo telefoną, kad atsakovas negalėtų perskaityti žinučių ir su kuo ji susirašinėja. Pastebėjo ir daugiau ženklų, liudijančių, kad ieškovė yra neištikima. Tačiau kai visą dieną būdavo darbe, jo įtarinėjimai tebuvo tik prielaidų pobūdžio. Ieškovės elgesys tapo kitoks: ji šaltai su juo elgėsi, neliko intymumo, ieškovė atsisakė artimų santykių. 2021 m. kovo 2 d. išaiškėjo, kad ieškovė palaiko artimus santykius su S. K.. Tą dieną, kai ieškovė neatsiliepinėjo į jo telefono skambučius, išėjo iš darbo anksčiau ir pamatė, kad ieškovę į namus parvežė S. K., su kuriuo ji, kaip vėliau sužinojo, nuolat susitikinėdavo. Ieškovė nurodytą aplinkybę pripažino, dargi pasisakė, kad šis asmuo jai nupirko telefoną, padovanojo žiedą.

2.4. Atsakovas buvo sukrėstas tokio ieškovės elgesio, išėjęs iš namų, dvi savaites gyveno pas motiną (duomenys neskelbtini). Vėliau išsinuomojo (duomenys neskelbtini) butą, tačiau ieškovė prašė jį grįžti į šeimą, jie susitaikė ir vėl gyveno kaip šeima. 2022 m. sužinojo, kad ieškovė savo elgesio nepakeitė, jog ji ir toliau susitikinėja su S. K., jų artimas bendravimas nenutrūko. Jų santykiai galutinai pašlijo. Jie apsiribojo tik tuo, kad kai gaudavo algą, ieškovei atiduodavo banko kortelę, o ji pasirūpindavo mokesčiais ir maistu, taip pat pirkdavo visa, kas reikalinga, dukrai. Gyveno kartu su ieškove tik dėl dukters, dėl kurios negalėjo palikti šeimos. Vėliau sužinojo, kad ieškovė S. K. pakeitė į kitą vyriškį, todėl nusprendė apsigyventi skyrium, tačiau palaukė iki dukters gimtadienio. 2024 m. balandžio 14 d. jie atšventė L. gimtadienį ir jis sugrįžo gyventi į (duomenys neskelbtini). Nenorėjo gyventi kartu, nes santykiai buvo konfliktiški, ieškovė vis kvietinėjo policiją, visa tai kenkė vaiko interesams.

2.5. Atsakovas sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie abu nedėjo pakankamai pastangų, kad išsaugotų šeiminius ryšius.

2.6. Nutraukus santuoką atsakovas prašo palikti pavardę „J.“, ieškovei – pavardę „J.“.

2.7. Atsakovas išlaikymo iš ieškovės nereikalauja, yra darbingas. Išlaikymo ieškovei neteiks, ji yra darbinga.

2.8. Atsakovas sutinka su ieškove, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, iš kito tėvo (motinos) priteistinas išlaikymas. Geriausiai vaiko interesus atitiks jo mokamos periodinės išmokos.

2.9. Atsakovas nurodė, kad nuo apsigyvenimo skyrium dienos pagal išgales mokėjo vaikui išlaikymą, Ieškovė pretenzijų nereiškė. Šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, todėl ieškovės prašomo išlaikymo teikti neišgali.

2.10. Atsakovo sunkią turtinę padėtį patvirtina aplinkybė, kad šiuo metu neturi darbo ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugso ir darbo ministerijos. Jam mokama bedarbio pašalpa, kuri šiuo metu yra 600 Eur / mėn. Bedarbio pašalpa nesiekia minimalios algos, todėl yra per maža net jo paties poreikiams. Intensyviai ieško darbo, kad galėtų gauti daugiau pajamų. Abu su ieškove turi didelių finansinių įsipareigojimų. Turto neturi. Padėtį apsunkina ir aplinkybė, kad apsigyvenus skyrium turės išsinuomoti būstą, tuo tarpu ieškovė ir toliau naudojasi būstu nemokamai panaudos teise.

2.11. Atsiliepime nurodė, kad kai gyveno kartu, tenkinosi iš jo vieno algos, nes ieškovė atsisakė dirbti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Jo pajamos buvo apie 1 200 Eur / mėn. Kiekvienam šeimos nariui, tame tarpe vaikui, skirdavo vidutiniškai po 400 Eur / mėn., kurių dalį sudarė vaiko išmokos. Atsakovo turtinė padėtis kaip ir ieškovės jiems apsigyvenus skyrium nepagerėjo, todėl vaikui negali skirti daugiau nei leidžia jo pajamos. Ieškovė, nors deklaruoja, kad yra pasiligojusi ir negali dirbti, tačiau neįgalumas ar nedarbingumo lygis nėra nustatytas. Iš to seka, kad ieškovė gali dirbti ir prisidėti prie vaiko išlaikymo ne tik atlikdama buities darbus, bet ir finansiškai. Reikalaudama teikti vaikui išlaikymą po 400 Eur / mėn. ieškovė siekia jam vienam perkelti vaiko išlaikymo pareigą. Kita vertus, gyvendamas skyrium jis nenusišalino nuo vaiko priežiūros ir bendravimo. Bendraudamas su dukra patirs papildomų išlaidų dėl vaikui perkamų daiktų, maisto, lavinimo priemonių, pramogų ir kt.

2.12. Atsakovo nuomone, esama turtinė padėtis vaiko išlaikymą užtikrins 500 Eur / mėn. suma, kurios dalį sudaro vaikui mokama išmoka, o po 200 Eur turi prisidėti kiekvienas iš tėvų. Vaiko išlaikymui sutinka mokėti po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.

2.13. Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina. Vaikas yra moteriškos lyties, mažo amžiaus, todėl nuolatinė gyvenamoji vieta su motina geriausiai atlieps vaiko interesus.

2.14. Pastebėjo, kad atsakovo ir dukters santykiai yra artimi ir draugiški. Nors turi galimybę gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau tokiu atveju bendravimas su vaiku būtų apsunkintas dėl didelio atstumo tarp miestų. Dėl nurodytos aplinkybės intensyviai ieško darbo vaiko gyvenamojoje vietoje. Yra pasirengęs dėl vaiko ir toliau gyventi (duomenys neskelbtini) ir dirbti šiame mieste.

2.15. Atsakovas dėl prievolių pobūdžio ir jų vykdymo sutiko su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Prievolės Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai, 2 372,13 Eur ir 180 Eur, yra jo asmeninės prievolės, kurias vykdys iš asmeninių lėšų; prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl 64,50 Eur PSD įmokų yra jo asmeninė prievolė, kurią vykdys iš asmeninių lėšų; prievolė GelvoraSergel UAB pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomas antstolės N. J. kontoroje) yra asmeninė jo prievolė, kurią vykdys iš asmeninių lėšų (el. b. 2 t. l. 5–11).

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl ieškovės ieškinyje išdėstytų santuokos nutraukimo pasekmių klausimų nepasisakė ir prašė spręsti teismo nuožiūra įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į atsakovo R. J. turimus įsipareigojimus valstybei.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo 64,50 Eur PSD įmokų skolą VSDFV Panevėžio skyriui pripažinti R. J. asmenine prievole; kitus ieškinyje nurodytus ieškovės ir atsakovo prašymus spręsti teismo nuožiūra.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, GelvoraSergel UAB atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog neprieštarauja, kad įsiskolinimai kreditorei GelvoraSergel UAB po santuokos nutraukimo liktų asmeninėmis V. J. prievolėmis. Be to, neprieštarauja, kad įsiskolinimas kreditorei GelvoraSergel UAB po santuokos nutraukimo liktų asmenine R. J. prievole (el. b. 1 t. l. 190–191).

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B2KAPITAL, UAB atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog nesutinka su 2024 m. balandžio 26 d. patikslinto ieškinio sąlyga, kad ieškovės prievolė trečiojo asmens naudai po santuokos nutraukimo būtų pripažinta asmenine prievole. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. balandžio 20 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (sudaryta su pirminiu kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“), vartojimo kredito paskirtis – šeimos reikmėms, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta po santuokos įregistravimo dienos sutuoktiniams vedant bendrą ūkį, trečiasis asmuo prašo pripažinti šią prievolę solidaria sutuoktinių prievole. Solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 straipsnis) mechanizmą. Prievolė dar nėra įvykdyta, priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės N. J. kontoroje, mokėjimai negaunami (el. b. 2 t. l. 1–2).

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog neprieštarauja, kad šalių įsiskolinimai liktų asmeniniais įsiskolinimais (el. b. 2 t. l. 63–65).

8. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB REIKALAVIMAS.LT, Aktiva Finance Group OU, D. M. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į patikslintą ieškinį.

9. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyba siūlo nepilnametės L. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. J.. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina nebus pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Tarnyba nurodo, kad turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnametės L. J. poreikius išlaikymo dydis. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Tarnyba vertina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka esant šalių sutarimui yra aiški vykdymui. Tik detalizuota ir nustatyta tiksli bendravimo tvarka, aptartas atskirai gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas su vaikais savaitgaliais, švenčių, atostogų ir kitomis šeimai svarbiomis progomis, leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (el. b. 2 t. l. 12–17).

10. Teismo posėdyje ieškovė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Nuo santuokos sudarymo praėjus 1–2 m. pradėjo kilti nesutarimai, nes atsakovas vartodavo narkotikus. Tuo metu gyveno pas atsakovo mamą. Ieškovės prašymu išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Atvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) gyveno ieškovės tėvo antros žmonos name, kuris buvo suteiktas pagal panaudos sutartį. Iki dukros gimimo ieškovė užsiėmė individualia veikla. 2014 m. gimė dukra L.. Po dukros gimimo ieškovė užsiimdavo augalų auginimu ir juos pardavinėdavo turguje. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. ieškovė pradėjo dirbti, užmokestis yra 890 Eur. Iki ieškovei įsidarbinant jos pajamos buvo tik vaiko pinigai, o atsakovas gauna išmoką iš Užimtumo tarnybos, be to, jis nemoka nei nuomos, nei maisto išlaidų neturi, tai ieškovė mano, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė. Paskui situacija buvo pagerėjusi, atsakovas buvo pradėjęs dirbti. Atsakovas iš dalies rūpinosi buitimi, bet daugumą pinigų, ką jis gaudavo, pasiimdavo sau. Pradėjęs važinėti į kitus miestus, atsakovas vėl pradėjo vartoti narkotikus. Tarp ieškovės ir atsakovo kildavo dideli konfliktai. Atsakovas yra pakėlęs ranką prieš ieškovę. Atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla. Tuo metu ieškovė ir atsakovės gyveno kartu, ieškovė atsakovui atleido už smurtą. Situacija blogėdavo, atsakovas vartodavo alkoholį. Mažametė dukra visada sakydavo “Tėte, tau sidro arba alaus visą laiką reikia”. 2019 m. ieškovei buvo atlikta galvos operacija, gulėjo Kauno klinikose, atsakovas tuo metu lankydavo ieškovę kartu su dukra, tačiau būdavo visiškai apsivartojęs narkotinių medžiagų. Grįžusi iš ligoninės, sužinojo, kad atsakovas iš savo darbovietės buvo paėmęs 4 700 Eur ir išleido savoms reikmėms. Atsakovas pradėjo sekioti ieškovę, dėti pasiklausymo įrangas namuose, filmavo, fotografavo. Įvykus dar vienam konfliktui ir susistumdymui tarp ieškovės ir atsakovo, atsakovas susirinko savo daiktus ir išėjo iš namų. Namuose nesusišnekėjimas tarp ieškovės ir atsakovo vyksta nuo 2021 m. Nesutarimai buvo dėl atsakovo paimtų pinigų iš darbovietės, dėl narkotikų vartojimo. Atsakovas uostydavo heroiną. Nesutarimai taip pat vykdavo dėl to, kad ieškovė turėjo vyriškos lyties draugų, atsakovas galvodavo, kad tai ieškovės meilužiai. Nesutarimus buvo bandyta spręsti, kalbėti. Situacija buvo pagerėjusi 1–2 mėn., tačiau atsakovas pradėjo vartoti alkoholį ir situacija visiškai pablogėjo. Ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo tai pakantumo neturėjimas, jausmų nebuvimas atsakovui. Ieškovė buvo ištikima atsakovui. S. K. buvo bendras pažįstamas. Policijos pareigūnai atsakovui buvo kviesti, nes jis namo grįžo neblaivus ir apstumdė ieškovę. Atsakovas orderio paskyrimo metu jo nesilaikė, jis grasindavo, skambindavo, rašydavo žinutes, buvo keletą kartų atvykęs neblaivus, buvo išgąsdinęs vaiką. Paskui atsakovas išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas savo motiną ir prie ieškovės nebelysdavo. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Prašo priteisti 400 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui. Atsakovas nuo balandžio mėnesio apytiksliai yra sumokėjęs apie 550 Eur vaiko išlaikymui. Atsakovas gauna nedarbo išmoką, gyvena pas savo mamą. Dukra atsisako važiuot į (duomenys neskelbtini), bendrauti su atsakovu. Dukrai pabendravus su tėvu mokymosi laikotarpiu mokykloje sekasi psichologiškai nelabai gerai. Pats atsakovas buvo dingęs 1,5 mėn., nei skambino, nei rašė. Atsakovo ir dukros bendravimas yra sudėtingas. Dukra nelabai linkusi bendrauti su atsakovu, buvo nuspręsta atstatyti ryšį su psichologu. Ieškovė nenori, kad atsakovas atvažiuotu į namus susitikti su dukra. Šiai dienai atsakovo ir dukros santykiai yra įtempti, dukra turi baimę. Paskutinį kartą atsakovas su dukra bendravo praeitą savaitę, ketvirtadienį ar penktadienį (el. b. 3 t. l. 81–82).

11. Teismo posėdyje atsakovas sutiko iš dalies su patikslintu ieškiniu. Paaiškino, kad atsakovas su ieškove susipažino 2010 m., gyveno (duomenys neskelbtini). Po to dėl ieškovės noro išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). 2019 m. ieškovė pradėjo bendrauti su S. K.. 2020 ar 2021 m. kovo 2 d. užtiko su S. K., ieškovė slėpdavo telefoną, neleisdavo atsakovui jo patikrinti. Ieškovė gavo dovanų žiedą gimtadienio proga nuo draugo (galimai S. K.). Po šito įvyko atsakovas išsikraustė, išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakove skambindavosi, spręsdavo problemą, ieškovė buvo kelis kartus atvažiavusi pas atsakovą. Teigia, kad ieškovė verkė ir pripažino, kad tai buvo didžiausia jos gyvenimo klaida, atsakovas atleido ir vėl pradėjo gyventi kartu. Atsakovas teigia, kad ieškovė šiuo metu bendrauja su D. Policija kelis kartus vežė atsakovą į ligoninę tikrintis dėl narkotinių medžiagų, tačiau niekada niekas nieko nerado. 2024 m. balandžio 17 d., po L. (dukros) gimtadienio, susidėjo daiktus ir išvažiavo. 2021 m. nesutarimai buvo dėl ieškovės neištikimybės. Orderis buvo išduotas, nes ieškovė kviesdavo pareigūnus, kai tik užuosdavo alkoholio kvapą, policijai teigdavo ieškovė, kad gąsdinama vaikas ir pan. Buvo toks įvykis, kai ieškovė susiplėšė pati sau striukę, bet parašė pareiškimą ant atsakovo, kad neva jis suplėšė, bet paskiau ieškovė atsiėmė pareiškimą. Atsakovas labai nori nutraukti santuoką. Atsakovas teigia, kad nežinojo, jog ieškovė jau prieš metus buvo parašiusi santuokos nutraukimo dokumentus. Atsakovas teigia, kad gal neišpildė ieškovės lūkesčių, gal kažkuo neįtiko. Šiuo metu atsakovas ieškosi darbo ir gauna išmoką iš Užimtumo tarnybos, apie 600 Eur. Neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Nedirba nuo 2023 m. žiemos. Atsakovo profesija – verslo įmonių vadybininkas. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini), pas motiną. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2024 m. balandžio mėn. Dukra su atsakovu telefonu nebendrauja. Teigia, kad ieškovė neleidžia bendrauti dukrai su atsakovu. Paskutinį kartą pas dukrą buvo 2024 m. rugsėjo 6 d. Atvažiavo susitikti nepranešęs ieškovei, teigia, kad dukra jį apsikabino, prašė, kad atsakovas išsinuomotų butą (duomenys neskelbtini), apsikeitė telefono numeriais. Išlaikymą sutinka mokėti 300 Eur. Informacija apie vaiko buvimo vietą (2024 m. rugsėjo 6 d.) gavo iš ieškovės. Su dukra nori bendrauti ir poriniais, ir neporiniais metais. Nori atvykti balandžio 13 d. (per dukros gimtadienį) į (duomenys neskelbtini) ir tris valandas bendrauti su dukra. Lieka prie pozicijos, kad vaiko grąžinimas 20 val. yra tinkamas laikas. Paskutinė paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti, buvo atiduotos skolos, buvo apipirkta dukra, tiek ieškovė tiek atsakovas apsipirko. Sutinka, kad NEO Finance, AB paskola lieka atsakovui. Atsakovas kreipėsi į vaikų teises dėl bendravimo su vaiku du kartus. Atsakovas norėjo pats surasti psichologą, kad tik būtų atstatytas vaiko ir tėvo ryšys.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė išvadą joje išdėstytais motyvais (el. b. 3 t. l. 81–82).

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

13. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad:

13.1. Ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 9, 21, 26, el. b. 2 t. l. 26).

13.2. L. J. yra ieškovės ir atsakovo dukra (el. b. 2 t. l. 26, 30).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

15. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ir atsakovo teigimu, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai pripažįstama, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

16. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

17. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

18. Ieškovės ir atsakovo prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „J.“, atsakovui paliekama jo pavardė „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

19. Teismas nutraukdamas santuoką turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

20. 2024 m. vasario 19 d. duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (el. b. 1 t. l. 13, 14).

21. Valstybės įmonės “REGITRA” 2024 m. vasario 14 d. pažymose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių (el. b. 1 t. l. 26, 27).

22. Viešųjų registrų duomenimis šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

23. Vadovaudamasis 2024 m. balandžio 22 d. Antstolių informacinės sistemos registro išrašu bei ieškovės paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų:

24.1. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė N. J. vykdo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja Aktiva Finance Group OÜ (el. b. 1 t. l. 35–36);

24.2. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė N. J. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja B2KAPITAL, UAB (el. b. 1 t. l. 36–38). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B2KAPITAL, UAB atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog nesutinka su 2024 m. balandžio 26 d. patikslinto ieškinio sąlyga, kad ieškovės prievolė trečiojo asmens naudai po santuokos nutraukimo būtų pripažinta asmenine prievole. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. balandžio 20 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (sudaryta su pirminiu kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“), vartojimo kredito paskirtis – šeimos reikmėms, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta po santuokos įregistravimo dienos sutuoktiniams vedant bendrą ūkį, trečiasis asmuo prašo pripažinti šią prievolę solidaria sutuoktinių prievole. Solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 straipsnis) mechanizmą. Prievolė dar nėra įvykdyta, priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje, mokėjimai negaunami (el. b. 2 t. l. 1);

24.3. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. 1 t. l. 38–39);

24.4. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Vilma Leskevičienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja GelvoraSergel UAB (el. b. 1 t. l. 39–40);

24.5. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Jūratė Blažienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja UAB „Julianus Inkaso“ (el. b. 1 t. l. 45–46);

24.6. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Jūratė Blažienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja GelvoraSergel UAB (el. b. 1 t. l. 46–48);

24.7. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė N. J. vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja Biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (el. b. 1 t. l. 48–49);

24.8. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“ (el. b. 1 t. l. 51–52);

24.9. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkeinė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja D. M. (el. b. 1 t. l. 52–53);

24.10. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja Aktiva Finance Group OÜ (el. b. 1 t. l. 55–56);

24.11. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Jūratė Blažienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja UAB REIKALAVIMAS.LT (el. b. 1 t. l. 56–58);

24.12. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Vilma Leskevičienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja UAB „Julianus Inkaso“ (el. b. 1 t. l. 58–59);

24.13. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Vilma Leskevičienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja GelvoraSergel UAB (el. b. 1 t. l. 59–61);

24.14. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Vilma Leskevičienė vykdo Ukmergės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ieškovė, išieškotoja Lietuvos Respublika (el. b. 1 t. l. 61–63);

24.15. Antstolės Jūratė Blažienė 2024 m. vasario 15 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad antstolės Jūratės Blažienės kontoroje vykdomi išieškojimai iš skolininkės V. J. likučiai yra: 1. Išieškotojai UAB “Julianus Inkaso” 173,68 Eur skola ir 61,00 Eur palūkanos (iki 2024 m. vasario 15 d.); 2. Išieškotojai UAB “Reikalavimas.lt” 348,35 Eur skola ir 189,27 Eur palūkanos (iki 2024 m. vasario 15 d.); 3. Išieškotojai UAB “GelvoraSergel” 435,81 Eur skola ir 157,91 Eur palūkanos (iki 2024 m. vasario 15 d.). Vykdymo išlaidos antstolės Jūratės Blažienės kontorai yra 271,50 Eur. Viso 1 366,02 Eur skola ir palūkanų, ir 271,50 Eur vykdymo išlaidų (el. b. 1 t. l. 16–17);

24.16. Antstolės Vilmos Leskevičienės 2024 m. vasario 19 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis 513,05 Eur ir skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos, vykdymo išlaidos 240,30 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis 741,23 Eur ir skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos, vykdymo išlaidos 139,12 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis 1413,84 Eur ir skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos, vykdymo išlaidos 305,02 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)skolos likutis 12,60 Eur, vykdymo išlaidos 22,48 Eur (el. b. 1 t. l. 18–19);

24.17. Antstolės Nijolės Jutkienės 2024 m. vasario 22 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad neapmoketa ieškovės skola antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje vykdomose bylose sudaro: 1) 6517,66 Eur skola ir 3 340,08 Eur palūkanos (5 proc. met. palūkanos, skaičiuojamos iki visiško skolos išieškojimo) D. M. naudai; 2) 247,50 Eur skola ir 116,00 Eur palūkanos (5 proc. met. palūkanos, skaičiuojamos iki visiško skolos išieškojimo) UAB “Intrum Lietuva” naudai; 3) 282,26 Eur skola ir 39,22 Eur palūkanos (5 proc. met. palūkanos, skaičiuojamos iki visiško skolos išieškojimo) B2KAPITAL, UAB naudai; 4) 1 136,63 Eur skola ir 524,01 Eur palūkanos (5 proc. met. palūkanos, skaičiuojamos iki visiško skolos išieškojimo) Aktiva Finance Group OÜ naudai; 5) 1 458,29 Eur vykdymo išlaidos (el. b. 1 t. l. 145–147).

2. Vadovaudamasis 2024 m. balandžio 22 d. Antstolių informacinės sistemos registro išrašu bei atsakovo paaiškinimais teismas nustatė, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų:

Žemesnės instancijos teismas

25.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12358-1203/2024 buvo priteista iš atsakovo R. J. ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei 11 100,00 Eur negrąžinto kredito dalis, 860,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 147,34 Eur tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 7 d.), 18,00 proc. (7 621,09 Eur) negautos pajamos (nuostolius) už negrąžintą kreditą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2030 m. lapkričio 27 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 44,41 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (19 772,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 645,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovas paaiškino, kad paskutinė paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti, buvo atiduotos skolos, buvo apipirkta dukra, tiek ieškovė, tiek atsakovas apsipirko (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 37 min. 58 sek.). Sutinka, kad NEO Finance, AB paskola lieka atsakovui (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 38 min. 52 sek.);

25.2. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas atsakovas, išieškotoja Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. 1 t. l. 66–67);

25.3. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas atsakovas, išieškotoja Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. 1 t. l. 69–70);

25.4. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas atsakovas, išieškotoja Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. 1 t. l. 70–71);

25.5. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas atsakovas, išieškotoja Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. 1 t. l. 72–73);

25.6. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas atsakovas, išieškotoja Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. 1 t. l. 73–74);

25.7. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas atsakovas, išieškotoja Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. 1 t. l. 74–76);

25.8. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas atsakovas, išieškotoja Aktiva Finance Group OÜ (el. b. 1 t. l. 76–77);

25.9. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas atsakovas, išieškotoja Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. 1 t. l. 77–79);

25.10. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Nijolė Jutkienė vykdo Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas atsakovas, išieškotoja GelvoraSergel UAB (el. b. 1 t. l. 94–96);

25.11. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis Saulius Virbickas vykdo Alytaus m. ir raj. PK VP EPP nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas atsakovas, išieškotoja Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. 1 t. l. 112–114);

25.12. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis Saulius Virbickas vykdo Alytaus apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas atsakovas, išieškotoja E. B.. Teismas pažymi, kad šis kreditorinis reikalavimas yra kilęs iš 2008 m. balandžio 1 d. teismo vykdomojo rašto, tai yra skola buvo įgyta prieš santuoką su ieškove, todėl E. B. neįtraukta į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (el. b. 1 t. l. 116–117);

25.13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biudžetinė įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Fondo biudžetui R. J. yra skolingas 64,50 Eur PSD įmokų.

3. Įvertinus prievolių pobūdį bei nesant kreditorių prieštaravimo, po santuokos nutraukimo šie šalių kreditoriniai įsipareigojimai laikomi asmeniniais šalių įsipareigojimais, išskyrus ieškovės įsipareigojimą kreditorei B2KAPITAL, UAB, kuri, atsižvelgiant į tai, kad sandoris sudarytas šalims esant santuokoje ir kreditorės prieštaravimą, pripažįstama solidaria šalių prievole (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką L. J., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 30), kuri šiuo metu gyvena su ieškove.

5. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas ir Tarnyba šiam patikslinto ieškinio reikalavimui neprieštaravo.

6. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

7. Atsižvelgiant į tai, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Tarnyba pateikė teigiamą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, su kuria vaikai faktiškai ir gyvena, šalių nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina ieškove V. J. (CK 3.174 straipsnis).

8. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir bendravimo juos auklėjant tvarką nustato teismas.

9. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis – vaizdo, garso pagalba (SKYPE ar MESSENGER) sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val.; pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį paimdamas dukrą šeštadienį nuo 9 val. iki 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 14 val. iki 15 val.; per metines šventes Šv. Velykų švenčių antrąją dieną ir Šv. Kalėdų švenčių antrąją dieną paimdamas dukrą minėtomis dienomis nuo 9 val. iki 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą nuo 16 val. iki 17 val. 2. Apie negalėjimą paimti dukros bendravimui R. J. motinai V. J. praneša prieš dieną.

10. Ieškovė paaiškino, kad dukra atsisako važiuoti į (duomenys neskelbtini), bendrauti su atsakovu (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 39 sek.). Dukrai pabendravus su tėvu mokymosi laikotarpiu mokykloje sekasi psichologiškai nelabai gerai (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 40 sek.). Pats atsakovas buvo dingęs 1,5 mėn., nei skambino, nei rašė (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 47 sek.). Atsakovo ir dukros bendravimas yra sudėtingas (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 4 sek.). Dukra nelabai linkusi bendrauti su atsakovu, buvo nuspręsta atstatyti ryšį su psichologu (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 52 sek.). Ieškovė nenori, kad atsakovas atvažiuotu į namus susitikti su dukra (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 1 min. 12 sek.). Šiai dienai atsakovo ir dukros santykiai yra įtempti, dukra turi baimę (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 2 min. 30 sek.). Paskutinį kartą atsakovas su dukra bendravo praeitą savaitę, ketvirtadienį ar penktadienį (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 3 min. 10 sek.).

11. Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra nurodyta, kad V. J. teigė, jog tėvas kartais pasidomi, kaip laikosi dukra, tačiau vaikas atsisako bendrauti su tėčiu telefonu. Mama sutinka sudaryti sąlygas tėvui matytis su dukra namuose, tačiau šie susitikimai neįvyksta (el. b. 2 t. l. 18–21).

12. Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte yra nurodyta, kad 2024 m. gegužės 16 d. L. J. teigė, jog mergaitė su mama sutaria gerai, nesipyksta. Pasiteiravus, ar L. bendrauja su tėčiu, atsakė, kad nenori su juo bendrauti, nes skaudą širdelę, kad jo nėra šalia. Jei tėtis atvažiuotų aplankyti L. į namus, tuomet ji su tėčiu bendrautų. L. pas tėtį važiuoti atsisako. Mergaitė po skyrybų nori gyventi su mama. L. laukia vasaros atostogų, nes važiuos su mama į Palangą. Pokalbio metu vaikas bendravo noriai, mergaitė buvo gerai nusiteikusi. L. buvo apsirengusi švariais drabužiais, buvo akivaizdu, kad vaiku pasirūpinta tinkamai (el. b. 2 t. l. 22–23).

13. 2024 m. balandžio 17 d., 2024 m. gegužės 14 d. buvo registruoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, kai atsakovas pranešė, jog žmona neleidžia bendrauti su dukra (el. b. 2 t. l. 34, 35).

14. Atsakovas prašo nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja: 1. Nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis – vaizdo, garso pagalba (SKYPE ar MESSENGER), atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą; 2. Kas antrą penktadienį tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir parveža į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; 3. Per vaiko gimtadienį (balandžio 13 d.) tėvas bendrauja su dukra tris valandas, apie tai iš anksto informavęs vaiko motiną, pranešdamas jai konkretų bendravimo su vaiku laiką; 4. Per metines šventes poriniais metais tėvas su dukra bendrauja gruodžio 24 ir 25 dienomis pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 24 d., 11 val., ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d., iki 20 val., ir šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos iš vakaro šeštadienį nuo 12 val. ir parveždamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Švenčių laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo tvarka; 5. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką pusei rudens, žiemos, pavasario ir vasaros mokyklinių atostogų laikui. Apie atostogų konkretų laiką tėvas informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš savaitę. Vaiko atostogų laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo tvarka. Vasaros atostogų metu vaiko atostogos su vienu iš tėvų trunka po savaitę laiko paeiliui; 6. Vaiko tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą apie kliūtis, dėl kurių bendravimo tvarka negalima arba keičiama; 7. Tėvai gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos; 8. Tėvai privalo nedelsiant pranešti vienas kitam apie savo gyvenamosios vietos ir ryšio priemonių adresų bei tel. numerių pasikeitimą.

15. Atsakovas paaiškino, kad dukra su atsakovu telefonu nebendrauja (2024 m. rugsėjo 18 d. 2 teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 34 sek.). Teigia, kad ieškovė neleidžia bendrauti dukrai su atsakovu (2024 m. rugsėjo 18 d. 2 teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 39 sek.). Paskutinį kartą pas dukrą buvo 2024 m. rugsėjo 6 d. (2024 m. rugsėjo 18 d. 2 teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 33 sek.). Atvažiavo susitikti nepranešęs ieškovei, teigia, kad dukra jį apsikabino, prašė, kad atsakovas išsinuomotų butą (duomenys neskelbtini), apsikeitė telefono numeriais (2024 m. rugsėjo 18 d. 2 teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 49 sek.). Informacija apie vaiko buvimo vietą (2024 m. rugsėjo 6 d.) gavo iš ieškovės (2024 m. rugsėjo 18 d. 2 teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 13 sek.). Su dukra nori bendrauti ir poriniais, ir neporiniais metais (2024 m. rugsėjo 18 d. 2 teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 43 sek.). Nori atvykti balandžio 13 d. (per dukros gimtadienį) į (duomenys neskelbtini) ir tris valandas bendrauti su dukra (2024 m. rugsėjo 18 d. 2 teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 54 sek.). Lieka prie pozicijos, kad vaiko grąžinimas 20 val. yra tinkamas laikas (2024 m. rugsėjo 18 d. 2 teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 00 sek.). Atsakovas kreipėsi į vaikų teises dėl bendravimo su vaiku du kartus (2024 m. rugsėjo 18 d. 2 teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 18 sek.). Atsakovas norėjo pats surasti psichologą, kad tik būtų atstatytas vaiko ir tėvo ryšys (2024 m. rugsėjo 18 d. 2 teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 57 sek.).

16. Atsižvelgiant į tai, kad neginčijama, jog atsakovas susitiko su dukra neseniai, 2024 m. rugsėjo 6 d., siekiant užtikrinti tinkamą vaiko poilsį, abiejų tėvų bendravimą su vaiku abejomis kasmetinių švenčių dienomis, lankstų tėvų bendravimą su vaiku per jo vasaros atostogas, taip pat įvertinus Tarnybos išvadą, konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nustatoma mišri – dalis tokios, kokios yra prašoma patikslintu ieškiniu, ir dalis tokios, kokios yra prašoma atsiliepimu į ieškinį:

39.1. Atsakovas su dukra bendrauja:

39.1.1. Nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis (vaizdo, garso pagalba) atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą;

39.1.2. Pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį paimdamas dukrą šeštadienį nuo 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

39.1.3. Švenčių laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo tvarka;

39.1.4. Per vaiko gimtadienį (balandžio 13 d.) tėvas bendrauja su dukra tris valandas, tačiau ne anksčiau kaip 9 val. ir ne vėliau kaip 21 val., apie tai iš anksto informavęs vaiko motiną, pranešdamas jai konkretų bendravimo su vaiku laiką;

39.1.5. Per metines šventes poriniais metais tėvas su dukra bendrauja gruodžio 24 ir 25 dienomis pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 11 val., ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d., iki 20 val., ir šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos iš vakaro šeštadienį nuo 12 val. ir parveždamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.;

39.1.6. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką pusei rudens, žiemos, pavasario ir vasaros mokyklinių atostogų laikui. Apie atostogų konkretų laiką tėvas informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš savaitę. Vaiko atostogų laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo tvarka;

39.2. Vaiko tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą apie kliūtis, dėl kurių bendravimo tvarka negalima arba keičiama;

39.3. Apie negalėjimą paimti dukros bendravimui R. J. motinai V. J. praneša prieš dieną;

39.4. Tėvai gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos;

39.5. Tėvai privalo nedelsiant pranešti vienas kitam apie savo gyvenamosios vietos ir ryšio priemonių adresų bei tel. numerių pasikeitimą.

17. Tarp šalių kilus ginčui dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku priimtas teismo sprendimas neužkirs šalims kelio klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo spręsti bendra tvarka.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

18. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

19. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

22. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 700 Eur suma. Byloje esantys įrodymai patvirtina, be kita ko, kad L. J. mokosi (duomenys neskelbtini) 3C klasėje (el. b. 2 t. l. 19). L. J. yra sveika, jokių specialiųjų poreikių ir neįgalumų neturi (el. b. 2 t. l. 19).

23. Atsakovas šiuo atveju nepagrindė mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių (CPK 178 straipsnis), t. y. taip pat neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Todėl teismas vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis sprendžia, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne didesnė nei minimalioji mėnesinė alga suma (patikslinto ieškinio padavimo metu – 708,40 Eur atskaičius mokesčius). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 2025 metų yra nustatyta didesnė minimalioji mėnesinė alga – apie 777 Eur atskaičius mokesčius.

24. Pagal teismų praktiką nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

25. Byloje yra šie įrodymai, patvirtinantys šalių turtinę padėtį:

48.1. 2024 m. vasario 14 d. duomenimis ieškovei yra nustatyta pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 28–29).

48.2. Ieškovei yra nustatytas 80 proc. darbingumo lygis (el. b. 2 t. l. 28).

48.3. Ieškovė buvo nedarbinga 2024 m. sausio 5 d. – 2024 m. gegužės 28 d. (el. b. 2 t. l. 25), 2024 m. liepos 11 – 30 d. (el. b. 2 t. l. 175).

48.4. Ieškovė 2024 m. liepos 15 d. lankėsi pas gydytoją gastroenterologą (el. b. 2 t. l. 174).

48.5. Ieškovė nuo 2022 m. liepos 7 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. b. 2 t. l. 27).

48.6. Ieškovės pajamų šaltinis buvo socialinė pašalpa ir vaiko pinigai, apie 400,00 Eur (el. b. 2 t. l. 18).

48.7. Ieškovei 2023 m. gruodžio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. buvo išmokėta iš viso 1 904,33 Eur išmoka vaikui, socialinė pašalpa, piniginė parama socialiai remintiems asmenims (el. b. 2 t. l. 171).

48.8. Atsakovas nuo 2024 m. balandžio 9 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. b. 2 t. l. 31).

48.9. Atsakovui yra paskirta 260,39 Eur nedarbo draudimo išmoka nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. sausio 16 d. (el. b. 2 t. l. 29).

48.10. Ieškovė ir L. J. gyvena giminaičiams priklausančiame name (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį (el. b. 2 t. l. 19).

48.11. Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra nurodyta, kad V. J. teigė, jog tėvas kelis kartus yra pervedęs pinigų, vieną kartą 15 eurų, kitą 20 eurų (el. b. 2 t. l. 18–21).

48.12. Ieškovė paaiškino, kad atvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) gyveno ieškovės tėvo antros žmonos name, kuris buvo suteiktas pagal panaudos sutartį (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 11 sek.). Iki dukros gimimo ieškovė užsiėmė individualia veikla (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 53 sek.). Po dukros gimimo ieškovė užsiimdavo augalų auginimu ir juos pardavinėdavo turguje (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 11 sek.). Nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. ieškovė pradėjo dirbti, užmokestis yra 890 Eur (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 24 sek.). Iki ieškovei įsidarbinant jos pajamos buvo tik vaiko pinigai, o atsakovas gauna išmoką iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be to, jis nemoka nei nuomos, nei maisto išlaidų neturi, tai ieškovė mano, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 55 sek.). Paskui situacija buvo pagerėjusi, atsakovas buvo pradėjęs dirbti (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 33 sek.). Atsakovas iš dalies rūpinosi buitimi, bet daugumą pinigų, ką jis gaudavo, pasiimdavo sau (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 41 sek.). Atsakovas nuo balandžio mėn. apytiksliai yra sumokėjęs apie 550 Eur vaiko išlaikymui (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 11 sek.). Atsakovas gauna nedarbo išmoką, gyvena pas savo mamą (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 25 sek.).

48.13. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu atsakovas ieškosi darbo ir gauna išmoką iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apie 600 Eur (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 16 min. 50 sek.). Neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 17 min. 10 sek.). Nedirba nuo 2023 m. žiemos (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 17 min. 24 sek.). Atsakovo profesija – verslo įmonių vadybininkas (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 23 min. 50 sek.). Dabar gyvena (duomenys neskelbtini), pas motiną (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 18 min. 25 sek.). (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2024 m. balandžio mėn. (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 24 min. 21 sek.). Išlaikymą sutinka mokėti 300 Eur (2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 2 garso įrašas: 23 min. 10 sek.).

26. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro 890 Eur / mėn. Ieškovė turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jai yra nustatytas 80 proc. darbingumo lygis. Atsakovas oficialiai nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gauna apie 600,00 Eur / mėn. dydžio išmoką, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas aktyviai ieškosi darbo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nemoka už būsto nuomą. Pagal bylos duomenis ieškovė ir atsakovas asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Jie abu turi kreditorinių įsipareigojimų. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovės prašomą priteisti 400,00 Eur per mėnesį sumą.

27. Teismo vertinimu, priteista išlaikymo iš atsakovo suma yra proporcinga vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovas nebendrauja su savo nepilnamečiu vaikais ir jo neprižiūri, dėl ko ieškovei visa apimtimi tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, vaikų slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Be to, nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 708,40 Eur atskaičius mokesčius, taigi vienam iš tėvų tenkantis orientacinis išlaikymo dydis net nenukrypstant nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo yra 354,20 Eur (t. y. daugiau prašo priteisti ieškovė). Įvertinęs visą tai sistemiškai, teismas daro išvadą, kad nustatyta nepilnamečio vaiko išlaikymo suma atitinka bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

28. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400,00 Eur kas mėnesį vaikui mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

29. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą ar skirtą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

30. Teismas išaiškina, jog vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

31. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl kitų klausimų

32. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalys dėl laikino šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (el. b. 2 t. l. 41–48) paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuspręsta teikti V. J. 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (el. b. 1 t. l. 10–11, 23–24).

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 15 d. pirminėje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 336,67 Eur (el. b. 2 t. l. 164).

35. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 363,34 Eur (el. b. 3 t. l. 29).

36. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 400,00 Eur (el. b. 2 t. l. 74).

37. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

38. Atsakovas patyrė 500,00 Eur dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (el. b. 2 t. l. 168–169).

39. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais (iš dalies sutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, teismo posėdyje sutiko ir su didesniu išlaikymo dydžiu), teismas atsižvelgė į atsakovo pastabas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, nepasirūpino vėlesniu atstovavimu, prievolė kreditorei B2KAPITAL, UAB pripažinta abiejų šalių solidaria, o ne, kaip prašė, ieškovės asmenine, iš šalių nepriteisia bylinėjimosi išlaidų.

40. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 109,00 Eur žyminis mokestis už patikslinto ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, 108,00 Eur žyminis mokestis už patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (400,00 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc. = 108,00 Eur), iš viso – 217,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei V. J. santuokinę pavardę – „J.“, atsakovui R. J. palikti pavardę „J.“.

Pripažinti asmenine ieškovės V. J. prievole kreditorėms Biudžetinei įstaigai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Aktiva Finance Group OÜ, GelvoraSergel uždarajai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ (taip pat ir pradinei kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“), uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, D. M., Lietuvos Respublikai.

Pripažinti asmenine atsakovo R. J. prievole kreditorėms Biudžetinei įstaigai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, NEO Finance, akcinei bendrovei, Aktiva Finance Group OÜ, GelvoraSergel uždarajai akcinei bendrovei.

Pripažinti solidaria ieškovės V. J. ir atsakovo R. J. prievole kreditorei B2KAPITAL, uždarajai akcinei bendrovei.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. J..

Nustatyti, kad atsakovas R. J. su nepilnamečiu vaiku L. J. bendrauja taip:

- nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis (vaizdo, garso pagalba) atsižvelgdamas į vaiko L. J. dienos režimą;

- pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį paimdamas dukrą L. J. šeštadienį nuo 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

- švenčių laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo tvarka;

- per vaiko L. J. gimtadienį (balandžio 13 d.) tėvas R. J. bendrauja su dukra L. J. 3 (tris) valandas, tačiau ne anksčiau kaip 9 val. ir ne vėliau kaip 21 val., apie tai iš anksto informavęs vaiko motiną V. J., pranešdamas jai konkretų bendravimo su vaiku L. J. laiką;

- per metines šventes poriniais metais tėvas R. J. su dukra L. J. bendrauja gruodžio 24 ir 25 dienomis pasiimdamas vaiką L. J. iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 11 val., ir parveždamas vaiką L. J. į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d., iki 20 val., ir šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) pasiimdamas vaiką L. J. iš jos gyvenamosios vietos iš vakaro šeštadienį nuo 12 val. ir parveždamas į vaiko L. J. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.;

- tėvas R. J. turi teisę pasiimti vaiką L. J. pusei rudens, žiemos, pavasario ir vasaros mokyklinių atostogų laikui. Apie atostogų konkretų laiką tėvas R. J. informuoja vaiko L. J. motiną V. J. ne vėliau kaip prieš savaitę. Vaiko L. J. atostogų laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo tvarka;

- vaiko L. J. tėvai V. J. ir R. J. nedelsiant informuoja vienas kitą apie kliūtis, dėl kurių bendravimo tvarka negalima arba keičiama;

- apie negalėjimą paimti dukros L. J. bendravimui R. J. motinai V. J. praneša prieš dieną;

- tėvai V. J. ir R. J. gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku L. J. tvarkos;

- tėvai V. J. ir R. J. privalo nedelsiant pranešti vienas kitam apie savo gyvenamosios vietos ir ryšio priemonių adresų bei tel. numerių pasikeitimą.

Priteisti iš atsakovo R. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. J., mokamą po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. balandžio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. J. nepilnamečiui vaikui L. J. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalis dėl laikino šalių nepilnametės dukros L. J. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove V. J. ir laikinos atsakovo R. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. J. tvarkos nustatymo palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,00 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Robertas Ročys