Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų J. L., VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikai, VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovės M. B. ieškinys atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. L., VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikai, VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, kuriame nurodyta, kad 2014-03-17 15.59 val. pėsčiųjų perėjoje ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovė buvo partrenkta ir sužalota pravažiuojančio autobuso. Tiriant įvykį buvo nustatyta, kad J. L. vairuojamas autobusas Setra S215, (duomenys neskelbtini), jam degant raudonam šviesoforo signalui, nepraleido pėsčiosios (ieškovės), ją partrenkė ir sužalojo. Ieškovei gydytojai nustatė, kad eismo įvykio metu jai buvo sumušta galva, patemptas kaklas, lūžo kairiosios rankos stipinkaulis viršutinėje dalyje, dėl ko ieškovė buvo nedarbinga bei gydoma nuo 2014-03-18 iki 2014-04-14. Transporto priemonė autobusas Setra S215 drausta atsakovo bendrovėje. Ieškovė iš atsakovo gavo pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsakovas žino apie įvykį bei prašė pateikti prašymą dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovė užpildė atsakovo atsiųstą prašymą atlyginti asmens nuostolius, kuriame nurodė, jog gydymo išlaidos sudaro 158,00 Lt, kitos išlaidos 300,00 Lt, neturtinė žala 4500,00 Lt. Atsakovas 2014-05-28 raštu atsakė, jog neatlygins eismo įvykio metu patirtos žalos, nes tokia žala nepadaryta, prašymas atlyginti žalą yra nepagrįstas, kadangi sužalojimai nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Ieškovės sužalojimo faktą patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 158,00 Lt (45,76 Eur) gydymo išlaidų, 300,00 Lt (86,89 Eur) kitų išlaidų, 4500,00 Lt (1303,29 Eur) neturtinė žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad 2014-03-17 ieškovė buvo atvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu po eismo įvykio, kurio metu buvo partrenkta autobuso. Ieškovę ligoninės priėmimo skyriuje pažiūrėjo gydytojas ortopedas traumatologas A. Š., kuris ieškovei paskyrė atlikti rentgenogramą ir neurochirurgo konsultaciją. Po minėto tyrimo ir konsultacijos ieškovei buvo nustatyta galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas ir stipinkaulio viršutinės dalies lūžis. Lūžis ieškovei buvo imobilizuotas, ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Pažymėjo, kad ligoninėje nustatyta diagnozė buvo patvirtinta VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje, kur ieškovė lankėsi. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra pateikiami skirtingi, prieštaringą informaciją teigiantys duomeny, dėl ieškovei nustatytų sužalojimų, laikytina, kad ieškinio tenkinimo ar atmetimo klausimas turėtų būti sprendžiamas išskirtinai teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Teismo prašė ieškinį tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovas advokatas A. A., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti atstovui nedalyvaujant, jeigu bus pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, prašo atidėti teismo posėdį, kadangi advokatas 2015-01-05 13.30 val. Vilniaus rajono apylinkės teisme turi iš anksčiau numatytą kitą teismo posėdį, kuriame gins VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės interesus (b.l. 111). Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nei parengiamajame, nei teismo posėdyje nėra, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, advokato užimtumas nėra priežastis atidėti bylos nagrinėjimą, trečiasis asmuo yra juridinis asmuo, kuris galėjo pasirinkti kitą atstovą šioje nagrinėjamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-03-17 15.59 val. pėsčiųjų perėjoje ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovė buvo partrenkta ir sužalota pravažiuojančio autobuso. Tiriant įvykį buvo nustatyta, kad J. L. vairuojamas autobusas Setra S215, (duomenys neskelbtini), jam degant raudonam šviesoforo signalui, nepraleido pėsčiosios (ieškovės), ją partrenkė ir sužalojo (Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, b.l. 3). Kaip savo atsiliepime nurodė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, 2014-03-17 ieškovė buvo atvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu po eismo įvykio, kurio metu buvo partrenkta autobuso. Ieškovę ligoninės priėmimo skyriuje pažiūrėjo gydytojas ortopedas traumatologas A. Š., kuris ieškovei paskyrė atlikti rentgenogramą ir neurochirurgo konsultaciją. Po minėto tyrimo ir konsultacijos ieškovei buvo nustatyta galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas ir stipinkaulio viršutinės dalies lūžis. Lūžis ieškovei buvo imobilizuotas, ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai (b.l. 65). ligoninėje nustatyta diagnozė (pažyma apie traumos sunkumą, b.l. 5) buvo patvirtinta VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje, t.y. ieškovei buvo sumušta galva, patemptas kaklas, lūžo kairiosios rankos stipinkaulis viršutinėje dalyje, ieškovei buvo sudarytas gydymo planas, parinktas gydymo metodas bei ji buvo gydoma pagal paengtą gydymo planą iki 2014-04-14 (b.l. 70-71) (išrašas iš medicininių dokumentų, b.l. 8). Ieškovė buvo nedarbinga bei gydoma nuo 2014-03-18 iki 2014-04-14. Transporto priemonė autobusas Setra S215 buvo drausta atsakovo bendrovėje, todėl ieškovė pateikė prašymą atsakovui atlyginti asmens nuostolius, kuriame nurodė, jog gydymo išlaidos sudaro 158,00 Lt (45,76 Eur), kitos išlaidos 300,00 Lt (86,89 Eur), neturtinė žala 4500,00 Lt (1303,29 Eur) (b.l. 4). Atsakovas 2014-05-28 raštu atsakė, jog neatlygins eismo įvykio metu patirtos žalos, nes tokia žala nepadaryta, prašymas atlyginti žalą yra nepagrįstas, kadangi sužalojimai nepatvirtinti objektyviais įrodymais (b.l. 6).

Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo.

Esminiu argumentu, kuriuo atsakovas remiasi atsiliepime į ieškinį nurodoma tai, kad ieškovei nors ir diagnozuotas galvos sumušimas, kaklo patempimas, kairio stipinkaulio galvos lūžis, tačiau tai nepatvirtinta objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo ir instrumentinių tyrimų duomenimis ir nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Tik nustačius sveikatos sutrikdymo mastą, atsakovas turėtų pagrindą mokėti draudimo išmoką.

Vilniaus mieto apylinkės teismo 2015-03-26 nutartimi, tenkinant atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ prašymą, buvo paskirta medicininė deontologinė ekspertizė (b.l. 81-82). 2015-12-30 teisme gautas Ekspertizės aktas Nr. EKG 118/15 (01), kurio išvadoje nurodyta, kad M. B. po 2014-03-17 eismo įvykio objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (nei išorinių, nei vidinių), todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Medicininiuose dokumentuose užfiksuotos klinikinės diagnozės (stipinkaulio lūžis, galvos sumušimas, kaklo sužalojimas) ekspertiniu požiūriu nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais, todėl nėra patvirtinamos kaip teismo medicinos diagnozė. Pažymėjo, jog gydytojo traumatologo diagnozuotas stipinkaulio lūžis nėra patvirtintas specialistų radiologų (b.l. 105-107).

LR Sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“. Minėto įsakymo preambulėje nurodyta, kad įsakymas priimtas vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 141 straipsniu, kuriame nustatyta, jog Baudžiamojo kodekso 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo Taisyklės. Taigi, Taisyklėmis privalomai vadovaujamasi nustatant sveikatos sutrikdymo mastą ir taikant kitų rūšių atsakomybę, tačiau, šioje byloje nagrinėjant ginčą dėl civilinės atsakomybės taikymo, nėra būtina, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų įvertintas teismo medicinos ekspertų pagal minėtas Taisykles.

Teismo nutartimi paskyrus teismo ekspertizę, ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis), tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Teismo ekspertizės akto Nr. EKG 118/15 (01) išvadoje yra nurodyta, kad M. B. po 2014-03-17 eismo įvykio objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (nei išorinių, nei vidinių), todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau tokia išvada pati savaime nereiškia, kad ieškovė eismo įvykio metu nebuvo sužalota. Sveikatos priežiūros įstaigos yra kompetentingos konstatuoti asmenų sveikatos sužalojimus, todėl į jų nustatytos diagnozės vertintinos kartu su kitais įrodymais. Svarbu tai, kad teismo ekspertas ieškovės neapžiūrėjo, o vertino tik pateiktus medicininius dokumentus, tuo tarpu gydytojai, į kuriuos ieškovė kreipėsi medicininės pagalbos ją apžiūrėjo betarpiškai, VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos gydytoja V. S. išrašė nedarbingumo lapelį, esant liekamiesiems reiškiniams (skausmui, riboti kaklo judesiai) nedarbingumas buvo tęsiamas, ieškovė buvo konsultuojama ne tik šeimos, bet ir kitų gydytojų (tame tarpe aukščiausios kategorijos gydytojo chirurgo R. M., fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo), iš kurių nė vienas nepadarė įrašų Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, kad ieškovė nebūtų patyrusi sužalojimų. Pagal VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą buvo nustatyta, kad pacientės judesiai riboti, skirti analgetikai. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas A. Š., apžiūrėjęs ieškovę po eismo įvykio, kai atveža asmenį po autoįvykio, jeigu yra trauminis sužeidimas, jį apžiūri chirurgas, jei netrauminis, pacientas patenka pas traumatologą. Šiuo atveju, pacientės nereikėjo apžiūrėti pagal trauminį protokolą. Esant tokiam sužalojimui, kaip pas ieškovę, ligonis ranką per sąnarį gali judinti, bet būna skausminga. Gydytojas įtarė, kad yra lūžis. Kadangi buvo įtarimas dėl lūžio, ligonei buvo paaiškinta kreiptis po savaitės kontroliniam tyrimui į polikliniką diagnozės patvirtinimui, patarta ranką parišti. Be to, buvo konstatuotas galvos sumušimas. Taigi, diagnozė buvo nustatyta specializuoto gydytojo traumatologo, betarpiškai apžiūrėjus ieškovę eismo įvykio dieną.

Teismo posėdžio metu apklausta VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos gydytoja V. S. paaiškino, kad ieškovei buvo nustatyta diagnozė stipinkaulio viršutinės dalies lūžis. Ieškovė atvažiavo be įtvaro, jai buvo rekomenduojama parišti ranką. Ieškoves ranka buvo patinusi. Gydytoja neprisimena tiksliai, kokie išoriniai pokyčiai buvo pas ieškovę ir galima situacija, jog dėl didelio darbo krūvio Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nebuvo padaryti tikslūs įrašai, tame tarpe ir dėl hematomų. Ieškovė buvo apžiūrėta, užfiksuota jos savijauta, ieškovė buvo siunčiama rentgeno nuotraukai, apžiūrai pas neurologą. Buvo padaryta kairiosios alkūnės sąnario rentgeno nuotrauka. Pas chirurgą ieškovė buvo siunčiama dėl galvos sumušimo, alkūnės sumušimo. Nedarbingumas ieškovei buvo išduotas dėl įvykusios traumos nuo 2014-03-18 iki 2015-04-14. Ieškovei parišti ranką rekomendavo ligoninės chirurgas.

Apie po eismo įvykio buvusią fizinę savijautą patvirtino ir liudytojas I. P. (ieškovės sutuoktinis), paaiškindamas, jis po eismo įvykio nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jau buvo ieškovė. Ieškovės ranka buvo patinusi, kitą dieną pradėjo skaudėti kaklą, mėlynė buvo ant rankos, ieškovė skundėsi skausmais. Po įvykio ieškovė negalėjo eiti į darbą, nes jai buvo parišta ranka, kaip liepė gydytojas. Ji pastoviai vaikščiojo su parišta ranka, nieko negalėjo daryti viena ranka, pastoviai skundėsi skausmu.

Tai, kad ieškovė skundėsi rankos skausmu iš karto po eismo įvykio patvirtino teismo posėdžio metu ir eismo įvykio kaltininkas, byloje trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. L.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos I. G. 2014-03-17 tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad automobiliui, vairuojamam J. L., partrenkus reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pėsčiąją M. B., Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyti alkūnės ir galvos sumušimai.

Pažymėtina ir tai, kad nedarbingumo pažymėjimas nėra nuginčytas bei nepateikta įrodymų, kad laikotarpiu 2014-03-18 iki 2015-04-14 ieškovei būtų diagnozuoti tapatūs, tačiau nesusiję su eismo įvykiu, susirgimai (CPK 178 str.). Ir nors tiek gydytojas traumatologas, tiek ieškovę gydžiusi šeimos gydytoja darydami įrašus Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape ir Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje neaprašė objektyvių sužalojimo požymių, tačiau nė vienas iš jų neabejojo traumos eismo įvykyje patyrimu. Tai, kad įrašai medicininiuose dokumentuose padaryti netiksliai (ko pati ieškovė negalėjo revizuoti) savaime nereiškia, kad ieškovė būtų simuliavusi sužalojimus ar sužalojimus būtų patyrusi ne eismo įvykyje, o nedarbingumo pažymėjimas būtų išduotas ir nedarbingumas tęsiamas neesant medicinio pagrindo.

Įvertinus anksčiau nurodytą, konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, jog eismo įvykio metu ieškovė nenukentėjo. Išanalizavęs medicininių dokumentų įrašus, įvertinęs ieškovės paaiškinimų nuoseklumą, suderinamumą su medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais bei liudytojų paaiškinimais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, jog ieškovei laikotarpiu nuo 2014-03-18 iki 2015-04-14 buvo suteiktas laikinas nedarbingas dėl eismo įvykio, kurio metu ji patyrė traumą, nors sveikatos sužalojimo mastas ir nebuvo nustatytas. Tokią praktiką formuoja ir apeliacinės instancijos teismas analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo 204-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1204-653/2014; 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-957-104/2014).

Civilinės atsakomybės draudimo atveju žalą turi atlyginti du asmenys – žalą padaręs asmuo ir draudikas, jų atsakomybės pagrindai ir apimtis skiriasi. Vadovaujantis CK 6.254 straipsnio nuostatomis, draudiko pareiga atlyginti žalą šiuo atveju kyla iš draudimo sutarties, ir yra ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek draudimo rūšimi, draudikui visiškas žalos atlyginimo principas netaikomas. Už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala viršija draudimo sumas, kurios yra įtvirtintos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Draudiko atlygintinos žalos dydį reglamentuoja LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės analogiškoje byloje (2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-31/2011) pasisako, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą.

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2a-616/2009).

Byloje nagrinėjamu atveju autoįvykio pasekoje ieškovė patyrė laikinus sveikatos sutrikimus, buvo pripažinta laikinai nedarbinga (apie 1 mėnesį, o nedarbingumą nutraukė pačios pareiškimu, siekdama sugrįžti į darbą), dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo pati savimi pasirūpinti bei tinkamai prižiūrėti savo mažametį vaiką. Taigi, dėl eismo įvykio metu sutrikdytos sveikatos įvyko neigiami gyvenimo pokyčiai profesinėje ir asmeninėje veikloje. Ieškovei buvo sukeltas fizinis skausmas ir nepatogumai, sutrikdytas jos įprastas gyvenimo būdas, sumenkėjo savęs vertinimas, kaip aiškino teismo posėdžio metu dėl atsiradusio psichologinės įtampos bijodavo kirsti gatvę net perėjoje, prašydavo sutuoktinio ją lydėti. Be to, yra išlikę sveikatos sutrikdymo padariniai, t.y. ieškovė tebejaučia skausmą buvusio sumušimo vietoje. Aplinkybių, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis galėtų būti mažesnis už reikalaujamą nenustatyta (CPK 178 str.).

Vadovaujantis išdėstytu, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, tai, kad žala neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudimo sumos, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir priteisiama 1303,29 Eur (ekvivalentas prašytai 4500,00 Lt sumai) neturtinės žalos atlyginimas.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl ieškovės patirtų gydymo išlaidų, t.y. receptinių ir nereceptinių medikamentų, teismas laiko, jog šios išlaidos yra pagrįstos, susijusios su taikytu gydymu ir patirtais sužalojimas, todėl reikalavimą priteisti 45,75 Eur tenkina (b.l. 46-48) (CPK 178 str.). Teismas atmeta kaip neįrodytą reikalavimą priteisti 300,00 Lt kitų išlaidų, kurias kaip teismo posėdžio metu teigė ieškovė, patyrė dėl eismo įvykio metu suplėšytos striukės (CPK 178 str.). Šiuo atveju teismui nepakanka duomenų išvadai, jog eismo įvykio metu ieškovė dėvėjo striukę, ji buvo suplėšyta, kad jos vertė buvo prašomos priteisti sumos dydžio.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 202,88 Eur turėtos išlaidos už advokato paslaugas (b.l.45a,45b). Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų, patvirtinančių atstovavimo išlaidas, neapteikė (CPK 98 str. 1 d.). Kadangi patenkinta 93,94 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 190,58 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 6,06 proc. išlaidų atsakovo patirtų dėl teismo medicininės deontologinės ekspertizės skyrimo, kas sudaro 26,43 Eur.

Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 40,00 Eur ( 1349,04 Eur x 3 proc. ? 40,47 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, ieškovės M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1303,29 Eur (tūkstantis trys šimtai trys Eur 29 ct) neturtinei ir 45,75 Eur (keturiasdešimt penki Eur 75 Eur ct) turtinei žalai atlyginti bei 190,58 Eur (šimtas devyniasdešimt Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, naudai 26,43 Eur (dvidešimt šeši Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, ja.k. 110051834, valstybės naudai 40,00 Eur (keturiasdešimt Eur) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, valstybės naudai 6,37 Eur (šešis Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.