Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2024-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-39-806/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-01-08Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-09-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-08
Bylos Nr.
1-39-806/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21055-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
L. V.
Civilinis ieškovas
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės įgaliotai
Advokatai
Arnas Paliukėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-39-806/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21055-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.1.2.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Aistei Bareikei, Loretai Davenienei, Kristinai Čepaitei, Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorams Nikolajui Kozliakui, Tomui Čepelioniui,kaltinamajam L. V., jo gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui,

civilinio ieškovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės įgaliotai atstovei Rūtai Sinkevičienei,

vertėjams Ingridai Petrulienei, Rimantui Skuratovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) automechaniku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikaltimo faktinės aplinkybės

L. V. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2021 m. birželio 27 d. apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Gedimino prospekte, netoli gastrobaro (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei ir aplinkiniams, nepaisydamas elementarių elgesio normų, kilusio konflikto metu tyčia ranka sudavė Ž. S. (Z. S.), gim. (duomenys neskelbtini), vieną smūgį į galvą, dėl ko nukentėjusysis griuvo, ir tokiu būdu padarė jam dešiniojo smilkinkaulio lūžį, nusitęsiantį į kaukolės pamatą, kas komplikavosi klausos nervo pažeidimu ir daliniu prikurtimu dešine ausimi, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. S. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai byloje, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. V. parodė, kad jis, L. ir V. buvo kavinėje. Ten užsidarė kavinė ir nuvyko į miestą, juos išleido Gedimino prospekte, ėjo link katedros. Ten buvo grupė žmonių, mergaitės ir berniukai, kažkas verkė, todėl ėjo pažiūrėti. Verkė kažkoks vaikinas, ten buvo netoli (duomenys neskelbtini), aukščiau nei (duomenys neskelbtini). Jie nusijuokė, kad verkia vaikinas ir ėjo, tada atbėgo vaikinas, trenkė iš galo kumščiu jam į pakaušį. Kai jie nusijuokė ir ėjo, tada jis pribėgęs trenkė. Jis atsisuko, nusijuokė, pasakė rusų kalba kelis kartus, kad nusiramintų. Jis norėjo toliau muštis, bandė jam trenkti antrą kartą. Jis jam nieko nesakė, kai pasakė, kad apsiramintų, jis buvo labai girtas, tik keikėsi. Jis (L. V.) buvo irgi išgėręs. Vaikinas bandė trenkti antrą kartą, jis pasitraukė, o kai bandė trenkti trečią kartą, jis jam spyrė į koją, jis apsisuko ir nukrito. Jam trenkė į vidinę kojos dalį iš savo kairės vidinės kojos pusės. Jis, kai darė žingsnį, jam pamušė koją ir jis apsisukęs nukrito. Paskui jis (L. V.) atsistojo šone pažiūrėti, kas bus toliau. Kai atvyko greitoji, jis nuėjo į kavinę. Paskui atvyko policija ir jį išsivežė. Jam trenkė pirmą kartą į pakaušį, smūgis buvo stiprokas, galva palinko į priekį. Galvoje gal ir buvo guzas, bet jis nieko nedarė. Tik proceso eigoje suprato, kad tas, kuris gavo dujų, pagalvojo, kad jie papurškė ir ėjo gintis. Jis juos su kažkuo supainiojo. Jis (L. V.) jo nenorėjo mušti, tik spyrė į koją, tai buvo savigyna, nes jautė grėsmę, jam skaudėjo. Nežino, kodėl būtent jam trenkė. Su jais pasiaiškinti nespėjo. Jis sudavė tik koja, kitų smūgių nesudavė. Tuo metu vilkėjo baltą džemperį ir mėlynus šortus. Jie konfliktavo su kita kompanija ir gal pagalvojo, kad jie iš jos.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo paskelbti kaltinamojo L. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 104-105), kai jis 2021 m. birželio 27 d. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažįsta. 2021 m. birželio 27 d. apie 01.20 val. kartu su savo draugais V. V. ir L. G. atvažiavo į Vilniaus centrą, į Gedimino pr. Einant Gedimino pr. link Vilniaus katedros, ties (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu pastebėjo grupelę žmonių, apie 10 asmenų, kurie tarpusavyje konfliktavo. Priėjus prie jų pasakė jiems keletą sakinių (kokie buvo išsakyti žodžiai, tiksliai nurodyti negali). Trumpai pabendravę, nuėjo savo keliais. Jiems einant toliau Gedimino pr. Vilniaus katedros kryptimi, iš niekur nieko jam į galvos sritį – pakaušį buvo suduotas vienas smūgis, po ko jis atsisuko ir pastebėjo prieš save stovintį vaikiną, apie 20 metų amžiaus, apie 1,85 cm ūgio, tamsesnio gymio, tamsių, trumpų plaukų, vilkėjo tamsiai bordinės spalvos marškinėliais, tamsios spalvos treninginėmis kelnėmis, tamsios spalvos batais. Vaikino niekada anksčiau nematė ir nepažįsta. Vaikinas su juo kalbėjo rusiškai. Jam stovint prieš vaikiną, šis savo dešinės rankos kumščiu smūgiavo jam į kairės pusės veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko jis savo kaire koja vieną kartą smūgiavo šiam į dešinės kojos vidinę pusę, po ko šis nukrito ant grindinio ir trinktelėjo galvą į plyteles. Po smūgio su draugais apsisuko ir išėjo. Maždaug po 10 min. pastebėjo, kaip prie anksčiau minėto vaikino privažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Supratęs, kad galimai dėl anksčiau minėto įvykio policijos pareigūnai jo ieško, pats priėjo prie jų. Policijos pareigūnams apsiklausus jį, šie nurodė, kad anksčiau minėtas vaikinas bus pristatytas į gydymo įstaigą, ko pasėkoje jis sulaikomas ir pristatomas į policijos komisariatą. Nori pažymėti, kad prieš anksčiau minėtą vaikiną smurtavo nesąmoningai, tiesiog tai buvo gynyba, nes buvo užpultas. Dėl inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažįsta. Daugiau nieko paaiškinti negali.

Kaltinamasis dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad patvirtina šiuos parodymus. Smūgiavo į veido sritį, sukeldamas jam (L. V.) fizinį skausmą, bet nieko nedarė, nes žymių nesimatė. Nepilnai išvengė smūgio, jis jį kažkiek užkabino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti ir kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 119-120), kai jis apklaustas 2022 m. kovo 21 d. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, neneigia smūgio, bet smūgis buvo koja ir tik dėl to, kad gynėsi. Jam įteikus pranešimą apie įtarimą, nori paaiškinti, kad patvirtina anksčiau duotus parodymus. Kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, birželio 27 d. apie 01.20 val. kartu su savo draugais V. V. ir L. G. atvažiavo į Vilniaus centrą, į Gedimino pr. Einant Gedimino pr. link Vilniaus katedros, ties (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu pastebėjo grupelę žmonių, kurie, kaip jam pasirodė, tarpusavyje konfliktavo, dėl ko jie konfliktavo ir kodėl taip pasirodė, dabar neprisimena. Priėjo, nes norėjo paklausti, kas atsitiko. Trumpai pabendravę, nuėjo savo keliais. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Su minėtais draugais einant toliau Gedimino pr. Vilniaus katedros kryptimi, ėjo trise vienas šalia kito (kiek prisimena), iš niekur nieko jam į jo galvos sritį – pakaušį buvo suduotas vienas smūgis, po ko jis atsisukęs pastebėjo prieš save stovintį vaikiną (kaip suprato vėliau – nukentėjusįjį), su juo priėjęs prie pirma paminėtos kompanijos nekonfliktavo ir nekalbėjo. Vaikino niekada anksčiau nematė ir nepažįsta. Vaikinas su juo kalbėjo rusiškai. Jam atsisukus ir bandant šį nuraminti, vaikinas dar kartą jam sudavė į kairę veido pusę, sukėlė fizinį skausmą, po ko jis, vengdamas tolimesnių smūgių, savo kaire koja vieną kartą sudavė šiam į dešinės kojos vidinę pusę, po ko vaikinas nukrito ant grindinio ir trinktelėjo galvą į plyteles. Daugiau šiam nesudavė nei vieno smūgio, nesmūgiavo, prie jo pasilenkęs nebuvo, tiesiog nuėjo, buvo su minėtais draugais netoliese. Matė, kad jam kažkas priėjo pagelbėti, suteikė pagalbą, bet pats nekalbėjo. Kai pamatė policijos pareigūnus, pats priėjo prie jų pagalvojęs, kad kažkas, matyt, iškvietė policiją. Priėjęs norėjo paaiškinti, kas atsitiko. Jam paaiškino, kad vaikinas bus pristatytas į gydymo įstaigą, o jis sulaikomas. Kaip ir minėjo anksčiau, prieš vaikiną smurtavo nesąmoningai, tiesiog tai buvo gynyba, nes buvo užpultas.

Kaltinamasis dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad teisingi parodymai. Jam dalinai pavyko išvengti smūgio (3 t., b. l. 112-113).

Teisiamojo posėdžio metu paskelbti nukentėjusiojo Ž. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 72-73), kai jis 2021 m. birželio 27 d. parodė, kad jis Kazachstano valstybės pilietis. Lietuvių kalbos nemoka ir nesupranta, prašo užtikrinti rusų kalbos vertėjo dalyvavimą. Lietuvoje gyvena teisėtai, čia dirba, turi darbo sutartį. Lietuvoje gyvena nuo 2021 m. vasario 28 d. 2021 m. birželio 26 d. 16.00 val. atvyko į Vilniaus autobusų stotį, kur jį sutiko draugai M. K. ir D. J. Kuomet draugai sutiko, nuvyko pas D. į namus, koks jo namų adresas, neatsimena. Pas D. išsikrovė daiktus, paskui visi kartu trise nuėjo į šalia esančią parduotuvę, nusipirko maisto, alkoholio, grįžo į namus pas D., ten pavalgė, atsigėrė šiek tiek alkoholio ir išvyko į miestą. Nuvyko į Vilniaus senamiestį, į barą (duomenys neskelbtini). Pamena, kad buvo trise, vartojo alkoholį, kas buvo po to, nelabai ką atsimena. Pamena tik porą atkarpų, atsimena, kad buvo šalia baro, į juos žiūrėjo kažkokia grupė žmonių, jie kažką šnekėjo, kas buvo po to, nelabai atsimena, žino, kad prarado sąmonę ir atsipeikėjo ligoninėje. Kokia jo galutinė diagnozė, nežino, gydytojai sakė, kad kaukolės pamato lūžis. Šiuo metu skauda galvą, visiškai negirdi dešine ausimi, iš jos bėga kraujas, todėl ausis yra užkimšta marle, skauda dešinės pusės raktikaulį, taip pat jaučia kažkokį virpulį kūne, galvos sukimąsi. Jo nuomone, jį kažkas galėjo užpulti ir sumušti, nes atsimena, kad trise (su draugais, kuriuos minėjo prieš tai) buvo bare, jame buvo įvairių žmonių, buvo merginos, su kuriomis kalbėjo, ir mano, kad būtent tai, jog kalbėjo su kokiomis nors merginomis, tai galėjo kažkam nepatikti ir dėl to galėjo kilti kokių nors konfliktų. Ar kas jį sumušė, nežino, bet taip galėjo būti. Jo galutinę diagnozę patvirtins gydytojas, kuris apžiūrės. Kiek laiko laikys ligoninėje, nežino, negali to pasakyti. Kol kas, kol ne viską atsimena, jokio pareiškimo dėl įvykio nerašys. Po baigtinės gydytojų apžiūros, kuomet pilnai žinos savo diagnozę, kūno sužalojimus ir kuomet prisimins, ar geriau sužinos, kas nutiko, tuomet svarstys apie pareiškimo rašymą ir, jeigu reikės, teiks civilinį ieškinį. Lietuvoje turi išduotą vizą iki šių metų galo, todėl Lietuvoje ketina būti, iš jos niekur nevykti. Šiuo metu nori pailsėti ir daugiau neturi ką papildyti.

Nukentėjusysis 2021 m. liepos 8 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nori pateikti civilinį ieškinį, kurį pateiks vėliau. Nori būti informuotas apie bylos eigą. Nori būti įsitikinęs, kad kaltininkai bus nubausti. Jis įvykio dieną nebuvo agresyvus. Įvykio dieną, būdamas pas draugą D. J., išgėrė viskio „Jamesson“ apie 400 ml, o būdamas kavinėje galėjo nueiti 3-4 kartus prie baro ir pasiimti bei išgerti po 50 ml viskio. Mieste buvo keturiese, t. y. N. (ji anksčiau išvažiavo, nieko nematė), A., D. ir M. Jį sumušė Gedimino pr., Vilniuje, prie baro (duomenys neskelbtini). Kaip jam trenkė, neprisimena. Prisimena, kaip bėgo kraujas greitosios automobilyje (1 t., b. l. 83).

2021 m. liepos 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu nukentėjusysis Ž. S. nurodė, kad žino preliminarią vietą, kurioje įvyko įvykis. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas 3 aukštų šviesios spalvos pastatas, dešinėje pusėje matomos palapinės ir kavinė (duomenys neskelbtini), taip pat Šv. Jurgio g., o tiesiai matomas Gedimino pr. Nukentėjusysis nurodė, kad tikslios vietos neprisimena, kur stovėjo (ar ant šaligatvio, ar ant gatvės), kai jam kitas asmuo sudavė į galvos sritį. Taip pat nurodo, kad prisimena, kad greitoji medicinos pagalba stovėjo ties prekybos centro (duomenys neskelbtini) įėjimu arba ties perėja, tikslios vietos neprisimena. Pilnai sąmonę atgavo tik būdamas ligoninėje (1 t., b. l. 86-89).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas D. (D.) V. parodė, kad kaltinamojo nelabai pamena, įvykio taip pat. 2021 m. birželio 27 d. gavo iškvietimą, ten buvo kažkokios muštynės, nukentėjusysis gulėjo ant šaligatvio. Žmogui iš ausų bėgo kraujas. Kažką sulaikė, pats kaltininkas priėjo ir pasakė, kad sudavė. Kitų aplinkybių neatsimena. Buvo daug šauksmo, verkimo, buvo daug jaunimo. Atrodo, kad įvykis buvo netoli Totorių gatvės, prie SEB banko. Nukentėjusysis nekalbėjo, rado kišenėje dokumentus, jis buvo kažkur iš Kaukazo. Nukentėjusysis visiškai nekalbėjo. Nepamena, ką kalbėjo kaltinamasis. Nukentėjusysis negalėjo pasakyti nė žodžio, jam kraujavo iš ausų, laukė greitosios. Kas pranešė apie įvykį, nežino, dirba pagal budėtojo pranešimus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu paskelbti liudytojo D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 66-67), kai jis 2021 m. lapkričio 3 d. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje „Vytis“. Pagal darbo pobūdį darbo metu vyksta į įvairius įvykius, todėl šiuo metu tiksliai aplinkybių neprisimena. Kaip nurodyta jo 2021 m. birželio 27 d. surašytame tarnybiniame pranešime, 2021 m. birželio 26 d. – 2021 m. birželio 27 d. dirbo kartu su kolega K. B., apie 02.10 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie klubo (duomenys neskelbtini) sėdi pranešėjos pažįstamas, apie 20 metų amžiaus vaikinas, kuriam apsauga pripurškė ašarinių dujų. Atvykus dėl šio įvykio, prie jų niekas nepriėjo, nesikreipė, buvo atvykę tarnybiniu automobiliu, sustojo priešais barą, kadangi niekam pagalbos nereikėjo (greitosios automobilio nematė, vėliau kvietė dėl kito įvykio). Prie jų buvo priėję Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai (Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai, duomenų nežino, neužsirašė). Priėję pareigūnai pasakė, kad nieko nebuvo, jie įvykį matė, kol aiškinosi situaciją su apsaugos darbuotoju, minėti pareigūnai išėjo. Pribėgo 5-6 asmenų kompanija, vaikinai ir merginos, viena mergina kalbėjo lietuvių kalba, parodė vaikiną, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Kazachstano pilietis Ž. S., kuris nekalbėjo, tik laikėsi susiėmęs už galvos, matėsi iš ausų apdžiūvęs kraujas. Draugai papasakojo ir nurodė dar vieną vaikinų kompaniją, kur buvo vaikinas baltu megztiniu – L. V., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo (liudytojų žodžiais) buvo žodinis konfliktas, kurio metu Ž. S. padarė pastabą merginas įžeidinėjusiems vaikinams, po ko jam L. V. koja trenkė per kojas ir S. nukrito ant grindinio. Pats šių aplinkybių nematė. Po GMP (brigada Nr. 0851) apžiūros S. išvežtas į Lazdynų ligoninę. Pats L. V. pasakojo, kad jam einant Gedimino pr., pribėgęs vaikinas rusų kalba šaukė, sudavė į veidą, po ko L. V. šiam sudavus per kojas nukrito ant grindinio. L. V. nuėjo toliau. L. V. sulaikytas 02.40 val. Visi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo neaiškiai, painiojosi.

Liudytojas D. V. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad patvirtina šiuos parodymus, jie teisingi (3 t., b. l. 30).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad įvykio nepamena ir net neįsivaizduoja, dėl ko yra kviečiama.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu paskelbti liudytojos A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 16-17), kai ji 2021 m. spalio 21 d. parodė, kad ji dirba Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ greitosios medicinos pagalbos stoties skubios pagalbos specialiste. Dirba pamainomis – dirbama 24 val. Darbo metu būna daug įvairių įvykių ir iškvietimų, kuomet teikiama pagalba. Atvykus į įvykio vietą skubiai teikiama pagalba. Apie įvykius 2021 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokios informacijos suteikti negali, nes neprisimena. Apklausos metu pateikus kvietimo kortelę, užpildytą atvykus 2021 m. birželio 27 d. 02.11 val., paaiškino, kad atvykta į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukentėjusysis D. J. (20 metų amžiaus – pateiktas buvo dokumentas), vaikinas skundėsi, kad skauda akis, vaikinui pripurkšta ašarinių dujų. Su juo buvo keli dar asmenys, jį atvedė iki brigados nuo kavinės, nes nebuvo galimybės privažiuoti. Iš ten buvusių asmenų žodžių (tiksliai negali pasakyti, keli ir kas buvo priėjęs, ten buvo kalbančių ir rusų, ir lietuvių kalbomis, vaikinai ir merginos), sužinojo, kad vaikinui kavinėje nepažįstamas asmuo papurškė dujomis. Įvykio aplinkybių nežino ir jokios informacijos suteikti negali. Kadangi vaikinas atsimerkė, pagalbos medikų nereikėjo, vaikinas pasakė, kad į gydymo įstaigą nevyks, jie išvažiavo. Apie tai, kad tuo pačiu metu buvo kviesta dar viena GMP brigada ir buvo sužalotas vaikinas, neprisimena ir negali suteikti jokios informacijos. Pati nematė jokių konfliktų. Daugiau nukentėjusieji nesikreipė. Jei būtų kreipęsis kas nors, būtų suteikta pagalba.

Liudytoja A. G. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad patvirtina šiuos parodymus, jie teisingi. Daugiau nepamena (3 t., b. l. 35).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas D. J. (J.) parodė, kad dirbo baro apsaugoje, gal buvo kažkokios muštynės, bet nepamena. Galimai vienas iš klientų sukėlė muštynes. Iš to baro išėjo ir ten nedirba. Vizualiai kaltinamasis jam matytas. Bare muštynės vykdavo kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Pats yra kaltinamas dėl muštynių sukėlimo ir jau pusantrų metų vyksta teismai. 2021 m. birželio mėnesį galėjo būti muštynės, bet jų neatsimena, prašo priminti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu paskelbti liudytojo D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 29-30), kai jis 2021 m. liepos 16 d. parodė, kad nuo 2020 m. liepos mėnesio dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. birželio 26 d. į 2021 m. birželio 27 d. su savo kolega D. Z. dirbo bare (duomenys neskelbtini). Apie 01.00 val. kolega D. pakvietė į pagalbą, nes baro terasoje lauke tarp klientų įvyko konfliktas. Priėjęs prie kolegos pamatė, kad tarp 4-5 asmenų (vaikinų) vyksta ginčas, susistumdymas, sužalotų asmenų nepastebėjo. Jo kolega, bandydamas išskirti asmenis, vienam iš jų papurškė dujų. Vaikinas, kuriam papurškė dujų, buvo maždaug 25-30 metų amžiaus, 170-175 cm ūgio, tamsių, trumpų plaukų, kaip buvo apsirengęs, nepamena, išskirtinių bruožų nepastebėjo. Minėtas vaikinas buvo su 4-5 asmenų kompanija, viena iš jų buvo mergina. Vaikinai elgėsi agresyviai, buvo neblaivūs. Mergina iš minėtos kompanijos jo paprašė pagalbos. Merginai atnešė pieno, kad vaikinui praplautų akis, daugiau jokios pagalbos nesuteikė. Kitas vaikinas, buvęs kartu su minėtu vaikinu, kuriam buvo papurkštos dujos, bendravo su kolega D., aiškinosi, dėl ko jis jam papurškė dujomis, teigė, kad iškvies policijos pareigūnus, kiti buvę asmenys su aukščiau minėtu vaikinu stovėjo nuošaliau, nieko nedarė. Kol jo kolega bendravo, jis vaikščiojo po baro teritoriją ir terasą, stebėjo aplinką. Jokio sužaloto asmens tą vakarą jis nematė. Tą vakarą prie baro buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie išvežė jam nepažįstamą asmenį, kurio apibūdinti negali, nepamena. Dėl ko asmuo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jis nežino. Kažkas iš baro klientų tą vakarą jam pasakė, kad kažkoks klientas gavo į ausį, įvykio detalių nepasakojo, pats nesigilino. Apklausos metu įvardintas įtariamasis L. V., jei neklysta, yra baro klientas, jį žino tik iš matymo. Ar L. tą vakarą buvo bare, pasakyti negali, nepamena. Daugiau apie įvyki nieko paaiškinti negali.

Liudytojas D. J. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad patvirtina šiuos parodymus, jie teisingi. Jei dirba dviese, tai vienas kitą kviečia į pagalbą. Apie gavimą į ausį sakė, kad galimai. Jis nuėjo savo reikalais, o D. liko aiškintis. Nepažįsta vaikinų, kurie tada elgėsi agresyviai. Pastoviai vaizdo medžiaga kažkodėl dingsta (3 t., b. l. 35-36).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad įvykio nepamena, prašo priminti. Prašo remtis tarnybiniu pranešimu, nes tokių įvykių buvo daug. Kaltinamasis gal ir matytas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu paskelbti liudytojo K. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 61-62), kai jis 2021 m. liepos 19 d. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje „Vytis“. Iš 2021 m. birželio 26 d. į 2021 m. birželio 27 d., dirbant kartu su kolega D. V., apie 02.10 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie klubo (duomenys neskelbtini) asmeniui pripurkšta ašarinių dujų. Atvykus prie minėto klubo, pribėgo 5-6 asmenų kompanija, kuri parodė sužeistą žmogų, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Kazachstano pilietis Ž. S., kuris laikėsi susiėmęs už galvos, matėsi kraujas galvos srityje, buvo sąmoningas. Minėta 5-6 asmenų kompanija bei sužalotas Kazachstano pilietis nurodė asmenį, kuris jį sužalojo. Nurodytas ir sulaikytas vaikinas buvo su baltos spalvos marškinėliais ir šortais, kaip vėliau nustatyta, tai buvo pilietis L. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pateikė savo asmens dokumentą. Sulaikytas vaikinas paaiškino, kad jis gynėsi nuo Kazachstano piliečio, kuris jam trenkė du kartus, o jis trenkė koja Kazachstano piliečiui atgal, bet į kurią kūno dalį iš kojos sudavė, neminėjo. L. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Įvykio liudytoju prisistatęs M. K. papasakojo, kad iš pradžių įvyko žodinis konfliktas, teigė, kad sulaikytas vaikinas su baltos spalvos marškinėliais įžeidinėjo merginą, o Kazachstano pilietis norėjo apginti merginą. Kazachstano pilietį išvežė greitosios pagalbos automobilis į Lazdynų ligoninę. Visi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, sklido stiprus alkoholio kvapas.

Liudytojas K. B. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad patvirtina šiuos parodymus, jie teisingi. Nepamena nei Kazachstano piliečio, nei kaltinamojo. Apklausos metu prisiminė geriau aplinkybes (3 t., b. l. 36).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas D. (D.) Z. parodė, kad dabar, praėjus nemažai laiko, įvykio nelabai pamena. Bare buvo dviejų grupių asmenų konfliktas, jie bandė juos išskirti, kad taikiai pabaigtų. Agresyvių asmenų paprašė išeiti, jie nesutiko, buvo panaudotos ašarinės dujos. Vėliau atvyko policija ir greitoji. Kaltinamasis lankydavosi jų bare, ar buvo konflikto dieną, negali pasakyti. Jis dirba apsaugos darbuotoju. Konflikto esmės jie nesuprato, kažkas kažko nepasidalino. Buvo dar vienas konfliktas pačiame bare, bet kai priėjo, jis jau buvo pasibaigęs. Panaudojus dujas, buvo iškviesta policija ir greitoji, nes vienam buvo papurkšta į akis dujomis. Apie konfliktą, vykusį netoli baro, negirdėjo. Dujas panaudojo prieš agresyviai nusiteikusį vaikiną, kuris buvo išgėręs. Vaikinas kalbėjo rusiškai. Kitas konfliktas vyko kaip apsižodžiavimas. Tie asmenys buvo bare, į lauką nėjo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojo D. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 25-26), kai jis 2021 m. rugsėjo 8 d. parodė, kad iki 2021 m. liepos mėn. 31 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, baro vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Birželio 27 d. dirbo su D. J., darbo metu vilkėjo juodos spalvos marškinėliais (be logotipų ir užrašų, kadangi tuo metu dar nebuvo išduoti darbo drabužiai, dirbo apie pusantro mėn.), D. vilkėjo juoda maike, ant nugaros didelis užrašas „APSAUGA“ ir priekyje šone nedidelis užrašas „apsauga“. Darbui asmeniškai pats sau įsigijęs kaip savo saugumo priemonę nuo bare būnančių girtų ir agresyvių lankytojų balionėlį pipirinių dujų. Darbui bendrovė išduoda tik aprangą ir pultelį, kuriuo galima iškviesti pagalbą. Žino, kad D. taip pat turėjo asmeninį dujų balionėlį. Savo dujų balionėlį sega prie savęs ant diržo. Naudotis moka, turi apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Įprastai darbo metu būna prie įėjimo – tikrinamas dalyvių amžius (neįleidžiami asmenys, per daug apsvaigę, neturintys 20 metų po 23 val., be kaukių), terasoje patikrinama, kad asmenys nevartotų savo atsineštų ne bare įgytų alkoholinių gėrimų, nebūtų užmigusių ar konfliktuojančių asmenų (visų pirma, tokie asmenys įspėjami, paskui, jei nereaguojama į pastabas, lankytojai paprašomi išeiti). Birželio 27 d. (neprisimena kelintą valandą) priėjęs vaikinas (aprašyti negali, seniai buvo, daug žmonių, lankytojų būna kiekvienos pamainos metu), pranešė, kad terasoje kilo konfliktas, gali kilti muštynės. Vienas nuėjo į terasą, D. priėjo truputėlį vėliau, pamatė, kad terasos viduje (iš Gedimino pr. esančios būdelės – įėjimo iš požeminės automobilių saugojimo aikštelės, nugarinės dalies), stovėjo dvi kompanijos, vienoje – dvi trys merginos, kitoje – du trys vaikinai, tarpusavyje vartojo necenzūrinius žodžius, kas kieno atžvilgiu ir kokius, konkrečiai nurodyti negali, kalbėjo tarpusavyje rusų kalba. Pastabą apie jų elgesį, pranešimą gavo pirmą kartą šį vakarą. Priėjęs niekas nieko nepasakė, kas nutiko, nepavyko susišnekėti, paskui išgirdo, kad kažkuri mergina pasakė, kad kažkas (taip suprato, kad vaikinas) filmavo, dar kiek vėliau suprato, kad vaikinas filmavo merginas, joms nepatiko, prašė nutraukti ir ištrinti, bet vaikinas neištrynė. Pasiūlęs pakalbėti be konflikto, žodžiais bandė apraminti, kad nekiltų muštynės. Kai priėjo, nematė, kad kas filmuotų. Vėliau Gedimino pr. matė, kad vienas vaikinas turėjo filmavimui naudojamą lazdą. Paskui priėjo D. iš nugaros, jis pradėjo kalbėtis, iš nugaros pusės jam iš kairės atėjo vaikinas (jis suprato, kad šis nesuprato, kad jis apsaugos darbuotojas, o suprato, kad kimba prie merginų), pradėjo užgaulioti necenzūriniais žodžiais, kalbėjo į jo pusę rusų kalba, kad jis pats viską nuramins, prisistatė pasakęs, kad yra apsaugos darbuotojas, paklausė, ar šis kartu su konfliktuojančiais, bet vaikinas liepė pasitraukti, nelįsti, kad jis pats viską sutvarkys, šis su juo kalbėjo agresyviai (negali paaiškinti, bet taip jautėsi – nemaloniai). Matė, kad vaikinas apsvaigęs (iš vyzdžių, elgesio, alkoholio kvapo), paskui įvyko apsistumdymas, pastebėjo, kad kažkas nuo D. kažką lyg patraukė, kažkoks susistumdymas lyg įvyko, prie jo pirma priėjęs vaikinas dar arčiau priėjo, 20-40 cm atstumu, nepamena kaip, D. paėmęs už rankų vaikiną išvedė už terasos ribų, už vazonų, jis išstumtas (3-4 metrų atstumu nuo terasos) vėl grįžo, ėjo link jo, rankose jis nieko neturėjo, ėjo agresyviai (pasijuto nesaugiai, kad gali panaudoti jėgą), pasijutęs nesaugiai, įspėjo, kad panaudos dujas, jis pasakė necenzūriniais, kad jam bus galas, todėl panaudojo, papurškė dujų į akis, veidą per ištiestą ranką, purškė sekundę, pusantros. To balionėlio nebeturi, išmetė, naudotas buvo ir anksčiau. Vaikinas apsiramino, prie jo pribėgo draugai, konflikto pradžioje buvę asmenys taip pat apsiramino, su jais buvo greit sukalbėta, nubėgo nukentėjusiam nuo dujų atnešti pieno, kaip ir konfliktas buvo išspręstas. Kažkas iš vaikino (kuris gavo dujų) kompanijos kvietė greitąją, nes jam buvo bloga. Bandė suteikti pagalbą. Vėliau išgirdo, kad Gedimino pr. įvyko dar vienas konfliktas, bet apie jį nieko negali pasakyti, nes nematė. Grįždavo į baro terasą, buvo nuėjęs prie atvykusių pareigūnų, greitosios automobilio, bendravo ir su pareigūnais, ir vaikinu, kuriam papurškė dujų. D. buvo likęs terasoje, ten vyko kažkoks dar vienas konfliktas, bet apie jį nieko negali pasakyti, nes pats nematė, su lankytojais bendravo D. Jo pažįstamų asmenų bare minėtą dieną nebuvo, L. V. nepažįsta. Nematė, ar prie D. buvo priėjęs kas nors iš jam pažįstamų asmenų, kad jis bendrautų kaip su pažįstamu.

Liudytojas D. Z. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad patvirtina šiuos parodymus, jie teisingi (3 t., b. l. 36).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad apklausoje sakė, jei gerai pamena, jie teoriškai buvo toje vietoje, kur įvyko visa tai, bet laikas nelabai sutampa. Jie dirba iki 2 val. nakties savaitgaliais, bet 1 val. nakties jau grįžta į savivaldybės pastatą aprašyti savo darbą. Bijo pameluoti, bet tyrėja sakė, kad įvykis buvo po 1 val. nakties. Tikrai nepamena. Jis tikrai nieko nematė, jokių muštynių. Gali pasakyti, kad buvo įvažiavę į aikštę prie Kudirkos aikštės, prie Vyriausybės, iš tos pusės, nes būdavo gyventojų skundai, kad muzika sklinda iš to baro ir trukdo miestiečių ramybę. Tai jie tikrino sklindantį garsą. Kaip suprato, kažkur ten vyko muštynės. Žino tik tiek, ką pasakojo tyrėja. Jis tikrai nieko nematė. Jam atrodo, kad lyg pats laikas, jis ir tyrėjai sakė, kad jie fiziškai negalėjo pamatyti, kadangi tuo metu nebuvo jau toje aikštėje. Bet gal klysta (3 t., b. l. 43-44).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas D. J. (Y.) parodė, kad jie susirinko su kompanija bare, o paskui įvyko konfliktas. Buvo bare Gedimino prospekte (duomenys neskelbtini). Buvo jis, A. iš Rusijos, Ž. ir M. K. iš Kazachstano, dar buvo vaikinai, su kuriais susipažino bare. Du vaikinai lietuviai pradėjo kabinėtis prie merginų, jis jas užstojo. Merginos buvo ne iš jų kompanijos, jos paprašė rusų kalba jų padėti. Apsauginis nesuprato, kas įvyko. Prasidėjo konfliktinė situacija, jie kalbėjo agresyviai, neatstojo nuo merginų, net rankas į kelnaites pradėjo kaišioti. Atbėgo apsauginis ir papurškė pipirinių dujų balionėliu į jį, o ne į kaltus asmenis. Tos dvi merginos paprašė pieno, kad atgaivintų jam akis, iškvietė greitąją. Jis atsisakė vykti į ligoninę, nes jam pagerėjo. Kiek pamena, jie buvo Gedimino prospekte, kai išlipo iš greitosios mašinos. Kai dar buvo mašinoje, įvyko konfliktinė situacija, išlipęs ėjo užstoti draugus. Tai buvo prie „Lidl“ parduotuvės. Suprato, kad konfliktas kilo dėl to, jog jie kalba rusų kalba, kad jie ne iš Lietuvos. Jam apie tai papasakojo vaikinai kitą dieną. Išlipęs iš mašinos pamatė muštynes, kai Ž. iš nugaros sudavė pilna jėga. Ž. krito ant nugaros ir susitrenkė galvą į grindinį. Kai jis nukrito ant nugaros, jie tikrino jo pulsą. Jis matė tik vieną smūgį. Kai trenkė Ž., draugai stovėjo netoliese vienoje vietoje. Buvo ir merginos, kurias užstojo. Ž. liko gulėti ant grindinio, greičiausiai buvo be sąmonės. Jie iškvietė policiją, atvykę pareigūnai gynė lietuvius, jų jie nesiklausė. Apsauginis jo net neatsiprašė, kad papurškė dujomis. Policija paprašė nuvykti jų į komisariatą, sulaikė lietuvius, kurie buvo kalti, jie davė parodymus dėl įvykių. Policijoje prabuvo apie 3 val. Policijoje buvo jis, M. ir A. P., o Ž. buvo išvežtas į ligoninę. Nepamena, ar buvo merginos, kai atvyko policija. Be jų draugų, merginų, buvo apie 2-4 vyrai. Į kurią kūno vietą trenkė Ž., nematė, jam trenkė iš pasalų. Jis tą dieną buvo nemažai išgėręs. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo įvykio vietoje. Kitą dieną jie sužinojo, kad Ž. Lazdynuose. Paskui jis kreipėsi į Kazachstano ambasadą pagalbos, jam lyg prokuroras padėjo. Neatsimena, ar Ž. bėgo kraujas iš galvos. Draugai sakė, kad įvyko konfliktas. Ž. kitų asmenų nelietė. Iki tol pas Ž. galvos traumų nebuvo. Policija sulaikė įtariamą asmenį ir nuvežė į komisariatą. Kažkas iš jų kompanijos matė visą situaciją ir nurodė užpuoliką. Jų kompanijoje merginų nebuvo, buvo vyriška kompanija. Iš bendravimo su Ž. žino, kad jis iki įvykio neturėjo galvos traumų. Išlipęs iš greitosios mašinos pamatė vieną smūgį Ž. Jis žino, kad Ž. girtas nieko neliečia, jei jo niekas neliečia, todėl mano, kad jis niekam netrenkė. Apsauginiui atbėgus, buvo nesvarbu, kam purkšti dujomis, o jis pasitaikė pirmas. Po Ž. sužalojimo atvykusi policija nesiklausė jų paaiškinimų, o užstojo lietuvių vaikinus. Jis sako tai, ką pamena ir tikslo meluoti neturi. Kai Ž. išėjo iš ligoninės, matėsi ant žando sužalojimas, kuris trukdė jam kalbėti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojo D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 53-54), kai jis 2021 m. birželio 27 d. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 16.00 val. į svečius atvyko draugas Ž. S. iš Kazachstano. Vakare į namus (duomenys neskelbtini) atvyko A. P. su Ž. mergina vardu A. Pabuvę pas jį svečiuose, jie visi išvyko į miesto centrą ir nuėjo į barą (duomenys neskelbtini). Juos iš namų paėmė M. K. su mergina vardu A. su „Citybee“ automobiliu. Būnant bare vartojo alkoholį. Pabuvę bare, susiruošė eiti į „McDonalds“ restoraną pavalgyti. Einant prie baro esančia alėja, jis pamatė kaip trys keturi vaikinai priekabiauja prie dviejų merginų. Jis jas užstojo. Kažkuri mergina tuos vaikinus filmavo telefonu. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu priėjo apsaugos darbuotojas ir išskyrė atstumdamas, o atėjęs kitas apsaugos darbuotojas taip pat atskyrė ir papurškė dujomis. Apsaugos darbuotojas pagalvojo, kad jis kartu su tais vaikinais, kurie priekabiavo prie merginų, nes vėliau su apsaugos darbuotoju kalbėjo, jo vardas D. arba T. Po to, kai jį nupurškė dujomis, negalėjo nieko matyti. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Taip pat pirmąją pagalbą suteikė draugai ir baro lankytojai. Atvykusi greitoji pagalba apžiūrėjo ir pasakė, kad pirmoji pagalba jau suteikta ir daugiau nieko daryti nereikia. Išlipęs iš greitosios pagalbos automobilio pamatė kaip nepažįstamas vaikinas priėjo prie jo draugo Ž. S. ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė labai stipriai į smilkinį. Ž. po smūgio nukrito ant žemės. Jis buvo be sąmonės. Iš karto buvo iškviesta greitoji pagalba, nes jį apžiūrėjusi greitoji pagalba jau buvo išvykusi. Atvykus policijos pareigūnams, nurodė tą vaikiną, kuris trenkė Ž., ir jį policija sulaikė. Jis vilkėjo baltos spalvos megztinį, buvo su tamsiais šortais. Jis šį vaikiną buvo matęs tame pačiame bare.

Liudytojas D. J. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad praėjo nemažai laiko, todėl visų aplinkybių neatsimena. Kaip jam trenkė į smilkinį nepamena, nes praėjo daug laiko. Parodymus davė teisingus, bet dabar praėjo daug laiko ir gali ne viską prisiminti. Juos apklausė įvykio dieną, tada pasakojo viską kaip buvo ir patvirtina pagarsintus parodymus. Šiandien sakė tai, ką prisiminė, be to, jis dabar dar ir jaudinasi. Komisariate duodamas parodymus nesijaudino. Tikrai pamena, kad Ž. krito, o kaip sudavė nepamena. Konkretesni parodymai yra pirminiai, nes dabar praėjo nemažai laiko. Kuo ir į kurią vietą trenkė Ž. nepamena (3 t., b. l. 53-54).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja M. S. parodė, kad 2021 m. vasarą vakare su draugais buvo bare (duomenys neskelbtini). Netoli jų prasidėjo konfliktas, detalių nepamena, bet buvo susiję, kad kažkas kažką filmavo. Po pusvalandžio pajuto dujų kvapą, sužinojo iš apsaugos, kad kažkam buvo papurkšta dujomis. Ji pradėjo labai kosėti, jai reikėjo namo, išėjo iš baro. Prie kiosko pamatė atsirėmusį berniuką, priėjo ir paklausė, kas atsitiko. Jam buvo papurkšta dujomis, ji jam padėjo panaikinti dujų poveikį akyse. Buvo iškviesta greitoji, palydėjo iki jos vaikiną. Jis įsėdo į mašiną, jie laukė, bendravo su nukentėjusiojo draugais. Ji rusiškai nesupranta, nelabai pokalbyje dalyvavo. Vienas iš tos kompanijos pasidarė labai agresyvus. Jo apibūdinti negali, nes neprisimena. Jis labai norėjo su kažkuo susimušti. Pro juos praeidinėjo keli asmenys, paklausė jų, kas nutiko. Vaikinas norėjo nueiti, o jo draugai apsimetė keliais žodžiais su nukentėjusiojo vaikino kompanija. Tie vaikinai ketino eiti, ji paskambino draugei V., kad ateitų, nes jai reikėjo namo. Ėjo jos pasitikti ir pamatė kaip iš naujos 3-2 asmenų kompanijos buvo vienam vaikinui trenkta iš nugaros lyg į galvą ir jis atsisukęs trenkė nukentėjusiojo vaikino kompanijos žmogui atgal ir šis nukrito. Jie pribėgo prie asmens, jis buvo be sąmonės, nereagavo į aplinką. V. kvietė greitąją, jie jiems sakė, kad neleistų jam atsistoti, bet tas vaikinas pradėjo keltis, jie negalėjo jo sulaikyti. Jis buvo pasodintas ant laiptų ir jam iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Atvyko policija ir ji išėjo. Kaltinamasis jai matytas, o kuriame tarpe tos nakties, nepamena, be to, gali būti, kad šį vaikiną matė naktiniame klube, kuriame dirba. Dvi skirtingos kompanijos kalbėjosi, ji stovėjo toliau ir negirdėjo, apie ką. Vaikinas, kuriam buvo papurkšta dujomis, buvo stambus, panašus į prieš ją buvusį liudytoją. Kai buvo smūgiuojama, vaikinas, kuriam buvo papurkšta dujomis, buvo greitosios automobilyje ar prie jo, jis nebuvo prie žmogaus, kuriam buvo suduota. Pirmas smūgiavo žmogus azijietiškų bruožų. Kuriuo metu išlipo vaikinas iš greitosios automobilio, negali nurodyti. Smūgiavo pirmasis kumščiu į galvos galinę dalį, tada kitas susiėmė už kaklo, atsisuko ir davė pirmajam atgal. Jis sudavė į veido dalį, bet ji įvykį matė iš šono už 5 metrų, todėl gali klysti. Pataikė į veido sritį, gal žemiau nosies. Kraujas pradėjo bėgti iš ausies, kai jis atsistojo ir buvo pasodintas ant laiptų. Į kitus sužalojimus neatkreipė dėmesio.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu paskelbti liudytojos M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 83-84), kai ji 2021 m. rugsėjo 2 d. parodė, kad Gedimino pr. buvo bare (duomenys neskelbtini), buvo su drauge V. R. ir dar vienu užsieniečiu, jo vardo, pavardės nežino, neprisimena, susipažino tą patį vakarą, kalbėjo anglų k., jokių duomenų jo nežino. Buvo prie staliuko terasoje lauke. Dėl kažko (nežino priežasties) apsauga (vienas darbuotojas, kad tai apsauga, sprendė, kadangi ant jų aprangos buvo (nugaroje) parašyta „apsauga“, matė vakaro metu jį vaikščiojantį salėje), papurškė vaikinui, baro lankytojui, kurį matė visą vakarą filmavusį baro aplinką, žmones. Jam daug kas darė pastabas, kad nefilmuotų, kad žmonėms tai nepatinka. Matė, kad jis buvo išgėręs. Jis buvo su kompanija (trys keturi žmonės, viena mergina, tiksliau nepasakys). Vaikinas buvo prieš tai įspėtas apsaugos darbuotojo – ir vienas, ir kitas apsaugos darbuotojas jį buvo įspėjęs ir girdėjo, kad po kelis kartus. Tuomet, kai apsaugos darbuotojas papurškė dujų vaikinui (stovinčiam) į akis, tai vyko trys keturi metrai nuo staliuko, prie kurio sėdėjo. Vaikinas, kuriam papurškė – tamsiaplaukis, vidutinio sudėjimo, mano, apie 180 cm ir aukštesnis (abejoja, ar galėtų jį atpažinti, galbūt galėtų gyvai), tamsiais rūbais apsirengęs, kalbėjo pusiau rusiškai, pagrinde kalbėjo rusiškai. Filmuodamas, taip suprato, darė tiesioginę transliaciją į „Facebooką“ ar „Instagramą“, nėra tikra, jis kalbėjo filmuodamas. Ant veido kaukės neturėjo, įdomiai sušukuoti plaukai. Vaikinas, kuriam papurškė, netrukus išėjo, nematė, ar vienas išėjo. Kai ji išeidinėjo iš baro (išėjo viena, be savo minėtos draugės), pamatė jį prie baro „Narvesen“ (gal kitas kioskas) klūpintį ant žemės, prie jo buvo nemažai žmonių, tarp jų buvo, kaip suprato, jo pažįstami, vaikštinėjo vis vienas apsaugos darbuotojas. Vaikinui akis plovė vandeniu, paskui kažkas pasakė, kad reikia pieno, kažkas į rankas padavė stiklinę su pienu, juo padėjo išplauti, praplauti akis. Kažkas iš aplinkinių, iš kompanijos iškvietė greitąją. Greitoji atvažiavo, vaikiną palydėjo į automobilį, jį įsodino, laukė netoliese, ar jį paleis, ar ne. Toje kompanijoje kalbėjo, kad nori su kažkuo susimušti, pyko, kad jų draugui buvo pripurkšta dujų – vaikinas ilgesniais tamsiais plaukais, apsirengęs tamsiai, juodi laisvi džinsai, juoda maikė, tamsus švarkas ar striukė, nieko negali paminėti ypatingų bruožų, pasirodė, kad jis turėjo azijietiškų bruožų, kokiais 5 cm už ją žemesnis, kalbėjo pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai. Suprato iš kalbos, kad jis draugas vaikino, kuriam buvo pripurkšta dujų. Bare jo iki buvo pripurkšta dujų, šitų vaikinų kartu nematė. Kalbėjosi su juo, bandė jį nuraminti. Tada pamatė nuo Vilniaus g. link Katedros einančius tris vaikinus – du jaunesni (20-23 m. amžiaus), vienas vyresnis (jos nuomone, apie 45 metų amžiaus). Jie praeidami pasiklausė, kas vyko, ar nereikia pagalbos, du jaunesni kažkaip žodžiais persimetė su „dujų kompanija“ ir jautėsi, jei niekas neišskirs, bus muštynės, tada ji kreipėsi į vyresnį, kad jis nusivestų jaunesnius savo pažįstamus, o ji pasistengtų apraminti „dujų kompaniją“, tai kaip ir jiems pavyko – trijų vaikinų kompanija (ėjusi iš Vilniaus g.) pradėjo eiti link Katedros. Tada jai labai reikėjo išeiti namo, paskambino V. (buvusiai (duomenys neskelbtini)), ji išėjo, kalbant su ja telefonu, pamatė, kad jos minėtas azijietiškų bruožų turintis vaikinas greitai priėjo (sparčiu žingsniu) prie nueinančių trijų vaikinų, sudavė kažkuriam vienam (negali pasakyti, kuriam) iš dviejų jaunesnių vaikinų kumščiu, vaikinas, kuriam suduota, atsisuko ir trenkė azijietiškų bruožų turinčiam vaikinui į veido sritį, jos nuomone, pastarajam suveikė gynybinis mechanizmas (tai buvo nesvarstant, tiesiog, mano, ginantis), vaikinas (azijietiškų bruožų) nukrito vidury gatvės ant važiuojamosios dalies. Buvo nuo jų keturių metrų atstumu ant šaligatvio paraleliai. V., jos nuomone, išėjusi iš baro pamatė, kaip vaikinas nukrito. Vaikinai (matėsi, kad jie išsigandę) pasitraukė. „Dujų kompanija“ bandė pribėgti prie nueinančių link Katedros, nematė, kas vyko toliau, kadangi pribėgo prie nukritusio vaikino. V. liepė kviesti greitąją, ji skambino, su greitosios operatore bendravo telefonu, vykdė jos nurodymus. Vaikinas po smūgio (negali konkretizuoti, į kurią vietą) trumpam, mano, buvo praradęs sąmonę, bet vėliau atsigavo. Atvykus medikams matė, kad vaikinui iš kairės pusės ausies bėgo kraujas. Kitų sužalojimų ant jo nematė, matė, kad vaikinas yra apsvaigęs. Po jam suduoto smūgio, sakytų, jis sukniubo ir krito, krito ant kelio dangos, bet nematė jokių pašalinių daiktų, į kuriuos jis galėtų atsitrenkti, kai priėjo, jis gulėjo ant savo ištiestos rankos (negali pasakyti, kurios). Greitoji pasodino vaikiną į greitosios pagalbos automobilį, atvykę policijos pareigūnai kalbėjosi su abejomis kompanijomis, kaip vyko sulaikymas nematė. Kur buvo smūgio sudavimo metu vaikinas, kuriam buvo papurkšta dujų, tiksliai pasakyti negali, jai atrodo, kad jis buvo vis dar greitosios pagalbos automobilyje.

Liudytoja M. S. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad patvirtina šiuos parodymus, jie teisingi (3 t., b. l. 54-55).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad neatsimena, dėl kokio įvykio buvo apklaustas. Į Gedimino prospektą buvo daug išvykimų, kiek pamena, gal vyko dėl muštynių. Tiksliau nepamena, lyg vaikinas buvo sumuštas. Ką matė, nurodė išvykimo kortelėje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 19-20), kai jis 2021 m. spalio 21 d. parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ greitosios medicinos pagalbos stoties skubios pagalbos specialistu. Darbas yra pamainomis, dirbama 24 val., per pamainą būna daug įvairių įvykių, iškvietimų, kuomet teikiama pagalba. Atvykę į įvykio vietą kuo skubiau teikia pagalbą. Apie įvykius jokios informacijos suteikti negali, nes neprisimena. Apklausos metu pateikus kvietimo kortelę, užpildytą atvykus 2021 m. birželio 27 d. 02.30 val., paaiškino, kad atvykta į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukentėjusysis Ž. S. (25 metų amžiaus) sumuštas be sąmonės prie (duomenys neskelbtini) guli (tokia informacija gauta iš GMP kvietusio asmens). Vietoje dirbo policijos ekipažas, yra sulaikytas. Atvykus į vietą, jo kvietimo kortelėje fiksuota informacija – nukentėjusysis buvo sąmoningas, patyrė smūgį į galvą (greičiausiai šita informacija iš nukentėjusiojo), teigė arba jis pats, arba gauta informacija iš aplinkinių (negali konkretizuoti šito asmens), kad nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, dalies įvykusio jis neprisimena (jo teigimu), jis rastas sėdintis, dezorientuotas, skundėsi galvos skausmais, skaudėjo kaklą, dešinės ausies landoje kraujo žymės, sutrikusi dešinės ausies klausa. Daugiau informacijos suteikti negali. RVUL pristatytas 02.59 val. Apie tai, kad įvykio vietoje buvo dar viena GMP brigada, jokios informacijos suteikti negali.

Liudytojas A. S. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad teisingi parodymai, kai juos davė, prisiminė geriau (3 t., b. l. 56).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja I. T. S. parodė, kad tą vakarą su sese užėjo į barą Gedimino pr. Kompanija vaikinų filmavo, sesė perspėjo, kad nefilmuotų. Ji buvo išgėrusi. Kiti vaikinai matė, kad prašė, jog nefilmuotų, prašė apsaugos pagalbos. Paskui įvyko konfliktas, vaikinas nukrito ir iškvietė greitąją. Vaikinai filmavo, jie su jais bendravo. Jų buvo 4-5, kai filmavo, prašė to nedaryti, nes vieša vieta. Kiti 3-4 vaikinai pamatė ir pasakė, kad nefilmuotų, nes merginoms nepatinka. Vienu metu buvo įvykę gal 3 konfliktai. Vaikinai, jai atrodo, išėjo muštis į gatvę. Pamatė, kaip vaikinas guli ant gatvės. Viskas vyko lauko terasoje, o jie išėjo už terasos ribų. Ji, sesuo ir tie, kurie filmavo, liko prie terasos staliukų, o tie, kurie užstojo, nuėjo. Iš abiejų kompanijų po kelis vaikinų išėjo, o dalis liko prie staliukų. Suprato, kad jie mušasi, nes buvo agresyviai nusiteikę. V. R., kurią pažįsta, pasakė, kad reikia greitosios, nes vaikinui blogai, jie ją iškvietė. Ji nesuprato, kas įvyko, kai nuėjo, matė vaikiną gulintį ant šaligatvio, kiti mosikavosi toliau. Vaikinas gulėjo ant nugaros, sužalojimų nematė. Negali pasakyti, ar jis buvo sąmojingas. Jo galva buvo ant „bordiuro“. Suprato, kad vaikinui blogai, nes vyko muštynės. Kiti vaikinai dar bandė kumščiuotis, bet pamatė, kad vienas jau guli. Jie iškvietė greitąją ir išėjo, liko V. R. Policijoje jai rodė video, kaip su seserimi jie stovi prie staliuko. Ar kaltinamasis buvo įvykio vietoje, negali pasakyti. Ji nepažįsta tų vaikinų. Buvo išgėrusi, bet nesijautė apsvaigusi, bendravo su žmonėmis. Buvo vienas konfliktas, kai juos filmavo, kiti užsistojo, nors jie neprašė ir paskui jie išėjo muštis. Nuo filmavimo iki išėjimo į lauką praėjo gal apie 10 min. Vaikinas gulėjo Gedimino pr. ant kelio važiuojamosios dalies. Šis vaikinas buvo iš kompanijos, kuri juos apgynė bare. Girdėjo, kad tam vaikinui bėgo kraujas iš ausų, bet ji pati nematė. Kiti vaikinai stovėjo šalia gulinčio vaikino už kokių 2 žingsnių. Buvo kažkam papurkšta dujomis, bet tas vaikinas dar iš kitos kompanijos, jis, atrodo, buvo baltarusis. Greitąją kvietė mergina, kuri dirba sesele. Buvo, atrodo, viena greitoji. Policijos pareigūnų ji nematė. Kai vaikinas nukrito, kiti vaikinai dar eidami kumščiavosi. Nepamena, ar jie rėkavo. Jie kumščiavosi, kad pataikytų į kūną. Jų buvo apie 3-5. Vaikinas, kuris gulėjo, buvo juos užsistojęs, kad nefilmuotų. Jai atrodo, kad išėjo 3-5 vaikinai į lauką muštis. Policijoje matė vaizdo įrašą kaip jie išeina, sesė dar spyrė vienam, kuris filmavo, o jie tuo metu mušėsi. Kaip krito vaikinas ji nematė. Ji matė tik kaip kumščiavosi vaikinai iš abiejų kompanijų. Iš tos visos situacijos nežinojo, kas ir kam sudavė ir kaip (3 t., b. l. 61-62).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. V. (V.) parodė, kad nelabai pamena, ką sakė, gal galima perskaityti jo parodymus. Pamena, kad jis, L. ir L. ėjo Gedimino pr. į barą (duomenys neskelbtini). Į barą užėję nebuvo, nes įvyko konfliktas. Jis ėjo pats pirmas, prieš jį iššoko du vaikinai ir mosikavo rankomis, dar parėkavo ir nubėgo. L. ir L. ėjo jam iš paskos. Tie vaikinai buvo dviese, kalbėjo rusiškai, kažką sumurmėjo ir nubėgo. L. ir L. ėjo iš paskos už kokių 3 metrų. Jie iššoko, sumurmėjo ir nubėgo prie L. ir L. Jis atsisuko ir pamatė, kad kažkas vyksta, juos išskyrė policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad matė kaip trenkė L. ir jie viską užfiksavo. Jie tada nuėjo toliau. Pareigūnų paprašė, kad patrauktų tuos vaikinus, kurie buvo prie jo, nes bus blogai, kadangi jie buvo išgėrę, o jie kabinėjosi. Pareigūnai juos išskyrė ir jie ėjo toliau, nuėjo į barą. Bare jie pasiėmė alaus, o ten nedidelio ūgio vaikinas rodė į juos. Alų pasiėmė išsinešimui ir ėjo iš baro, tada vėl pribėgo tas mažas vaikinas ir policijos pareigūnams rodė į juos. Išėjo iš baro ir ėjo prospektu, gal po 5 min. prie jų priėjo pareigūnai ir pasiėmė L. L. ir L. jam nieko nepasakojo. Tik vėliau paaiškėjo, kad buvo muštynės, bet jis jų nematė. L. sakė, kad kai jam trenkė, jis trenkė atgal, kai ėjo į barą. L. ir L. irgi buvo išgėrę, jis buvo normaliai apsvaigęs, nelabai ką pamena dabar. Nelabai pamena, kaip tie vaikinai atrodė. Vienas buvo aukštas, kitas žemesnis, o veidų bruožų nepamena. Įvykis buvo, atrodo, vasarą. Jie su L. atėjo prie stotelės, kuri prie komisariato, ten buvusi moteris jiems pasakė rusų kalba, kad juos visus „pasodins“. Juos tada uždarė į areštinę, kitą dieną paleido. L. sakė, kad juos greičiausiai uždarė, nes trenkė tam nukentėjusiajam. Kai jis ėjo priekyje, išgirdo gale „bum“, atsisuko, bet nieko nematė. Tas garsas „bum“ buvo kaip lyg nukritęs akmuo. Kai atsisuko, matė L., jis pasakė, kad einam toliau, buvo ir L. Tik bare matė tą mažesnį vaikiną, kuris buvo prie jo pribėgęs. Tą garsą „bum“ išgirdo jau po to, kai prie jo buvo pribėgę vaikinai. Atsisukęs gulinčio žmogaus nematė. Tie vaikinai prišoko prie jo, kažką sumurmėjo, pasimosikavo, gal norėjo susimušti. Jis jiems rusiškai pasakė, kad eitų nuo jo. Jie kalbėjo tikrai ne lietuvių ir ne rusų kalba. Matė kaip tie vaikinai buvo prie L. ir L., prie jų buvo ir pareigūnai. Jie į barą nuėjo, atrodo, trise, bet tiksliai nepamena. Nepamena, ar prospekte buvo greitoji ir policijos automobiliai. Su G. jis nelabai kontaktuoja, apie įvykį su juo nekalbėjo. Negirdėjo kitų žmonių pasakojimų apie įvykį. Bare jie nekonfliktavo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojo V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 89-90), kai jis 2021 m. spalio 22 d. parodė, kad su L. yra giminaičiai, su L. pažįstamas, palaiko draugiškus santykius, apie penkis metus pažįstami, nes gyvena tame pačiame rajone. 2021 m. birželio 26 d. susitiko Žemuose Paneriuose, buvo trise – jis, L. ir L. G., buvo prie PC „Mada“ „Katpėdėlėje“, jam atrodo, atvažiavo taksi automobiliu, jam atrodo, paleido juos prie Kudirkos a., kas kvietė ir mokėjo už taksi, nepamena. Kokiu pavėžėjimo paslaugas teikiančiu automobiliu važiavo, nepamena. Ėjo tikslingai į (duomenys neskelbtini), Gedimino pr. „Katpėdėlėje“ visi trys vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivūs. Kas kiek individualiai jautėsi išgėręs, apsvaigęs, negali pasakyti. Jis tiesiog ėjo Gedimino pr., nieko nematė, kai prieš jį jam iš nugaros pribėgo du vaikinai – vienas aukštesnis, kitas žemesnio ūgio (atrodo, kad su balta striuke), prieš veidą kažką mosikavosi rankomis, lyg norėdamas suduoti, kažką kalbėjosi jam nesuprantama kalba, lyg norėdamas užstoti kelią, L. buvo šalia jo, kur L., nepamena. Pasakė jiems trauktis nuo jo, nes nebuvo nusiteikęs konfliktuoti. Tada matė, kad vaikinai priėjo prie kažkokių patruliuojančių pareigūnų, pareigūnai priėję sakė, kad matė, jog vaikinai prie jų lindo pirmi. Kas vyko daugiau, nematė. Matė, kad L. sulaikytas, bet dėl ko, tuo metu negalėjo pasakyti, neturėjo jokių versijų, manė, kad gal dėl to, kad girti viešoje vietoje. Kad vaikinas, kuris šokinėjo prieš jį, lyg norėdamas muštis, ėjo prie L. ir sudavė jam smūgį, nematė. Nematė, kad L. su juo konfliktuotų ar suduotų smūgį. Negali paaiškinti, kodėl nematė ir ką tuo metu darė. Su L. (nes L. paėmė pareigūnas) buvo bare (duomenys neskelbtini), paėmė alaus ir išėjo. Kad greitoji buvo atvažiavusi, nematė. Su L. atėjo į Ševčenkos g., nes 2 PK uždarytas, todėl atėjo čia. Čia sutiko mažesnį prieš jį šokinėjusį vaikiną, jis rusų kalba aiškino, kad jiems „bus viskas“, dėl ko, jis nežino. Kai L. paleido, L. paaiškino, kad jam kazachstanietis sudavė tris keturis smūgius, o L. jam spyrė į koją, L. jam sakė, kad kazachstanietis gulėjo ligoninėje. Kaip kas buvo apsirengęs neprisimena, kaip jie visi buvo apsirengę neprisimena.

Liudytojas V. V. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad parodymai skiriasi, nes praėjo nemažai laiko, šie parodymai tikslesni. Nepamena, ar iš tų vaikinų, kurie buvo prišokę, buvo kazachstaniečiai, jis nežino kaip jie atrodo. Tie vaikinai prie jo priėjo iš už nugaros. Gali būti, kad į barą užėjo tik su L. Kai davė parodymus policijoje, prisiminė panašiau, nes įvykio metu buvo išgėręs. Vaikinai jam iš už nugaros užbėgo į priekį (3 t., b. l. 62-63).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja E. R. parodė, kad 2021 m. vasarą buvo su draugų kompanija (duomenys neskelbtini) bare. Buvo jos buvęs vaikinas K., D. J., Ž., A. Dar buvo Ž. draugė, kuri greitai išvyko. Kai nusprendė eiti iš lauko baro, D. užėjo į baro vidų, nes jie buvo lauke ir pastebėjo, kad kažkas filmuoja merginas. Iš jo žodžių, jis pasakė, kad vaikinai nustotų filmuoti merginas. Tada priėjo apsauginis, bandė suvaldyti situaciją ir papurškė dujų balionėliu D. į akis. Šios situacijos nematė, ją jai papasakojo. Matė kaip D. išėjo iš baro ir atsisėdo Gedimino pr. ant šaligatvio, nes nieko nematė. Jie priėjo prie D., dar priėjo merginos, norėjo padėti. Kažkuri mergina iškvietė greitąją, o gal ir ji kvietė. Atvyko greitoji, bet D. pagerėjo. Jie į barą negrįžo, buvo prospekte. Praėjo kažkokie vaikinai, su Ž. kažko nesutarė. Matė kaip jie kalbėjo ir kažkodėl nesusikalbėjo, turbūt ginčijosi. Tada trenkė „Ž.“ ir jis nukrito. Tikrai matė kritimą, jis krito atbulas ant nugaros. Buvo vienas smūgis „Ž.“, o „Ž.“ nesmūgiavo. Paties smūgio nematė, o kritimą matė, jis atsitrenkė galva į asfaltą. Buvo šlapias asfaltas, todėl jis taip lengvai nukrito. Gal jis nukritęs prarado trumpam sąmonę, nes kai kėlė jį, nesuprato, kas įvyko. Jie jį pasodino ant laiptų. Viskas vyko labai greitai. „Ž.“ po nukritimo nesuvokė, kur jis yra, į klausimus neatsakinėjo. Tada iškvietė policiją ir greitąją. Ž. trenkė vienas iš ten buvusių vaikinų. Nepamena, ar kaltinamasis buvo tame įvykyje. Jai atrodo, kad tas, kuris trenkė, buvo vyresnis, gal 30 metų. Paskui atvyko policija, o Ž. išvežė į ligoninę. Kiek žino, po įvykio jam buvo blogai su sveikata. Paskui jie nuvyko į policiją. D. su M. norėjo parašyti pareiškimą, kad sudavė Ž. Jai atrodo, kad jie tikriausiai matė, kuris sudavė. Pas Ž. po smūgio matėsi galvos srityje kraujas. Kai davė pirmus parodymus, geriau prisiminė, dabar ne viską pamena. Kai D. po papurškimo dujomis atsisėdo ant šaligatvio, jie visi buvo prie jo ant šaligatvio. Tie vaikinai atėjo iš Kudirkos gatvės pusės, ėjo gatve, vienas ėjo pirmiau, kitas atsilikęs toliau. Tie vaikinai tikriausiai buvo išgėrę, „Ž.“ irgi buvo išgėręs, gal todėl įvyko konfliktas. Ji buvo išgėrusi alaus, bet apsvaigusi nebuvo. Vaikinai jų buvo išgėrę, bet nedaug. Nepamena kaip buvo apsirengę jų kompanijos vaikinai. Prieš smūgį Ž. jis kalbėjo gal su tais vaikinais, bet dabar nepamena. Ž. lietuviškai nekalba. Kai Ž. krisdamas atsitrenkė galva į asfaltą, buvo kažkoks garsas. Jis gulėjo ir ant važiuojamosios dalies ir ant akmenų, kurie yra Gedimino pr. Jo kojos buvo per kelią skersai. Po smūgio Ž. nieko negalėjo pasakyti, jį labai greitai išvežė į ligoninę. Buvo atvykusi ir policija. Kai buvo atvykusi greitoji pirmą kartą, D. buvo įlipęs į jų automobilį. Dabar nebendrauja su K., jis, atrodo, dabar gyvena Lietuvoje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojos E. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 86-88), kai ji 2021 m. rugpjūčio 26 d. parodė, kad draugai vadina A. 2021 m. birželio 26 d. vėlai vakare iš Pašilaičių važiavo kompanija „City Bee“ automobiliu (vairavo M. – jos vaikinas), kompanija buvo: D. J., M. K., A., dar vienas vaikinas, neprisimena vardo (pastaba: patikslinimui įvardintas vardas Ž. – liudytoja patvirtino). Pasivaikščiojo mieste, paskui nuėjo į barą Gedimino pr. (duomenys neskelbtini). Dar patikslina, kad buvo mergina vardu A., ji bare (duomenys neskelbtini) buvo apie valandą, paskui išvažiavo ir daugiau jos nematė. Ten jokių pažįstamų nesutiko, tik vėliau prisijungė dar vienas vaikinas, jo vardo neprisimena. Pasėdėję (duomenys neskelbtini), nutarė eiti į „McDonaldą“ Gedimino pr. Atsistojo D. ir dar kažkas iš vaikinų, mano, kad nuo staliuko nuėjo dviese, gali būti, kad Ž. buvo nuėjęs pirmas, neprisimena. Sėdėjo visi prie vieno staliuko, netoli laiptų. Kol sėdėjo, tarpusavyje konfliktų nebuvo. Ji liko su M. ir A., sėdėjo. Neatsimena, kodėl kompanija iširo, nutarė eiti atskirai. Ėjo atskirai po kelių minučių, nebuvo ilgas laiko tarpas. Netoli išėjimo buvo staliukas su dviem merginom ir staliukas su dviem vaikinais, kaip suprato, filmavo merginas ir, kaip jai pasirodė, be merginų sutikimo, nes joms buvo nejauku, tai ji sužinojo vėliau kalbėdama su merginomis (jų nepažįsta). Viena mergina – žemo ūgio (gal apie 155 cm), blondinė, ilgų plaukų (labai ilgi), šviesūs rūbai, kalbėjo lietuvių kalba, nesmulki, antra – aukštesnė, tamsesni vidutinio ilgio tiesaus kirpimo plaukai, sakė, kad studijuoja mediciną, 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su akiniais, kuo apsirengusi, neprisimena. D., tikriausiai, praeidamas kažką jiems (vaikinams) pasakė, matė, kad jis išeidamas priėjo prie jų. Kas vyko toliau, nematė. Kai išėjo iš (duomenys neskelbtini), su M. (tikriausiai ir su A.) matė, kad D. sėdi ant šaligatvio netoli ten esančio įėjimo į parkingą (ir kioską). Rėkė, verkė iš skausmo, sakė, kad skauda akis, todėl ji norėdama padėti kvietė greitąją, skambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Šalia jo buvo dvi merginos, kurias jis apgynė, A. (nežino, kada jis priėjo), Ž. Merginos paaiškino, kad jos sėdėjo, valgė, šalia esantys vaikinai lindo prie jų, D. norėjo padėti, vaikinams nepatiko. Apsauginiai pamatę konfliktą papurškė dujų į akis D., nesigilindami situacijos ir pamanę, kad grėsmė iš D. pusės. Kažkas paprašė apsaugos pieno (kad tai apsauga, ji suprato, kadangi vienas buvo su juodais marškinėliais ir (duomenys neskelbtini) logotipu, kitas – su juodais marškinėliais be logotipo). Apsauginis su marškinėliais su logotipu atnešė pieno nuplauti akis. Kol laukė greitosios, bandė padėti ir viskas. Pokalbių metu sudėliojo įvykių seką, kurią ir nurodo apklausos metu. Atvažiavo greitoji, paėmė D., pabuvo automobilyje ir jį paleido, greitoji išvažiavo. Pasidarė D. geriau. Nežino, ar D. dar buvo greitojoje, ar ne, bet kai Ž. trenkė, greitosios nebebuvo. Priešais (duomenys neskelbtini) jie stovėjo ant važiuojamosios dalies. Priešais stovėjo, aptarinėjo įvykį. Kompanijoje buvo trys vaikinai, vienas kažkaip nuo jų nuėjo, likę buvo du, rankose alus, matė, kad neblaivūs. Pradėjo kabinėtis prie jų, prie jos, kažką šaukė, pastūmė lengvai ją į petį, kažko labai blogo nesakė, bet prisikabino prie jų kompanijos vaikinų, tada vienas iš jų norėjo su Ž. pasimušti, pradėjo agresyvuoti, nežino, dėl ko. Visi buvo kartu, bet per atstumą. Kad vaikinai norėjo pasimušti, suprato, nes vienas iš trijų vaikinų kalbėjo labai garsiai. Vaikinus išskirstė, du vaikinai sustabdė trečią, o jie sustabdė Ž. Kai galvojo, kad viskas bus gerai, staigiai vienas iš trijų vaikinų (kuris ir norėjo muštis) trenkė Ž. (matė, kad trenkė, kuo ir kur ji matė, bet neprisimena). Suprato, kad smūgis buvo stiprus, nežino, kodėl taip suprato (gal dėl to, kad Ž. aukštas vaikinas, nematė, kur jam suduota). Ž. po vieno jam suduoto smūgio nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, niekur neatsitrenkė, krito tiesiai. Vaikinas, sudavęs smūgį, nuėjo link Katedros. Bėgti nebandė, ėjo ramiai, bet prie Ž. nepriėjo. Ji kalbėjo su pareigūnu, parodė, kad tas, kuris trenkė, išeina. Pareigūnas pasakė, kad, matyt, nukrito, nes slidu, nes lijo, bet visi pasakė, kad ne pats krito. Iš kažkur atėjo su uniforma juodos spalvos pareigūnai, ne policijos, buvo apsauga, bet ne (duomenys neskelbtini). Tada pamatė, kad Ž. iš ausies bėgo kraujas. Ž. buvo be sąmonės, kai po kelių minučių sąmonė grįžo, nekalbėjo, nesuprato, kur jis yra. Kažkas skambino greitajai. Kai Ž. atsisėdo, atvažiavo greitoji. Jiems pasakė, kur išvežė Ž. Kaip sulaikė vaikiną, sudavusį smūgį, ji nematė, bet matė, kad jis jau stovėjo prie policijos, matė, kad jis girtas, buvo priėjusi papasakoti, kas atsitiko, vaikinas stovėjo su alumi lyg nieko ir neatsitiko. Kalbino sulaikytą vaikiną, bet jis neatsakė į jos klausimus, kodėl mušė Ž. Pareigūnas su sulaikytu išvažiavo, pasakė, kad važiuos T. Ševčenkos g. 26, kad gali parašyti pareiškimą. Nukentėjo po visų įvykių D. ir Ž. Ji, D. ir M., A. ir dar vienas vaikinas atvažiavo rašyti pareiškimą. M. norėjo rašyti pareiškimą dėl to, kad nukentėjo Ž., bet jis pats negalėjo parašyti ir galbūt nebūtų visko atsiminęs. Tų trijų vaikinų kompanijos (vienas iš kurių trenkė Ž.) (duomenys neskelbtini) nematė ir jokių konfliktų su jais nebuvo. Kai pirmą kartą juos pamatė prie (duomenys neskelbtini), jie ėjo nuo „McDonalds“ pusės link Katedros.

Liudytoja E. R. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad teisingi parodymai, juos tvirtina. Šie parodymai tikslesni, nes tada geriau prisiminė, o dabar, praėjus 2 metams, nelabai pamena. Matė iš ausies kraują. Gal kas ir buvo prie jos priėjęs, o dėl smūgio nepamena ir nenori klaidinti. Policija kalbėjo su vaikinu, kuris sumušė Ž. Jis kalbėjo su policija, laikė alų rankoje. Buvo prie to vaikino, tuo metu policijai aiškino, kad jis sumušė žmogų, o dabar sau ramiai stovi. Tada tikriausiai matė, kas trenkė, bet dabar veidų neatsimena. Gal tų vaikinų buvo 3, o sumušė vienas, bet jo veido neatsimena. Girdėjo garsą kaip trenkėsi „Ž.“ galva į asfaltą, o smūgio garso negirdėjo. Smūgis buvo nestiprus, bet buvo šlapias asfaltas ir Ž. nukrito. Negali tiksliau apibūdinti smūgio, jo stiprumo, kuo sudavė. Prieš smūgį ar buvo kažkokie judesiai vaikino, kuris trenkė, nepamena, bet pamena, kad buvo garsai. Ji juos abu matė iš šono už kokių 2 metrų. Tų vaikinų vienas nuėjo link katedros, kitas stovėjo. Tie, kurie buvo dviese, vienodo amžiaus. Smūgio stiprumo negali įvertinti, tik vertina, kad buvo stiprus kritimas. Kuo sudavė, nepamena. Jis krito nuo smūgio (3 t., b. l. 63-64).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja V. R. parodė, kad pamena, kad tą dieną su draugais buvo bare. Datos ir laiko nepamena. Gal buvo pavasaris ar vasara. Buvo su M. S., R., D. ir 3 užsieniečiais draugais. Jai paskambino M., kad padėtų, nes vyksta muštynės. Ji nuėjo į Gedimino prospekto pagrindinę gatvę, buvo bare (duomenys neskelbtini). Išėjo viena iš baro. Pamatė daug žmonių, ieškojo draugės. Pamena, kad skyrė du berniukus, vienas buvo šviesiaplaukis, kurį tempė į šoną. Paskui pamatė berniuką gulintį ant žemės. Ji iš karto skambino į greitąją, o draugė žiūrėjo jo gyvybines funkcijas. Daugiau nelabai pamena. Buvo du pareigūnai, du žmonės mušėsi, vienas vaikinas buvo nukentėjęs nuo ašarinių dujų, jam plovė akis, buvo toks kaip chaosas. Ji skyrė du berniukus, kurie vienas kitam bandė užtvoti kumščiais, o ar sudavė, nematė, ji juos tik skyrė. Ji jų neišskyrė, nuėjo prie gulinčio berniuko. Nematė, ar jie vienas kitam sudavė, jie buvo vienas į kitą įsikabinę, bandė vienas kitam tvoti, buvo vienas priešais kitą. Kaip berniukas nukrito ant žemės nematė. Ji buvo išgėrusi, nesuprato, kas vyksta. Nukrito aukštas berniukas, rudais ar juodais plaukais. Jis gulėjo per vidurį gatvės ant žemės. Draugė sakė, kad jam trenkė ir jis nukrito. Kai jis kėlėsi, nors greitoji telefonu sakė, kad jam negalima keltis, jam besikeliant pradėjo bėgti iš ausų kraujas ir jie jį pasodino ant laiptų. Jam atsisėti ant laiptelių jie padėjo. Jis nieko nekalbėjo, nors ji klausė jo vardo, bet jis nieko neatsakė, tik keistai pasižiūrėjo. Jis sėdėjo, kol neatvyko greitoji. Aplink buvo 2 merginos ir vaikinas, jie kalbėjo tarpusavyje, kas nutiko, bet ji negirdėjo. Draugė M. sakė, kad pamatė berniuką, kuriam buvo papurkšta dujomis, atėjo vaikinai iš baro ir susimušė su tais, kurie praeidinėjo. Berniukas norėjo nueiti, o tamsių plaukų berniukas trenkė šviesių plaukų berniukui kumščiu į nugarą. Salėje sėdintis vaikinas dalyvavo muštynėse. Salėje sėdinčio vaikino vardas L.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu paskelbti liudytojos V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 74-75), kai ji 2021 m. rugsėjo 15 d. parodė, kad 2021 m. birželio 27 d. apie 2.20 val. buvo su draugais: M. S., D. M., B. ir M. (daugiau jokios informacijos apie juos nežino, telefono numerio neturi, žino, kad jie užsieniečiai), buvo terasoje kavinėje (duomenys neskelbtini). Terasoje netoli staliuko buvo dvi merginos (I. S. ir R. S.), pažįsta jas seniai iš matymo, priklausė vienai bendrijai. Matė, kad merginos sukonfliktavo su vaikinu, kuris filmavo, ji buvo priėjusi, išsiaiškino, kad R. nepatiko, kad vaikinas filmavo be leidimo viešojoje vietoje. Jai bendraujant su I., R., apsaugos darbuotojų nebuvo, su vaikinu nebendravo (jis jai nepažįstamas – aprašyti jo negali, turėjo telefoną (modelio nežino, su „selfio“ lazda), su kuprine, kaip jis atrodė negali pasakyti), jis su keliais vaikinais buvo ar vienas, negali pasakyti. Vaikinas nebuvo agresyviai nusiteikęs, ar jis apsvaigęs, nematė. Pabendravusi su I., grįžo prie staliuko, niekam nieko apie pokalbį nesakė. Daugiau nieko nematė, apie šį konfliktą nieko negali pasakyti. Sėdint prie staliuko dujų kvapo nejautė, M. po kurio laiko pradėjo kosėti, tada pakalbėjo, kad, matyt, papurkšta pipirinių dujų (aplinkybių nematė). M. pasakė, kad jai reikia išeiti namo, o ji liko su vaikinais. Po kiek laiko jai paskambino M., negali pasakyti, atrodė neilgai, M. pasakė: „ateik, man reikia tavo pagalbos“, konkrečiau, atrodo, nieko neminėjo, paklausė, ar ji namo neišvažiavo, ši atsakė, kad ne, ateisi, pamatysi. Draugams nieko nesakė, išėjo, nes manė, kad šiai kažkas atsitiko. Išėjusi į Gedimino pr. iš (duomenys neskelbtini) zonos, gatvėje pamatė sumaištį. Suprato, kad kažkas konfliktuoja, kol ieškojo M., pamatė vyrus, pamanė, kad apsaugos darbuotojai, su jais nekalbėjo. Pamatė seniai pažįstamą (tačiau kelis metus su juo nepalaikė jokių ryšių) – L. V. ir azijietį, stovinčius vienas prieš kitą, kažką lyg šokinėja, bando kaip ir muštis, kažką vienas prieš kitą, sakytų, kad abu vienodai vienas prieš kitą, dėl ko jie taip elgėsi, nežino. Nusisuko nuo jų ir paskui po kokių 5 minučių, gal mažiau, pažiūrėjusi į juos pamatė azijietį gulintį ant šaligatvio. Prie jo nematė jokių žmonių. L. buvo nuėjęs netoli kelkraščio, kažkoks vaikinas bandė jį temptis sakydamas: „einam, einam policija tuoj atvažiuos“, L. sakė, kad jis nekaltas, nieko nepadarė, kad jis gynėsi. Buvo netoli nukritusio azijiečio, pamatė, kad jis be sąmonės, todėl savo telefonu kvietė pagalbą, M. pribėgusi suteikė pagalbą, klausė vardo, vaikinas nereagavo, o paskui staigiai pats atsisėdo, tada pamatė, kad iš dešinės ausies (gali klysti) bėgo kraujas. Ji suprato, kad jo du draugai pasodino jį ant laiptų, paklausė jo vardo, jis į ją keistai pažiūrėjo, nusisuko ir pradėjo kalbėti su draugais (vaikinas ir mergina kaip atrodė negali pasakyti). Jai susidarė įspūdis, kad jis visiškai nesiorientavo. (duomenys neskelbtini) šitos kompanijos nematė. L. (duomenys neskelbtini) taip pat nematė. D. M. visą laiką buvo (duomenys neskelbtini), B. ir M. buvo išėję, bet jie jau buvo atėję tuomet, kai atvyko policija ir greitoji. D. negalėjo išeiti iš (duomenys neskelbtini), kadangi po stalu buvo jo paspirtukas (kurį vėliau kažkokiomis aplinkybėmis pavogė). Kai pareigūnai ir greitoji išvažiavo, grįžo prie D., jis sėdėjo prie stalo. Jokio konflikto (duomenys neskelbtini) daugiau nematė.

Liudytoja V. R. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad teisingi parodymai. Su L. anksčiau buvo vieną kartą susitikę. Iki posėdžio jie nebendravo. L. turi „Facebook“ drauguose, todėl žino jo pavardę. Prieš posėdį jis jos paklausė per „Facebook“, ar žino, kas nutiko, atsakė, kad nelabai ką matė. Mano, kad jis su M. susirašinėjo (3 t., b. l. 68-69).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas L. G. parodė, kad V. – jo draugas, pažįstamas. Praėjus tiek laiko, neatsimena įvykio. Buvo mieste, gėrė alų. Buvo su V. ir L. Buvo kažkokios muštynės. Įvykio metu buvo apie 20-30 metrų nuo baro (duomenys neskelbtini). Alų gėrė bare. Kai atsisuko, vienu metu pamatė gulintį žmogų. Jie ėjo kažkur iš kito baro į (duomenys neskelbtini) prospektu. Ėjo trise, kažkokia kompanija ginčijosi tarpusavyje, jų buvo gal 4-5. Kažkas L. trenkė, o jie su V. nuėjo. Buvo juokinga situacija, kai trenkė. L. liko kalbėti, o jie su V. nuėjo. Nematė sudavimo L. Ką kalbėjo L. su ta kompanija, negirdėjo. Iš tos kompanijos kažkuris žmogus atsigulė. Vienu metu žmogų matė stovintį, o paskui, kai atsisuko, jau pamatė gulintį. Prie L. priėjo pareigūnai. Priėjo paklausti, kas įvyko, L. pasakė, kad jis netrenkė. Jie nuėjo į (duomenys neskelbtini), ten kažkoks vaikinas lakstė, kad jie neva slepiasi, bėga iš įvykio vietos. L. išsivežė pareigūnai. Jis nematė muštynių, smūgių, sužalotų žmonių. L. trenkė kaip ir vaikiškai per galvą ir jis liko aiškintis. L. sudavė kažkoks vaikas iš kompanijos. Sudavė pašokęs ranka L. į galvą. L. liko, o jie nuėjo. Po smūgio pas L. sumušimų nesimatė. Ten net smūgiu nepavadinsi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojo L. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 92-93), kai jis 2021 m. spalio 22 d. parodė, kad su L. pažįstamas, palaiko draugiškus santykius, apie penkis metus pažįstami, pažįsta ir V. V., pažįstami, nes gyvena tame pačiame rajone. 2021 m. birželio 26 d. buvo trise su V. V. ir L. V. (jiedu giminaičiai), vartojo alkoholinius gėrimus, blaivūs nebuvo. Ėjo iš kažkokio baro Vilniaus g., kelintą valandą, pasakyti negali. Praėję Vilniaus g. pasuko į (duomenys neskelbtini), ėjo į barą (duomenys neskelbtini) prie „Novotel“, netoli pamatė grupelę žmonių, 4-6 vaikinai ir merginos. Suprato, kad apsauga kažkam pripurškė dujų, draugiškai priėjo paklausti, kas atsitiko, tačiau į juos kreipėsi necenzūriniais žodžiais, kalbėjosi, kokia kalba, negali pasakyti, kalbėjosi garsiai. Nei policijos, nei greitosios dar nebuvo. Kadangi nebuvo agresyviai nusiteikę, nutarė eiti toliau link (duomenys neskelbtini). Vienas iš tos kompanijos buvo labai piktai, agresyviai nusiteikęs, šokinėjo kaip koks karatistas, jie su šiais tikrai nekonfliktavo. L. ėjo kiek priekyje link (duomenys neskelbtini), jiedu iš paskos. Pamatė, kad iš kompanijos vaikinas „karatistas“ prabėgo pro juos su V. ir trenkė pašokęs L. į pakaušį, po L. suduoto smūgio jiedu dar kažką kalbėjo, kažką aiškinosi, ką kalbėjo, negirdėjo, tuo metu jis nusisuko kažką pažiūrėti, gal su V. nutarė jau eiti į (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kažkas nukrito, nematė, kas atsitiko, dėl ko tas vaikinas „karatistas“ atsidūrė ant šaligatvio, pamatė, kad tai jis guli. Vėliau klausė L., kas atsitiko, jis pasakė, kad „nesuprantu, kas atsitiko, daviau jam per koją“. Tuo pačiu metu šalia ant šaligatvio stovėję priėjo kažkokie savanoriai patruliai, su jais pakalbėjo, jie iškvietė policijos patrulius. Kol laukė atvykstant policijos patrulių, su V. nuėjo į (duomenys neskelbtini), laukė ir nusipirko alaus, kai grįžo, L. jau sodino į policijos mašiną, jis pasakė, kad jį veža į Ševčenkos g. esantį policijos komisariatą. Kažkoks iš pirmos kompanijos mažo ūgio vaikinas bėgiojo, kad jie nepabėgtų, ir vis šokinėjo (paskui matė jį ir Ševčenkos g.). Jis pasakė policijos pareigūnams, kad juos su V. sulaikytų, nors jie nieko nedarė, o vėliau Ševčenkos g. jis kartu su merginomis jiems grasino dėl to, kad sužalotas jo draugas, tampė už rankos. Niekur bėgti neketino, nes nieko blogo nepadarė. L. suduoto smūgio kaip vėliau sužinojo Kazachstano piliečiui nematė. Kad buvo pirma suduotas smūgis L., matė. Prieš suduodant smūgį L., tarp judviejų jokio konflikto nebuvo, L. su juo nebendravo, kai paklausė pirmą kartą prie jų priėję. Kaip kas buvo apsirengęs neprisimena, kaip jie buvo apsirengę neprisimena.

Liudytojas L. G. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad teisingi parodymai (3 t., b. l. 69).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja R. B. S. parodė, kad su sese ir draugu buvo bare, paskui sužinojo, kad kažkas susimušė. Tai buvo 2021 m. vasarą bare (duomenys neskelbtini). Jie bendravo, o juos filmavo vaikinai. Jie juos pakalbino, jie tada išėjo namo. Vaikinai pradėjo filmuoti, jie dar pabuvo ir išėjo. Jie muštynių nematė. Ji, sesuo ir draugas išvažiavo namo. Jai atrodo, kad per muštynes jos jau nebuvo. Per apklausą sakė, kad tame bare buvo muštynės. Nepamena, kas juos filmavo. Kalbėjo su tais asmenimis, kurie filmavo, bendravo lietuvių kalba. Daugiau nepamena, buvo labai seniai. Ji nenorėjo, kad ją filmuotų, nusuko kamerą nuo savo veido.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojos R. B. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 80-81), kai ji 2021 m. spalio 6 d. parodė, kad neprisimena, jai priminus – gali būti, kad 2021 m. birželio 26 d. su sese I. buvo mieste, užėjo į barą (duomenys neskelbtini) Gedimino pr. pavalgyti. Negali paaiškinti, kodėl sesei pasirodė, kad vaikinas užsienietis yra jos draugas, ten tiesiog susipažino (neprisimena jo vardo, atrodo, neprisistatė). Alkoholio nevartojo. Vaikščiojo parūkyti, kai pamatė du tris vaikinus, vienas telefonu filmavo, kėlė video tiesiogiai socialiniuose tinkluose. Šitą vaikiną anksčiau kažkada pastebėjo mieste, matė, kad jis filmavo neblaivius, prašė jų ką nors daryti ir tokius filmukus kėlė į soc. tinklus. Su juo nepažįstama, nėra konfliktavusi. Vaikinas buvo apsirengęs tamsią maikę, gal megztinį, su šortais, neatsimena, kuo apsiavęs, plaukai tamsūs, pakankamai aukštas, mano, už ją aukštesnis galva (jos ūgis 156 cm), jo ūgis apie 185-190 cm, turėjo rankose telefoną (modelio nežino) ir telefono laikiklį (gal suvyniotas lipnia juosta, neprisimena). Vaikinas bendravo lietuvių kalba. Kai pamatė, kad jis priėjęs filmuoja, ji priėjo arčiau, jis pradėjo kažko klausinėti, nesuprato, ko jis nori, pasakė, kad nefilmuotų. Suprato, kad jis filmuoja, transliuoja ir žmonės gali jam aukoti pinigus, galėdami paprašyti, kad filmuojamas asmuo padarytų tai, ką aukotojas prašo. Ji pasakė, kad nustotų ją filmuoti, bet jis neklausė, tada ji ranka patraukė telefoną, liepusi nustoti filmuoti, jis supyko, pradėjo šaukti ant jos, ką šaukė, tiksliai neprisimena. Tada nežino iš kur, nuo kurio staliuko, priėjo nepažįstamas vaikinas (apsirengęs marškiniais baltos spalvos, kelnės kostiuminės, jai pasirodė klasikinio tipo), vaikinas stambesnis, plaukai tamsūs, vaikinas kalbėjo prastai lietuvių kalba, bandė anglų kalba, gal lenkiškai, baltarusiškai kažką. Sesė suprato, kad jis atėjo apginti, ji to negirdėjo, nesuprato, matė, kad netrukus priėjo du apsaugos darbuotojai (dažniausiai bare mato, kad būna du, kiek tą vakarą buvo, neprisimena). Tuo metu ji buvo nuėjusi. Ji apsaugos darbuotojų nekvietė, pastovėjo nuošaliau, kai grįžo prie sesės, ji pasakė, kad vaikinui, kuris juos apgynė, pripurškė apsaugos darbuotojas dujų, jos nuėjo jam padėti praplauti akis. Nelabai tiksliai atsimena, kur kas vyko. Kažkas – merginos padėjo vaikinui taip pat plauti akis. Jis sakė, kad pats išsikvietė greitąją, sakė anglų kalba. Ji medikų, policijos nematė. Kas dar vyko Gedimino pr., nematė. Jos pagelbėjo, sesė paprašė (duomenys neskelbtini) pieno, atnešė, praplovė, jis atsistojo, pradėjo visiems dėkoti, apsikabinti, pasakė, kad lauks greitosios, todėl jie susiruošė ir išėjo. Ji pati nefilmavo. Bare daugiau iš jos pažįstamų nebuvo. Jei su kuo nors bendravo, tai buvo tą vakarą sutikti asmenys, jų duomenų nežino ir neturi. Apie tai, kad Gedimino pr. nukentėjo dar vienas vaikinas, išgirdo šios apklausos metu, nieko daugiau negali paliudyti. Ji pati nenukentėjo šių įvykių metu.

Liudytoja R. B. S. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad teisingi parodymai. Sesė pasakė, kad jis juos apgynė, todėl reikia tam vaikinui padėti, ji plovė jam akis nuo ašarinių dujų (3 t., b. l. 69-70).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas M. K. (K.) parodė, kad 2021 m. birželio mėn. buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime, kur nukentėjo vaikinas iš Kazachstano. Ne viską gerai atsimena, nes tai buvo seniai. Jie su būriu draugų išėjo iš baro Gedimino prospekte, pajudėjo iš Kudirkos aikštės link ,,Makdonaldo“. Jiems einant, priešais juos ėjo grupė lietuvių vaikinų, kurie buvo smarkiai išgėrę, nes elgėsi neadekvačiai, siūbavo. Jis tiksliai neatsimena kaip atrodė tas vaikinas, bet jis jo draugui iš Kazachstano pasakė kažkokius rusiškus keiksmažodžius ir taip prasidėjo žodinis konfliktas tarp jų. Kiek atsimena, lietuvis vaikinas jo draugo atžvilgiu ėmė rodyti agresiją, jis stovėjo šalia ir tiesiog visus ramino. Paskui viskas įvyko labai greitai, tas vaikinas iš lietuvių grupės trenkė vaikinui iš Kazachstano ir jis nuo smūgio nukrito pakaušiu ant akmeninių plytelių. Jo draugui iš Kazachstano po smūgio, kai jis nukrito, pasidarė negera, neatsimena, jis lyg ir apalpo. Tada jie tai lietuvių vaikinų grupei sakė, kad iškvies policiją, bandė juos atstumti, kad jie daugiau kažko blogo nepadarytų, pasakė, kad iškvies policiją, ir jie tik tada atsitraukė. Paskui jie iškvietė greitąją, policiją, atvažiavo. Paskui jau, kai atvyko policija ir greitoji, jis pamatė, kad tie vaikinai stovėjo prie baro (duomenys neskelbtini), kai policija paklausė, kas tai padarė, jis nurodė, kad tai jie. Paskui jis priėjo prie tų vaikinų ir pasakė, kad juos nori apklausti policija, ir kad jie turi ateiti. Kai jis tam vaikinui, kuris trenkė jo draugui iš Kazachstano, pasakė, kad jį kviečia policija, kadangi draugui nuo smūgio pasidarė labai negera, tai jis jį pagriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Jis atstūmė jo rankas nuo savęs, ir kaip tik tuo metu priėjo policija. Jie mėgino pabėgti, bet juos paskui pagavo, ir tuo viskas užsibaigė. Paskui jie nuvažiavo į komisariatą, su D. parašė apie tai, kas įvyko. Kai jie išėjo iš komisariato, prie komisariato stovėjo to lietuvio draugai, kurie buvo girti, ir jie ėmė kažką jiems šaukti. Jie nusiramino tik tada, kai išėjo policijos darbuotojas ir liepė jiems nustoti triukšmauti. Jis stovėjo priešais juos, viskas įvyko labai greitai, žmogus turbūt smūgiavo į galvą, bet pataikė į žandikaulį, nuo ko tas draugas prarado lygsvarą, matomai. Smūgiavo ranka. Atsakomojo smūgio nebuvo, kadangi po smūgio jis iš karto nukrito ant asfalto ir neatsikėlė, ir greitoji jį tokioje pačioje gulinčiojo padėtyje pasiėmė. Jis nugriuvo ir gulėjo, kol atvažiavo policija. Kiek pamena, gal jis net ir buvo apalpęs, ir visą laiką gulėjo ant žemės. Įvykio vietoje be jo ir nurodytų konflikto dalyvių dar buvo merginos, su kuriomis jie susipažino bare, jis neatsimena jų vardų ir iš kur jos. Tiksliai atsimena, kad buvo jis, D., nukentėjusysis ir D. draugas, kurio vardo neatsimena. Jis neprisimena, kad jie ten į barą atvyktų su merginomis, jis atsimena tik tiek, kad su kažkuo susipažino ten. Tą vakarą, tą naktį jis pats asmeniškai buvo išgėręs gal dvi stiklines alaus ir viskas. Jo paminėto draugo iš Kazachstano duomenų, vardo, pavardės jis neturi, turi tik jo „Instagramą“, nes po tos vasaros jis išvyko į Kazachstaną ir daugiau negrįžo. Pats konfliktas įvyko vakare, jam sudėtinga pasakyti laiką, kažkur ar nuo 8 val., ar iki 12 val. vakaro, tiksliai negali nurodyti laikotarpio. Žodinis konfliktas įvyko tiesiog priešais barą, ten, kur yra staliukai lauke, Gedimino prospekte, kur yra centrinė aikštė, gatvė, jam atrodo, ten – Kudirkos aikštė. Galva nukentėjusysis atsitrenkė į žemę, į akmenines plyteles. Žodinio konflikto ir smurto metu jie tik neženkliai judėjo, nes jie ėjo priešais juos, ir kada jie ėjo pro šalį, tada prasidėjo žodinis konfliktas, o po to ir fizinis. Smūgį, suduotą nukentėjusiajam, matė, nes buvo kokie 2-3 žingsniai nuo praeinančiųjų. Toje vietoje buvo apšvietimas, nes čia gi centrinė gatvė. Konflikto ir fizinio smurto priežasties jis nežino. Jis jau neatsimena tiksliai, ką jie sakė, mano, kad tai buvo įžeidinėjimai kažkieno tai adresu ir viskas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno jis geriau atsiminė įvykio aplinkybes, nes kai davė parodymus tyrėjai, faktiškai iš karto apklausė. Jo draugui smūgiavęs vaikinas ir tas vaikinas, kuris jį suėmė už kaklo, buvo vienas ir tas pats asmuo. Jo draugui smūgiavęs vaikinas ir tas vaikinas, kuris ranka apkabino jo kaklą, buvo vienodai apsirengęs. Dabar neprisimena, ar šis vaikinas (kaltinamasis L. V. – past.) dalyvavo konflikte, jis iš viso neatsimena vaikinų, kurie ten buvo, kaip jie atrodė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 63-64), kai jis 2021 m. birželio 27 d. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 22.00 val. su savo mergina A. „Citybee“ automobiliu atvyko pas savo draugus, adresu (duomenys neskelbtini). Į jų automobilį įsėdo D., Ž. S. iš Kazachstano, A. P. su Ž. mergina vardu A. Visi išvyko į miesto centrą ir nuėjo į barą (duomenys neskelbtini). Būnant bare vartojo alkoholį. Pabuvę bare susiruošė eiti į „McDonalds“ restoraną pavalgyti. Jis su A. išėjo pirmi ir visų laukė lauke. Nesulaukę draugų, grįžo atgal prie baro. Einant prie baro esančia alėja, jis pamatė kaip D. kažką aiškinasi su apsaugos darbuotojais. Paklausė D., kas atsitiko, ir šis jam paaiškino, kad jis (D.) užstojo merginas, prie kurių kabinėjosi vaikinai. Jis apsaugos darbuotojams pasakė, kad pasiima D. ir išeina. Tuo pat metu vienas iš apsaugos darbuotojų D. į akis papurškė dujų. Pirmąją medicininę pagalbą jie bei baro lankytojai pradėjo suteikinėti dar neatvykus greitajai pagalbai. Jo mergina A. R. iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Jie dar pasiaiškino su baro administratoriumi, o kai atvyko greitoji pagalba, jį (D.) palydėjo iki automobilio. Būnant lauke jis kalbėjo su savo draugais, aiškinosi, kas atsitiko, ir nematė, iš kur atsirado trys nepažįstami vaikinai, kurie kažką aiškinosi su Ž. Jis atsistojo tarp Ž. ir vaikino baltu megztuku ir juos skyrė. Tada vienas iš trijų vaikinų jį pradėjo kalbinti, įžeidinėti ir jis nepastebėjo, kaip pasitraukė nuo Ž. Atsisukęs pamatė, kaip Ž. ir vaikinas su baltu megztuku stovi vienas prieš kitą kovinėse pozose ir ruošiasi muštis. Dar bandė juos skirti, bet pamatė, kaip vaikinas baltu megztuku vienu rankos kumščio smūgiu trenkė Ž. į galvos sritį ir jis iš karto nukrito. Priėjęs prie Ž. jį norėjo atgaivinti, bet jis (Ž.) buvo pusiau sąmoningas. Labai greitai atvyko policija ir jis jiems nurodė vaikiną, kuris trenkė Ž., nes jis nuėjo į barą ir toliau gėrė alų. Nori papildyti, kad kai atvyko policija, jiems viską papasakojo ir kartu su jais nuėjo į barą. Policijos pareigūnai liko kalbėtis su apsaugos darbuotojais ar su administratoriumi, o jis nuėjo į baro salę ieškoti tų trijų vaikinų. Suradęs juos bare geriančius alų, priėjo prie jų ir pasakė, kad su jais nori pasikalbėti policija. Tada vienas iš trijų vaikinų, kuris vilkėjo juoda maikute, paėmė jį už kaklo ir pradėjo dusinti, sakydamas „kto chočet pogovorit“. Šis taip pat pradėjo jį įžeidinėti. Jis šiems pasakė, kad paleistų, nes yra atvykusi policija. Tas vaikinas paleido ir jis nuėjo prie policijos pareigūnų. Jiems nurodė tuos vaikinus, kurie jau buvo spėję išeiti iš baro ir pereiti į kitą gatvės pusę. Policijos pareigūnai vaikiną, kuris trenkė Ž., sulaikė. Ž. greitosios pagalbos automobiliu išvežė į ligoninę, o jis su draugu atvyko į policiją. Kai vaikinas jį laikė už kaklo, fizinio skausmo nejuto.

Liudytojas M. K. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad jo parodymai, duoti šiandien ir ikiteisminio tyrimo metu, šiek tiek skiriasi. Šitie jo pirminiai parodymai, kuriuos teismas perskaitė, yra teisingi, jis prisiminė. Dėl šiandien jo nurodyto vaikino, kuris priėjo prie jo ir ėmė smaugti, tai čia buvo ne tas pats vaikinas. Ten, kur šiandien perskaitė, viskas yra teisingai nurodyta, kaip parašyta jo pirminiuose parodymuose, taip ir buvo, nes, tiesą pasakius, jis dabar iš viso blogai atsimena, gerai atsimena tik tai, kaip sudavė smūgį jo draugui, kaip jo draugas nukrito, kaip jis buvo apalpęs, o kad buvo su savo buvusia mergina, jis iš viso buvo pamiršęs. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingai užrašyti, kiek pamena, jis taip ir sakė (3 t., b. l. 85-87).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. P. (A. P.) parodė, kad Vilniuje jie sėdėjo, gėrė. Šiaip gėrė, ne alkoholį. Pamena, apie ką buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. 2021 m. birželio 26 d. sėdėjo bare ir gėrė vyną. Tos dienos vakare gėrė bare su baro svečiais. Negali įvardinti visų, kurie buvo bare. Ko gero, jis buvo vienas. Matė konfliktą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbti liudytojo A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 69-70), kai jis 2021 m. liepos 16 d. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 17.00-18.00 val. kartu su savo draugais Ž. ir M., kurių pavardžių nežino, nuvyko pas D. J. į svečius, t. y. (duomenys neskelbtini). Pabuvę pas D. namuose apie 19.00 val. jie visi su draugo M. automobiliu „Toyota Prius“, valstybinių numerių pasakyti negali, nežino, išvyko į miesto centrą ir nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), kuris randasi Gedimino prospekte. Būnant bare, jo aukščiau išvardinti draugai vartojo alkoholį (alų), jis alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Būnant baro (duomenys neskelbtini) terasoje lauke D. pasakė, kad mato kaip du vaikinai kabinėjasi prie jiems nepažįstamų merginų, kiek jų buvo tiksliai, pasakyti negali. Tada D. atsistojo į tarpą tarp merginų ir tarp dviejų vaikinų. Ar buvo koks konfliktas, pasakyti negali, nematė, negirdėjo ir tuo pačiu metu priėjo du apsaugos darbuotojai ir vienas iš apsaugos darbuotojų D. atitraukė nuo merginų ir vaikinų, o kitas apsaugos darbuotojas D. papurškė dujų į akis. Jis stovėjo maždaug 5 metrų atstumu nuo jų. D., gavęs dujų į akis, paėjo toliau nuo baro terasos ir atsisėdo ant žemės grindinio ir rankomis užsidengė veidą. Tada jis su draugais M. ir Ž. priėjo prie D. ir nuvedė jį prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, kuris stovėjo Gedimino prospekte prie minėto baro. Kas iškvietė greitosios pagalbos automobilį, nežino. Greitosios pagalbos medikai D. suteikė pagalbą ir jį paleido. Kol D. buvo greitosios medicinos automobilyje, jis su draugu Ž. maždaug 5-10 metrų atstumu nuo medikų automobilio pamatė kaip trys kiti nepažįstami vaikinai agresyviai (suprato iš kūno gestų) elgiasi su jiems nepažįstama mergina. Tada jo draugas Ž. kažką pasakė vaikinams, bet ką pasakė, negirdėjo. Po pasakytų Ž. žodžių du vaikinai, kurie agresyviai bendravo su mergina, priėjo prie jo ir Ž., jis pradėjo trauktis nuo vieno iš vaikinų, nes suprato, kad jam gresia pavojus, nes vaikinai buvo labai agresyviai nusiteikę. Atbulas nuo vaikino traukėsi apie minutę laiko, koks tai buvo atstumas, pasakyti negali, ir vaikinas nuo jo atsitraukė, Ž. liko stovėti. Kai vaikinas nuo jo atsitraukė, jis grįžo prie draugo Ž., kuris gulėjo ant žemės grindinio, jei neklysta, jis gulėjo ant nugaros. Ž. iš ausies bėgo kraujas, iš kurios ausies, tiksliai pasakyti negali. Ž. apie 1 minutę buvo visiškai be sąmonės, nes visiškai nejudėjo, buvo tik pulsas. Po to Ž. atsigavo ir kartu su D. jį pasodino ant laiptelių. Kas sužalojo jo draugą Ž., jis nematė, bet įtaria, kad tai galėjo padaryti 3 vaikinai arba vienas iš jų, kurie kalbėjosi agresyviai su mergina. Vaikinas, kuris ėjo link jo ir nuo kurio traukėsi, buvo maždaug 35 metų, 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, spalvos nurodyti negali, mūvėjo trumpomis rankovėmis pilkos spalvos marškinėliais, šortais, spalvos nepamena, avėjo sportine avalyne, kokios spalvos, nepamena. Jį atpažinti galėtų gyvai. Vaikinas, kuris ėjo link Ž., buvo maždaug 25 metų amžiaus, 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptas, plaukų spalvos nurodyti negali, mūvėjo baltos spalvos megztuką atlenktomis rankovėmis iki alkūnių ir baltomis kelnėmis, kokią avalynę avėjo, nepamena, išskirtinių bruožų nepastebėjo. Atpažinti jį gyvai galbūt galėtų, bet nėra tikras. Kaip atrodė trečias vaikinas, nepamena. Maždaug po 3-5 minučių atvyko policijos pareigūnai. Aukščiau minėti trys vaikinai, kurie agresyviai bendravo su mergina, pamatę policijos pareigūnus nubėgo į minėto baro pusę. Policijos pareigūnai išlipo iš automobilio ir pradėjo žmonių klausinėti, kas nutiko. Policijos pareigūnai su juo ir Ž. nebendravo, su jais bendravo D., apie ką jie kalbėjo, negirdėjo. Maždaug po 5 minučių policijos pareigūnai atvedė vieną iš vaikinų, t. y. vaikiną, kuris ėjo prie Ž. (baltais rūbais), įsodino į automobilį ir išvežė. Ž. išvežė greitosios pagalbos automobilis, kas pagalbą iškvietė, nežino. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali.

Liudytojas A. P. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad suprato, ką perskaitė, bet jis ne viską pamena. Parodymai užrašyti teisingai, taip ir buvo. Per kamerą negali pasakyti, ar atpažįsta šį žmogų (kaltinamąjį – past.), nes blogai matosi. Birželio 26 d. ėjo į komisariatą, bet jo nenorėjo išklausyti. Dabar praėjo du metai ir jį klausinėja. Perskaityti jo parodymai yra teisingi. Tyrėjui viską pasakojo pats.

2021 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – gatvės dalis, esanti šalia pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), Gedimino pr., Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad važiuojamosios dalies grindinys klotas tamsios spalvos akmeninėmis plytelėmis. Šalia esantis šaligatvis yra grįstas pilkos spalvos plytelėmis. Šalia įrengti juodos spalvos gatvės apšvietimo stulpai. Apžiūros metu grindinio paviršius yra šlapias. Objektų ar dokumentų, reikšmingų tyrimui, neaptikta. Įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 31-41).

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. liepos 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš kavinės (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad atidarius vaizdo įrašą, kairiajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2021-Jun-27 01:45:19 203“. Vaizdo įrašas spalvotas, be garso. Vaizdo įraše matoma lauko terasa, staliukai su kėdėmis, prie kurių sėdi žmonės, žmonių pilna terasa, yra stovinčių asmenų. Dešiniajame vaizdo įrašo kampe matomos dvi merginos (viena iš merginų – Nr. 1, tamsių plaukų, apsirengusi baltos spalvos palaidinę ir šortus), kurios susikabinusios prieina prie vaikinų, vienas iš vaikinų, su balta palaidine ir kreminės spalvos kelnėmis – Nr. 2. Prie vaikino Nr. 2 priėjo arčiau viena iš merginų, iš vaizdo įrašo matyti, kad kalbasi, tada mergina pastumia vaikiną vieną kartą ir iškart antrą kartą, nueina prie savo draugės ir pastumia kitą vaikiną Nr. 3, kuris apsirengęs juodos spalvos džemperiu ir baltos spalvos šortais. Mergina Nr. 1 spiria dar kitam vaikinui Nr. 4, kuris apsirengęs rusvos spalvos marškiniais ir džinsiniais šortais. Vaikinas Nr. 2 atitraukia merginą Nr. 1. Prie asmenų kompanijos pribėga asmuo Nr. 5, su juodos spalvos kelnėmis, ir pradeda skirti vaikinus Nr. 2 ir Nr. 4, tada prieina dar tu vaikinai tamsiai apsirengę (nėra galimybės dėl vaizdo įrašo kokybės tiksliai identifikuoti, kadangi matoma asmenų nugara) ir iš vaizdo įrašo matyti, kad kalbasi. Asmuo Nr. 5 rodo dešine ranka link išėjimo asmeniui Nr. 1, naujai atėję vaikinai, matoma, kad bando bendrauti, kišasi į pokalbį. Matoma, kad prieina dar vienas vyriškos lyties asmuo Nr. 6 prie jau stovinčių asmenų grupės, ant nugaros turi užrašą baltomis raidėmis, tačiau dėl vaizdo įrašo kokybės nėra galimybės perskaityti. Asmuo Nr. 6 paveda gerokai į šoną asmenį Nr. 3. Kiti asmenys matoma, kad kalbasi. Grįžta asmuo Nr. 6 bei vieną iš tamsiai apsirengusių asmenų paima už „kalnieriaus“ ir stipriai patempia, asmuo, kiek matoma vaizdo įraše, nukrenta ir atsistoja. Bei asmuo Nr. 6 nustumia asmenį toliau. Vaizdo įraše nesimato. Vyksta žmonių susibūrimas link išėjimo. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė - 3 min. 34 sec. (1 t., b. l. 52-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2141/2021 (01), remiantis Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, konstatuota, kad:

1) Ž. S. nustatytas dešiniojo smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą, kas komplikavosi klausos nervo pažeidimu ir daliniu prikurtimu dešine ausimi, padarytas dešine smilkinine sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar plokštuma, prieš patenkant į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2021 m. birželio 27 d. 02:59 val. Nustatytas sužalojimas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2) Nustatytas ir išvados 1-me punkte įvardintas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

3) Ž. S. nustatytas vienas sužalojimas, kuris kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu.

4) Tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduoties aplinkybėse nurodytu būdu.

5) Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį nukentėjusiajam kietu buku daiktu į dešinio smilkinio sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant bei minėta galvos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą (1 t., b. l. 121-124).

2021 m. rugpjūčio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2021 m. birželio 27 d. užregistruotų trijų pranešimų dėl įvykių, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skaitmeninės garso įrašų kopijos (garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir abonento telefono numerį):

1) 2021_06_27_01-53-59_(duomenys neskelbtini) ir 2021_06_27_02-11-21_(duomenys neskelbtini) – skambinta iš Nr. (duomenys neskelbtini). Iš užfiksuoto pokalbio stenogramos matyti, kad moteris pranešėja informuoja, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), galimai klubo apsaugininkas (pranešėja nėra tikra) įpurškė asmeniui į akis pipirinių dujų. Operatoriui tikslinantis, ar nukentėjusysis pranešėjai pažįstamas, ši nurodo, kad taip, draugas. Pranešėja pristato pavarde – R.

Žemesnės instancijos teismas

2) 2021_06_27_02-20-33_(duomenys neskelbtini) – iš pokalbio stenogramos matyti, kad moteris pranešėja nurodo, kad jie Gedimino pr. iškvietė policiją, tikslinasi, ar jau važiuoja, nes mato tik greitąją, į ką operatorius atsako, kad policija informuota. Pokalbis baigiamas.

3) 2021_06_27_02-20-33_(duomenys neskelbtini) – iš pokalbio stenogramos matyti, kad pranešėja moteris prašo iškviesti greitąją į (duomenys neskelbtini), nes muštynių metu vaikinas nukrito ant plytelių ir dabar neatsikelia. Operatoriui klausiant, kiek vaikinui metų, nurodo, kad dvidešimt penki. Operatoriui tikslinantis, ar be sąmonės, ar kvėpuoja, kraujuoja iš kur nors, pranešėja atsako, kad nereaguoja, kvėpuoja, pulsas yra, kraujo nemato, nenori judinti. Operatorius informuoja, kad tarnybos važiuoja, ir pokalbis baigiamas (2 t., b. l. 6-9).

II. Nusikaltimo kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra sunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020). Chuliganiškos paskatos kaip kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019).

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. birželio 27 d. apie 2.00 val. Gedimino prospekte, netoli gastrobaro (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo L. V. ir nukentėjusiojo Ž. S. buvo fizinis kontaktas, kurio metu L. V. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, dėl ko nukentėjusysis griuvo ant žemės, ir jam buvo padarytas dešiniojo smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą, kas komplikavosi klausos nervo pažeidimu ir daliniu prikurtimu dešine ausimi, t. y. jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šias faktines aplinkybes dėl L. V. suduoto smūgio Ž. S., po kurio nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ant žemės, patirdamas minėtą sunkų sužalojimą, teisiamojo posėdžio metu ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pats kaltinamasis L. V. (tik nurodė kitokį kontaktą tarp jo ir nukentėjusiojo, t. y. spyrį nukentėjusiajam koja į koją), byloje apklausti liudytojai D. J., M. K., E. R., M. S. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2141/2021 (01) konstatuota, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį nukentėjusiajam kietu buku daiktu į dešinio smilkinio sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant bei minėta galvos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. S. buvo sunkiai sužalotas nuo L. V. smūgio.

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas kaip ir tikrinimas iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nukentėjusysis Ž. S. nedalyvavo procese bylą nagrinėjant teisme, tačiau davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kita vertus, nurodė neatsimenantis esminių įvykio aplinkybių, pagrindiniai tiesioginiai įrodymai byloje yra paties kaltinamojo bei liudytojų, mačiusių aptariamą įvykį, parodymai, todėl teismas kaltinamojo bei šioje byloje apklaustų liudytojų parodymus vertina ypač atidžiai, lygindamas juos tarpusavyje. Pažymėtina ir tai, kad asmenų parodymai tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme yra laikomi tuomet, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie nėra niekiniai ar beverčiai, be kita ko, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, 2K-276-976/2015 ir kt.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose yra svarbu išsiaiškinti, ar tarp asmenų buvo kilęs konfliktas, konflikto pradžią, priežastis ir kiek įmanoma tiksliai nustatyti visą įvykio eigą, nes šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, jos kvalifikavimui.

Liudytojai policijos pareigūnai K. B. ir D. V., kurie buvo atvykę į įvykio vietą ir sulaikė L. V., teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodyta įvykio vietoje buvusio nukentėjusiojo Ž. S. sveikatos būklė, įvykio aiškinimosi aplinkybės, kuriomis iš įvykio vietoje buvusių asmenų parodymų nustatyta, kad įvykio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu Ž. S. padarė pastabą merginas įžeidinėjusiems vaikinams, po ko jam L. V. koja trenkė per kojas ir Ž. S. nukrito ant grindinio.

Liudytojas A. S., Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ greitosios medicinos pagalbos stoties skubios pagalbos specialistas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis buvo sąmoningas, patyrė smūgį į galvą (greičiausiai ši informacija iš nukentėjusiojo), teigė arba jis pats, arba gauta informacija iš aplinkinių (negali konkretizuoti šito asmens), kad nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, dalies įvykusio jis neatsimena (jo teigimu), jis rastas sėdintis, dezorientuotas, skundėsi galvos skausmais, skaudėjo kaklą, dešinės ausies landoje kraujo žymės, sutrikusi dešinės ausies klausa.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas D. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad išlipęs iš greitosios automobilio pamatė muštynes, kai Ž. iš nugaros sudavė pilna jėga. Ž. krito ant nugaros ir susitrenkė galvą į grindinį, pats Ž. kitų asmenų nelietė. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad pamatė kaip nepažįstamas vaikinas priėjo prie jo draugo Ž. S. ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė labai stipriai į smilkinį. Ž. po smūgio nukrito ant žemės. Jis buvo be sąmonės. Iš karto buvo iškviesta greitoji pagalba, nes jį apžiūrėjusi greitoji pagalba jau buvo išvykusi. Atvykus policijos pareigūnams, nurodė tą vaikiną, kuris trenkė Ž., ir jį policija sulaikė.

Liudytojas M. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai neatsimena kaip atrodė tas vaikinas, bet jis jo draugui iš Kazachstano pasakė kažkokius rusiškus keiksmažodžius ir taip prasidėjo žodinis konfliktas tarp jų. Kiek atsimena, lietuvis vaikinas jo draugo atžvilgiu ėmė rodyti agresiją. Paskui viskas įvyko labai greitai, tas vaikinas iš lietuvių grupės trenkė vaikinui iš Kazachstano ir jis nuo smūgio nukrito pakaušiu ant akmeninių plytelių. Jis stovėjo priešais juos, viskas įvyko labai greitai, žmogus turbūt smūgiavo į galvą, bet pataikė į žandikaulį, nuo ko tas draugas prarado lygsvarą. Smūgiavo ranka. Atsakomojo smūgio nebuvo, kadangi po smūgio jis iš karto nukrito ant asfalto ir neatsikėlė, ir greitoji jį tokioje pačioje gulinčiojo padėtyje pasiėmė. Jis nugriuvo ir gulėjo, kol atvažiavo policija. Žodinio konflikto ir smurto metu jie tik neženkliai judėjo, nes jie ėjo priešais juos, ir kada jie ėjo pro šalį, tada prasidėjo žodinis konfliktas, o po to ir fizinis. Smūgį, suduotą nukentėjusiajam, matė, nes buvo kokie 2-3 žingsniai nuo praeinančiųjų. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad būnant lauke jis kalbėjo su savo draugais, aiškinosi, kas atsitiko ir nematė, iš kur atsirado trys nepažįstami vaikinai, kurie kažką aiškinosi su Ž. Jis atsistojo tarp Ž. ir vaikino baltu megztuku ir juos skyrė. Tada vienas iš trijų vaikinų jį pradėjo kalbinti, įžeidinėti ir jis nepastebėjo kaip pasitraukė nuo Ž. Atsisukęs pamatė kaip Ž. ir vaikinas su baltu megztuku stovi vienas prieš kitą kovinėse pozose ir ruošiasi muštis. Dar bandė juos skirti, bet pamatė kaip vaikinas baltu megztuku vienu rankos kumščio smūgiu trenkė Ž. į galvos sritį ir jis iš karto nukrito. Priėjęs prie Ž. jį norėjo atgaivinti, bet jis (Ž.) buvo pusiau sąmoningas.

Liudytojas A. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad matė konfliktą, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai nurodė, kad kol D. buvo greitosios medicinos automobilyje, jis su draugu Ž. maždaug 5-10 metrų atstumu nuo medikų automobilio pamatė kaip trys kiti nepažįstami vaikinai agresyviai (suprato iš kūno gestų) elgiasi su jiems nepažįstama mergina. Tada jo draugas Ž. kažką pasakė vaikinams, bet ką pasakė, negirdėjo. Po pasakytų Ž. žodžių du vaikinai, kurie agresyviai bendravo su mergina, priėjo prie jo ir Ž., jis pradėjo trauktis nuo vieno iš vaikinų, nes suprato, kad jam gresia pavojus, nes vaikinai buvo labai agresyviai nusiteikę. Atbulas nuo vaikino traukėsi apie minutę laiko, koks tai buvo atstumas, pasakyti negali, ir vaikinas nuo jo atsitraukė, Ž. liko stovėti. Kai vaikinas nuo jo atsitraukė, jis grįžo prie draugo Ž., kuris gulėjo ant žemės grindinio, jei neklysta, jis gulėjo ant nugaros. Ž. iš ausies bėgo kraujas, iš kurios ausies, tiksliai pasakyti negali. Ž. apie 1 minutę buvo visiškai be sąmonės, nes visiškai nejudėjo, buvo tik pulsas. Po to Ž. atsigavo ir kartu su D. jį pasodino ant laiptelių. Kas sužalojo jo draugą Ž., jis nematė, bet įtaria, kad tai galėjo padaryti 3 vaikinai arba vienas iš jų, kurie kalbėjosi agresyviai su mergina. Vaikinas, kuris ėjo link Ž., buvo maždaug 25 metų amžiaus, 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptas, plaukų spalvos nurodyti negali, mūvėjo baltos spalvos megztuką atlenktomis rankovėmis iki alkūnių ir baltomis kelnėmis, kokią avalynę avėjo, nepamena, išskirtinių bruožų nepastebėjo. Atpažinti jį gyvai galbūt galėtų, bet nėra tikras. Maždaug po 3-5 minučių atvyko policijos pareigūnai. Aukščiau minėti trys vaikinai, kurie agresyviai bendravo su mergina, pamatę policijos pareigūnus nubėgo į minėto baro pusę. Policijos pareigūnai išlipo iš automobilio ir pradėjo žmonių klausinėti, kas nutiko. Policijos pareigūnai su juo ir Ž. nebendravo, su jais bendravo D., apie ką jie kalbėjo, negirdėjo. Maždaug po 5 minučių policijos pareigūnai atvedė vieną iš vaikinų, t. y. vaikiną, kuris ėjo prie Ž. (baltais rūbais), įsodino į automobilį ir išvežė. Ž. išvežė greitosios pagalbos automobilis.

Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis L. V. dalyvavo muštynėse, draugė M. sakė, kad pamatė berniuką, kuriam buvo papurkšta dujomis, atėjo vaikinai iš baro ir susimušė su tais, kurie praeidinėjo. Berniukas norėjo nueiti, o tamsių plaukų berniukas trenkė šviesių plaukų berniukui kumščiu į nugarą. Su L. anksčiau buvo vieną kartą susitikę. Iki posėdžio jie nebendravo. L. turi „Facebook“ drauguose, todėl žino jo pavardę. Prieš posėdį jis jos paklausė per „Facebook“, ar žino, kas nutiko, atsakė, kad nelabai ką matė. Mano, kad jis su M. susirašinėjo. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji nurodė, kad pamatė seniai pažįstamą (tačiau kelis metus su juo nepalaikė jokių ryšių) – L. V. ir azijietį, stovinčius vienas prieš kitą, kažką lyg šokinėja, bando kaip ir muštis, kažką vienas prieš kitą, sakytų, kad abu vienodai vienas prieš kitą, dėl ko jie taip elgėsi, nežino. Nusisuko nuo jų ir paskui po kokių 5 minučių, gal mažiau, pažiūrėjusi į juos pamatė azijietį gulintį ant šaligatvio. Buvo netoli nukritusio azijiečio, pamatė, kad jis be sąmonės, todėl savo telefonu kvietė pagalbą, M. pribėgusi suteikė pagalbą, klausė vardo, vaikinas nereagavo, o paskui staigiai pats atsisėdo, tada pamatė, kad iš dešinės ausies (gali klysti) bėgo kraujas.

Liudytoja E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jiems būnant Gedimino prospekte praėjo kažkokie vaikinai, su Ž. kažko nesutarė. Matė kaip jie kalbėjo ir kažkodėl nesusikalbėjo, turbūt ginčijosi. Tada trenkė „Ž.“ ir jis nukrito. Tikrai matė kritimą, jis krito atbulas ant nugaros. Buvo vienas smūgis „Ž.“, o „Ž.“ nesmūgiavo. Paties smūgio nematė, o kritimą matė, jis atsitrenkė galva į asfaltą. Buvo šlapias asfaltas, todėl jis taip lengvai nukrito. Gal jis nukritęs prarado trumpam sąmonę, nes kai kėlė jį, nesuprato, kas įvyko. Jie jį pasodino ant laiptų. Viskas vyko labai greitai. „Ž.“ po nukritimo nesuvokė, kur jis yra, į klausimus neatsakinėjo. Tada iškvietė policiją ir greitąją. Ž. trenkė vienas iš ten buvusių vaikinų. Paskui atvyko policija, o Ž. išvežė į ligoninę. Pas Ž. po smūgio matėsi galvos srityje kraujas. Tie vaikinai atėjo iš Kudirkos gatvės pusės, ėjo gatve, vienas ėjo pirmiau, kitas atsilikęs toliau. Tie vaikinai tikriausiai buvo išgėrę, „Ž.“ irgi buvo išgėręs, gal todėl įvyko konfliktas. Prieš smūgį Ž. jis kalbėjo gal su tais vaikinais, bet dabar nepamena. Ž. lietuviškai nekalba. Kai Ž. krisdamas atsitrenkė galva į asfaltą, buvo kažkoks garsas. Jis gulėjo ir ant važiuojamosios dalies ir ant akmenų, kurie yra Gedimino pr. Jo kojos buvo per kelią skersai. Po smūgio Ž. nieko negalėjo pasakyti, jį labai greitai išvežė į ligoninę. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji nurodė, kad kompanijoje buvo trys vaikinai, vienas kažkaip nuo jų nuėjo, likę buvo du, rankose alus, matė, kad neblaivūs. Pradėjo kabinėtis prie jų, prie jos, kažką šaukė, pastūmė lengvai ją į petį, kažko labai blogo nesakė, bet prisikabino prie jų kompanijos vaikinų, tada vienas iš jų norėjo su Ž. pasimušti, pradėjo agresyvuoti, nežino, dėl ko. Visi buvo kartu, bet per atstumą. Kad vaikinai norėjo pasimušti, suprato, nes vienas iš trijų vaikinų kalbėjo labai garsiai. Vaikinus išskirstė, du vaikinai sustabdė trečią, o jie sustabdė Ž. Kai galvojo, kad viskas bus gerai, staigiai vienas iš trijų vaikinų (kuris ir norėjo muštis) trenkė Ž. Suprato, kad smūgis buvo stiprus, nežino, kodėl taip suprato (gal dėl to, kad Ž. aukštas vaikinas, nematė, kur jam suduota). Ž. po vieno jam suduoto smūgio nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, niekur neatsitrenkė, krito tiesiai. Vaikinas, sudavęs smūgį, nuėjo link Katedros. Tada pamatė, kad Ž. iš ausies bėgo kraujas. Ž. buvo be sąmonės, kai po kelių minučių sąmonė grįžo, nekalbėjo, nesuprato, kur jis yra. Kažkas skambino greitajai. Kai Ž. atsisėdo, atvažiavo greitoji. Jiems pasakė, kur išvežė Ž. Kaip sulaikė vaikiną, sudavusį smūgį, ji nematė, bet matė, kad jis jau stovėjo prie policijos, matė, kad jis girtas, buvo priėjusi papasakoti, kas atsitiko, vaikinas stovėjo su alumi lyg nieko ir neatsitiko. Kalbino sulaikytą vaikiną, bet jis neatsakė į jos klausimus, kodėl mušė Ž.

Liudytoja M. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išėjus iš baro vienas iš kompanijos pasidarė labai agresyvus. Jis labai norėjo su kažkuo susimušti. Pro juos praeidinėjo keli asmenys, paklausė jų, kas nutiko. Vaikinas norėjo nueiti, o jo draugai apsimetė keliais žodžiais su nukentėjusiojo vaikino kompanija. Tie vaikinai ketino eiti, ji paskambino draugei V., kad ateitų, nes jai reikėjo namo. Ėjo jos pasitikti ir pamatė kaip iš naujos 3-2 asmenų kompanijos buvo vienam vaikinui trenkta iš nugaros lyg į galvą ir jis atsisukęs trenkė nukentėjusiojo vaikino kompanijos žmogui atgal ir šis nukrito. Jie pribėgo prie asmens, jis buvo be sąmonės, nereagavo į aplinką. V. kvietė greitąją, jie jiems sakė, kad neleistų jam atsistoti, bet tas vaikinas pradėjo keltis, jie negalėjo jo sulaikyti. Jis buvo pasodintas ant laiptų ir jam iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Atvyko policija ir ji išėjo. Kaltinamasis jai matytas. Dvi skirtingos kompanijos kalbėjosi, ji stovėjo toliau ir negirdėjo, apie ką. Pirmas smūgiavo žmogus azijietiškų bruožų. Smūgiavo pirmasis kumščiu į galvos galinę dalį, tada kitas susiėmė už kaklo, atsisuko ir davė pirmajam atgal. Jis sudavė į veido dalį, bet ji įvykį matė iš šono už 5 metrų, todėl gali klysti. Pataikė į veido sritį, gal žemiau nosies. Kraujas pradėjo bėgti iš ausies, kai jis atsistojo ir buvo pasodintas ant laiptų. Į kitus sužalojimus neatkreipė dėmesio. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji nurodė, kad toje kompanijoje kalbėjo, kad nori su kažkuo susimušti, pyko, kad jų draugui buvo pripurkšta dujų – vaikinas ilgesniais tamsiais plaukais, apsirengęs tamsiai, juodi laisvi džinsai, juoda maikė, tamsus švarkas ar striukė, nieko negali paminėti ypatingų bruožų, pasirodė, kad jis turėjo azijietiškų bruožų, kokiais 5 cm už ją žemesnis, kalbėjo pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai. Suprato iš kalbos, kad jis draugas vaikino, kuriam buvo pripurkšta dujų. Bare jo iki buvo pripurkšta dujų, šitų vaikinų kartu nematė. Kalbėjosi su juo, bandė jį nuraminti. Tada pamatė nuo Vilniaus g. link Katedros einančius tris vaikinus – du jaunesni (20-23 m. amžiaus), vienas vyresnis (jos nuomone, apie 45 metų amžiaus). Jie praeidami pasiklausė, kas vyko, ar nereikia pagalbos, du jaunesni kažkaip žodžiais persimetė su „dujų kompanija“ ir jautėsi, jei niekas neišskirs, bus muštynės, tada ji kreipėsi į vyresnį, kad jis nusivestų jaunesnius savo pažįstamus, o ji pasistengtų apraminti „dujų kompaniją“, tai kaip ir jiems pavyko – trijų vaikinų kompanija (ėjusi iš Vilniaus g.) pradėjo eiti link Katedros. Tada jai labai reikėjo išeiti namo, paskambino V., ji išėjo, kalbant su ja telefonu, pamatė, kad jos minėtas azijietiškų bruožų turintis vaikinas greitai priėjo (sparčiu žingsniu) prie nueinančių trijų vaikinų, sudavė kažkuriam vienam (negali pasakyti, kuriam) iš dviejų jaunesnių vaikinų kumščiu, vaikinas, kuriam suduota, atsisuko ir trenkė azijietiškų bruožų turinčiam vaikinui į veido sritį, jos nuomone, jam suveikė gynybinis mechanizmas (tai buvo nesvarstant, tiesiog, mano, ginantis), vaikinas (azijietiškų bruožų) nukrito vidury gatvės ant važiuojamosios dalies. Buvo nuo jų keturių metrų atstumu ant šaligatvio paraleliai. V., jos nuomone, išėjusi iš baro pamatė, kaip vaikinas nukrito. Vaikinai (matėsi, kad jie išsigandę) pasitraukė. „Dujų kompanija“ bandė pribėgti prie nueinančių link Katedros, nematė, kas vyko toliau, kadangi pribėgo prie nukritusio vaikino. V. liepė kviesti greitąją, ji skambino, su greitosios operatore bendravo telefonu, vykdė jos nurodymus. Vaikinas po smūgio (negali konkretizuoti, į kurią vietą) trumpam, mano, buvo praradęs sąmonę, bet vėliau atsigavo. Atvykus medikams matė, kad vaikinui iš kairės pusės ausies bėgo kraujas. Kitų sužalojimų ant jo nematė, matė, kad vaikinas yra apsvaigęs. Po jam suduoto smūgio, sakytų, jis sukniubo ir krito, krito ant kelio dangos, bet nematė jokių pašalinių daiktų, į kuriuos jis galėtų atsitrenkti, kai priėjo, jis gulėjo ant savo ištiestos rankos (negali pasakyti, kurios). Greitoji pasodino vaikiną į greitosios pagalbos automobilį, atvykę policijos pareigūnai kalbėjosi su abejomis kompanijomis, kaip vyko sulaikymas nematė.

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis, L. ir L. ėjo Gedimino pr. į barą (duomenys neskelbtini). Į barą užėję nebuvo, nes įvyko konfliktas. Jis ėjo pats pirmas, prieš jį iššoko du vaikinai ir mosikavo rankomis, dar parėkavo ir nubėgo. L. ir L. ėjo jam iš paskos. Tie vaikinai buvo dviese, kalbėjo rusiškai, kažką sumurmėjo ir nubėgo. L. ir L. ėjo iš paskos už kokių 3 metrų. Jie iššoko, sumurmėjo ir nubėgo prie L. ir L. Jis atsisuko ir pamatė, kad kažkas vyksta, juos išskyrė policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad matė kaip trenkė L. ir jie viską užfiksavo. Jie tada nuėjo toliau. Pareigūnų paprašė, kad patrauktų tuos vaikinus, kurie buvo prie jo, nes bus blogai, kadangi jie buvo išgėrę, o jie kabinėjosi. Pareigūnai juos išskyrė ir jie ėjo toliau, nuėjo į barą. Bare jie pasiėmė alaus, o ten nedidelio ūgio vaikinas rodė į juos. Alų pasiėmė išsinešimui ir ėjo iš baro, tada vėl pribėgo tas mažas vaikinas ir policijos pareigūnams rodė į juos. Išėjo iš baro ir ėjo prospektu, gal po 5 min. prie jų priėjo pareigūnai ir pasiėmė L. L. ir L. jam nieko nepasakojo. Tik vėliau paaiškėjo, kad buvo muštynės, bet jis jų nematė. L. sakė, kad kai jam trenkė, jis trenkė atgal, kai ėjo į barą. L. ir L. irgi buvo išgėrę, jis buvo normaliai apsvaigęs, nelabai ką pamena dabar. Nelabai pamena kaip tie vaikinai atrodė. Vienas buvo aukštas, kitas žemesnis, o veidų bruožų nepamena. Įvykis buvo, atrodo, vasarą. Jie su L. atėjo prie stotelės, kuri prie komisariato, ten buvusi moteris jiems pasakė rusų kalba, kad juos visus „pasodins“. Juos tada uždarė į areštinę, kitą dieną paleido. L. sakė, kad juos greičiausiai uždarė, nes trenkė tam nukentėjusiajam. Kai jis ėjo priekyje, išgirdo gale „bum“, atsisuko, bet nieko nematė. Tas garsas „bum“ buvo kaip lyg nukritęs akmuo. Kai atsisuko, matė L., jis pasakė, kad einam toliau, buvo ir L. Tik bare matė tą mažesnį vaikiną, kuris buvo prie jo pribėgęs. Tą garsą „bum“ išgirdo jau po to, kai prie jo buvo pribėgę vaikinai. Atsisukęs gulinčio žmogaus nematė. Tie vaikinai prišoko prie jo, kažką sumurmėjo, pasimosikavo, gal norėjo susimušti. Jis jiems rusiškai pasakė, kad eitų nuo jo. Jie kalbėjo tikrai ne lietuvių ir ne rusų kalba. Matė kaip tie vaikinai buvo prie L. ir L., prie jų buvo ir pareigūnai. Jie į barą nuėjo, atrodo, trise, bet tiksliai nepamena. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis nurodė, kad jis tiesiog ėjo Gedimino pr., nieko nematė, kai prieš jį jam iš nugaros pribėgo du vaikinai – vienas aukštesnis, kitas žemesnio ūgio (atrodo, kad su balta striuke), prieš veidą kažką mosikavosi rankomis, lyg norėdamas suduoti, kažką kalbėjosi jam nesuprantama kalba, lyg norėdamas užstoti kelią, L. buvo šalia jo, kur L., nepamena. Pasakė jiems trauktis nuo jo, nes nebuvo nusiteikęs konfliktuoti. Tada matė, kad vaikinai priėjo prie kažkokių patruliuojančių pareigūnų, pareigūnai priėję sakė, kad matė, jog vaikinai prie jų lindo pirmi. Kas vyko daugiau, nematė. Matė, kad L. sulaikytas, bet dėl ko, tuo metu negalėjo pasakyti, neturėjo jokių versijų, manė, kad gal dėl to, kad girti viešoje vietoje. Kad vaikinas, kuris šokinėjo prieš jį lyg norėdamas muštis, ėjo prie L. ir sudavė jam smūgį, nematė. Nematė, kad L. su juo konfliktuotų ar suduotų smūgį. Negali paaiškinti, kodėl nematė ir ką tuo metu darė. Su L. (nes L. paėmė pareigūnas) buvo bare (duomenys neskelbtini), paėmė alaus ir išėjo. Kad greitoji buvo atvažiavusi, nematė. Kai L. paleido, L. paaiškino, kad jam kazachstanietis sudavė tris keturis smūgius, o L. jam spyrė į koją, L. jam sakė, kad kazachstanietis gulėjo ligoninėje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. G. parodė, kad buvo kažkokios muštynės. Įvykio metu buvo apie 20-30 metrų nuo baro (duomenys neskelbtini). Alų gėrė bare. Kai atsisuko, vienu metu pamatė gulintį žmogų. Jie ėjo kažkur iš kito baro į (duomenys neskelbtini) prospektu. Ėjo trise, kažkokia kompanija ginčijosi tarpusavyje, jų buvo gal 4-5. Kažkas L. trenkė, o jie su V. nuėjo. Buvo juokinga situacija, kai trenkė. L. liko kalbėti, o jie su V. nuėjo. Nematė sudavimo L. Ką kalbėjo L. su ta kompanija, negirdėjo. Iš tos kompanijos kažkuris žmogus atsigulė. Vienu metu žmogų matė stovintį, o paskui, kai atsisuko, jau pamatė gulintį. Prie L. priėjo pareigūnai. Priėjo paklausti, kas įvyko, L. pasakė, kad jis netrenkė. Jie nuėjo į (duomenys neskelbtini), ten kažkoks vaikinas lakstė, kad jie neva slepiasi, bėga iš įvykio vietos. L. išsivežė pareigūnai. Jis nematė muštynių, smūgių, sužalotų žmonių. L. trenkė kaip ir vaikiškai per galvą ir jis liko aiškintis. L. sudavė kažkoks vaikas iš kompanijos. Sudavė pašokęs ranka L. į galvą. L. liko, o jie nuėjo. Po smūgio pas L. sumušimų nesimatė. Ten net smūgiu nepavadinsi. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymys, kai jis nurodė, kad ėjo iš kažkokio baro Vilniaus g., kelintą valandą, pasakyti negali. Praėję Vilniaus g. pasuko į (duomenys neskelbtini), ėjo į barą (duomenys neskelbtini), prie „Novotel“, netoli pamatė grupelę žmonių, 4-6 vaikinai ir merginos. Suprato, kad apsauga kažkam pripurškė dujų, draugiškai priėjo paklausti, kas atsitiko, tačiau į juos kreipėsi necenzūriniais žodžiais, kalbėjosi, kokia kalba, negali pasakyti, kalbėjosi garsiai. Nei policijos, nei greitosios dar nebuvo. Kadangi nebuvo agresyviai nusiteikę, nutarė eiti toliau link (duomenys neskelbtini). Vienas iš tos kompanijos buvo labai piktai, agresyviai nusiteikęs, šokinėjo kaip koks karatistas, jie su šiais tikrai nekonfliktavo. L. ėjo kiek priekyje link (duomenys neskelbtini), jiedu iš paskos. Pamatė, kad iš kompanijos vaikinas „karatistas“ prabėgo pro juos su V. ir trenkė pašokęs L. į pakaušį, po L. suduoto smūgio jiedu dar kažką kalbėjo, kažką aiškinosi, ką kalbėjo, negirdėjo, tuo metu jis nusisuko kažką pažiūrėti, gal su V. nutarė jau eiti į (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kažkas nukrito, nematė, kas atsitiko, dėl ko tas vaikinas „karatistas“ atsidūrė ant šaligatvio, pamatė, kad tai jis guli. Vėliau klausė L., kas atsitiko, jis pasakė, kad „nesuprantu, kas atsitiko, daviau jam per koją“. Tuo pačiu metu šalia ant šaligatvio stovėję priėjo kažkokie savanoriai patruliai, su jais pakalbėjo, jie iškvietė policijos patrulius. Kol laukė atvykstant policijos patrulių, su V. nuėjo į (duomenys neskelbtini), laukė ir nusipirko alaus, kai grįžo, L. jau sodino į policijos mašiną, jis pasakė, kad jį veža į Ševčenkos g. esantį policijos komisariatą. L. suduoto smūgio, kaip vėliau sužinojo, Kazachstano piliečiui nematė. Kad buvo pirma suduotas smūgis L., matė. Prieš suduodant smūgį L., tarp judviejų jokio konflikto nebuvo, L. su juo nebendravo, kai paklausė pirmą kartą prie jų priėję.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2141/2021 (01), remiantis Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, konstatuota, kad: Ž. S. nustatytas dešiniojo smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą, kas komplikavosi klausos nervo pažeidimu ir daliniu prikurtimu dešine ausimi, padarytas dešine smilkinine sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar plokštuma, prieš patenkant į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2021 m. birželio 27 d. 02:59 val. Nustatytas sužalojimas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas ir išvados 1-me punkte įvardintas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Ž. S. nustatytas vienas sužalojimas, kuris kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu. Tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduoties aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį nukentėjusiajam kietu buku daiktu į dešinio smilkinio sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant bei minėta galvos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą.

Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu bei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo kilęs konfliktas, kad nukentėjusysis Ž. S. priėjęs pirmas trenkė iš galo kumščiu jam į pakaušį, siekdamas išvengti tolimesnių nukentėjusiojo smūgių, spyrė nukentėjusiajam į koją, po ko jis apsisuko ir nukrito. Jam trenkė į vidinę kojos dalį iš savo kairės vidinės kojos pusės. Jis, kai darė žingsnį, jam pamušė koją ir jis apsisukęs, nukrito. Jis sudavė tik koja, kitų smūgių nesudavė. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo pozicija dėl ikiteisminio tyrimo metu nurodyto antro Ž. S. smūgio L. V. švelnėjo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu L. V. paaiškino, kad jam suduotas smūgis į kairę veido pusę sukėlė fizinį skausmą, tai teisme jis jau nurodė, kad jam bandė trenkti antrą kartą, jis pasitraukė. Vėliau teisme tikrinant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, L. V. parodė, kad antro smūgio jam pavyko dalinai išvengti.

Vertindamas kaltinamojo L. V. parodymus dėl jo nurodomo jam suduoto antro smūgio teismas pastebi, kad jokie bylos įrodymai nepatvirtina, kad toks smūgis L. V. buvo suduotas. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė matęs suduodant L. V. smūgį į veidą. Iš į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad jokie sužalojimai L. V. nustatyti nebuvo. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad joks smūgis L. V. į veido sritį suduotas nebuvo, todėl kaltinamasis L. V. dėl šių aplinkybių teisme gynybinę poziciją keitė nurodydamas, kad smūgio jam pavyko dalinai išvengti.

Kaltinamojo L. V. nurodytos versijos dėl jo suduoto smūgio nukentėjusiajam pobūdžio, t. y. kad spyrė nukentėjusiajam koja į koją, taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o versijos dėl nukentėjusiojo veiksmų kaltinamojo atžvilgiu konflikto metu, t. y. kad nukentėjusysis Ž. S. pirmas trenkė kaltinamajam L. V. iš nugaros į pakaušį, nepatvirtina įvykį mačiusių liudytojų D. J., M. K., E. R., A. P. parodymai, kuriais nurodytos priešingos įvykio aplinkybės. Šiuos kaltinamojo parodymus tvirtino tik liudytojai L. G., M. S.

Teismas, vertindamas kaltinamojo, minėtų liudytojų parodymų patikimumą, atsižvelgia, be kita ko, į ikiteisminio tyrimo duomenis, visų pirma šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, t. y. duotų parodymų nuoseklumą, neprieštaringumą viso proceso metu, duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį, prigimtį, t. y. kaltinamojo suinteresuotumą bylos baigtimi ir galimą pateikiamos informacijos šališkumą, santykių pobūdį tarp kaltinamojo bei liudytojų V. V., L. G., t. y. aplinkybę, kad V. V. yra kaltinamojo giminaitis, o L. G.– jo draugas, t. y. kad šie asmenys palaiko draugiškus santykius, gyvena tame pačiame rajone. Liudytoja M. S. apklausta nurodė, kad kaltinamasis jai matytas. Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. V. yra jos seniai pažįstamas, apklausta teisme nurodė, kad L. V. turi „Facebook“ drauguose, todėl žino jo pavardę. Prieš posėdį jis jos paklausė per „Facebook“, ar žino, kas nutiko, atsakė, kad nelabai ką matė. Mano, kad jis su M. susirašinėjo. Kaip nustatyta, M. S. ir V. R. taip pat yra draugės. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad L. V. ir V. R., M. S. yra tarpusavyje pažįstami asmenys. Atsižvelgiant į tai, teismas šių asmenų parodymus vertina itin atidžiai ir tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitų byloje ištirtų įrodymų visumai. Vertindamas liudytojų D. J., M. K., A. P., E. R. parodymus, teismas taip pat atsižvelgia į šių liudytojų santykį su nukentėjusiuoju, t. y. kad D. J., M. K. ir A. P. yra nukentėjusiojo draugai, E. R. – buvusi M. K. draugė, įvykio metu buvusi kartu su nukentėjusiuoju ir jo draugais, šių liudytojų parodymus teismas vertina lygindamas juos tarpusavyje, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus.

Dėl įvykusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo pradžios liudytojas M. K. parodė, kad jiems einant iš baro priešais juos ėjo grupė lietuvių vaikinų, kurie buvo smarkiai išgėrę, nes elgėsi neadekvačiai, siūbavo. Jis tiksliai neatsimena, kaip atrodė tas vaikinas, bet jis jo draugui iš Kazachstano pasakė kažkokius rusiškus keiksmažodžius ir taip prasidėjo žodinis konfliktas tarp jų. Kiek atsimena, lietuvis vaikinas jo draugo atžvilgiu ėmė rodyti agresiją. Liudytojas A. P. parodė, kad kol D. J. buvo greitosios medicinos automobilyje, jis su draugu Ž. maždaug 5-10 metrų atstumu nuo medikų automobilio pamatė, kaip trys kiti nepažįstami vaikinai agresyviai (suprato iš kūno gestų) elgiasi su jiems nepažįstama mergina. Tada jo draugas Ž. kažką pasakė vaikinams, bet ką pasakė, negirdėjo. Po pasakytų Ž. žodžių du vaikinai, kurie agresyviai bendravo su mergina, priėjo prie jo ir Ž., jis pradėjo trauktis nuo vieno iš vaikinų, nes suprato, kad jam gresia pavojus, nes vaikinai buvo labai agresyviai nusiteikę. Atbulas nuo vaikino traukėsi apie minutę laiko, koks tai buvo atstumas, pasakyti negali, ir vaikinas nuo jo atsitraukė, Ž. liko stovėti. Kai vaikinas nuo jo atsitraukė, jis grįžo prie draugo Ž., kuris jau gulėjo ant žemės grindinio. Liudytoja E. R. parodė, kad praėjo kažkokie vaikinai, su Ž. kažko nesutarė. Matė, kaip jie kalbėjo ir kažkodėl nesusikalbėjo, turbūt ginčijosi. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad kompanijoje buvo trys vaikinai, vienas kažkaip nuo jų nuėjo, likę buvo du, rankose alus, matė, kad neblaivūs. Pradėjo kabinėtis prie jų, prie jos, kažką šaukė, pastūmė lengvai ją į petį, kažko labai blogo nesakė, bet prisikabino prie jų kompanijos vaikinų, tada vienas iš jų norėjo su Ž. pasimušti, pradėjo agresyvuoti, nežino dėl ko. Visi buvo kartu, bet per atstumą. Kad vaikinai norėjo pasimušti, suprato, nes vienas iš trijų vaikinų kalbėjo labai garsiai. Liudytojas D. J. nematė konflikto pradžios, nes buvo greitosios automobilyje, kur jam buvo suteikinėjama pagalba, liudytoja V. R. taip pat nurodė nemačiusi kaip prasidėjo konfliktas, tik matė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį stovinčius vienas prieš kitą, vėliau nukentėjusįjį gulintį ant žemės. Nukentėjusysis Ž. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo šalia baro, į juos žiūrėjo kažkokia grupė žmonių, jie kažką šnekėjo, kas buvo po to, nelabai atsimena, žino, kad prarado sąmonę ir atsipeikėjo ligoninėje. Teismas nustatydamas įvykio faktines aplinkybes vadovaujasi minėtų liudytojų parodymais, kurie proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, formuodamas vidinį įsitikinimą dėl tikrųjų įvykio aplinkybių atsižvelgia ir į nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad nors minėti liudytojai nurodė šiek tiek skirtingas aplinkybes, nes kiekvienas iš liudytojų skirtingai matė ir suvokė įvykį, jie iš esmės vieningai nurodė, kad konfliktas tarp kaltinamojo L. V. ir nukentėjusiojo Ž. S. kilo tada, kai vienas iš vaikinų nemandagiai elgėsi su mergina, dėl ko nukentėjusysis išreiškė pastabą. Kaip minėta, liudytoja E. R. nurodė, kad vienas iš trijų vaikinų ją pastūmė, pradėjo kabinėtis prie jų kompanijos, liudytojas A. P. nurodė, kad trys nepažįstami vaikinai agresyviai elgiasi su jiems nepažįstama mergina, po ko jo draugas Ž. kažką pasakė vaikinams, po pasakytų Ž. žodžių du vaikinai, kurie agresyviai bendravo su mergina, priėjo prie jo ir Ž. Liudytojas M. K. nurodė, kad vienas iš trijų vaikinų jo draugui iš Kazachstano pasakė kažkokius rusiškus keiksmažodžius ir taip prasidėjo žodinis konfliktas tarp jų. Kiek atsimena, lietuvis vaikinas jo draugo atžvilgiu ėmė rodyti agresiją. Taigi pagal minėtų liudytojų parodymus tarp kaltinamojo L. V. ir nukentėjusiojo Ž. S. visų pirma buvo kilęs žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinį kontaktą – M. K. nurodė, kad jis bandė skirti L. V. ir Ž. S., kai jie stovėjo vienas prieš kitą kovinėse pozose, liudytoja V. R. taip pat nurodė, kad minėti asmenys stovėjo vienas prieš kitą, liudytoja E. R. nurodė, kad jie kažko nesutarė, ginčijosi. Priešingai, nei apklausta nurodė liudytoja M. S., kaip agresyvų asmenį, norėjusį susimušti su nukentėjusiuoju Ž. S., minėti liudytojai nurodė būtent L. V., kurį jie bandė atskirti nuo nukentėjusiojo, tačiau kaltinamasis vis tiek galiausiai jam trenkė. Šiuo atveju teismas kaltinamojo, liudytojų L. G. ir M. S. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis be jokios priežasties pribėgo prie kaltinamojo ir jam trenkė į galvos sritį, kaip minėta, vertina kritiškai, kaip neatitinkančią kitų ištirtų įrodymų visumos. Nors kaltinamasis L. V., liudytojai L. G. ir M. S. apibūdino nukentėjusįjį Ž. S. kaip agresyvų asmenį, kuris norėjo su kuo nors susimušti, pastebėtina, kad prieš tai bare (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat buvo kilęs konfliktas, kurio metu nukentėjusiojo draugui liudytojui D. J. buvo į akis papurkšta ašarinėmis dujomis, nukentėjusysis dėl to nieko neužpuolė, priešingai, prieš tai užstojo merginas, kurios buvo filmuojamos be jų sutikimo, tą patį padarė ir vėliau, dėl ko kilo konfliktas su kaltinamuoju, taigi jis ne siekė sukelti konfliktą, o jį išspręsti, todėl M. S. nurodytas aplinkybes, kad išėjus iš minėto baro nukentėjusysis buvo agresyvus ir ieškojo su kuo susimušti, teismas atmeta kaip neatitinkančias tikrųjų bylos faktinių aplinkybių. Nors liudytojai M. K., A. P., E. R. detaliai nurodė kilusio konflikto aplinkybes, kad keli vaikinai negražiai elgėsi su mergina, po nukentėjusiojo išsakytos pastabos priėję pradėjo konfliktuoti, vienas iš vaikinų buvo agresyvus, garsiai kalbėjo, norėjo susimušti su Ž. S., bandė išskirti, tačiau nesėkmingai, jis vis tiek jam smogė, M. S., įvykio metu buvusi šalia kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nenurodė nei vienos iš šių aplinkybių, nurodė tik aplinkybes, kuriomis patvirtinama kaltinamojo versija, jog jam einant pro šalį jį be jokios priežasties užpuolė nukentėjusysis ir jis tik gynėsi. Taip pat M. S. nurodė, kad Ž. S. greitai priėjęs trenkė L. V., po ko jis iš karto atsisukęs trenkė atgal tuo metu, kai ji pati skambino V. R., kad ši ateitų ir padėtų jai dėl kilusio konflikto, taigi pagal M. S. nurodytas aplinkybes V. R. smūgio sudavimo metu nebuvo įvykio vietoje, nors V. R. nurodė, kad matė L. V. ir azijietį, stovinčius vienas prieš kitą, bandančius muštis, nusisuko nuo jų ir paskui po kokių 5 minučių, gal mažiau, pažiūrėjusi į juos pamatė azijietį gulintį ant šaligatvio. Taigi V. R. įvykio metu nurodė jau buvusi vietoje ne mažiau kaip 5 minutės iki smūgio sudavimo nukentėjusiajam. Taip pat ji nepatvirtino M. S. versijos dėl to, kad nukentėjusysis smūgiavo pirmas. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad liudytojų M. S., L. G. parodymų dalis dėl konflikto pradžios ir nukentėjusiojo smūgio sudavimo kaltinamajam vertintina kritiškai.

Kaip minėta, teismas liudytojų parodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiuo atveju dėl kilusio konflikto aplinkybių vertindamas liudytojų D. J., M. K., A. P., E. R. parodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad visų minėtų liudytojų parodymai dėl kilusio įvykio buvo išsamūs, dėl įvairių įvykio detalių šiek tiek skyrėsi, tačiau dėl esminių aplinkybių vieni kitus atitiko ir papildė, proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, t. y. autentiški, teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu. Nors minėti liudytojai yra su nukentėjusiuoju susiję asmenys, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį dėl kilusio konflikto pradžios ir eigos. Taip pat svarbi aplinkybė, vertinant minėtų liudytojų parodymų patikimumą, yra tai, kad šių liudytojų parodymais nėra tvirtinama nukentėjusiojo versija, nes jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats neatsimenantis esminių įvykio aplinkybių, o teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir parodymų nedavė, taigi nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų įvykio versijos nebuvo suderintos, tai iš minėtų parodymų turinio akivaizdžiai matyti. Kita vertus, kaip minėta, liudytojų L. G., M. S. parodymais iš esmės tik patvirtinama kaltinamojo įvykio versija, kad jam, L. G. ir V. V. praeinant pro šalį jie trumpam sustojo paklausti, kas atsitiko, po ko kaltinamąjį pasivijo nukentėjusysis ir šiam trenkė, nurodė jokio konflikto nebuvus, tačiau teismas šią versiją dėl jau minėtų priežasčių atmeta kaip nepagrįstą. Pastebėtina, kad kaltinamasis tik apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė motyvą, kodėl jį galimai užpuolė nukentėjusysis, t. y. jog jie nusijuokė, kad verkia vaikinas, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo sustoję tik trumpai pabendrauti, nors būtent šią ikiteisminio tyrimo metu nurodytą versiją nurodė apklausta M. S., t. y. kad pro juos praeidinėjo keli asmenys, paklausė jų, kas nutiko, vaikinas norėjo nueiti, o jo draugai apsimetė keliais žodžiais su nukentėjusiojo vaikino kompanija. Kita vertus, šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad jie buvo sustoję pabendrauti ar kad nusijuokė iš verkiančio asmens, nenurodė liudytojai L. G., V. V. Liudytojų parodymų davimo laikas nenaikina jų teisingumo ar neteisingumo, tačiau į tai gali būti atsižvelgiama parodymų patikimumo vertinimo kontekste. Šiuo aspektu pastebėtina, kad liudytojai L. G., V. V., M. S. pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti praėjus daug laiko po įvykio, ne vienam mėnesiui. Kaip minėta, liudytoja V. R., kuri yra liudytojos M. S. draugė, nurodė, kad L. V. kreipėsi į ją per „Facebook“ dėl aptariamo įvykio, nurodė mananti, kad kaltinamasis taip pat kreipėsi ir į M. S. Liudytoja M. S., kaip minėta, nepatvirtino jokių šalia taip pat buvusių ir konflikto pradžią mačiusių liudytojų M. K., A. P., E. R. nurodytų aplinkybių, patvirtindama tik kaltinamojo versiją, kad jokio konflikto nebuvo ir nukentėjusysis pats be jokios priežasties pasivijo kaltinamąjį, kuriam trenkė. Kita vertus, iš karto po įvykio, nesant pakankamai laiko versijų dėl įvykio suderinimui, į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui D. V. dėl įvykio pradžios ten buvusių asmenų buvo nurodytos analogiškos aplinkybės, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo žodinis konfliktas, kurio metu Ž. S. padarė pastabą merginas įžeidinėjusiems vaikinams, ką nurodė ir minėti vėliau apklausti liudytojai, taip pat liudytojas M. K. iš karto po įvykio pareigūnui K. B. nurodė, kad iš pradžių įvyko žodinis konfliktas, teigė, kad sulaikytas vaikinas su baltos spalvos marškinėliais įžeidinėjo merginą, o Kazachstano pilietis norėjo apginti merginą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikšmingas byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumo vertinimui, teismas vadovaujasi liudytojų M. K., A. P., E. R., D. J. parodymais ir atmeta kaltinamojo L. V., liudytojų M. S., L. G. parodymus kaip nepatikimus dalyje dėl jų nurodytų aplinkybių, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo kilęs konfliktas ir kad įvykio metu L. V. nuo nukentėjusiojo tik gynėsi. Šiame kontekste kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateikta versija, kad jis proceso eigoje suprato, kad tas, kuris gavo dujų, pagalvojo, kad jie papurškė ir ėjo gintis, atmestina kaip nepagrįsta, kadangi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes D. J. dujomis papurškė baro apsaugos darbuotojas, taigi nei D. J., nei nukentėjusysis Ž. S. neturėjo jokio objektyvaus pagrindo kaltinamojo ir jo draugų palaikyti asmenimis, kurie būtų prieš tai papurškę ašarinėmis dujomis D. J., ar su kuriais jie būtų prieš tai konfliktavę, taigi nukentėjusysis neturėjo tokio motyvo pasyvyti pro šalį praeinančio L. V. ir jam trenkti, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes jis to ir nepadarė.

Kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jis spyrė nukentėjusiajam į koją, o ne smūgiavo ranka į galvos sritį, teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, kadangi šios aplinkybės nepatvirtino nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų, šios aplinkybės nenurodė matę ir liudytojai L. G., V. V., M. S. Priešingai, liudytojas D. J. nurodė, kad matė, kaip nepažįstamas vaikinas priėjo prie jo draugo Ž. S. ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė labai stipriai į smilkinį. Taip pat nurodė, kad kai Ž. išėjo iš ligoninės, matėsi ant žando sužalojimas, kuris trukdė jam kalbėti. Liudytojas M. K. nurodė, kad nukentėjusiajam smūgiavo į galvą, bet pataikė į žandikaulį, nuo ko nukentėjusysis prarado lygsvarą, smūgiavo ranka, atsakomojo smūgio nebuvo, kadangi po smūgio jis iš karto nukrito ant asfalto ir neatsikėlė. Liudytoja M. S. taip pat nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė į veido dalį, pataikė į veido sritį, gal žemiau nosies. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. S., tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, nurodė, kad tikslios vietos neprisimena, kur stovėjo (ar ant šaligatvio, ar ant gatvės), kai jam kitas asmuo sudavė į galvos sritį, taigi, nors nukentėjusysis neatsiminė esminių įvykio aplinkybių, patvirtino, kad smūgį gavo būtent į galvos sritį. GMP specialistas A. S. nurodė, jog atvykus į vietą, jo kvietimo kortelėje fiksuota informacija – nukentėjusysis buvo sąmoningas, patyrė smūgį į galvą (greičiausiai šita informacija iš nukentėjusiojo). Liudytojas V. V. teisme taip pat nurodė, jog L. sakė, kad juos greičiausiai sulaikė, nes trenkė tam nukentėjusiajam, taigi nurodė trenkęs, o ne spyręs, ir tik vėliau nurodė, kad kai L. paleido, L. paaiškino, kad jam kazachstanietis sudavė tris keturis smūgius, o L. jam spyrė į koją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas kaltinamojo versiją tiek dėl to, kad jis spyrė koja į koją, o ne smūgiavo į galvą nukentėjusiajam, taip pat ir dėl to, kad nukentėjusysis pirmas smūgiavo kaltinamajam, o ne kilusio konflikto metu kaltinamasis pirmas trenkė nukentėjusiajam, po ko šis nukrito ant žemės, vertina kaip gynybinę, neatitinkančią nustatytų įvykio faktinių aplinkybių.

Pagal šioje byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, tarp kaltinamojo L. V. ir nukentėjusiojo Ž. S. viešoje vietoje buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu L. V. tyčia ranka sudavė Ž. S. vieną smūgį į galvą, dėl ko nukentėjusysis griuvo, patirdamas jam nustatytus sužalojumus. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis L. V. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį kilusio konflikto metu, o ne be jokios priežasties, kaip nurodoma kaltinime, todėl kaltinamas šioje dalyje tikslinamas.

Kvalifikuojant kaltinamojo L. V. veiksmus, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnyje, pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai nusikalstami veiksmai yra daromi dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2021, 2K-84-458/2020, 2K-363-689/2017 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad L. V. ir Ž. S. būtų pažinoję vienas kitą, byloje taip pat nėra duomenų, kad tą patį vakarą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo prieš aptariamą įvykį anksčiau būtų kilęs konfliktas ar kivirčas, išskyrus konfliktą įvykio metu. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad L. V. smūgį Ž. S. sudavė tik todėl, jog nukentėjusysis išreiškė jam pastabą dėl jo nepagarbaus ir agresyvaus elgesio. Teismas nukentėjusiojo nepasitenkinimą ir pretenzijų išreiškimą kaltinamajam vertina kaip menkavertį pretekstą, o kaltinamojo smūgio sudavimą – kaip neadekvačią reakciją į nukentėjusiojo elgesį. Svarbu paminėti ir tai, kad L. V. smūgį Ž. S. sudavė kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, kur buvo kitų žmonių, kas rodo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad L. V. veiksmai, t. y. viešoje vietoje, kurioje buvo ir kitų žmonių, leidžiančių laisvalaikį, dėl menkavertės priežasties smūgio sudavimas nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą, t. y. galvos sritį, yra vertintini kaip įžūlūs, padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas leidžia teismui daryti išvadą, kad L. V. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų.

Nustatant kaltinamojo L. V. kaltės formą ir rūšį, teismas pažymi, kad sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2022). Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis nepripažino teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nurodė nenorėjęs mušti nukentėjusiojo, kad smūgio ranka nesudavė, gynėsi. Nors teismas šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes vertina kritiškai ir atmeta kaip jo gynybinę versiją, neatitinkančią nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tai, kad kaltinamasis L. V., suduodamas smūgį nukentėjusiajam Ž. S., nesiekė ir nenorėjo sunkiai sutrikdyti jam sveikatos, patvirtina išoriniai (objektyvieji) nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo L. V. veiksmai nebuvo intensyvūs, nukentėjusiajam jis sudavė tik vieną smūgį, po suduoto smūgio daugiau jokių priešingų teisei veiksmų neatliko, nepasišalino iš įvykio vietos ir sulaukė atvykusių policijos pareigūnų. Be to, bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kad L. V. būtų iš anksto ruošęsis sužaloti nukentėjusįjį, kad jis pats būtų ieškojęs dingsties inicijuoti konfliktą ar siekęs prieiti prie nukentėjusiojo ir jį sužaloti. Priešingai, iš liudytojų parodymų turinio matyti, kad prie nukentėjusiojo Ž. S. kaltinamasis L. V. priėjo po jam išsakytos pastabos, po ko kilusio žodinio konflikto metu spontaniškai jam sudavė vieną smūgį į galvą, po ko nukentėjusysis nukrito. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, L. V., nors ir nesiekė bei nenorėjo nukentėjusiajam Ž. S. sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau savo priešingais teisei veiksmais sudarė sąlygas kilti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2141/2021(01) konstatuotiems padariniams, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam Ž. S. sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad L. V. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2021 m. birželio 27 d. apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Gedimino prospekte, netoli gastrobaro (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei ir aplinkiniams, nepaisydamas elementarių elgesio normų, kilusio konflikto metu tyčia ranka sudavė Ž. S. (Z. S.) vieną smūgį į galvą, dėl ko nukentėjusysis griuvo, ir tokiu būdu padarė jam dešiniojo smilkinkaulio lūžį, nusitęsiantį į kaukolės pamatą, kas komplikavosi klausos nervo pažeidimu ir daliniu prikurtimu dešine ausimi, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. S. sveikatą.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų, šiame įstatyme išdėstytų nuoseklia tvarka ir taip sudarančių bendrą bausmės paskirtį, visumą.

Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Kaltinamasis L. V. padarė vieną labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmę.

Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad po įvykio 2021 m. birželio 27 d. 3.49 val. alkotesteriu patikrinus L. V. blaivumą, jo iškvėptame ore yra 1,20 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, vadovaudamasis liudytojų jau analizuotais parodymais dėl kaltinamojo elgesio įvykio metu, nurodytais alkotesterio duomenimis, pripažįsta, jog L. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis L. V. dirba, įgijęs vidurinį išsilavinimą, yra jauno amžiaus, anksčiau teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, teistumas išnykęs, iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (2 t., b. l. 153-155), šios nurodytos aplinkybės charakterizuoja L. V. asmenybę, rodo ir tai, kad kaltinamasis yra linkęs elgtis agresyviai ir naudoti smurtą viešose vietose.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartus kaltinamąjį L. V. charakterizuojančius duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui, daro išvadą, kad siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, užtikrinti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, L. V. už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą skirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, nustatant šiek tiek didesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės minimalus terminas – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Dėl aukščiau išvardytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis ir dydis kaltinamajam L. V. yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti L. V., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaltinamasis L. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2021 m. birželio 27 d. 02 val. 40 min. iki 2021 m. birželio 27 d. 11 val. 43 min. (2 t., b. l. 98-99, 108-109), šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam L. V. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 110-12), dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 121-123) paliktinos iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

IV. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 324,65 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriuo taip pat prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo (1 t., b. l. 142-148). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu, kuris buvo padarytas prieš Ž. S., padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Dėl nusikalstama veika patirtų sužalojimų nukentėjusysis 2021 m. birželio 27 d. 04:24 val. buvo hospitalizuotas ir Neurochirurgijos skyriuje gydytas iki 2021 m. liepos 5 d. 11:00 val. Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį patvirtina duomenys, užfiksuoti stacionaro epikrizėje, PVM sąskaitoje faktūroje (1 t., b. l. 144-146), iš kurios matyti, kad gydymo išlaidas sudaro laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 27 d. iki 2021 m. liepos 5 d. suteiktos paslaugos: gydytojų konsultacijos, galvos KT, EKG, kraujo tyrimai, medikamentai, infuzija į veną, injekcijos į raumenis. Byloje nėra duomenų, kad L. V. būtų atlyginęs padarytą turtinę žalą, todėl VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniame ieškinyje nurodyta žala atsirado dėl L. V. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo padarytą žalą atlyginti.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

Civilinis ieškovas civiliniame ieškinyje prašė priteisti ir procesines palūkanas. Atsižvelgiant į šį civilinio ieškinio prašymą bei pripažintą kaltinamojo veiksmais padarytos turtinės žalos faktą, iš kaltinamojo L. V. civilinio ieškovo naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško jo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 27 d. 02 val. 40 min. iki 2021 m. birželio 27 d. 11 val. 43 min., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią L. V. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo vykdant teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kaltinamajam L. V. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. V.

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. V. civilinio ieškovo naudai 1 324,65 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė