Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui A. Č. (A. Č.) dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė nustatyti, kad A. Č. yra J. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. K.– A. Č. duktė; įrašyti Klaipėdos miesto savivaldybės metrikacijos skyriaus 2002-02-14 gimimo akto įraše Nr. 63 duomenis apie tai, kad A. Č., yra J. K. tėvas; nepilnamečio vaiko J. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina T. K.; priteisti iš atsakovo A. Č. išlaikymą dukters J. K. išlaikymui po 190 eurų mokant periodinėmis išmokomis iki J. K. pilnametystės 2019-11-17 (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją); paskirti T. K. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Prašė priteisti iš A. Č. 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-01-04 Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijoje atlikus ginčytinos tėvystės tyrimą DNR analizės metodais nustatyta, kad A. Č. yra T. K. tėvas su 99,57 procento tikimybe. Išdėstyti įrodymai (ekspertizės išvada) yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, kad atsakovas A. Č. yra J. K. biologinis tėvas. Nuo pat J. K. gimimo ji kartu gyvena kartu su savo motina T. K.. A. Č. savo dukters auklėjimu nesirūpino, išlaikymo neteikė, reguliariai jos nelankė. Teigia, kad ieškovė T. K. viena rūpinosi savo dukterimi, turi gyvenamąją vietą ir reguliarias pajamas, ją su dukterimi sieja ilgalaikiai emociniai ryšiai, J. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina T. K.. J. K. poreikius užtikrina tik jos motina T. K.. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikia daugiau kaip trejus metus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai J. K. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-04-19) iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė J. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise T. K.. Nustatė J. K. gyvenamąją vietą su T. K.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Bylos dalį dėl tėvystės nustatymo nutraukė. Priteisė iš atsakovo A. Č. 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovės pajamos ir turimas turtas yra ženkliai didesni nei atsakovo, iš atsakovo yra priteistas išlaikymas kitam vaikui, ieškovė dukros poreikiams tenkinti skiria apie 400 Eur per mėnesį, dėl to iš atsakovo priteisė po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės. Ieškinio dalį dėl 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus atmetė, nes atsakovas retkarčiais duodavo dukrai pinigų, mokėjo už jos sveikatos draudimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovo A. Č. po 190 eurų išlaikymą dukrai J. K., mokant periodinėmis išmokomis iki J. K. pilnametystės 2019-11-17 (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją); priteisti iš A. Č. 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė tikina, kad jų finansinė padėtis yra panaši, mano, jog atsakovas slepia savo pajamas, nes dirba tik po 2 valandas 2 dienas per savaitę. Jos nuomone, byloje nėra įrodymų, kad sulaukusi pilnametystės dukra gaus 5 000 Eur, dėl to mano, kad pagrįsta iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Atsiliepime atsakovas prašo apeliantės skundo netenkinti. Teigia, kad jo pajamos mažos. Tikina, kad išlaikymo įsiskolinimo prašymas nepagrįstas, nes jis dukrai kaupia lėšas mokėdamas įmokas banke.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

12. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, ieškovės T. K. gaunamos pajamos yra apie 29 750 Eur per metus, t. y. apie 2480 Eur per mėnesį. Jai nuosavybės teise priklauso 18 159 Eur vertės žemės sklypas ir 84 569 Eur vertės gyvenamasis namas, esantys Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Trušelių k., Mieliavos g. 12. Ieškovė turi įsipareigojimus bankui – kiekvieną mėnesį moka po 471,49 Eur paskolos ir palūkanų. Atsakovo pajamos siekia apie 100 Eur per mėnesį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1652-730/2017 buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, juo teismas iš atsakovo A. Č. priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. Č. turtu – pripažino, kad nepilnamečiam vaikui I. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio Baltijos pr. 81-80, Klaipėdoje, ir priteisė iš A. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. Č. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-07-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat iš A. Č. priteista 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2 293,93 Eur kompensacija ir 1 966,62 Eur bylinėjimosi išlaidos M. R.. Atsakovui nuosavybės teise (po teismo sprendimo) priklauso ½ dalis 40 080,00 Eur vertės buto, esančio Baltijos pr. 81-85, Klaipėdoje, bei negyvenamoji patalpa – garažas, esantis Minijos g. 167B-94, Klaipėda, transporto priemonė - automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. CEG228.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Nustatyta, kad atsakovas pripažino, kad yra J. K. tėvas, o J. K.– A. Č. duktė. Ieškovė šio reikalavimo atsisakė, todėl teismas byloa dalį dėl tėvystės nustatymo nutraukė. Byloje nekilo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ji nustatyta su mama. Byloje atsakovas ginčija ieškovės prašomo iš atsakovo priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, konstatavo, kad 50 Eur per mėnesį išlaikymas dukrai yra užtikrinantis nepilnamečio vaiko poreikius bei atitinkantis tėvo galimybes teikti išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vaiko poreikius, t., y. konstatavo, kad nepilnametei dukrai (sprendimo priėmimo metu dukrai buvo 16 metų) būtinas ne mažesnis kaip 400 Eur / mėn. išlaikymas. Byloje ginčo dėl to nekilo. Spręsdamas priteistino iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio klausimą bylą nagrinėjęs teismas tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, t. y. vadovavosi pirmiau aptartais kasacinio teismo praktikoje suformuotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teismas nustatė, kad atsakovo pajamos siekia apie 100 Eur per mėnesį, teismas iš atsakovo priteisė po 50 Eur / mėn. išlaikymą bei 1/2 dalį buto kitam jo nepilnamečiam vaikui, todėl sprendė, kad 50 Eur / mėn. suma yra pakankama šalių vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, sutikdamas mokėti dukrai tik po 50 Eur / mėn. išlaikymą, negali to pateisinti savo mažomis pajamomis. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes ieškoti jam tinkamo darbo ir taip uždirbti didesnes pajamas, kad tinkamai vykdytų savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Šiuo atveju atsakovas dirba tik po 2 valandas 2 dienas per savaitę. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog nepilnametė dukra gyvena ne su atsakovu, tik padidina atsakovo galimybes realiai daugiau užsidirbti, kadangi jis nėra kasdieną atsakingas už vaiko priežiūrą ir auklėjimą. Duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį, nėra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė dukrai teikia didesnė išlaikymo sumą. Tačiau akcentuotina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, realizuoti turimus sugebėjimus ir pomėgius, ir lėšos tam vaikui reikalingos šiuo metu, o ne kada nors ateityje. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo jo nepilnametei dukrai dydžio nustatymo klausimą, netinkamai vertino atsakovo pareigą tokio dydžio išlaikymą teikti bei atsakovo galimybes sugeneruoti didesnį pajamų kiekį, todėl yra pagrindas keisti šią sprendimą dalį, iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisiant ne ieškovės prašomą 190 Eur sumą, o atsižvelgiant į mokamą draudimo įmoką, - po 150 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Tokia priteisto išlaikymo suma atitinka realius šalių nepilnametės dukters poreikius bei pareigą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kitam nepilnamečiam atsakovo vaikui priteista po 50 Eur / mėn. išlaikymas (vaikui priteistas ir ½ dalis buto), šioje byloje priteistinas 150 Eur / mėn. išlaikymas nepažeis proporcingumo principo.Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas iš esmės neskyrė lėšų dukros išlaikymui (tik „retkarčiais duodavo pinigų“) iki ieškinio pateikimo ir šios civilinės bylos iškėlimo. Atsakovo vienintelis argumentas, kad jis 2007-12-14 sudarė Gyvybės draudimo sutartį su kintamu kapitalu, sutarties galiojimo terminas – nuo 2008-01-01 iki 2019-12-31, neduoda pagrindo išvadai, kad tai buvo lėšos, skirtos šalių dukros išlaikymui. Tik po ieškinio pateikimo (2017-04-19) atsakovas (2017-09-25) savo prašymu pakeitė sutarties gavėją ir juo nurodė savo nepilnametę dukrą. Kitas aspektas tas, kad investicinės sutartys ne visada teikia norimą grąžą, dėl to sunkiai dėl administravimo kaštų, įvairių kitų mokesčių yra prognozuojamas būsimas išmokos dydis. Taigi byloje nėra rašytinių įrodymų, kad Gyvybės draudimo sutarties išmoka bus atitinkanti ieškovės reikalaujamą 5 400 Eur už tris metus išlaikymo įsiskolinimą. Svarbu ir tai, jog atsakovas, teigdamas, jog tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas, pagal kurį atsakovas sudarė gyvybės draudimą dukros naudai, nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad minėta pinigų suma yra skiriama būtent vaiko išlaikymui (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais teismas rėmėsi nepriteisdamas išlaikymo įsiskolinimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo. Dėl to pirmosios instancijos ši sprendimo dalis panaikintina ir iš atsakovo dukrai priteistinas 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, nes atsakovas iki ieškinio pateikimo ignoravo pareigą teikti išlaikymą dukrai.Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apeliantės ir atsakovo nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas šalių dukrai iš atsakovo priteisiant 150 Eur / mėn. išlaikymą iki jos pilnametystės ir 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti:

iš atsakovo A. Č. priteistą 50 Eur / mėn. išlaikymą nepilnametei dukrai J. K., gim. (duomenys neskelbtini), padidinti iki 150 Eur / mėn.

iš atsakovo A. Č. priteisti 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai J. K., gim. (duomenys neskelbtini).