- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- II-134-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00507-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 17 d. nutarimo, kuriuo M. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda, kurios mokėjimas išdėstytas 12 (dvylikai) mėnesių su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. kovo 17 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) M. V. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda, kurios mokėjimas išdėstytas 12 (dvylikai) mėnesių su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2022 m. vasario 25 d. 20 val. 11 min., Vilniaus r. sav., Rudaminos k., Gamyklos g., vairavo automobilį neblaivus, kai antru pūtimu nustatytas 0,61 promilių girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
M. V. (toliau – Pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą skirti trumpesnį; arba skirti dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau nustatant jų terminus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnius terminus, nei imperatyviai numatyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje, numatyti minimalūs terminai; ir nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 25 d., bei nustatyti administracinio poveikio priemonės (-ių) vykdymo pradžias ir pabaigas. Skunde Pareiškėjas dėsto faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, cituoja teisės normas ir teismų praktiką bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atsižvelgiant į tokių faktinių duomenų visumą: 1) Institucija, priimdamas Skundžiamą nutarimą, išsamiai ir visapusiškai nenagrinėjo nusižengimo padarymo aplinkybių, visiškai nevertino Pareiškėjo asmenybės ir kitų jį teigiamai charakterizuojančių duomenų ir jų nesiejo į kompleksą duomenų. Institucijai neleido spręsti, kad jo atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą apribojimo terminą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai už padarytą pažeidimą; 2) Pareiškėjas sutinka, kad savo veiksmais pažeidė KET 14 punktą, neginčija, kad padarė grubų KET pažeidimą, jo nemenkina. Paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo saikingai Nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2022 m. vasario mėn. 25 d. šventė draugo gimtadienį, per maždaug tris valandas buvo išgėręs kelis butelius sidro (4,5 promilių stiprumo, 330 ml. talpos). Tą vakarą niekur neplanavo važiuoti, tačiau jam paskambino jo neįgalus tėvas S. V., kuris dėl persirgtos sunkios ligos jis visai nekalba, o pagal jų iki tol buvusį susitarimą, jo skambutis telefonu reiškia, kad tėvui būtina jo pagalba ir tėvas taip prašo jo atvykti. Sėsdamas už vairo jautėsi gerai, blaiviai, žvaliai, jo judesiai buvo koordinuoti, kalbėjo rišliai, todėl priimdamas sprendimą sėsti už automobilio vairo pagrįstai tikėjosi, kad jo kraujyje jau nebus likę alkoholio. Automobilį vairavo esant geroms eismo sąlygoms, prisisegęs saugos diržus, turėdamas privalomąjį draudimą, įsijungęs šviesas, praėjęs privalomąją techninę apžiūrą. Automobilį vairavo vėlų vakarą, toli nuo miesto centro ar miegamųjų rajonų, eismas nebuvo intensyvus, nebuvo pažeisti kiti KET punktai. Dėl jo veiksmų niekam žala nepadaryta. Jis nevengė administracinės atsakomybės ir prieš patikrinimą alkotesteriu pareigūno reido metu paklaustas kada vartojau alkoholį, davė sąžiningą ir nuoseklų paaiškinimą. Jokių ketinimų ir tikslų sąmoningai vairuoti transporto priemones neturėjo, t. y. neveikė tiesiogine tyčia, o tiesiog žmogiškai suklydo. Jeigu būtų jautęs bent minimalius neblaivumo simptomus, už transporto priemonės vairo nebūtų sėdęs, kadangi gerai žinojo, kokios dėl to galėtų kilti neigiamos pasekmės, įskaitant ir darbo praradimą, kuris jam yra besąlygiškai svarbus esamoje situacijoje. Dėl savo elgesio pasimokė ir yra įsitikinęs, kad ateityje toks elgesys nepasikartos. Visiškai pripažįsta savo kaltę ir prisiima atsakomybę už įvykdytą nusižengimą; 3) Skunde dėstoma, kad Pareiškėjas transporto priemones vairuoja nuo 2003 m. gruodžio 3 d., turima teise naudojasi labai intensyviai. Nors per paskutinius 5 metus jo atžvilgiu ir yra užfiksuoti keli KET pažeidimai, tačiau jie padaryti per pakankamai ilgą laiko tarpą, nesistemingai, nepriskiriami prie šiurkščių ir visos anksčiau paskirtos nuobaudos sumokėtos nepraleidžiant terminų. Niekada nėra padaręs jokių nusižengimu, būdamas alkoholio poveikyje. Niekada jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kartu pažymėjo, kad priklausomybės ligomis neserga, nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra valstybės išlaikytinis. Yra teigiamai charakterizuojamas, gyvenu tvarkingą gyvenimą, daug dirba, teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) charakteristikoje; 4) Ėmėsi savalaikių veiksmų, t. y. išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą; 5) Dėl padaryto nusižengimo jau neteko gerai apmokamo darbo, dabar yra registravęsis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Darbas jam labai reikalingas, kad galėtų užsidirbti ir padėti sunkiai sergančiam savo tėvui, mamai, sūnui, ir pačiam sau. Jo tėvui S. V. ir motinai O. L. reikalinga jo pagalba, abu tėvai yra neįgalūs, jiems reikalinga jo pagalba, tame tarpe nuvežti į gydymo įstaigas. Ir pats Pareiškėjas turi sveikatos problemų. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas turi vaiką E. V. ir tam kad tinkamai pasirūpinti vaiku, kuris gyvena nuo jo daugiau kaip 30 km. atstumu, privalu turėti tiesę vairuoti transporto priemones. Todėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas ilgam laikui esmingai pablogintų ir jo finansinę padėti, ir sveikatos problemų turinčių tėvų, ir mano sūnaus padėtį; 6) Skunde cituojant teismų praktiką keliamas klausimas kodėl vieniems pažeidėjams, kuomet nustatomas panašus ar netgi didesnis neblaivumo laipsnis, esant panašioms asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms yra taikomas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, o jo atveju – ne; 7) Institucija, priimdama Skundžiamą Nutarimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesusisiekė su juo, ir nepasiūlė/nepaklausė ar jis sutinka su administracinės poveikio priemonės – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skyrimu. Jeigu teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą ir pateiktus įrodymus motyvuotai spręstų, kad pagrindo skiriant vieną administracinio poveikio priemonę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesniam terminui nei 12 mėnesių, nėra, sutinka, kad jam būtų skirta administracinio poveikio priemonė — draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; 8) Pažymėjo, kad administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra švelnesnė nei baudžiamoji, todėl ir taikomi ribojimai turi būti proporcingai švelnesni (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtina uždraudimo naudotis specialia teise terminą nuo vienerių iki penkerių metų), todėl jam taikoma administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta; 9) Skundu prašoma teismo nustatyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir jeigu, teismas paskirtų kitą administracinio poveikio – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdymo terminų pradžias ir pabaigas, t. y. kad Pareiškėjas turi būti laikomas netekęs teisės vairuoti transporto priemones nuo 2022 m. vasario 25 d.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti Skundžiamą nutarimą ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir tenkinti M. V. skundą. M. V. padarė šiurkštų KET pažeidimą, nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus ir sėdo vairuoti transporto priemonę. Todėl tai, kad nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. M. V. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už tokį šiurkštų KET pažeidimą. M. V. pripažino kaltę ir dėl pažeidimo gailisi, todėl jam buvo paskirta minimali bauda, išdėstant baudos mokėjimą į 12 (dvylika) dalių ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas. Institucijos vertinimu paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl nuobaudos individualizavimo
Iš skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija padaręs KET pažeidimą, nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau ginčija administracinės atsakomybės individualizavimą. Prašo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą arba skirti dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau nustatant jų terminus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnius terminus, nei imperatyviai numatyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje, numatyti minimalūs terminai.
ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017). Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-1121/2021).
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad M. V. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra šiurkštus ir keliantis realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.
Išnagrinėjus bylos ir skundo medžiagą nustatyta, kad M. V. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis 0,61 promilės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, nusižengimas padarytas neteisingai įvertinus savo galimybę vairuoti transporto priemonę, abejonių dėl blaivumo nebuvo, nes priešingu atveju automobilio jis nebūtų vairavęs. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtyje apibrėžta neblaivumo amplitudė (nuo 0,4 iki 1,5 promilės) yra pakankamai plati lyginant su įstatymo leidėjo sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, numatytu ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Taigi minimalus vienerių metų teisės vairuoti atėmimas teisinėje praktikoje dažnai skiriamas ir už ženkliai didesnį neblaivumo lygį, nei nustatytas šioje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-1020/2018). Todėl spęsdamas dėl skundo šiuo aspektu teismas visų pirma įvertina būtent tai, kad M. V. kaip jau minėta buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,61 promilės, kuris nežymiai viršija įstatymu leistiną normą (0,4 promiles).
Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo M. V. būtų nesilaikęs KET reikalavimų. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. V., turėdamas ilgą vairavimo stažą, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka už KET ar kitus pažeidimus nebaustas. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poelgio, tačiau leidžia teigti, kad M. V. nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Be viso to, byloje nėra duomenų, kad M. V. piktnaudžiautu alkoholiu, neblaivus darytų ne tik KET pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad neigiamų pasekmių kilimas, pats savaime, taip pat negalėjimas atlikti darbines funkcijas ar kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Vis dėlto šios aplinkybės turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad Pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei linkęs pasitaisyti. Šį manymą sustiprina tai, kad M. V. savavališkai pasitikrino sveikatą, išklausė ir baigė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjas išimtinai teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini), kurie tarpininkauja sprendžiant Pareiškėjo nuobaudos individualizavimo klausimą. Svarbu ir tai, kad Pareiškėjas jau neteko darbo dėl teisės vairuoti atėmimo, o greitai persikvalifikuoti ir susirasti naują darbą yra sudėtinga, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat įvertintina ir aplinkybė, kad M. V. turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi ir išlaiko, taip pat neįgalius tėvus, ir pats turi sveikatos problemų. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos aplinkybės neigiamai charakterizuojančios administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. M. V. nevengė administracinės atsakomybės, nuo pat Skundžiamo nutarimo dienos nevairuoja transporto priemonės, ir šiuo konkrečiu atveju, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau turėjo pakankami laiko įvertinti savo neatsakingą elgesį.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei į byloje esančius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad M. V. nėra sistemingas KET pažeidėjas, darytina išvada, jog padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio nei nulemtas jo nepagarbos įstatymui. Todėl nepaisant padaryto administracinio nusižengimo sunkumo, atsižvelgiant į nuobaudos paskirtį, į tai kad pats administracinio nusižengimo bylos procesas M. V. turėjo pakankamą poveikį, leido kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų. Kaip buvo minėta ANK 422 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą asmeniui privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta administracinio poveikio priemonė ir administracinių poveikio priemonių derinys, teismo vertinimu, yra numatytos kaip lygiavertės alternatyvos, kurios gali būti taikomas asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą. ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. nurodė, jog sutinka, kad jam būtų paskirta ANK 31¹ straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju M. V. galima ir tikslinga skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šių administracinio poveikio priemonių derinys padės įgyvendinti pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus bei atliks prevencinį poveikį. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų bus pasiekti M. V. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios administracinio poveikio priemonės terminas.
Kartu akcentuojama kad ANK 686 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairuotojams, orlaivio įgulos nariams, orlaivių techninę priežiūrą atliekantiems asmenims, medžioklės taisykles pažeidusiems asmenims, laivų vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusi Skundžiamą nutarimą, turi pareigą nustatyti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimo pradžią ir pabaigą, vykdant teismo priimtą nutartį.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 17 d. nutarimą.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, M. V. skirti 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą, jos mokėjimą išdėstant 12 (dvylikai) mėnesių, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą 6 (šešis) mėnesius vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 17 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.