- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-1724-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07829-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- P. Š., A. Š.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Neringos savivaldybė
- Kategorijos
- 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.14Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. Š. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, trečiasis asmuo Neringos savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2023 m. lapkričio 21 d. Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 22 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. lapkričio 22 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 17/200 dalių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančio gamybinio pastato (toliau – ir Pastatas), kurio dalį ieškovai įgijo 1999 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-3722 pagrindu. Ieškovams įsigijus Pastato dalį, prie Pastato pietinės sienos stovėjo medinių konstrukcijų ir medinės ažūrinės tvorelės stoginė (toliau – ir Stoginė). Praėjus daugiau nei 20 metų ir žymiai suprastėjus Stoginės būklei, ji tapo nebetinkama naudoti pagal paskirtį. Atitinkamai ieškovai ėmėsi veiksmų ir atliko Stoginės paprastąjį remontą, kurio metu buvo pakeisti įdužę plastikiniai langai, pakeista stogo danga, prie esamų kolonų pritvirtintos medinės apdailos lentelės, tačiau Stoginės laikančiosios konstrukcijos liko tos pačios. Praėjus daugiau nei 2 metams po atliktų paprastojo remonto darbų, 2023 m. rugpjūčio 30 d. Inspekcijai buvo pateiktas skundas ir 2023 m. spalio 10 d. skundo papildymas dėl pastatytos tvoros su betoniniu pagrindu, ribojančios sklypo teritoriją nuo įvažiavimo į Vėtrungių gatvę; pastatytos aukštos medinės tvoros sklypo viduje; pastatyto stiklinio priestato; įrengtų medinių terasų; Pastato fasado šoninėje konstrukcijoje įstatytų vienų durų ir išpjautų angų, adresu (duomenys neskelbtini). Skundo pagrindu Inspekcija 2023 m. spalio 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype. Ieškovai patikrinime nedalyvavo, tačiau 2023 m. spalio 30 d. teikė paaiškinimus ir 2023 m. lapkričio 16 d. teikė prašymą nutraukti skundo tyrimą. 2023 m. lapkričio 17 d. Inspekcija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2186.
Šalies argumentai
4. Ieškovai nesutinka su atsakovės nustatytais faktais ir surašytais skundžiamais aktais, kadangi Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo atlikti statybų teisėtumo patikrinimo, nes skundas dėl statybos teisėtumo yra paduotas praleidus 2 metų senaties terminą; Inspekcija neteisingai nustatė ieškovų vykdytų statybos darbų rūšį, atitinkamai skundžiamus aktus priėmė nesant jokio teisinio pagrindo. Ieškovai statybos darbus sklype (Stoginės paprastąjį remontą) atliko 2021 m. vasarą (2021 m. birželio–liepos mėn.). Tokią statybos darbų pradžią nustatė ir pati Inspekcija patikrinimo akte. Analogiška nuostata, jog statybos darbai atlikti 2021 m. birželio mėn., konstatuota ir savavališkos statybos akte. Inspekcija aiškiai nurodė, jog maždaug iki 2021 m. birželio mėn. žemės sklype jau buvo Stoginė, tačiau po 2021 m. birželio mėn. buvo atlikti galbūt savavališkos statybos darbai, kurių metų pakeistos kai kurios Stoginės konstrukcijos, t. y. iki 2021 m. birželio mėn. Stoginė yra medinių konstrukcijų (kolonos gegnės) ir tarp kolonų yra medinė ažūrinė tvorelė, tuo tarpu po 2021 m. birželio mėn. Stoginė yra stumdomų plastikinių konstrukcijų. Taigi nuo žemės sklype atliktų statybos darbų iki skundo Inspekcijai pateikimo praėjo daugiau nei 2 metai. Atitinkamai Inspekcija, nagrinėdama 2023 m. rugpjūčio 30 d. skundą, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Inspekcija 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir 2023 m. spalio 10 d. skundų dėl galimos savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype pagrindu pradėjo tyrimą, 2023 m. spalio 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad statytoja A. Š. adresu (duomenys neskelbtini), prie gamybos pramonės paskirties pastato, kurorte, (duomenys neskelbtini), po 2021 m. birželio mėn. pastatė apie 12 kv. m ploto įstiklintą Stoginę. Įstiklintos Stoginės ilgis apie 3 m, plotis apie 4 m, aukštis yra kintantis nuo 2,55 m iki 3,45 m. Įstiklinta Stoginė priskirtina I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Statytoja Stoginę pastatė neturėdama Neringos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento. Stoginė pastatyta vykdant statybos darbus, naudojant statybos produktus. Statytoja pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 22 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punkto nuostatas, kurios numato, kad leidimas statyti naują statinį privalomas kurortuose, (duomenys neskelbtini) – statant I grupės nesudėtingąjį statinį. Po patikrinimo 2023 m. lapkričio 17 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2186.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo Neringos savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Neringos savivaldybė patikėtinio teisėmis valdo 0,1834 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Ieškovams 2024 m. vasario 21 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. V31-29 (toliau – Valstybinės žemės nuomos sutartis) pagrindu išnuomota dalis Žemės sklypo. Išnuomotos Žemės sklypo dalies plotas 0,0156 ha. Žemės sklypo dalis ieškovams išnuomota atsižvelgiant į tai, kad pagal 1999 m. gegužės 8 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-3722 Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso statinys ir (ar) įrenginys (jų dalys) – 17/200 dalys pastato – gamybinio pastato, kuris yra Žemės sklype. Nuomininko teisė statyti Žemės sklype statinius ar juos rekonstruoti yra išreiškiama valstybinės žemės nuomos sutartyse. Valstybinės žemės nuomos sutartyje, kuri sudaryta su ieškovais, nurodyta, kad statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui ir atitinka sutartyje įrašytą Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą ir jeigu Žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valstybinė žemės nuomos sutartis su ieškovais sudaryta 9 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dienos. Su ieškovais sudarytoje Valstybinės žemės nuomos sutartyje taipogi numatyta, kad: „Žemės sklypo nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus“. Pažymėjo, kad ieškovai kreipėsi su 2025 m. vasario 26 d. prašymu ir prašė išduoti sutikimą stoginės statymui Žemės sklypo dalyje, kurios plotas 0,0156 ha. Neringos savivaldybės meras į ieškovų prašymą pateikė 2025 m. kovo 7 d. atsakymą-raštą „Dėl sutikimo statyti statinius, adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktame atsakyme nurodyta, kad „2024 m. vasario 21 d. su Jumis sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. V31-29 yra numatyta galimybė statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, todėl išduoti atskirą sutikimą dėl statinių statybos nėra teisinio pagrindo. Be to informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki pranešimo apie statybos pradžią, jeigu reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas, – iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.“
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo po 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui Neringos savivaldybei. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:
11.1. Teismas konstatavo, kad ginčo Stoginė buvo pastatyta saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, ne ieškovams, o valstybei priklausiančiame žemės sklype. Statybos įstatymo 52¹ straipsnio 2 punkte, kuris galiojo ir Inspekcijai atliekant patikrinimą bei priimant ginčijamus aktus, su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose. Darytina išvada, kad net ir be tiesioginio atskirų motyvų savavališkos statybos akte išdėstymo ieškovams turėjo būti numanoma, kad atsakovės – Inspekcijos – atliekamas patikrinimas galėjo būti atliekamas ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą. Pagal atsakovės tyrimo išvadas ir surašytus šioje byloje ginčijamus atsakovės dokumentus, akivaizdu, kad ieškovai negalėjo suprasti atliekamo patikrinimo esmės ir priežasčių, dėl kurių buvo nustatyti statybos teisinio reguliavimo pažeidimai.
11.2. Teismas nusprendė, kad nėra abejonių, jog ginčo Stoginės statyba vyko valstybės saugomoje teritorijoje, vadinasi, tyrimas buvo susijęs su viešuoju interesu, todėl tokios statybos tyrimui netaikomas Priežiūros įstatyme nustatytas 2 metų terminas.
11.3. Teismas pažymėjo, kad yra kilęs ginčas dėl ieškovų atliktų statybos darbų rūšies ir statybos laikotarpio. Inspekcija Akte konstatuodama savavališkos statybos faktą įvardijo, jog ieškovų atlikti statybos darbai – nauja statyba, tokią statybos rūšį nurodė ir patvirtino atsakovės atstovas ir teisme. Ir nors ieškovai su tokiu atsakovės statybos rūšies vertinimu nesutinka ir nurodė, jog naujo statinio nestatė, o atliko esamo statinio paprastojo remonto darbus, pagal Stoginės požymius, teismas nusprendė, kad atsakovės konstatuota Stoginės statyba kaip nauja, o ne jos remontas yra teisėta ir pagrįsta.
11.4. Teismas pažymėjo, jog Inspekcija nustatė, kad atliktų statybos darbų laikas – po 2021 m. birželio mėnesio, t. y. konstatavo naujo statinio statybą būtent šiuo laikotarpiu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Stoginė prie ieškovų valdomos Pastato dalies egzistavo dar 2012–2019 metais, tačiau iki naujos Stoginės neteisėtos statybos fiksavimo Stoginės išvaizda, jos konstrukcija, panaudotos medžiagos iš esmės pasikeitė. Iš byloje pateiktos 1998 m. liepos 29 d. kadastro duomenų bylos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, turinio matyti, jog kadastro ir registro duomenų byla pradėta 1994 m. sausio 20 d. Šioje byloje yra atlikti įrašai apie tai, kad ieškovai pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo dalį Pastato, fiksuoti kiti savininkų ir valdymo teisių pasikeitimai nuo 1994 m. spalio 25 d. iki 1999 m. gegužės mėn., tačiau kadastro byloje nėra jokių įrašų apie Pastato priestatus, prie Pastato įrengtus inžinerinius statinius (terasas, pavėsines ar kt.). Kadastro byloje esančiame Pastato plane, parengtame 1994 m. sausio 20 d., prie Pastato įrengtos terasos (pavėsinės, stoginės) nėra žymimos. Kita vertus, objektyvių duomenų, jog po 1994 m. sausio 20 d. būtų keičiamas Pastato planas, byloje taip pat nėra.
11.5. Teismas nustatė, jog ieškovai Inspekcijai teiktuose paaiškinimuose nurodė, jog pirminiai pavėsinės statybos darbai buvo vykdomi apie 2000 metus, pavėsinė pastatyta prieš daugiau kaip 20 metų, prieš 3 metus (paaiškinimo parengimo data nenurodoma) kai kurios supuvusios detalės pakeistos naujomis, įdužę plastikiniai stumdomi langai pakeisti naujesniais, kelios vėjo nuplėštos čerpės pakeistos, bet pats konstruktyvas liko tas pats, pastatytas prieš daugelį metų. Teismo vertinimu, net, jei ieškovai pirminius Stoginės statybos darbus atliko apie 2000 metus ir baigė ginčijamuose atsakovės dokumentuose nurodytu laiku – po 2021 m. birželio mėnesio, kartu šie duomenys įrodo ir patvirtina, kad ieškovai negalėjo atlikti stoginės remonto, kuri nebuvo registruota viešajame registre, o jei pagal faktą Stoginė pastatyta nesilaikant įstatymo reikalavimų ir egzistavo, nepateikti jokie objektyvūs įrodymai apie jos pirminės ir vėlesnės statybos teisėtumą.
11.6. Teismas pažymėjo, jog ieškovai iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių objektyvių ir naujų įrodymų, kad Stoginės užbaigimas, fiksuotas atsakovės ginčijamuose dokumentuose, atliktas teisėtai.
11.7. Teismas nurodė, kad nors byloje pateikta 2024 m. vasario 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu žemės sklypas, kuriame yra ginčo Stoginė, valdytas iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Nepateikus teismui tokių duomenų, teismas padarė išvadą, kad ieškovai bet kokios rūšies remontą ir statybas galėjo atlikti tik su valstybinės žemės patikėtinio sutikimu ir leidimu ar įvykdžius tam tikras sąlygas bei reikalavimus. 2024 m. vasario 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje visi šie klausimai aptarti, tačiau Stoginės statybos fiksavimo laikotarpiu ši valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta (beje, ši sutartis sudaryta jau po bylos iškėlimo teisme), vadinasi, ir dėl šios aplinkybės pagal atsakovės ginčijamuose aktuose nurodytus argumentus dėl statybos darbų laikotarpio, statybos rūšies yra pagrindas išvadai, kad Stoginės statyba yra neteisėta.
11.8. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad nors pagal minėtą valstybinės žemės nuomos sutartį statybą leidžiantis dokumentas Stoginės statybai ir nereikalingas, tačiau statybos atlikimo laikotarpiu galiojo kiti teisės aktai, nustatantys tokios rūšies statiniui gauti reikalingą statybą leidžiantį dokumentą. Paminėtos naujų statinių statybos (rekonstravimo) tvarkos aprašas nustato, kad ieškovai šios tvarkos aprašo nustatytomis sąlygomis galėtų pasinaudoti Stoginės statybos darbus atlikdami šiuo metu (remontą ar rekonstrukciją), tačiau pagal Stoginės statybos laikotarpį, fiksuotą ginčijamuose atsakovės dokumentuose, įvertinus pastatytos Stoginės požymius ir statybos rūšį, ieškovai, sukurdami naują statinį, jo statybai privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą.
11.9. Teismo vertinimu, architekto eksperto G. A. S. 2023 m. lapkričio 12 d. dokumento ,,Fakto, (duomenys neskelbtini) konstatavimas/ekspertinė išvada“ nepaneigia šioje byloje ginčijamuose dokumentuose nurodytų aplinkybių dėl Stoginės statybos neteisėtumo, atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo paminėtus argumentus dėl Stoginės statybos neteisėtumo ir netgi priešingai, pagal G. A. S. išvadoje nurodytas ginčo Stoginės statybai panaudotas medžiagas, vizualinį Stoginės vaizdą, tūrį ir kitus Stoginės požymius, yra pagrindas konstatuoti, kad Stoginė atitinka naujos statybos sampratą.
11.10. Teismas vertino, kad atsakovės – Inspekcijos – pozicija (kaip nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartyje), konstatuojant, kad ieškovų atlikti veiksmai (statybos darbai) yra tęstinio pobūdžio ir baigti, t. y. daiktas sukurtas statybos būdu, baigtas po 2021 m. birželio mėn., yra nuosekli ir teisinga, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti ginčijamų atsakovės dokumentų.
11.11. Teismas nenustatė, ieškovai neįrodė, kad administracinės procedūros metu (skundo pagrindu atlikdama statybos patikrinimą) atsakovė nesiaiškino ir netyrė ieškovų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl Stoginės (terasos) pastatymo laiko, nesprendė klausimo dėl statybos darbų pradžios momento ir tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo bei atitinkamos statybos rūšiai keliamų reikalavimų. Taip pat teismas nenustatė kitų tyrimo procedūrų pažeidimų, surašant ginčijamus aktus ar dėl informacijos pateikimo ieškovams apie atlikto patikrinimo rezultatus.
11.12. Teismas nusprendė, kad ginčijami aktai aiškūs, logiški ir pakankamai motyvuoti, kad būtų galima suprasti jų prasmę, esmę ir pasekmes. Teismas vertino, kad atsakovės surašyti dokumentai dėl ginčo Stoginės statybos neteisėtumo atitinka atsakovės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus turinio ir formos reikalavimus bei teismų praktiką dėl atsakovės dokumentų turinio, formos ir motyvuotumo.
11.13. Teismas nurodė, kad, įvertinęs ginčo Stoginės pastatymo aplinkybes, teismas atsakovės nurodymą laiko teisėtu ir pagrįstu, nes ieškovai neįrodė Stoginės pastatymo teisėtumo, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė aplinkybės, kad Stoginės statybų tyrimas turėjo viešojo intereso elementą, kuris sudarė pagrindą atsakovei tyrimą atlikti per ilgesnį nei įstatymo numatytą dvejų metų terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovai (toliau – ir apeliantai ) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė skundo dėl Stoginės teisėtumo nagrinėjimui teisingai taikė 10 metų, o ne 2 metų terminą. Mano, kad nors teismas teisingai pastebėjo, kad statyba saugomoje teritorijoje pagal Statybos įstatymą yra susijusi su viešuoju interesu, tačiau teismas neteisingai šią aplinkybę taikė konkrečiam ginčui. Vien teritorijos statusas savaime dar nereiškia, kad kiekvienu atveju yra realiai pažeidžiamas viešasis interesas. Būtent todėl įstatymų leidėjas aiškiai numatė papildomą sąlygą – turi egzistuoti įtarimas dėl pažeidimo. Šis įtarimas privalo būti motyvuotas, objektyvus ir pagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne vien deklaratyvia nuoroda į teritorijos kategoriją.
12.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė Skundžiamuosiuose aktuose teisingai nustatė ieškovų po 2021 m. birželio mėn. žemės sklype atliktų statybos darbų rūšį. Ieškovai mano, kad Savavališkos statybos akte užfiksuoti darbai negali būti laikomi naujo statinio statyba – tai jau pastatytos Stoginės remontas. Vadovaujantis remonto atlikimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, tokiems darbams nereikėjo gauti statybą leidžiančio dokumento, todėl skundžiami aktai turi būti naikinami.
12.3. Pažymi, kad Stoginės statybos pradžioje (1999 m.) Žemės sklypas dar nebuvo suformuotas, todėl negalėjo būti sudaryta žemės nuomos sutartis. Tačiau tai savaime nereiškia, kad žemės naudojimas buvo neteisėtas.
12.4. Mano, kad, atliekant Stoginės remonto darbus 2021 m. birželio mėn., ieškovai neturėjo pareigos pateikti dokumentų, įrodančių jų teisę į žemės sklypą, todėl jiems nebuvo privaloma gauti ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.
12.5. Nurodo, kad įpareigojimas nugriauti Stoginę turėtų būti laikomas prieštaraujančiu kasacinio teismo praktikai, kadangi šiuo atveju atsakovė net nesiaiškino, ar jos nustatyti savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti kitais būdais, pavyzdžiui, įteisinant savavališką statybą, o iškart vienareikšmiškai ieškovus įpareigojo Stoginę nugriauti.
Atsiliepimas
13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
13.1. Pažymi, kad Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas skundo nenagrinėjimo pagrindas gali būti taikomas tik esant akivaizdiems įrodymams, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo ir nesant faktų dėl teisėsaugos institucijų atliekamų statybos teisėtumo tyrimo ir jokių įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Visos šios aplinkybės jau turi būti aiškios pačioje skundo pateikimo stadijoje ir turi būti nustatomos dar nepradėjus skundo nagrinėjimo. Tuo tarpu, jeigu objektyvių duomenų pačioje skundo pateikimo ir gavimo stadijoje, leidžiančių nenagrinėti skundo Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nėra, skundo nagrinėjimas turi būti pradedamas ir vykdomas.
13.2. Pažymi, kad ieškovų stoginės statybos darbų atlikimo faktas valstybei priklausančiame žemės sklype, kompleksinėje saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini), atitiko įstatyme nustatytus objektyviuosius viešojo intereso kriterijus vien dėl vietovės, kurioje vykdyta statyba.
13.3. Pažymi, kad nenustačius ir neįrodžius, kad statinys pastatytas ir jo statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus, bet kokie toliau atliekami statybos darbai vertinami ir kvalifikuojami kaip nauja statyba, o ne neteisėtai pastatyto statinio remontas ar rekonstravimas.
13.4. Pažymi, kad ieškovai nepateikė jokių naujų įrodymų, kada ir kokiu teisėtu pagrindu ginčo stoginė buvo pastatyta.
13.5. Pažymi, kad tokie atvejai, kai statyba vėliau tampa teisėta dėl pasikeitusio reglamentavimo (pvz., nebenustatoma pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą atitinkamos kategorijos statiniui, tenkinamos kitos teisėtumo sąlygos), galėtų būti pripažįstami neteisėtos statybos padarinių pašalinimu ir privalomojo nurodymo įvykdymu kitu būdu. Tačiau dėl to privalomasis nurodymas nėra laikomas surašytu nepagrįstai ir neturi būti naikinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinio reikalavimas dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovams P. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 17/200 dalys pastato – gamybinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvę adresai (duomenys neskelbtini)) pagal 1999 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-3722. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio yra Pastatas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (įregistruota 2021 m. gegužės 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu). Neringos savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovams išnuomota 0,1834 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas 0,0156 ha, bei 2024 m. vasario 21 d. tarp šalių sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis.
19. Ieškovai, nesutikdami su paminėtu savavališkos statybos aktu ir privalomaisiais nurodymais, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nurodytus aktus panaikinti. Ieškovai nurodė, kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo atlikti statybų teisėtumo patikrinimo, kadangi skundas dėl statybų teisėtumo paduotas praleidus 2 metų terminą, nustatytą Priežiūros įstatyme, taip pat laikėsi pozicijos, kad Inspekcija netinkamai nustatė ieškovų vykdytų statybos darbų rūšį ir skundžiamus aktus priėmė nesant teisinio pagrindo – ieškovai atliko Stoginės paprastojo remonto darbus, kuriems leidimo gauti nereikėjo. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, laikėsi pozicijos, kad ginčijamus aktus surašė teisėtai ir pagrįstai, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų ir nepraleisdama Priežiūros įstatyme nustatyto šiuo atveju taikytino 10 metų termino, kadangi patikrinimas atliktas kilus įtarimų dėl viešojo intereso pažeidimo, pažymėjo, kad ieškovai, siekdami pagrįsti, jog atliko Stoginės paprastojo remonto darbus, turi įrodyti, jog Stoginė nacionaliniame (duomenys neskelbtini) parke buvo pastatyta teisėtai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino ginčijamus Inspekcijos aktus dėl šių aktų turinio trūkumų – teismas nustatė, kad ginčijami aktai nebuvo tinkamai motyvuoti. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu turėjo būti nustatyta, ar pati Stoginė buvo pastatyta teisėtai, be to, valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovais buvo sudaryta 2024 m. vasario 14 d., o aplinkybės, ar iki nurodytos sutarties sudarymo ieškovai paminėtą žemės sklypą valdė teisėtai, pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo ištirtos. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš naujo 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovai nesutikdami su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti statybų teisėtumo patikrinimą, kadangi skundas dėl statybų teisėtumo paduotas praleidus 2 metų senaties terminą, be to, Inspekcija netinkamai nustatė ieškovų vykdytų statybos darbų rūšį, atitinkamai skundžiamus aktus priėmė nesant teisinio pagrindo.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei susipažinusi su byloje pateiktais įrodymais, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus iš naujo po to, kai Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, 2025 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-187-967/2024 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Taigi nagrinėjant bylą iš naujo turėjo būti atsižvelgta į Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartyje nurodytas bylos nagrinėjimo ribas, taip pat kartu atsižvelgiant į šio apeliacinės instancijos teismo konstatuotas aplinkybes jas įvertinant.
23. Vadovaujantis Inspekcijos tyrimo metu galiojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcijos (toliau – Priežiūros įstatymas) 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punktu, skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, esant bent vienam iš šių nurodytų pagrindų: dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama (to paties įstatymo 25¹ straipsnio 3 dalis).
24. Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas skundo nenagrinėjimo pagrindas gali būti taikomas tik esant akivaizdiems įrodymams, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo ir nesant faktų dėl teisėsaugos institucijų atliekamų statybos teisėtumo tyrimo ir jokių įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju pradėjus skundo nagrinėjimą ir nustačius atitinkamus pagrindus, kuriems esant skundas Priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais galėtų būti nenagrinėjamas, tačiau esant įtarimų, kad gali būti pažeistas viešasis interesas, tai sudaro pagrindą tęsti pradėtą administracinę skundo nagrinėjimo procedūrą.
25. Statybos įstatymo 52¹ straipsnyje nurodyta, kad su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose (2 punktas).
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, jei skundo Inspekcijai nagrinėjimo metu paaiškėja, kad ginčo žemės sklypas iš dalies patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir (ar) patenka į kultūros paveldo vietovę, tokios aplinkybės iškart turi kelti įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-93-556/2019).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju faktas, kad ieškovai stoginę pastatė valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame kompleksinėje saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini), pats savaime atitinka įstatyme nustatytus viešojo intereso buvimo kriterijus, nes statyba vyko itin jautrioje ir saugomoje vietovėje. Dėl šios priežasties negalėjo būti taikomas Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą, todėl skundo tyrimas turėjo būti tęsiamas ir užbaigtas.
28. Pažymėtina, kad Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo kontekste pakanka vien tik pagrįsto įtarimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, kad skundo tyrimas būtų pradėtas, tęsiamas ir užbaigtas – t. y. skundo nagrinėjimas negali būti nutrauktas vien dėl to, kad viešojo intereso pažeidimas dar nėra galutinai patvirtintas. Baigusi tyrimą ir nustačiusi pažeidimus, Inspekcija privalo veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, paaiškėjus, kad statyba atlikta savavališkai, t. y. be privalomo statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija turėjo surašyti savavališką statybą fiksuojančius ir jos pašalinimą įpareigojančius dokumentus. Juose turi būti aiškiai nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, patvirtinančios savavališkos statybos faktą.
29. Nustačiusi savavališką statybą saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini), ir nurodydama ją pašalinti, Inspekcija veikė pagal teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus. Tokiais veiksmais ji kartu atstovavo ir gynė viešąjį interesą, atsižvelgdama į šios teritorijos ypatingą visuotinę reikšmę. Įstatymų leidėjas tiesiogiai sieja pareigą turėti statybą leidžiantį dokumentą su teritorijos statusu – šiuo atveju su (duomenys neskelbtini), kaip saugomos teritorijos, statusu. Tai reiškia, kad statybų teisėtumas šioje teritorijoje yra viešojo intereso klausimas, o bet kokia statyba, vykdoma pažeidžiant nustatytus draudimus, savaime laikytina viešojo intereso pažeidimu.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad Inspekcijos tyrimas buvo susijęs ir su viešuoju interesu. Pažymėtina, kad šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis šioje byloje aktualiu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-187-967/2024 pateiktu išaiškinimu, kad ,,ta aplinkybė, kad įtarimas esant pažeistą viešąjį interesą nebuvo tiesiogiai išdėstytas savavališkos statybos akte, taip pat ieškovų nurodyta aplinkybė, kad jiems galėjo būti neaišku, kodėl vykdoma administracinė procedūra, nors jie 2023 m. lapkričio 16 d. ir kreipėsi į Inspekciją, prašydami nutraukti skundo tyrimą suėjus Priežiūros įstatyme nustatytam 2 metų terminui, pačios savaime nereiškia, kad ieškovams ginčui aktualiu laikotarpiu iš tiesų negalėjo būti suprantama, kad Inspekcija šiuo konkrečiu atveju galėjo turėti įtarimų esant viešojo intereso pažeidimą. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Stoginė buvo pastatyta saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) nacionaliniame parke, ne ieškovams, o valstybei priklausiančiame žemės sklype. Statybos įstatymo 52¹ straipsnio 2 punkte, kuris galiojo ir Inspekcijai atliekant patikrinimą bei priimant ginčijamus aktus, tiesiogiai nustatyta, kad su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose. Taigi net ir be tiesioginio atskirų motyvų savavališkos statybos akte išdėstymo ieškovams turėjo būti numanoma, kad Inspekcijos atliekamas patikrinimas galėjo būti atliekamas ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą, todėl teismo nurodytas savavališkos statybos akto turinio trūkumas negalėjo pats savaime sutrukdyti ieškovams suprasti atliekamo patikrinimo esmę ir priežastis, dėl kurių buvo nustatyti statybos teisinio reguliavimo pažeidimai“.
31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad statyba buvo atlikta valstybinėje žemėje, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, turinčioje aukščiausio lygio apsaugos statusą, statyba vykdyta be teisės į žemę ir be statybą leidžiančių dokumentų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą tirti skundą bei nurodyti pašalinti aptiktus pažeidimus.
32. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo statinio statybos rūšies, teigdami, kad apeliantai atliko tik esamo statinio paprastojo remonto darbus, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais.
33. Pažymėtina, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu. Todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, byloje turi būti tinkamai nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. koks buvo šio statinio statymo laikotarpis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012).
34. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje laikomasi principo ex injuria jus non oritur – iš neteisės teisė neatsiranda. Nekilnojamasis daiktas gali būti sukurtas tik laikantis teisės normų reikalavimų (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai; Statybos įstatymas). Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į statinius būtų įgyjama tik tuomet, jeigu statyba pradėta, vykdyta ir baigta laikantis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-421/2015). Taigi, jei statinys sukuriamas pažeidžiant teisės aktus, toks daiktas nelaikomas teisėtai atsiradusiu, o jo statytojas neįgyja nuosavybės teisės į jį. Todėl nuosavybės teisės atsiradimas statyboje yra tiesiogiai susijęs su teisėtu statybos proceso vykdymu.
35. CK 4.37 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teisės turinys gali būti tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, jei statinys pastatytas teisėtai. CK 4.103 straipsnis aiškiai draudžia disponuoti savavališkai pastatytu statiniu ar jo dalimi. Taigi, net ir būdamas faktinis statinio savininkas, asmuo negali visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teisės, jei statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
36. Nors statinys gali būti pastatytas ir seniai, jo vertinimas pagal Statybos įstatymą priklauso ne nuo jo amžiaus, bet nuo to, ar jo atsiradimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Statybos įstatymas (2 straipsnio 85 punktas) apibrėžia statybą kaip veiklą, kurios tikslas – sukurti naują statinį arba modifikuoti esamą (remontuoti, rekonstruoti, griauti). Šiuo atveju yra nagrinėjama būtent naujo statinio – teisine prasme iki tol neegzistavusio objekto – sukūrimo teisėtumas. Nauja statyba vertinama pagal faktiškai atliktų darbų apimtį ir rezultatą, o ne pagal kalendorinį statybos laiką ar statinio senumą.
37. Statytojas, kuris teigia tik remontavęs jau buvusį statinį, turi pareigą įrodyti, kad toks statinys anksčiau buvo pastatytas teisėtai – tai yra, jog buvo rengtas privalomas projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju tokie įrodymai byloje nepateikti. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad, nenustačius teisėto statinio užbaigimo fakto, bet kokie vėliau atlikti statybos darbai laikytini nauja statyba, o ne rekonstravimu ar remontu (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-439-460/2019). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcijos pozicija, kad, nenustačius pirminio statinio teisėtumo, vėlesni darbai kvalifikuojami kaip nauja statyba, yra visiškai pagrįsta.
38. Ilgametis statinio buvimas pats savaime nesukuria jo teisėtumo. Jei statinys buvo pastatytas pažeidžiant teisės aktus, statyba nebuvo įteisinta ir neįvyko teisinio reguliavimo pokyčių, kurie suteiktų statiniui teisėtą statusą (pvz., Statybos leidimo, sutikimų, pritarimų nereikalingumas), tokiu atveju statytojas negali tikėtis, kad naujai atlikti darbai bus vertinami atskirai nuo pirminės neteisėtos statybos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neteisėtai pastatytas statinys nepraranda savo neteisėtumo statuso vien dėl to, kad jis egzistuoja ilgą laiką.
39. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantai turėjo pareigą įrodyti, kada ir kokiu pagrindu ginčo statinys apskritai atsirado kaip naujas statinys ir ar jo statyba buvo atlikta teisėtai. Tik tokiu atveju susidarytų galimybė remtis argumentu, kad buvo atliktas tik paprastasis statinio remontas. Šios įrodinėjimo pareigos negalima perkelti atsakovei. Priešingai – byloje Inspekcija pateikė duomenis, patvirtinančius apeliantų pozicijos nepagrįstumą, be kita ko, remdamasi pačių apeliantų paaiškinimais, kurie tik dar labiau patvirtino pirminės statybos neteisėtumą.
40. Pažymėtina, kad šiuo atveju aktualioje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-187-967/2024 įvertinta, kad, atsižvelgiant į pačių ieškovų nurodytus argumentus, kad Stoginė buvo pastatyta 2000 m. (tai pažymėta ir ieškovų pateiktoje 2023 m. lapkričio 12 d. architekto G. A. S. išvadoje), pažymėtina, kad tuo metu galiojusioje 1999 m. spalio 4 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 redakcijoje (toliau – STR 1.07.01:1999) buvo įtvirtinta, jog leidimus statyti ir griauti statinius išduodavo apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba (STR 1.07.01:1999 4 punktas), o pagalbiniai statiniai (darbai), kuriuos statyti (atlikti) arba nugriauti nereikia leidimų, ir reikalavimai, kurių reikia laikytis juos statant arba griaunant, yra nurodyti šio reglamento A priede (STR 1.07.01:1999 3 punktas). STR 1.07.01:1999 A priede, be kita ko, buvo nurodyti statiniai, kurie nėra pastatai, savaitgalio poilsiui skirtose teritorijose (persirengimo kabinos, dušai, pavėsinės, žaidimų įrenginiai ir kt.) (STR 1.07.01:1999 A priedo 4.12 punktas), taip pat nedengtos terasos (STR 1.07.01:1999 A priedo 4.16 punktas), tačiau ginčo Stoginė, kuri yra uždengta ir pastatyta ne poilsiui skirtoje teritorijoje, o prie gamybinės paskirties Pastato, į nurodytas kategorijas nepatenka. Be to, STR 1.07.01:1999 A priedo Privalomųjų reikalavimų 1 punkte buvo nustatyta, kad, statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), būtina statytojui turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje.
41. Taigi atsižvelgiant į anksčiau nurodytą apeliacinio teismo išaiškinimą, nagrinėjant bylą iš naujo apeliantai turėjo pateikti, tačiau nepateikė jokių naujų įrodymų, kada ir kokiu teisėtu pagrindu ginčo stoginė buvo pastatyta. Nors apeliantai teigia, kad ir nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties jie teisėtu pagrindu naudojosi valstybinės žemės sklypu, vis dėlto byloje neįrodyta, kad apeliantų teisė statyti ginčo statinį valstybinėje žemėje, saugomoje teritorijoje, buvo pagrįsta turimų konkrečių teisių į žemės sklypą valdymo ir naudojimo teisiu turiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje yra pateikta 2024 m. vasario 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu žemės sklypas, kuriame yra ginčo stoginė, valdytas iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.
42. Apeliantai nurodo, kad įpareigojimas nugriauti Stoginę turėtų būti laikomas prieštaraujančiu kasacinio teismo praktikai, kadangi šiuo atveju Inspekcija net nesiaiškino, ar jos nustatyti savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti kitais būdais, pavyzdžiui, įteisinant savavališką statybą, o iškart vienareikšmiškai apeliantus įpareigojo Stoginę nugriauti.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad Inspekcijos galimos taikyti savavališkos padarinių šalinimo priemonės yra apibrėžtos įstatymo lygmeniu. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas galimų taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų nesuteikia teisės Inspekcijai teikti privalomojo pobūdžio nurodymus įteisinti statinio statybą arba teikti nurodymus nugriauti statinius tik įsitikinus, kad jų statyba yra negalima ir statinių statybos pažeidimų nėra galima pašalinti kitais būdais kaip tik nugriaunant statinius. Teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos Inspekcijai individualiai vertinti ir pateikti statytojui alternatyvias priemones statinio įteisinimui. Toks reikalavimas reikštų prievolės institucijai pačiai inicijuoti galimo neteisėto statinio įteisinimo procesą perkėlimą jai, nors įstatymų leidėjas aiškiai suformulavo taisyklę, kad pareiga užtikrinti statybos teisėtumą, o prireikus ir inicijuoti statybos įteisinimo veiksmus, tenka statytojui (Statybos įstatymo 4 str., 20 str., 28 str.).
44. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovė savo atsiliepime, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, asmenys turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą, sumokėti Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešti apie statybos pradžią tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (-ioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi Inspekcijos privalomuoju nurodymu pateiktas įpareigojimas nugriauti statinį nevaržo statinio savininko nuosavybės teisių daugiau negu būtina, kadangi įstatymas suteikia galimybę savavališkos statybos pažeidimą pašalinti kitu būdu, jeigu tai tenkina statinio statybos teisėtumo sąlygas (jeigu tokio statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis suteikia statytojui teisę, o ne nustato Inspekcijai pareigą siūlyti pasinaudoti įteisinimo galimybe. Įstatymas aiškiai suformuluotas taip, kad statytojas, gavęs privalomąjį nurodymą, turi diskreciją pats spręsti, ar siekti įteisinimo, ar vykdyti griovimą.
45. Tokie atvejai, kai statyba vėliau tampa teisėta dėl pasikeitusio reglamentavimo (pvz., nebenustatoma pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą atitinkamos kategorijos statiniui, tenkinamos kitos teisėtumo sąlygos), galėtų būti pripažįstami neteisėtos statybos padarinių pašalinimu ir privalomojo nurodymo įvykdymu kitu būdu. Tačiau nagrinėjamu atveju tai savaime nereiškia, kad privalomasis nurodymas nugriauti statinį yra neteisėtas ir turėtų būti naikinamas. Toks nurodymas yra įprasta ir įstatyme aiškiai numatyta priemonė, kuri taikoma visais savavališkos statybos atvejais (Priežiūros įstatymo 14 str. 2 d.). Tik pats statytojas, pasinaudodamas įstatymo suteikta teise, gali inicijuoti įteisinimo procesą ir tuo būdu sustabdyti griovimo prievolės vykdymą. Todėl apeliantų argumentai dėl proporcingumo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Vadovaudamasi anksčiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovų apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo šį skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
47. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
49. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.