- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2YT-8179-807/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02942-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Pareiškėjas
- G. F.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. F. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą priimti po jos mamos M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2017 m. birželio 10 d. atsiradusį palikimą. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos G. F. mama M. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1937-01-04, mirė 2017-06-10, medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki pat mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Velionei M. B. būnant santuokoje su vyru J. B., 1959-05-11 gimė dukra - pareiškėja G. F. (buvusi B.). Pareiškėjos tėvas J. B., gim. 1936-05-03, mirė 2001-12-07. Jau po sutuoktinio mirties, M. B. vardu asmeninės nuosavybės teise buvo įregistruotas šis turtas: 1) 2010-09-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-6878 pagrindu įgyta ir M. B. vardu įregistruota 4500/9000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini); 2) 2010-09-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-6880 pagrindu įgyta ir M. B. vardu įregistruota 3300/6600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Mirdama pareiškėjos mama testamento nepaliko. Pareiškėjos tėvas, velionės M. B. sutuoktinis J. B. jau buvo miręs, tad vienintelė pretendentė į mamos turtą buvo pareiškėja. Pareiškėja su palikimo priėmimo procedūromis buvo susidūrusi 2001- 2002 m., t.y. kone prieš 16 metų. 2001-12-07 mirus tėvui, jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas tik po 7 mėnesių, 2002-07-12. Nors pareiškėjos tėtis mirė jau galiojant dabartiniam Civiliniam kodeksui, kurio 5.50 str. numato, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius, tačiau iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso 588 str. numatė 6 mėnesių terminą palikimui priimti. Būtent šis terminas ir ta aplinkybė, kad po tėvo mirties paveldėjimo teisės liudijimas išduotas praėjus 7 mėnesiams, ir suklaidino pareiškėją – ji manė, kad mamos turtą ji taip pat paveldės suėjus 6 mėnesių terminui, tačiau, prieš pasibaigiant 6 mėnesių terminui, pareiškėja nuvyko pas notarą ir sužinojo, kad vis dėlto jai reikėjo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ne per 6, o 3 mėnesius, kaip tai numatyta LR CK 5.50 straipsnyje, dėl ko dabar yra priversta kreiptis į teismą. Nurodo, kad formaliai pareiškėja yra praleidusi terminą palikimui priimti, tačiau jis praleistas ne iš piktos valios ar aplaidumo, o dėl to, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir nors prieš tai teko susidurti su paveldėjimo procedūromis, tai nereiškia, kad sąžiningas suklydimas dėl nustatyto termino palikimui priimti, taikytino ankstesniame reguliavime, negali būti pateisinamas; pareiškėja nežymiai praleido terminą palikimui priimti, t.y. po motinos mirties palikimo priėmimo terminas yra praleistas vos 4 mėnesius, kas teismų praktikoje nėra laikoma grubiu pažeidimu ar pareiškėjos piktnaudžiavimu, nesąžiningumu (Vilniaus apygardos teismo 2009-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-959-611/2009); kaip matyti iš pateiktų dokumentų, kitų pretendentų į palikimą ar asmenų, kuriems paveldėjimo teisės liudijimai į mirusios mamos turtą būtų išduoti, nėra. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas niekieno interesų nepažeis. Be to, pareiškėja nurodo, kad neturi kitų teisinių galimybių realizuoti jos, kaip paveldėtojos teisių, o taip pat jokių kitų žinomų kliūčių priimti palikimą nėra. Termino atnaujinimas reikalingas paveldėjimo bylai užvesti notarų biure ir įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto: 1) 4500/9000 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2) 3300/6600 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 3) Vilniaus teritorinės ligonių kasos komisijos sprendimu M. B. pervestų pinigų kompensuojant dantų protezavimo paslaugas - 372,74 EUR.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos G. F., a. k. (duomenys neskelbtini) motina M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2017 m. birželio 10 d. Pagal pateiktą 2018-01-26 pažymą dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą nustatyta, kad M. B. nuosavybės teise įregistruota: 3300/6600 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 4500/9000 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkomų uzufrukto teise, esančių adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). M. B. santuokoje su sutuoktiniu J. B. gimė dukra pareiškėja G. F. (B.). J. B. miręs 2001-12-07, tad vienintelė pretendentė į palikimą yra pareiškėja. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad M. B. testamento nepaliko.
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).
Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.
Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja kaip termino palikimui priimti praleidimo aplinkybes įvardija tai, jog pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir nors prieš tai teko susidurti su paveldėjimo procedūromis, bet sąžiningai klydo; pareiškėja nežymiai praleido terminą palikimui priimti, t.y. po motinos mirties palikimo priėmimo terminas yra praleistas vos 4 mėnesius. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog paveldėjimo byla neužvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti M. B. palikimą, nėra (e. b. l. 22), taip pat, kad palikėja nebuvo sudariusi testamento.
Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja termino atnaujinimui; kad M. B. turto nėra paveldėję kiti asmenys, jis nėra perėjęs valstybei (CK 5.62 straipsnis); kad terminas praleistas nedaug; kad termino pareiškėjai atnaujinimas neturės neigiamų padarinių kitų asmenų teisėms (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog priežastys, dėl kurių pareiškėja G. F. praleido terminą palikimui po M. B. mirties 2017 m. birželio 10 d. priimti, laikytinos svarbiomis, todėl praleistas terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 576 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 5 dalimis, 100 straipsnio 2 dalimi, 290-291 straipsniais, 576 straipsniu, 586 straipsniu,
nutaria:
atnaujinti pareiškėjai G. F., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2017-06-10, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.