- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-959-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. T., M. T., notarė Svetlana Bazilienė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Kategorijos
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje M. T., V. T., notarė Svetlana Bazilienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino savo tėvo J. T. palikimui priimti atnaujinimo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis įvardijo tas aplinkybes, jog dar 1985 m. tėvai išsiskyrė, po skyrybų jis su tėvu faktiškai nebendravo, ryšių nepalaikė, nebuvo informuotas nei apie tėvo ligą, nei mirtį, apie tėvo mirtį ir teisę paveldėti sužinojo gavęs 2009-02-24 notarės raštą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. T. su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad apie tėvo mirtį ir teisę paveldėti pareiškėjas žinojo 2008 metų pabaigoje, kuomet buvo nagrinėjama civilinė byla pagal jos analogiško turinio pareiškimą, kurioje jis buvo dalyvaujančiu asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Nustatė, kad pareiškėjas yra 2008-04-23 mirusio J. T. sūnus (b.l. 5, 6), t.y. pirmos eilės įpėdinis (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). LR CK 5.50 str. ir 5.57 str. nustato, kad palikimas gali būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Šį terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Suinteresuoto asmens V. T. teiginys, jog apie palikimą jis žinojo dar 2008 m. pabaigoje, neįrodytas, nes iš palikimo priėmimo bylos matyti, jog byla išnagrinėta nedalyvaujant J. T., apie posėdį ir bylos iškėlimą jį informuojant viešo paskelbimo būdu, t.y. išimtiniu būdu. LR CPK XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas manė, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Apie palikimo atsiradimą jis nežinojo ne nuo jo priklausančių aplinkybių, sužinojęs apie tai per protingą terminą kreipėsi į notarą, o vėliau ir į teismą.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. T. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo pareiškimą dėl praleisto termino pratęsimo atmesti, priteisti suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Nurodė, jog nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas apie palikimo atsiradimą sužinojo tik 2009-02-24, gavęs laišką iš notarės. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų kur nors išvykęs ar sirgęs liga, dėl kurios negalėjo žinoti apie tėvo mirtį. Pareiškėjas neįrodė, jog praleido terminą dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėjas ne tik nesirūpino savo tėvu, bet taip pat nesielgė rūpestingai ir atidžiai dėl savo teisių įgyvendinimo. Apeliantė nurodo, jog įteikus dokumentus viešojo paskelbimo būdu, yra pripažįstama ir laikoma, kad byloje dalyvaujantiems asmenims yra tinkamai pranešta ir jokių kliūčių nagrinėti bylą nėra. Teismo išvada, jog pareiškėjas negalėjo žinoti apie bylos nagrinėjimą, prieštarauja LR CPK 130 str. nuostatoms. Pažymi, jog pats pareiškėjas nusprendė nebendrauti su tėvu, juo nesirūpino, dėl ko savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. LR CK 5.50 str. 2 d. yra nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal LR CK 5.57 str. 1 d. teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2006). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.
Byloje nustatyta, kad 2008-04-23 mirė pareiškėjo tėvas J. T. (b.l.5). Vilniaus m. 28-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l.19). Pareiškėjas nurodė, jog 1985 m. velionis išsiskyrė su pareiškėjo motina ir nuo to laiko su pareiškėju nebendravo. Pareiškėjas yra įstatyminis pirmos eilės įpėdinis pagal LR CK 5.11 str. Kadangi pareiškėjas prašo pratęsti terminą palikimui priimti ir nurodė priežastis, dėl kurių ji praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, įvertintina tokių priežasčių svarba. Pareiškėjas nurodė, kad jis tėvo mirties momento nežinojo, suinteresuotas asmuo nepranešė jam apie sunkią tėvo būklę ir neturėjo galimybės palaidoti tėvo bei įstatymo nustatyta tvarka priimti tėvo palikimą. Dėl tokių objektyvių aplinkybių jis sužinojęs apie atsiradusį palikimą ir užvestą paveldėjimo bylą tik 2009-02-24, gavęs notarės raštą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, terminas priimti palikimą praleistas nežymiai, tokios aplinkybės kaip tai, kad pareiškėjas tik 2009-02-24 sužinojęs apie atsiradusį palikimą, kreipėsi 2009-03-05 į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimui, neleidžia daryti išvados, kad jis elgėsi nesąžiningai, neapdairiai ir nerūpestingai, nesikreipdamas į notarų biurą su pareiškimu per 3 mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos. Kolegija, atsižvelgdama į paveldėjimo tikslus, į tai, jog esant objektyviai galimybei pirmos eilės įpėdiniai (šiuo atveju – sūnus) lygiateisiškai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti po tėvo mirties, be to, įvertinant tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas užvestoje paveldėjimo byloje dar nėra išduotas ir suinteresuotų asmenų teisės nebus nepagrįstai suvaržytos, sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti pratęstas.
Atskirojo skundo argumentai, jog teismas visiškai neatkreipė dėmesio, jog pareiškėjas pats nusprendė nebendrauti su tėvu, ko pasekoje nesirūpino juo, neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi byloje nustatyta, jog pareiškėjo motina su velioniu išsiskyrė 1985 m., kuomet pareiškėjui buvo 3 m., todėl logiška, jog tokio amžiaus vaikas negalėjo rodyti savo iniciatyvos bendraujant ir palaikant ryšius su tėvu, todėl tarp jų neužsimezgė artimas ryšys, todėl pareiškėjas objektyviai galėjo ir nesužinoti apie tėvo mirtį.
Apeliantė nurodo, kad pareiškėjas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu apie analogiškos bylos dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal jos pareiškimą dar 2008 m., todėl jam tapo žinoma apie palikimą 2008 m. pabaigoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 130 str. įteikus procesinius dokumentus bei informavus apie bylos nagrinėjimą viešojo paskelbimo būdu, yra pripažįstama ir laikoma, kad byloje dalyvaujantiems asmenims formaliai yra tinkamai pranešta apie konkrečią bylą ir tai leidžia nagrinėti bylą. Tačiau tai nereiškia, kad asmeniui iš tikrųjų objektyviai yra žinoma apie nagrinėjamą bylą ir šioje byloje nustatytus faktus. Sąžiningas žmogus neprivalo tikrinti ex officio savo teisių pažeidimo, skaitydamas visus skelbimus spaudoje, tuo labiau, jog remiantis nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjas negalėjo žinoti apie tėvo mirtį, o sužinojęs, kaip rūpestingas ir atidus pilietis besirūpinantis savo pareigomis ir teisėmis, kreipėsi į teismą dėl atnaujinimo įstatyme nustatytam terminui palikimo priėmimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantės nurodomoje byloje 2-19049-656/2008 pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo nurodyta kaip nežinoma, šaukimas jo gyvenamosios vietos adresu net nebuvo siunčiamas, o iš karto jis buvo informuotas viešo paskelbimo būdu. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės kaip nepagrįstą argumentą, kad pareiškėjui apie palikimo atsiradimą tapo žinoma 2008 m. pabaigoje.
Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujino, o atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti (LR CPK 337 str. 1 p.). Todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.