Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK) viršininko apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo, kuriuo V. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje, skirta 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 23 d., 10:20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo mopedą „CHAMP CM 50Q-2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jo vairuoti. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1560/2010), nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių teismas V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatė. Pažymi, kad ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir, žinant administracinių nuobaudų išieškojimo galimybes, kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Vairuotojas padarė šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, tokiais savo veiksmais parodė, kad elgiasi socialiai neatsakingai, nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų. Taip pat išanalizavus V. M. baustumus nustatyta, kad jis yra baustas penkis kartus, o metų laikotarpyje yra baustas už kitus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 178 straipsnio l dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo 289 iki 434 Eur arba administracinį areštą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. M., vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, skirta 50 Eur bauda. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą įvertino tai, kad yra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, kad V. M. baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų, nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra neįgalus, gauna mažas pajamas, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais ir skyrė švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtose nutartyse (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014, 2AT-53-697/2015 ir kt.) ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.). Teismų praktika įtvirtina, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šioje byloje yra visuma aplinkybių leidžiančių konstatuoti, jog V. M. paskyrus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią nuobaudą, ji prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Tai, kad V. M. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. yra neįgalus (nustatytas 55% nedarbingumas), gauna mažas pajamas, praeityje nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neturi galiojančių nuobaudų, vairavo mopedą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas V. M. būtų akivaizdžiai neproporcingas ir per griežtas. Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktam V. M. paskirta 50 Eur bauda nebus simbolinė, sukels atitinkamus neigiamus padarinius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui ir pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, pagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė administracinę nuobaudą, kuri nėra per švelni ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei pažeidėjo asmenybę, todėl priimto nutarimo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir Dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, Dvidešimt trečiuoju¹ ir Dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymu Nr. XI-1142, Žin., 2010, Nr. 142-7257 (2010-12-04) įsigaliojusiu 2011 m. sausio 1 d. pasikeitė administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarka, kad administracines bylas apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai, kad administracinių teisės pažeidimų bylas gali atnaujinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija priimdama nutartį (ATPK 302²¹ straipsnio 4, 6 dalys), kad atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuo 2011 m. sausio 1 d. formuoja teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl ATPK 30¹ straipsnio ir kitų nuostatų taikymo aiškiai skiriasi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuotos praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose. Dėl šių priežasčių pareigūnai, institucijos ir teismai priimdami sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinių teisės pažeidimų bylose formuojama teismų praktika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniai skundai privalo būti motyvuoti ir aiškūs, juose suformuluoti prašymai ir reikalavimai tikslūs ir nedviprasmiški. Be to, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti panaikintas tik nustačius esminį procesinės ar materialinės teisės pažeidimą, sutrukdžiusį priimti teisingą nutarimą, teismų praktikoje ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas ar netaikymas nelaikomas esminiu pažeidimu ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.