- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-84-640/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04650-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- N. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei N. K. dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), pagal ieškovės ir D. B. (teisių ir pareigų perėmėjas po jo mirties – atsakovas R. B.), sudarytą 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminari sutartis), taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 metų pabaigoje ieškovės draugas D. B. (miręs, teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas) įsigijo Butą, kurį savo lėšomis įrengė ieškovė, tai patvirtina Preliminariosios sutarties 3.1, 3.3 punktai. Pažymėjo, kad Bute nuolat gyveno ieškovė, visus su Butu susijusius mokesčius taip pat ji mokėjo. Pašlijus tarpusavio santykiams, D. B. kreipėsi į teismą dėl ieškovės iškeldinimo, tačiau šalys bylą užbaigė, sudarydamos teismo patvirtintą taikos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo išsikelti iš Buto iki 2018 m. gruodžio 31 d., tai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis. Kadangi ieškovė ir D. B. vėliau susitaikė, ieškovė šalių susitarimu iš Buto neišsikėlė ir šalys 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jos susitarė dėl Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2020 m. gruodžio 3 d., tačiau (duomenys neskelbtini) D. B. žuvo. Jo teises ir pareigas perėmė sūnus R. B., t. y. atsakovas. Nurodė, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė raštą ieškovei, kuriuo reikalavo iki 2020 m. spalio 16 d. išsikelti iš Buto. Ieškovė, atsakydama į pastarojo raštą, nurodė, kad buvo sudaryta Preliminarioji sutartis ir prašė sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovas ignoravo šį ieškovės atsakymą ir pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, jog visą laiką nuo Buto įrengimo ji nepertraukiamai jame gyveno, taigi, Butas buvo perduotas ieškovei iki Preliminariosios sutarties sudarymo. Preliminariosios sutarties 3.1- 3.2 punktuose buvo numatyta, kad Buto kaina yra 120 000 Eur ir, kad 100 000 Eur sumokėta iki Preliminariosios sutarties pasirašymo dienos, o likusius 20 000 Eur ieškovė įsipareigojo sumokėti pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Tuo tarpu atsakovas, vietoj to, kad sudarytų pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove, kreipėsi į teismą dėl ieškovo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo toje civilinėje byloje, kurioje pagal patvirtintą taikos sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi išsikelti iš Buto. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teigė, kad tarp ieškovės ir D. B. bei jo teisių ir pareigų perėmėjo atsakovo susiklostė Buto pirkimo-pardavimo santykiai, atitinkamai, todėl ieškovei turi būti pripažinta nuosavybės teisė į Butą pagal Preliminariąją sutartį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka.
4. Nurodė, kad tikėtina, jog Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis yra suklastotas dokumentas, nes yra akivaizdūs sutarties turinio ir valios trūkumai: nėra originalaus D. B. parašo (valios ydingumas); nėra pilnai ir konkrečiai identifikuotas planuojamas pirkti-parduoti nekilnojamasis turtas (nėra unikalaus numerio ir kt.); sutartyje neaptartos esminės tokio pobūdžio sutartims keliamos sąlygos (kaina, konkreti atsiskaitymo tvarka ir kt.); raštas tikėtinai modifikuotas ir koreguotas - rašto apačioje, kairėje pusėje esančio pardavėjo parašas ir žodžio „Pardavėjas:“ ryškumas labai skiriasi nuo likusio teksto, todėl tikėtinai dokumentas buvo suklastotas; skiriasi dokumento numeracija ir nuorodos į punktus yra nenuoseklios (3.1. p. kartojasi kelis kartus); dokumento numeracija klaidinanti, neatitinkanti nurodyto turinio (1.1. p. nurodoma, kad pagrindinės sutarties terminas nurodytas 3.1. p., tačiau ten tokia informacija nepateikiama ir pan.); rašte praleisti esminiai žodžiai; skiriasi teksto šriftas; dokumento viduryje yra taškas; nenurodyti pasirašančių asmenų vardai ir pavardės ar bet kokia kita kontaktinė informacija; dokumentas akivaizdžiai nėra galutinis - tekstas nekonkretus, nėra aptartos būtiniausios sąlygos; sutartis neįprastai trumpa; tokios sutarties turinio ir formos D. B., atsakovo įsitikinimu, niekuomet nebūtų pasirašęs. Atkreipė dėmesį, kad D. B. visus dokumentus saugodavo savo kabinete esančiame seife. Tvarkydamas D. B. daiktus ir dokumentus, atsakovas nerado jokio panašaus dokumento, todėl tikėtina, kad ieškovės sutartis yra netikras, fiktyvus dokumentas. Pažymėjo, kad apie nurodytą sutartį buvo sužinota tik ieškovei 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikus pranešimą dėl atsisakymo išsikelti iš ginčo patalpų. Taip pat atsakovas nurodė, jog ieškovė prarado galimybę įgyvendinti savo egzistuojančias teises prieš palikimą priėmusį įpėdinį R. B. Pažymėjo, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 str. 1 d.). Ieškovė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (D. B. mirė (duomenys neskelbtini)) iki šiol nereiškė reikalavimų dėl paveldimo turto (CK 5.63 str. 1 d.) t. y. beveik 2 metus. Taip pat ieškovė nesiėmė jokių teisinių veiksmų ir neteikė atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-77077-599/2022. Taigi, ieškovė savęs nelaikė teisėta ginčo Buto savininke, per nustatytą terminą nepareiškė jokių pretenzijų palikimą priėmusiam įpėdiniui atsakovui, todėl prarado galimybę įgyvendinti bet kokias teises, susijusias su ginčo Butu. Teigė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė iš tikrųjų D. B. grynaisiais pinigais perleido 100 000,00 Eur sumą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės įmokų sumokėjimą ar aplinkybę, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu disponavo tokio dydžio lėšomis. Be to, atsakovas Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė D. B. banko sąskaitų išrašus. Išrašuose pažymėti mokėjimai, kuriuos D. B. atliko atsiskaitymus su pardavėjais UAB „Emro Invest“ už ginčo Butą: 2015 m. rugpjūčio 25 d. buto pardavėjui UAB „Emro Invest“ už butą buvo pervesta 15 000 Eur; 2015 m. rugsėjo 8 d. buto pardavėjui UAB „Emro Invest“ už butą buvo pervesta 40 000 Eur; 2015 m. rugsėjo 30 d. buto pardavėjui UAB „Emro Invest“ už butą buvo pervesta 25 000 Eur. Pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad D. B. ginčo Butą įrenginėjo savo lėšomis, lėšas už įrengimą pervesdamas konkrečiai į N. K. banko sąskaitą arba tretiesiems asmenims, o pavedimuose nurodydavo, kam skirtos mokamos lėšos (pvz., už virtuvės komplektą, už baldus, už vidaus dujotekį, už dujų paleidimą į vartotojo sistemą, už AB „ESO“ paslaugas, už dujų katilą, už buitinę techniką, už vonios baldus ir pan.). D. B. nuo 2013 iki 2018 metų (pagal turimus SEB banko sąskaitų išrašus) N. K. suteikė 17 973,25 Eur dydžio finansinę paramą.
5. Atsakovas R. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio.
6. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi 2022 m. rugsėjo 21 d. į teismo ekspertę dėl 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminarios sutarties, prašydamas nustatyti, ar parašą, esantį dokumento apačioje, kairėje pusėje, po tekstu „Pardavėjas:“ atliko D. B., ar kitas asmuo. Ekspertė 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė Ekspertizės aktą Nr. 0929/22, kuriame nurodė, kad tikėtina, jog tyrimui pateiktoje Preliminariojoje buto pirkimo pardavimo sutartyje, apačioje, kairėje pusėje, po spausdintiniu įrašu „Pardavėjas:“, pasirašė ne D. B. Taigi, tarp D. B. ir N. K. nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto Preliminari pirkimo-pardavimo, todėl tarp nurodytų asmenų neatsirado sutartiniai teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad D. B. nepasirašyta Preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka tokioms sutartims keliamų reikalavimų, yra tikėtinai suklastota, todėl yra niekinė ir negaliojanti ab initio (CK 1.80 str. 1 d.). D. B. neturėjo ketinimų sudaryti sutartinių teisinių santykių su N. K. dėl ginčo Buto. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad D. B. būtų sudaręs ginčijamą sutartį ir ją pasirašęs.
Šalies argumentai
7. Ieškovė su pareikštu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. Nurodė, kad nuo 2013 metų ieškovė su D. B. palaikė artimus ryšius. D. B. įsigijus Butą, ieškovė gyveno jame nuo pat pradžių iki dabar. Butą savo lėšomis įrengė ieškovė (D. B. apmokėjo tik nedidelę dalį Buto įrengimo išlaidų). Visus komunalinius mokesčius už Butą iki 2022 metų birželio mėnesio mokėjo ieškovė, tai patvirtina komunalinių mokesčių mokėjimo dokumentai. Paaiškino, kad D. B. ir ieškovės santykiai buvo nepastovūs: šalys tai susipykdavo, tai susitaikydavo. Pašlijus tarpusavio santykiams, D. B. kreipėsi į teismą dėl ieškovės iškeldinimo iš Buto. Šalys šią bylą užbaigė, sudarydamos teismo patvirtintą taikos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo išsikelti iš Buto, tačiau po kurio laiko ieškovė ir D. B. susitaikė ir ieškovė šalių susitarimu iš Buto neišsikėlė. Šalims susitaikius, 2019 m. rugpjūčio 2 d. D. B. ir ieškovė sudarė Preliminariąją sutartį, pagal kurią susitarė dėl Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2020 m. gruodžio 3 d. Po Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2015 m. gruodžio 3 d. D. B. išdavė ieškovei įgaliojimą atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus, susijusius su Butu. Kartu su Preliminariąja sutartimi buvo sudaryta ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią D. B. pardavė ieškovei jos naudotą automobilį Mini Cooper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės nuomone, Preliminarioji sutartis, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, įgaliojimas ir buto pirkimo-pardavimo sutarties turėjimo faktas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina, kad tarp ieškovės ir D. B. buvo artimi santykiai ir, kad Preliminariosios sutarties sudarymas buvo logiškas veiksmas. Visą laiką nuo Buto įrengimo 2016 metais, ieškovė nepertraukiamai gyveno Bute, atitinkamai, Butas buvo perduotas ieškovei iki Preliminariosios sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą Aleksą Balsį, 2022 m. lapkričio 16 d. ekspertizės akte Nr. 20221116/01 ekspertas pateikė išvadą: „Tikėtina, kad 2019-08-02 datos preliminariojoje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp N. K. ir D. B., apatinėje dalyje, žemiau spausdintinio įrašo „Pardavėjas:“, pasirašė D. B.“. Taigi, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad Preliminariojoje sutartyje pasirašė ne D. B. Ieškovės teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Preliminarioji sutartis neatitiko D. B. valios bei formos reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Pripažino ieškovei N. K. nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės N. K. ir D. B. (teisių ir pareigų perėmėjas po jo mirties – atsakovas R. B.), sudarytą 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį; priteisė iš N. K. atsakovui R. B. 20 000 Eur pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį.
10. Nurodė, kad ekspertė Regina Pajaujytė pateikė 2022 m. rugpjūčio 25 d. Ekspertizės aktą Nr. 11-1795(22), kuriame padaryta išvada kategoriška forma, nurodant, jog pateikta 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis yra originalas. Pažymėjo, kad teismui abejonių dėl šios išvados nekilo, ekspertės išvada išsami, išplaukianti iš tyrimo eigos, juolab, kad šalys šios išvados neginčijo. Teismo vertinimu, ekspertės Nijolės Jonaitienės išvada yra abejotina, nenuosekli, todėl vertino kaip nepatikimą. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertė Nijole Jonaitienė naudojo tyrimui tik 10 kartų didinantį lęšį, kai tuo tarpu kitų ekspertizių metu ekspertai naudojosi šia įranga: mikroskopu „Leica MZ75“, prietaisu „VSC-6000HS“, komparatoriumi. Taigi, teismo vertinimu, ekspertės išvadai trūksta profesinio ir mokslinio pagrindimo.
11. Išanalizavus ir įvertinus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės aktų turinį, tyrimų eigą, rašytinus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas nenustatė, jog ekspertų išvados prieštarautų bylos faktiniams duomenims. Ekspertai padarė išvadas, remiantis šios bylos medžiaga, apibendrindami šalių pateiktus įrodymus, pateikdami parašui būdingus požymius ekspertizės aktuose. Nagrinėjamoje byloje teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi analizuojant ir vertinant byloje esančius įrodymus santykyje su ekspertų konstatuotomis aplinkybėmis, teismas nenustatė ekspertizės akto turinio prieštaringumo, aktų išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ekspertų išvadas vertino kaip išsamias, patikimas ir pakankamas, todėl jomis vadovavosi. Be to, vertindamas šių ekspertų išvadas, teismas atsižvelgė ir į ekspertės Reginos Pajaujytės 2022 m. rugpjūčio 25 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1795(22) padarytą išvadą, kad pateikta 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis yra originalas, taip pat įvertino ieškovės 2022 m. lapkričio 16 d. Ekspertizės aktą Nr. 20221116/01, kuriame ekspertas Aleksas Balsys padarė išvadą, jog tikėtina, kad Preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė D. B. bei atsižvelgė į ekspertės Alvidos Kačinskienės paaiškinimus apie tai, kad buvo nustatyti dideli sutapimai tyrimui pateiktame paraše, taip pat, kad tiriamas parašas buvo labai identiškas lyginamiesiems. Tuo tarpu skirtumų buvo nustatyta labai mažai, todėl negalėjo daryti išvados, kad tai ne D. B. parašas. Be to, ekspertė pažymėjo, kad parašas yra gana sudėtingas, todėl jį sunku suklastoti.
12. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ekspertai, atlikę kompleksinę ekspertizę, pateikė atsakymus į esminius teismo užduotus klausimus ir išvadas suformulavo kategoriška forma, kad parašą, esantį 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties tarp N. K. ir D. B. grafoje „Pardavėjas:“, pasirašė D. B., parašas nėra techniškai klastotas, t. y. jis pasirašytas ranka rašymo priemone, sprendė, kad atsakovo ginčijama preliminari sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir D. B. Juolab, kad dvi savarankiškos teismo ekspertizės patvirtino faktą, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis yra originalas. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio tuo pagrindu, jog sutartis buvo suklastota, atmetė kaip nepagristą. Nors atsakovas prašė nesivadovauti ekspertizės išvadomis, nes jos buvo nevienareikšmės, teismas išanalizavęs ir ištyręs ekspertizių aktų turinį, išklausęs ekspertų paaiškinimus, konstatavo, jog ekspertai atsakė į esminį klausimą ir išvadas pateikė kategoriška forma.
13. Teismas pažymėjo, kad po 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties priėmimo ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. vykdomojo rašto išdavimo D. B., santykiai tarp ieškovės ir pastarojo nenutrūko, jie ir toliau gyveno kartu, juolab, kad ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad šalys ir pykosi, ir taikėsi. Teismas netikėti ieškovės paaiškinimais neturėjo pagrindo, kadangi jos paaiškinimai buvo nuoseklūs, prieštaravimų teismas juose nenustatė. Aplinkybę, kad santykiai nenutrūko ir vystėsi tarp šalių, patvirtina ir jų sudaryta preliminari sutartis, kurios atsakovas nagrinėjamoje byloje nenuginčijo. Ginčo sutartis buvo sudaryta po 2018 m. gruodžio 31 d. teismo nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog D. B. nesiėmė vykdymo veiksmų ieškovės atžvilgiu ir ji liko gyventi ginčo bute, tai patvirtina paties D. B. tolimesni veiksmai: 2019 m. rugpjūčio 2 d. Teismas nesuteikė esminės reikšmės 2018 m. gegužės 22 d. teismo nutarčiai ir toms faktinėms aplinkybėms, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2VP-7707-599/2022 atliko tam tikrus veiksmus.
14. Išanalizavęs ir įvertinęs preliminarios sutarties turinį, teismas sprendė, kad ji atitiko jai nustatytus reikalavimus CK 6.165 straipsnyje. Sprendė, kad šalys sudarė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, nustatydamos terminą pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti (CK 6.165 straipsnis). Ginčo sutarties turinys aiškiai patvirtina, kad šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai, apibrėžti preliminariąja sutartimi, kurioje aiškiai sutarta apie pagrindinės sutarties sudarymą ateityje. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, atsakovo teiginiai, kad ginčo sutartis neatitiko formos ir valios reikalavimų, neaiški jos lingvistinė formuluotė, atmestini kaip prieštaraujantys Sutarties turiniui. Sutarties turinys aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidžia, kokio tikslo šalys siekė sudarydamos sutartį, dėl kokios atsiskaitymo tvarkos jos sulygo, todėl atsakovo teiginiai, kad sutartyje nėra nurodytas turto unikalus numeris, neaptarta kaina, konkreti atsiskaitymo tvarka, dokumento numeracija yra nenuosekli, nenurodyti pasirašančių asmenų vardai ir pavardės, tekstas nekonkretus, - atmestini, kaip nepakankami paneigti sutarties faktą ir jos turinį. Pabrėžė, kad formalūs netikslumai nėra esminiai, taip pat visiškai aišku, kad sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir D. B., kurie save įvardijo pardavėju ir pirkėja. Šiame kontekste teismas įvertino ir ieškovės paaiškinimus, kad sutartis buvo sudaryta namų sąlygomis.
15. Teismas įvertinęs nurodytą bei aplinkybę, jog ieškovė už siekiamą įsigyti nekilnojamąjį turtą yra sumokėjusi didžiąją dalį kainos – 80 proc. (šią aplinkybę D. B. pripažino akceptuodamas Sutarties 3.1 punktą, kuriuo jis pripažino, kad pirkėja buto kainos dalį – 100 000 Eur yra sumokėjusi pardavėjui iki preliminarios sutarties pasirašymo ir šalys sulygo, kad 100 000 Eur suma bus įskaityta į Buto kainą, o Sutarties 3.2 punktu šalys sutarė dėl likusios kainos – 20 000 Eur apmokėjimo tvarkos) ir, kad turtas buvo faktiškai ieškovei perduotas dar iki Preliminarios sutarties sudarymo, teismas, remdamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, 6.309 straipsniu, 6.393 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti, kad tarp ieškovės ir D. B. susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir ieškovė įgijo teisę reikalauti pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo turtą.
16. Pažymėjo, kad teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartyje dėl išieškotojo pakeitimo konstatuota, jog D. B. 2019 m. rugpjūčio 13 d. išduotas vykdomasis raštas nebuvo perduotas antstoliui vykdyti, vykdomoji byla nebuvo užvesta ir vykdymo procesas nebuvo pradėtas. Tokio pobūdžio aplinkybės tik patvirtina, kad D. B. nesiekė vykdyti 2018 m. gegužės 22 d. teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Be to, 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarios sutarties sudarymo faktas sustiprina teismo įsitikinimą, kad D. B. siekė sudaryti su ieškove pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, jo valia, nukreipta į ginčo buto nuosavybės teisės perdavimą ieškovei, nagrinėjamoje byloje nėra paneigta. Todėl atsakovo veiksmai nukreipti į 2018 m. gegužės 22 d. nutarties vykdymą nėra aktualūs šioje byloje, be to, ta aplinkybė, kad D. B. buvo išsiėmęs vykdomąjį raštą, per se nereiškia, kad buvo pradėti vykdymo veiksmai ieškovės atžvilgiu.
17. Teismas konstatavęs, kad tarp šalių – ieškovės ir D. B. faktiškai susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, ieškovei pripažino nuosavybės teisę į Butą.
18. Pažymėjo, kad CK 5.63 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių terminas reikalavimams palikėjo kreditoriams pareikšti, nagrinėjamu atveju netaikytinas ir neaktualus, nes pagal preliminarią sutartį ieškovė neįgijo kreditorinio reikalavimo.
19. Taip pat nesutiko su atsakovo teiginiais, kad ieškovė buvo pasyvi, priešingai – byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog ji siekė sumokėti atsakovui likusią buto kainą, tačiau pastarasis išsiėmė vykdomąjį raštą byloje, kurioje pats D. B. neišreiškė valios dėl jo vykdymo. Byloje nustatyta, kad D. B. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą atsakovas priėmė 2021 m. gruodžio 30 d., o ieškovė kreipėsi į teismą 2022 m. vasario 7 d. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ginčo sutarties pagrindu, t. y. po susirašinėjimo su atsakovu. Taigi, teismas nenustatė atsakovės neveikimo ar pasyvumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovas R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės N. K. ieškinį ir visiškai tenkinti atsakovo R. B. priešieškinį arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir bylą iš naujo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; nusprendus civilinę bylą iš esmės nagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir jos negrąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui: skirti pakartotinę kompleksinę rašysenos ir dokumentų ekspertizę, šią ekspertizę paskiriant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ekspertų komisijai; išreikalauti iš ieškovės N. K. rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės 100 000 Eur dydžio lėšų perdavimą velioniui D. B., investavimą į buto (duomenys neskelbtini) remontą ar disponavimą tokio dydžio lėšomis 2015- 2016 metais; išreikalauti iš ieškovės N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo 2014 metais buvo nutraukta ieškovės santuoka; skirti retrospektyvinę nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) kainos nustatymo ekspertizę 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarios sutarties sudarymo dienai.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
21.1. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime buvo konstatuota, jog tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nenustačius dviejų esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų: piniginio ekvivalento sumokėjimo ir daikto perdavimo (nuosavybės perleidimo) pirkėjui. Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas savaime nepatvirtina nei daikto perdavimo, nei piniginio ekvivalento sumokėjimo. Skundžiamu sprendimu pripažįstant ieškovei nuosavybės teises į ginčo turtą, teismas privalėjo nustatyti, kad: 1) sandoris buvo dvišalis ir D. B. neabejotinai jį sudarė; 2) N. K. ir D. B. visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį (t. y. buvo sumokėti pinigai ir perduotas daiktas); 3) D. B. vengia įforminti sandorį notarine tvarka.
21.2. Pažymėjo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad ieškovė perdavė velioniui D. B. 100 000 Eur dydžio sumą už Butą. Pažymėjo, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad už Butą nebuvo mokėti jokie pinigai tuometiniam buvo savininkui D. B. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl to, kad bylos duomenimis būtent pats D. B. investavo į ginčo Buto įrengimą ir teikė finansinę paramą N. K. Pateikti banko sąskaitų išrašai taip pat patvirtina, kad D. B. ginčo Butą įrenginėjo savo lėšomis, lėšas už įrengimą pervesdamas konkrečiai į N. K. banko sąskaitą arba tretiesiems asmenims, o pavedimuose nurodydavo, kam skirtos mokamos lėšos. Byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad ieškovė savo lėšomis ginčo Butą įrengė ar pagerino (ar kad tokio dydžio lėšomis galėjo disponuoti ginčo laikotarpiu).
21.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad D. B. buvo išreiškęs valią perduoti Butą valdyti ieškovei nuosavybės teise. Teismo išvadas paneigia ir teismo patvirtinta taikos sutartis, dėl kurios įvykdymo buvo išduotas vykdomasis raštas. Taigi nei galimai sudarytos Preliminarios sutarties metu, nei po to D. B. neperdavė ginčo Buto ieškovei. Būtent šių velionio veiksmų objektyvus vertinimas ir parodo D. B. tikrąją valią – ginčo Butą ir toliau turėti asmeninės nuosavybės teise ir neperduoti jo ieškovei. Tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-11880-18, tiek ir taikos sutartis aiškiai parodo ypatingai neigiamus ieškovės ir velionio santykius. D. B. 2019 m. rugpjūčio 13 d. išduotas vykdomasis dokumentas akivaizdžiai parodo velionio aiškią valią priversti N. K. realiai įgyvendinti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – išsikelti ir pilnai atlaisvinti ginčo Butą.
21.4. Pažymėjo, kad ieškovė buvo sąmoningai pasyvi ir praleido CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą ir CK 5.63 str. 4 d. numatytą naikinamąjį 3 metų terminą, todėl prarado galimybę įgyvendinti savo neva egzistuojančias teises prieš palikimą priėmusį įpėdinį R. B. Pažymėjo, kad nei D. B. žuvimo dieną, nei per tris mėnesius nuo D. B. žūties momento, ieškovė nesikreipė į notarą ar velionio įpėdinius. R. B. palikimą priėmė pagal apyrašą, kuriame nėra jokių duomenų apie ieškovės reikalavimo teisę į jį kaip palikimą priėmusį asmenį. Šiuos argumentus teismas nepagrįstai atmetė kaip neaktualius, neva ieškovės negalima laikyti velionio kreditoriumi. Šiems skundžiamo sprendimo teiginiams pagrįsti teismas nepateikia jokių teisinių argumentų (CPK 265 str.). Ieškovė reiškė reikalavimų dėl paveldimo turto daugiau nei 3 metus. CK 5.63 str. 4 d. numatytas 3 metų senaties terminas yra naikinamasis ir negali būti pratęstas ar atnaujintas, todėl ieškinys privalėjo būti atmestas kaip pateiktas praleidus nustatytą terminą (CK 5.63 str. 1, 4 d.).
21.5. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė Alvida Kačinskienė ir ekspertė Nijolė Jonaitienė, teikiant paaiškinimus 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiriamas parašas kelia daug pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo, mano, kad parašas ant Preliminarios sutarties galėjo būti perpieštas nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog D. B. būtų sudaręs ginčijamą sutartį ir ją pasirašęs, o už tai gavęs 100 000 Eur dydžio sumą. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad dokumentą pasirašė būtent velionis.
21.6. Pažymėjo, kad visos civilinėje byloje pateiktos ekspertinės išvados, susijusios su rašysenos ekspertizėmis, buvo visiškai skirtingos ir tarpusavyje prieštaraujančios. Nijolė Jonaitienė teigė, kad tikėtinai pasirašė ne D. B.; Aleksas Balsys teigė, kad tikėtinai pasirašė D. B.; Alvida Kačinskienė, Daiva Strakšytė, Gitana Lukoševičienė nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kas pasirašė ginčo sutartį; Urbonavičienė ir Viačislavas Litvinovas teigė, kad sutartį pasirašė D. B. Todėl abejonės dėl pasirašiusio asmens ir parašo originalumo taip ir nebuvo pašalintos pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad teismas neturėjo pagrindo teigti, jog Nijolės Jonaitienės pateikta išvada yra mažesnio patikimumo. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino faktinių aplinkybių, kad tiek ekspertė Nijolė Jonaitienė, tiek ir LTEC ekspertė Alvida Kačinskienė teismo posėdžių metu nurodė, jog Preliminarioje sutartyje tiriamas parašas yra „perpieštas“.
Šalies argumentai
21.7. Apeliantas pažymėjo, kad ekspertės Alvidos Kačinskienės teismo posėdyje duoti paaiškinimai visiškai prieštarauja teismo išvadai, jog Preliminarią sutartį vis tik galėjo pasirašyti pats D. B. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 19 d. vykusiame teismo posėdyje LTEC ekspertė Alvida Kačinskienė nurodė, kad nors ir Ekspertizės akte Nr. 11-52(23) teigiama, kad negalima nustatyti, ar Preliminarią sutartį pasirašė D. B. ar kitas asmuo, akcentavo, kad ekspertės įsitikinimu (kaip ir ekspertės Nijolės Jonaitienės), Preliminarioje sutartyje esantis parašas tikėtinai yra perpieštas ar kitaip nukopijuotas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje esančio pirmojo D. B. parašo. Pažymėjo, kad sutapimų ir skirtumų LTEC Ekspertizės akte pateikta vienodai. Tai, jog į skirtumus atkreiptinas dėmesys ir jie yra svarbūs matyti iš požymių rašymo struktūros: pirmiau surašyti skirtumai, o tik po to sutapimai. LTEC ekspertė Alvida Kačinskienė Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 19 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad tik vienas pavyzdys buvo beveik identiškas. Būtent dėl šios aplinkybės ekspertė Alvida Kačinskienė ir nurodė, kad tiriamas parašas jai kelia daug pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo. Faktinių aplinkybių visuma, kurias teismo posėdžio metu nurodė LTEC ekspertė Alvida Kačinskienė, iš esmės patvirtino apelianto poziciją, kad Preliminarią sutartį pasirašė ne D. B. Ekspertė teismo posėdžio metu ne kartą pažymėjo, kad jos manymu parašų nenatūralus identiškumas (tarp Preliminarios sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties aukščiau esančio D. B. parašo) suponuoja išvadą, kad tiriamas parašas buvo perpieštas. Pažymėjo, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizė byloje nepašalino jokių prieštaravimų, kadangi visos ekspertizės ar ekspertinės išvados byloje buvo visiškai skirtingos.
Atsiliepimas
22. Ieškovė N. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
23.1. Nurodė, kad ieškovė neturi ir negali turėti jokių likusios sumos sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, nes ši likusi suma buvo sumokėta ne grynais pinigais ir ne bankiniu pavedimu, tačiau įskaitymo būdu. Pažymėjo, kad 100 000 Eur Buto kainos dalies sumokėjimą šiuo atveju patvirtina Preliminariosios sutarties sąlygos, kurios buvo nustatytos laisva šalių valia ir kurios yra nenuginčytos ir galiojančios ir kurios, be kita ko, numato, kad dalis Buto kainos buvo sumokėta įskaitymo būdu.
23.2. Pažymėjo, kad Buto baigtumo procento nepakeitimas Nekilnojamojo turto registre jokiu būdu nepatvirtina to, kad Butas nebuvo įrengtas.
23.3. Ieškovė sutiko, kad D. B. investavo į Buto įrengimą, tačiau šios sumos buvo nedidelės palyginus su sumomis, kurias į Buto įrengimą investavo ieškovė. Bet kuriuo atveju šios aplinkybės nepaneigia to, kad šalys sudarė Preliminariąją sutartį joje nurodytomis sąlygomis, t. y. tame tarpe kad šalys aiškiai susitarė dėl Buto kainos dalies sumokėjimo įskaitymo būdu. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl D. B. finansinės paramos ieškovei tik dar kartą patvirtina, kad D. B. palaikė artimus santykius su ieškove ir kad Preliminariosios sutarties sudarymas joje nurodytomis sąlygomis yra logiškas veiksmas.
23.4. D. B. įsigijus Butą, jame nuo pat jo įrengimo iki dabar nuolat gyvena ieškovė. Bute buvo ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta. Ieškovė taip pat mokėjo visus komunalinius mokesčius už Butą iki atsakovas nesudarė komunalinių paslaugų sutarčių savo vardu. Tokiu būdu, D. B. perdavė Butą valdyti ieškovei dar iki Preliminariosios sutarties pasirašymo ir tai tęsiasi iki šiol. Kartu svarbu pažymėti, kad D. B. niekuomet nesiėmė jokių veiksmų ieškovei iš Buto iškeldinti, nors ir buvo gavęs vykdomąjį raštą dėl ieškovės iškeldinimo iš Buto.
23.5. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo ginčyti atsakovo paveldėjimo liudijimo, nes Butas D. B. mirties dieną buvo įregistruotas D. B. vardu ir, atitinkamai, notaras visiškai pagrįstai išdavė atsakovui, kaip D. B. įpėdiniui pagal testamentą, paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau tai jokiu būdu nepaneigia ieškovės teisės ginti savo teises į Butą ir per įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių į Butą pripažinimo.
Žemesnės instancijos teismas
23.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime spręsdamas klausimą dėl atsakovo priešieškinio pagrįstumo visiškai pagrįstai, išsamiai išanalizuodamas byloje esančias ekspertizės išvadas ir ekspertų duotus paaiškinimus, nustatė, kad Preliminariąją sutartį pasirašė D. B. ir atsakovo priešieškinį atmetė. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl priešieškinio reikalavimų ir jame išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų.
23.7. Pažymėjo, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada yra vienintelė kategoriška išvada byloje, kuri patvirtina, kad Preliminariąją sutartį pasirašė D. B., ir ji yra nenuginčyta jokia priešinga kategoriška išvada.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimas (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tenkinti ieškovės N. K. ieškinio ir atmesti atsakovo R. B. priešieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio proceso
26. Apeliantas prašo bylą pagal R. B. apeliacinį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl jų apimties ir svarumo negali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tik rašytine bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pateiktais žodiniais paaiškinimais. Žodinis bylos nagrinėjimas būtinas siekiant užtikrinti skundžiamo sprendimo dėstomų faktinių ir teisinių bylos aplinkybių neatitikimą bylos medžiagai ir faktinėms aplinkybėms. Pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjamas jautrus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą klausimas, kai viena iš ginčo šalių yra mirusi.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, byloje esančius įrodymus, tai, kad pirmosios instancijos teisme šalys turėjo galimybę pasisakyti posėdžių metu, nemato kliūčių apeliacinio skundo nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka ir mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl atsakovo prašymas netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų
28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
29. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – specialisto Mariaus Pareščiaus išvadą, ir Preliminarios sutarties originalo ir kopijos palyginamąsias fotonuotraukas. Nurodė, kad susipažinus su skundžiamo sprendimo argumentais ir dar kartą sulyginus byloje esančios 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties kopiją su dokumento originalu iškilo būtinybė pateikti papildomus įrodymus.
30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai negali būti priimti. Pažymėtina, kad šie įrodymai neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie buvo sukurti jau po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo byloje priėmimo. Visgi, dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovui ginčijant Preliminariąją sutartį, atsakovas turėjo procesinę pareigą būtent tuo metu tokiais įrodymais grįsti savo priešieškinio reikalavimus ir/ar atsikirtimus į ieškovės atsiliepimą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai.
31. Tokiu būdu šių įrodymų sukūrimas po pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje priėmimo ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui, nėra suderinamas su apeliacinio proceso paskirtimi ir tikslais – patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal byloje nurodytas, ištirtas ir įvertintas aplinkybes bei įrodymus (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl senaties termino
32. Apeliantas nurodo, kad ieškovė buvo sąmoningai pasyvi ir praleido CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą ir CK 5.63 str. 4 d. numatytą naikinamąjį 3 metų terminą, todėl prarado galimybę įgyvendinti savo neva egzistuojančias teises prieš palikimą priėmusį įpėdinį R. B.
33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų pateikimo terminų suėjimą (CK 5.63 str. 2 d.).
34. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Kasacinis teismas pažymėjo, kad trijų mėnesių terminas, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą. CK 5.63 str. įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku.
35. Ieškovė teigia, kad Preliminari sutartis buvo sudaryta 2019 m. rugpjūčio 2 d., o pagrindinę sutartį šalys susitarė sudaryti iki 2020 m. gruodžio 3 d. Tačiau, kaip pripažino pati ieškovė, nei (duomenys neskelbtini) D. B. žuvimo dieną, nei per tris mėnesius nuo D. B. žūties momento, ieškovė nesikreipė į notarą ar velionio įpėdinius. R. B. palikimą priėmė pagal apyrašą, kuriame nėra jokių duomenų apie ieškovės reikalavimo teisę į jį kaip palikimą priėmusį asmenį. Teisės doktrinoje kreditoriumi laikomi visi asmens, kurie turi reikalavimo teisę į mirusįjį asmenį (palikėją), nepriklausomai iš kokių teisinių santykių šis reikalavimas kyla. Tai gali būti fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai, kylantys iš palikėjo sudarytų sutarčių, kitų asmenų turtui padarytos žalos, taip pat žalos, padarytos sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo ir pan. Tokiu būdu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 5.63 straipsnio nuostatų.
36. Ieškovė nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (duomenys neskelbtini), nei iki šiol nereiškė reikalavimų dėl paveldimo turto (CK 5.63 str. 1 d.), t. y. daugiau nei 3 (tris) metus. Pažymėtina, kad CK 5.63 str. 4 d. numatytas 3 metų senaties terminas yra naikinamasis ir negali būti pratęstas ar atnaujintas, tuo labiau, jog ieškovė to neprašė ir nenurodė objektyvių termino praleidimo priežasčių. todėl ieškinys turėjo būti atmestas kaip pateiktas praleidus nustatytą terminą (CK 5.63 str. 1, 4 d.).
Dėl papildomos ekspertizės skyrimo
37. Apeliantas prašo skirti pakartotinę kompleksinę rašysenos ir dokumentų ekspertizę, šią ekspertizę paskiriant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ekspertų komisijai, ekspertų komisijai užduodant klausimus: ar 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariojoje buto pirkimo-pardavimo sutartyje (pasirašę asmenys - D. B. ir N. K.) esantis parašas dokumento apačioje, kairėje pusėje, po tekstu „Pardavėjas:“ yra D. B.?; ar 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarios sutarties kopijos, kurias ieškovė pateikė į civilinę bylą (2022 m. vasario 25 d. ieškinio priedas Nr. 2 ir 2023 m. gegužės 17 d. prašymo priedas) yra 2019 m. rugpjūčio 2 d. dokumento originalo kopijos?; ar 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties kopijos (2022 m. vasario 25 d. ieškinio priedas Nr. 2 ir 2023 m. gegužės 17 d. prašymo priedas) nėra pagamintos, montuojant iš kelių skirtingų dokumentų (iš dokumento) fragmentų?
38. Nurodė, kad byloje nėra pašalintos abejonės dėl ginčo Preliminarioje sutartyje esančio velionio D. B. parašo tikrumo, todėl siekiant tinkamai ir teisingai išnagrinėti šią civilinę bylą reikalinga nustatyti ar tiriamas parašas yra velionio. Taip pat yra kilusios pagrįstos abejonės dėl byloje esančių 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties kopijų atgaminimo (sukūrimo) aplinkybių. Civilinėje byloje esančių kopijų ir originalo neatitikimai kelia klausimus dėl dokumento kūrimo proceso vientisumo ir leidžia manyti, kad jis gali būti netikras ir koreguotas arba dokumento originalas sukurtas po to, kai į nagrinėjamą bylą buvo pateiktos dokumento kopijos ir teismas bylos eigoje pareikalavo pateikti originalą. Nurodytos aplinkybės reikalauja išsamesnio tyrimo, siekiant nustatyti dokumento autentiškumą. Siekiant pašalinti egzistuojančius prieštaravimus tarp kelių ekspertų išvadų, reikalinga skirti pakartotinę kompleksinę ekspertizę, ją skiriant Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų komisijai.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliktos net penkios ekspertizės (dvi ekspertizės buvo atliktos šalių iniciatyva, o trys buvo paskirtos teismo) tiek dėl pačios Preliminariosios sutarties kaip dokumento originalumo, tiek dėl joje esančio D. B. parašo tikrumo (ar Preliminarią sutartį pasirašė D. B. ar kitas asmuo). Atitinkamai, kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo skirti papildomos rašysenos ekspertizę. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centras jau yra atlikęs rašysenos ekspertizę šioje byloje ir yra pateikęs savo išvadą, todėl pakartotinis kreipimasis į išvadą jau davusią instituciją netikslingas.
40. Apeliantas taip pat prašo skirti retrospektyvinę nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) kainos nustatymo ekspertizę 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarios sutarties sudarymo dienai. Tačiau apeliantas skunde nenurodė jokių motyvų, kodėl šis prašymas turėtų būti tenkintas apeliacinės instancijos teisme. Be to, kolegijos vertinimu, tokio prašymo tenkinimas užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Esant nurodytam, šis apelianto prašymas skirti Buto kainos nustatymo ekspertizę 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariosios sutarties sudarymo dienai, atmestinas.
Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo
41. Apeliantas prašo išreikalauti iš ieškovės N. K. rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės 100 000 Eur dydžio lėšų perdavimą velioniui D. B., investavimą į buto (duomenys neskelbtini) remontą ar disponavimą tokio dydžio lėšomis 2015- 2016 metais; išreikalauti iš ieškovės N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo 2014 metais buvo nutraukta ieškovės santuoka.
42. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė 2023 m. rugsėjo 26 d. apelianto procesinius prašymus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš atsakovės, todėl šie prašymai yra reiškiami apeliacinės instancijos teismui.
43. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms (CPK 302 straipsnis). Specialioji naujų įrodymų priėmimo į apeliacinę bylą taisyklė yra įtvirtinta CPK 314 straipsnyje. Pagal šioje normoje nustatytą reglamentavimą, kaip jau minėta, naujų įrodymų priėmimas (ir, atitinkamai, išreikalavimas) apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojimas ir galimas iš esmės tik tokiose situacijose, kai asmuo juos teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau šis teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus priimti (pagal analogiją – išreikalauti), arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado jau po teismo sprendimo priėmimo ir anksčiau jų nebuvo galima pateikti. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų gavimo (išreikalavimo) apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti (išreikalauti) įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-823/2020).
Žemesnės instancijos teismas
44. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad atsakovas analogiškus prašymus reiškė pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 26 d. posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos šių prašymų netenkino. Teismas posėdžio metu nurodė, kad šie atsakovo prašymai pareikšti pavėluotai (bylą baigiant nagrinėti iš esmės, prieš pat baigiamąsias kalbas), todėl šių prašymų tenkinimas dėl įrodymų išreikalavimų užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo išreikalauti iš ieškovės rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės 100 000 Eur dydžio lėšų perdavimą velioniui D. B., investavimą į buto (duomenys neskelbtini) remontą ar disponavimą tokio dydžio lėšomis 2015- 2016 metais, kadangi pati ieškovė teigia tokias aplinkybes patvirtinančių dokumentų neturinti (jie neegzistuoja). Taip pat pažymėjo, kad prašymas išreikalauti iš ieškovės N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo 2014 metais buvo nutraukta ieškovės santuoka, nesusijęs su nagrinėjama byla.
45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais atmestas atsakovo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo iš ieškovės, todėl atmeta šį atsakovo prašymą.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
46. Nustatyta, kad D. B. (atsakovo tėvas) 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), iš pardavėjo UAB „Emro Invest“ (III t., b. l. 6-20).
47. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018 patvirtino 2018 m. gegužės 22 d. D. B. ir N. K. sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei N. K. dėl nuosavybės teisių gynimo. Nurodyta taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė, N. K., išsikels iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų-buto, esančių (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taip pat sutarė, kad atsakovė, išsikeldama iš gyvenamųjų patalpų, pakeis savo deklaruotos šiuo adresu gyvenamosios vietos duomenis ir sumokės visas paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas už gyvenamosioms patalpoms suteiktas iki 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugas. Susitarė, kad 2016 m. sausio 1 d. tarp jų sudaryta Panaudos sutartis baigia galioti 2018 m. gruodžio 31 d. Šalys taip pat įsipareigojo, kad teismui patvirtinus šią Taikos sutartį ir ją pilnai įvykdžius, jos viena kitai ateityje nebereikš turtinio ar /ir neturtinio pobūdžio pretenzijų dėl gyvenamųjų patalpų-buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. išdavė ieškovui D. B. vykdomąjį raštą dėl 2018 m. gegužės 22 d. nutarties.
48. Nustatyta, kad D. B. (duomenys neskelbtini) mirė. R. B. (D. B. sūnus) 2021 m. gruodžio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 1410466, pagrindu paveldėjo ginčo turtą – Butą. R. B., kaip teisėtas nuosavybės teisių dėl Buto perėmėjas, 2022 m. vasario 11 d. kreipėsi į teismą dėl procesinių teisių perėmimo ir vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7707-599/2022 patenkino pastarojo prašymą ir pakeitė civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018 pradinį išieškotoją D. B. į naująjį išieškotoją R. B. bei išdavė išieškotojui R. B. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018.
Žemesnės instancijos teismas
49. N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių pripažinimo, kuriuo prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į Butą 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarios sutarties (toliau – ir Preliminari sutartis; Preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis), sudarytos tarp N. K. ir D. B., pagrindu. Nurodė, kad pagal Preliminarią sutartį, tarp jos ir D. B. faktiškai susiklostė Buto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
50. R. B. pateikė priešieškinį, kuriuo nurodė, kad Preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis yra suklastota, nepasirašyta D. B., neatitinkanti velionio valios išreiškimo, todėl yra niekinė ir ab initio negaliojanti (CK 1.80 str., 1.81 str.).
51. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ieškovės N. K. ieškinį tenkino, t. y. pripažino ieškovei N. K. nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės N. K. ir D. B. (teisių ir pareigų perėmėjas po jo mirties – atsakovas R. B.), sudarytą 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį; priteisė iš N. K. atsakovui R. B. 20 000 Eur pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo priešieškinį atmetė.
Dėl byloje pateiktų ekspertų išvadų vertinimo
52. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio. Teismas konstatavo, kad D. B. pasirašė su ieškove preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.165 straipsnis), tačiau dėl objektyvių aplinkybių – D. B. mirties, pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
53. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo konstatuotomis išvadomis ir nurodo, jog visos civilinėje byloje pateiktos ekspertinės išvados, susijusios su rašysenos ekspertizėmis, buvo visiškai skirtingos ir tarpusavyje prieštaraujančios, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Preliminarią sutartį pasirašė D. B. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad D. B. buvo išreiškęs valią perduoti Butą valdyti ieškovei nuosavybės teise bei, kad ieškovė perdavė velioniui D. B. 100 000 Eur dydžio sumą už Butą.
54. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė D. B. konstatavo remdamasis byloje pateiktomis ekspertizėmis ir jų išvadomis. Teismas pažymėjo, kad ekspertės Reginos Pajaujytės 2022 m. rugpjūčio 25 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1795(22) padaryta kategoriška išvada, jog pateikta 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis yra originalas. Taip pat nurodė, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertai pateikė atsakymus į esminius teismo užduotus klausimus ir išvadas suformulavo kategoriška forma, kad parašą, esantį 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties tarp N. K. ir D. B. grafoje „Pardavėjas:“, pasirašė D. B., parašas nėra techniškai klastotas, t. y. jis pasirašytas ranka rašymo priemone, todėl teismas sprendė, kad atsakovo ginčijama Preliminari sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir D. B. Teismas taip pat įvertino ieškovės 2022 m. lapkričio 16 d. Ekspertizės aktą Nr. 20221116/01, kuriame ekspertas Aleksas Balsys padarė išvadą, jog tikėtina, kad Preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė D. B. bei atsižvelgė į ekspertės Alvidos Kačinskienės paaiškinimus apie tai, kad buvo nustatyti dideli sutapimai tyrimui pateiktame paraše, taip pat, kad tiriamas parašas buvo labai identiškas lyginamiesiems. Tuo tarpu skirtumų buvo nustatyta labai mažai, todėl negalėjo daryti išvados, kad tai ne D. B. parašas. Be to, ekspertė pažymėjo, kad parašas yra gana sudėtingas, todėl jį sunku suklastoti. Teismas nesivadovavo atsakovo pateikta ekspertės Nijolės Jonaitienės išvada, kadangi, teismo vertinimu, ji yra abejotina, nenuosekli ir nepatikima, ekspertės išvadai trūksta profesinio ir mokslinio pagrindimo. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo byloje pateiktų/atliktų ekspertizių vertinimu nesutinka.
55. Nustatyta, kad byloje buvo atliktos penkios ekspertizės tiek dėl pačios Preliminariosios sutarties kaip dokumento originalumo, tiek dėl joje esančio D. B. parašo tikrumo. Dvi ekspertizės buvo atliktos šalių iniciatyva, o trys buvo paskirtos teismo:
55.1. Teismas nagrinėjamoje byloje 2022 m. liepos 28 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, tikslu nustatyti ar 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje D. B. ir N. K. parašai yra originalūs ar kopijos. Ekspertė Regina Pajaujytė pateikė 2022 m. rugpjūčio 25 d. Ekspertizės aktą Nr. 11-1795(22), kuriame padaryta išvada, jog pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje eilutėse „Pardavėjas“ ir „Pirkėjas“ esantys parašai nėra techninių priemonių pagalba atliktos parašų kopijos, o yra pasirašyti rašikliais, t. y. pateiktas dokumentas yra originalas.
55.2. Byloje atsakovas pateikė 2022 m. rugsėjo 29 d. Ekspertizės aktą Nr. 0929/22, kuriame ekspertė Nijole Jonaitienė padarė išvadą, kad tikėtina, jog tyrimui pateiktoje Preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, apačioje, kairėje pusėje, po spausdintiniu įrašu „Pardavėjas“, pasirašė ne D. B.
55.3. Ieškovė pateikė 2022 m. lapkričio 16 d. Ekspertizės aktą Nr. 20221116/01, kuriame ekspertas Aleksas Balsys padarė išvadą, jog tikėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė D. B.
55.4. Teismas 2022 m. gruodžio 21 d. paskyrė nepriklausomą teismo rašysenos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriui, atsakant į klausimą ar 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariojoje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, žemiau spausdintinio įrašo „Pardavėjas:“, pasirašė D. B. ar kitas asmuo. 2023 m. sausio 30 d. teisme buvo gautas Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 23 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-52 (23), kuriame nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, apatinėje dalyje, žemiau spausdintinio įrašo „Pardavėjas“, pasirašė D. B.
55.5. Teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi paskyrė byloje kompleksinę (rašysenos ir dokumentų) papildomą ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pateikė du ekspertizės aktus:
Žemesnės instancijos teismas
55.5.1. 2023 m. balandžio 4 d. Ekspertizės akte Nr. 140-IS1-64 ekspertai nurodė, kad ištyrus parašą didinamuoju lęšiu „Regula“ (xl0) ir mikroskopu „Semi 2000“, techninio parašų klastojimo požymių neaptikta. Parašas pasirašytas ranka, juodos spalvos dažiklio rašymo priemone. Lyginant tiriamąjį parašą su tirti pateiktais D. B. laisvaisiais rašysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyta tiek bendrųjų (išlavinimo, judesių koordinuotumo, tempo, dydžio), tiek ir specialiųjų (žr. lentelę Nr. 1: judesių pradžios taškai, rašant: sąlyginai „D“ (požymis Nr. 1); judesių pabaigos taškai, rašant sąlyginai „D“ (požymis Nr. 2); judesių ištęstumas, rašant neraidinius parašų elementus (požymis Nr. 3); judesių susikirtimo taškai, rašant parašų elementus (požymis Nr. 4); judesių pabaigos taškai, rašant užraitus (požymis Nr. 5); atstumas tarp judesių, rašant parašų elementus (požymis Nr. 6)) rašysenos požymių sutapimų. Įvertinus nurodytus požymius, nustatyta, kad jie yra pastovūs, esminiai ir leidžia teigti, kad parašą, esantį preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties grafoje „Pardavėjas:“, pasirašė D. B. Parašas nėra techniškai klastotas, t. y. jis pasirašytas ranka rašymo priemone.
55.5.2. 2023 m. balandžio 4 d. ekspertizės akte Nr. 140-IS1-65 ekspertai padarė šias išvadas: 1) tyrimui pateiktos preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties visas juoda spalva spausdintas tekstas yra atliktas elektrografmės spaudos būdu (tai yra atspausdintas lazeriniu spausdinimo mechanizmu spausdintuve ar kopijavimo aparate). Dokumente nebuvo aptikta jokių spausdinto teksto ar jo dalių techninio klastojimo požymių (prirašymų ar prispausdinimų, taisymų, trynimo, skutimo, ėsdinimo cheminėmis medžiagomis ar kitų). Preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis nėra pagaminta ją suformuojant (sudedant) iš kelių skirtingų dokumentų (dokumento) fragmentų, šis juoda spalva spausdintas dokumentas yra vientisas ir atspausdintas vienu veiksmu; 2) 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariojoje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, žemiau grafos „Pardavėjas:“, esantis juodos spalvos parašas yra pasirašytas ranka rašymo priemone, tai yra jis nėra nukopijuotas ir atspausdintas naudojant kompiuterinę biuro techniką (jis nėra kaip skaitmeninis parašo atvaizdas įdėtas į dokumentą), todėl šis parašas nėra D. B. parašo kopija, nukopijuota nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Transporto priemonės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties (eilutėje „PINIGUS GAVAU“). Preliminariojoje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, žemiau grafos „Pardavėjas:“, esančio juodos spalvos parašo vietoje ir aplink šį parašą nėra techninio parašo padirbimo požymių, tokių kaip: parašo kopijavimas peršviečiant (perpiešiant persišviečiančius štrichus), kopijavimo per tarpinį objektą, kopijavimo per kopijavimo popierių, kopijavimo perspaudžiant kopijuojamo parašo štrichus ir vėliau juos apvedant ar kitų; 3) tirti pateiktos Preliminariosios sutarties juoda spalva spausdintas tekstas galėjo būti atliktas pirmiau nei šioje sutartyje, grafoje „Pardavėjas:“ esantis D. B. juodos spalvos parašas.
56. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktu Ekspertizės aktu Nr. 0929/22, parengtu ekspertės Nijolės Jonaitienės.
57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neigiamai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pateikta ekspertės Nijolės Jonaitienės išvada yra abejotina ir nepagrįsta. Priešingai, kolegija susipažinusi su pateiktu ekspertizės aktu, pažymi, jog ekspertė tyrimą atliko nuosekliai, atliko atskirąjį pateiktų parašų pavyzdžių tyrimą ir atskirąjį tiriamojo parašo tyrimą, atliko lyginamąjį tiriamojo parašo ir pavyzdžių tyrimą, aprašė ir iliustravo bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, ir šią medžiagą įvertinusi pateikė iš to išplaukiančią išvadą. Be to, teismas deklaratyviai nurodė, kad ekspertės Nijolės Jonaitienės išvadai trūksta profesinio ir mokslinio pagrindimo. Toks teismo vertinimas nėra pagrįstas jokiais faktais ar teisinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad ekspertė Nijolė Jonaitienė kaip ir kiti byloje išvadas teikę ekspertai yra aukštos kvalifikacijos, turinti 28 metų ekspertinio darbo stažą. Taip pat ekspertė yra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, specializuojasi rašysenos ekspertizių srityje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti ekspertės profesionalumu rengiant išvadą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo byloje pateiktu ekspertizės aktu. Pažymėtina, kad šis ekspertizės aktas, kaip rašytinis įrodymas, turėjo būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (jų visuma) pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.
58. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visų byloje pateiktų ekspertizių (tiek teismo paskirtų, tiek pateiktų šalių) aktų visuma, jų išvadomis, sutinka su apeliantu, kad civilinėje byloje pateiktos ekspertinės išvados, susijusios su rašysenos ekspertizėmis, buvo skirtingos ir tarpusavyje prieštaraujančios. Vertinant teismo paskirtas ekspertizes, Lietuvos Teismo ekspertizės centras 2023 m. sausio 23 d. Ekspertizės akte Nr. 11-52 (23) nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, ar 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, apatinėje dalyje, žemiau spausdintinio įrašo „Pardavėjas“, pasirašė D. B. Tuo tarpu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. balandžio 4 d. Ekspertizės akte Nr. 140-IS1-64 ekspertai nurodė, kad parašą, esantį preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties grafoje „Pardavėjas:“, pasirašė D. B. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šie ekspertizės aktai (parengti tiek Lietuvos Teismo ekspertizės centro, tiek Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertų) turi vienodą įrodomąją vertę, todėl teismas neturėjo pagrindo faktą (ar Preliminariojoje sutartyje pasirašė D. B. ar kitas asmuo) nustatyti tik pagal vieną konkretų ekspertizės aktą (nagrinėjamu atveju – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. balandžio 4 d. Ekspertizės aktą Nr. 140-IS1-64 ).
59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai vadovautis vien tik nurodyta ekspertizės akto išvada, kadangi kitame tokią pačią įrodomąją galią turinčiame ekspertizės akte Nr. 11-52 (23), parengtame Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertų nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti ar Preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė D. B. Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė Alvida Kačinskienė 2023 m. rugsėjo 19 d. posėdyje nurodė, kad tik vienas pavyzdys buvo beveik identiškas tiriamajam. Ekspertė Alvida Kačinskienė nurodė, kad tiriamas parašas jai kelia daug pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo, mano, kad parašas ant Preliminarios sutarties galėjo būti perpieštas nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Ekspertė taip pat pastebėjo, kad Preliminarioje sutartyje esantis tiriamas parašo eiliškumas yra ypatingai neaiškus, kai pavyzdžiuose labai aiškus; nustatytas skirtingas spūdžio pasiskirstymas, lyginant su kitais velionio parašais; gerokai lėtesnis tempas, negu būdingas velioniui; nenatūralus, sukaustytas pasirašymas, kai velioniui būdinga tam tikras laisvumas, platūs elementai, dideli parašai, platus pasirašymas; kilo abejonės dėl parašo tempo ir spūdžio – tiriamame paraše nėra spūdžio diferencijuotumo, kas reiškia nenatūralų, sulėtintą ir apgalvotą parašą. Ekspertė teismo posėdžio metu ne kartą pažymėjo, kad jos manymu parašų nenatūralus identiškumas (tarp Preliminarios sutarties ir Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties esančio D. B. parašo) suponuoja išvadą, kad tiriamas parašas buvo perpieštas. Pažymėtina, kad tokiems ekspertės ekspertizės išvados paaiškinimams posėdžio metu pritarė ir ekspertė Nijolė Jonaitienė.
60. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino byloje pateiktą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertų išvadą, jog Preliminarioje sutartyje esantis parašas pasirašytas D. B., juolab, kad kitoje teismui pateiktoje (Lietuvos Teismo ekspertizės centro) ekspertizės išvadoje nurodyta, kad įvertinus bendrųjų ir specialiųjų parašų (tiriamojo ir pavyzdžių) parašų požymių sutapimus ir skirtumus, bei nenustačius tikslios tiriamojo parašo transkripcijos, negalima nustatyti ar Preliminarią sutartį pasirašė D. B. ar kitas asmuo. Kolegijos vertinimu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertų išvada nepaneigia Lietuvos Teismo ekspertizės centro išvados.
61. Kolegija taip pat pažymi, kad tai, jog ekspertės Reginos Pajaujytės 2022 m. rugpjūčio 25 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1795(22) padaryta išvada, jog Preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje eilutėse „Pardavėjas“ ir „Pirkėjas“ esantys parašai nėra techninių priemonių pagalba atliktos parašų kopijos, o yra pasirašyti rašikliais, t. y. pateiktas dokumentas yra originalas; bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pateiktuose ekspertizės aktuose Nr. 140-IS1-64 ir Nr. 140-IS1-65 ekspertai nurodė, jog parašas pasirašytas ranka rašymo priemone, dokumente nebuvo aptikta jokių spausdinto teksto ar jo dalių techninio klastojimo požymių (prirašymų ar prispausdinimų, taisymų, trynimo, skutimo, ėsdinimo cheminėmis medžiagomis ar kitų), Preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis nėra pagaminta ją suformuojant (sudedant) iš kelių skirtingų dokumentų (dokumento) fragmentų, šis spausdintas dokumentas yra vientisas ir atspausdintas vienu veiksmu, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Preliminarią sutartį pasirašė D. B., o ne kitas asmuo.
62. Pažymėtina, kad pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teisėjų kolegija kompleksiškai įvertinusi visas byloje pateiktas ekspertų išvadas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikti ekspertizės aktai nei paneigia, nei patvirtina, kad Preliminariosios sutarties apatinėje dalyje, žemiau spausdintinio įrašo „Pardavėjas“, pasirašė D. B. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti ieškovę N. K. ir D. B. siejusius teisinius santykius ir išsiaiškinti tikrąją velionio D. B. valią dėl Buto nuosavybės perleidimo, būtina detaliai įvertinti visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymus, šalių paaiškinimus ir kitą bylos medžiagą.
Dėl ieškovės ir D. B. pirkimo-pardavimo teisinių santykių (ne)buvimo
63. Kolegija pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).
64. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).
65. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas civilinio proceso kodekse. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
66. Nagrinėjamoje byloje ieškovė N. K. ieškinio reikalavimą pripažinti jos nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš esmės grindžia byloje pateikta tarp ieškovės N. K. ir D. B. sudaryta 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartimi. Pagal preliminarią sutartį šalys – pirkėjas ir pardavėjas susitarė per šios Sutarties 3.1 punkte nurodytą terminą, t. y. iki 2020 m. gruodžio 3 d., sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 3.1- 3.2 punktais šalys nustatė Buto kainą - 120 000 Eur, nurodant, kad buto kaina, lygi 100 000 Eur - sumokėta grynais (įskaitant ir pirkėjos lėšomis vykdytą buto įrengimą) iki Preliminariosios sutarties pasirašymo dienos, kuri bus įskaityta į Buto kainą. Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad likusią buto kainos dalį - 20 000 Eur pirkėja sumokės pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną.
Žemesnės instancijos teismas
67. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pritarė ieškovėms nurodytoms aplinkybėms, kad ieškovė už siekiamą įsigyti nekilnojamąjį turtą yra sumokėjusi didžiąją dalį kainos – 80 proc. ir, kad turtas buvo faktiškai ieškovei perduotas dar iki preliminarios sutarties sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog tarp ieškovės ir D. B. susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.
68. Atsakovas su tokia skundžiamo sprendimo išvada nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nenustatęs piniginio ekvivalento sumokėjimo ir daikto perdavimo (nuosavybės perleidimo) pirkėjui fakto. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams pritaria.
69. Visų pirma, sutiktina su apeliantu, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė sumokėjo D. B. 100 000 Eur (ar dalį šios sumos) pagal Preliminariąją sutartį, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog šia suma ieškovė prisidėjo prie Buto įrengimo išlaidų, kurios pagal Preliminarią sutartį įskaitytinos į Buto kainą. Pažymėtina, kad ir atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė neneigia, jog neturi ir negali pateikti teismui nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Ieškovė tai, kad su D. B. pagal Preliminarią sutartį buvo atsiskaityta 100 000 Eur suma, grindžia vien Preliminariosios sutarties 3.1. punktu, kuriame nurodyta, kad buto kaina lygi 100 000 Eur yra sumokėta grynais (įskaitant ir pirkėjos lėšomis vykdytą buto įrengimą) iki Preliminariosios sutarties pasirašymo dienos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje ginčijant pačios Preliminariosios sutarties sudarymo faktą, joje (Preliminarioje sutartyje) nurodytos aplinkybės apie 100 000 Eur įskaitymą, negali būti vertinamos kaip objektyviai pagrindžiančios tokios sumos sumokėjimą (įskaitymą) D. B.
70. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik, kad nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad ieškovė savo lėšomis ginčo Butą įrengė ar pagerino, bet ir nepagrindė, kad ginčo laikotarpiu galėjo disponuoti tokio dydžio lėšomis. Priešingai, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą teigti, jog būtent D. B. ginčo Butą įrenginėjo savo lėšomis. Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad D. B. lėšas už Buto įrengimą pervesdavo į N. K. banko sąskaitą arba tretiesiems asmenims, o pavedimuose nurodydavo, kam skirtos mokamos lėšos (pavyzdžiui, už virtuvės komplektą, už baldus, už vidaus dujotiekį, už dujų paleidimą į vartotojo sistemą, už AB „ESO“ paslaugas, už dujų katilą, už buitinę techniką, už vonios baldus ir pan.).
71. Tai, kad ieškovė savo lėšomis neprisidėjo prie Buto įrengimo, kolegijos vertinimu, pagrindžia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018, kuria patvirtinta tarp D. B. ir N. K. sudaryta taikos sutartis. Iš teismo 2018 m. gegužės 22 d. patvirtintos taikos sutarties 1 punkto nustatyta, kad N. K. sutiko išsikelti iš ieškovui priklausančio Buto ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., sutarė, kad N. K., išsikeldama iš gyvenamųjų patalpų sumokės visas paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas už gyvenamosioms patalpoms iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteiktas paslaugas. Taip pat taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad N. K., išsikėlimo iš Buto dieną, perduos D. B. buto durų raktus, taip pat garažo nuotolinio valdymo pultelį. N. K. įsipareigojo perduoti Butą tokios būklės ir tokia komplektacija, kokia ji buvo sudarant 2016 m. sausio 1 d. Panaudos sutartį. N. K. taikos sutartimi įsipareigojo atlyginti nuostolius/žalą už gyvenamųjų patalpų ir jame esančių daiktų/įrenginių sugadinimą, o D. B. įsipareigojo nereikšti N. K., pretenzijų dėl Buto natūralaus nusidėvėjimo. Taip pat taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė ir įsipareigojo patvirtinus šią taikos sutartį ir šalims ją pilnai įvykdžius, viena kitai ateityje nebereikšti bet kokių turtinio ar /ir neturtinio pobūdžio pretenzijų dėl Buto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp D. B. ir N. K. sudarytos taikos sutarties turinys, paneigia N. K. teiginius, kad ji 2015-2016 m. į ginčo Butą investavo 100 000 Eur sumą. Vertinant taikos sutartyje šalių sulygtas sąlygas, galima spręsti, kad N. K. sutikdama su tokiomis taikos sutarties sąlygomis iš esmės patvirtino, kad visas ginčo butas, kartu su jame esančiais daiktais ar įrengimais, priklauso D. B., ir N. K. neturi teisės reikšti bet kokių turtinio/neturtinio pobūdžio reikalavimų, susijusių su ginčo butu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos sutartyje nebuvo susitarta dėl išlaidų už turto pagerinimą atlyginimo ar kompensacijos sumokėjimo N. K., nors nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad patyrė 100 000 Eur Buto įrengimo išlaidų. Kolegijos vertinimu, tokio susitarimo taikos sutartyje nebuvimas, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė į Butą (jo pagerinimą) nebuvo investavusi nurodytos 100 000 Eur sumos.
72. Antra, byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovę N. K. su D. B. siejo artimi asmeniniai santykiai, taip pat, kad D. B. leido gyventi ieškovei jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ginčo Bute (2016 m. sausio 1 d. tarp N. K. ir D. B. buvo sudaryta Panaudos sutartis, pagal kurią D. B. perdavė Butą laikinai neatlygintinai valdyti ir juo naudotis N. K.). Taip pat, nėra ginčo, kad net po 2018 m. gegužės 22 d. taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018, pagal kurią ieškovė N. K. buvo įsipareigojusi išsikraustyti iš ginčo Buto ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., ieškovė vis dar gyvena ginčo Bute. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės (ieškovės gyvenimas ginčo Bute) savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad D. B. siekė nuosavybę į Butą perleisti ieškovei, bei, atitinkamai, kad tarp D. B. ir N. K. susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Priešingai, kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad D. B. tokios valios neturėjo, t. y. nesiekė perleisti jam nuosavybės teise priklausantį Butą ieškovei N. K.
73. Pirma, minėta, kad D. B. dar 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei N. K. dėl nuosavybės teisių gynimo ir iškeldinimo iš ginčo Buto. Civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018 2018 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi civilinė byla buvo nutraukta patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį (nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 31 d). Minėta, kad pagal taikos sutarties 1 punktą N. K. sutiko išsikelti iš D. B. priklausančio Buto ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad 2019 m. liepos 15 d. D. B. teismui civilinėje byloje pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, kad N. K. nevykdo šalių taikos sutartimi patvirtintų sąlygų. Nustatyta, kad teismas tenkino D. B. prašymą ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. išdavė vykdomąjį raštą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės byloje pateikta Preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis datuota 2019 m. gegužės 2 d., tuo tarpu D. B. 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, siekdamas, kad teismo patvirtinta 2018 m. gegužės 22 d. taikos būtų įvykdyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. B. 2019 m. rugpjūčio 13 d. išduotas vykdomasis dokumentas akivaizdžiai parodo aiškią D. B. valią priversti N. K. realiai įgyvendinti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – išsikelti ir pilnai atlaisvinti ginčo Butą.
74. Tai, kad tikroji D. B. valia ginčo Buto neperduoti ieškovei, patvirtina ir tai, kad D. B. prieš pat kreipdamasis į teismą su ieškiniu N. K. dėl nuosavybės teisės gynimo ir iškeldinimo iš ginčo Buto (civilinės bylos Nr. e2-14199-599/2018), 2018 m. kovo 7 d. sudarė testamentą (registro Nr. 14-1033), kurį patvirtino Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė, kuriuo D. B. ginčo Butą ir žemės sklypo dalį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), paliko įpėdiniui R. B. (sūnui). Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad testamentu ginčo Butą buvo nuspręsta palikti sūnui, taip pat patvirtina, kad D. B. neturėjo tikslo Buto nuosavybės teisių perleisti ieškovei N. K.
75. Įvertinus anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija nurodo, kad tarp šalių nebuvo susiklostę Buto pirkimo-pardavimo santykiai. Nuosavybės pripažinimas pagal CK 1.93 str. 4 d. ir 6.309 str. 3 d. įtvirtintą išimtį galimas tik tokiu atveju, jei tarp šalių buvo susitarimas dėl daikto pirkimo-pardavimo ir toks pirkimo-pardavimo susitarimas buvo įvykdytas, sumokant piniginį ekvivalentą. Jeigu šalis siejo kiti civiliniai teisiniai santykiai, CK 1.93 str. 4 d. ir 6.309 str. 3 d. įtvirtintos išimties taikymas nebuvo galimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė N. K. įrodė, jog ją ir D. B. siejo Buto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, taip pat įrodė, kad ieškovė D. B. sumokėjo (įskaitymo būdu) 100 000 Eur Buto kainą, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą ir pripažino ieškovei N. K. nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
76. Apeliantas byloje priešieškiniu prašė teismo Preliminarią sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia (ab initio), nes sutartis neatitiko nei valios, nei formos preliminariai sutarčiai keliamų reikalavimų (CK 1.63 str. 1 d., 1.73 str. 2 d., 1.76 str. 1 d., 6.156 str.).
77. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio (pagal pareigas) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius.
78. Byloje įvertinus ekspertizės aktų išvadas konstatuota, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog D. B. būtų sudaręs ginčijamą sutartį ir ją pasirašęs, o už tai gavęs 100 000 Eur dydžio sumą. Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog ginčijama preliminari sutartis neatitinka nei valios išreiškimo, nei formos preliminariai sutarčiai keliamų reikalavimų (CK 1.63 str. 1 d., 1.73 str. 2 d., 1.76 str. 1 d., 6.156 str.). taip pat nustatyta, kad nebuvo realaus atsiskaitymo pagal Preliminarią sutartį. Todėl esant nustatytai faktinių aplinkybių visumai, darytina išvada, jog yra pagrindas 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (CK 1.86 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
79. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškovės N. K. ieškinį atmesti, o atsakovo R. B. priešieškinį tenkinti – pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
80. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
81. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – atmetus ieškovės ieškinį, o atsakovo priešieškinį patenkinus visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
82. Nustatyta, kad atsakovas R. B. už priešieškinį sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį. Todėl atsakovo priešieškinį tenkinus jam iš ieškovės N. K. priteisiamas už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis – 200 Eur.
83. Priešieškinį patenkinus visiškai, o ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš viso – 14 084,86 Eur, kurios susideda iš teisinės pagalbos išlaidų, eksperto išvados išlaidų ir kitų būtinų susijusių su bylos nagrinėjimu išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo pakankamai sudėtinga, joje buvo skirtos trys teismo ekspertizės, taip pat šalys kreipėsi į ekspertus dėl ekspertizės aktų, byloje buvo renkami įrodymai, taip pat įvertinus advokatės darbo ir laiko sąnaudas, atsakovo patirtos išlaidos yra protingos ir pagristos (jis pateikė nurodytų išlaidų faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus), todėl visos priteistinos iš ieškovės.
84. Tokiu būdu iš ieškovės atsakovo naudai iš viso priteistina 14 284,86 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
85. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas patyrė 53,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Sprendimą panaikinus ir ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės N. K. valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
86. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
87. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 328 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2 861,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu ir pateikimu teismui.
88. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Užmokesčio dydžiai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija dydžio, nustatyto Rekomendacijose.
89. Apeliacinį skundą patenkinus, atsakovui R. B. iš ieškovės N. K. priteistinos 3 189,65 Eur (2 861,65 Eur + 328 Eur) bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.
90. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės N. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją sutartį atmesti, o atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei N. K. dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia tenkinti.
Pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Priteisti iš ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 14 284,86 Eur (keturiolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 189,65 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.