Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl nuosavybės pripažinimo pagal preliminariąją sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti butą, ar teises į jį bei padaryti įrašus Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre apie draudimą parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti butą, ar teises į jį; uždrausti nustatyti buto priverstinę hipoteką; uždrausti atlikti bet kuriuos vykdymo veiksmus vykdomojo rašto, išduoto pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018, pagrindu; leisti ieškovei naudotis butu iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Teismas nustatė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

6. Teismas sprendė, kad susipažinus su ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

11. Apie nurodytą sutartį buvo sužinota tik ieškovei 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikus pranešimą dėl atsisakymo išsikelti iš ginčo patalpų.

12. Ieškovė sudaro kliūtis atsakovui tinkamai įgyvendinti savo, kaip buto teisėto savininko, teises. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė, nebūdama buto savininke ir dar neišnagrinėjus ginčo, siekia įgyti išimtines teises naudotis šiuo daiktu, ji nepagrįstai ir neteisėtai gyvena ginčo bute.

13. Skundžiama nutartimi buvo pažeistas civilinio proceso numatytas rungimosi principas ir paneigta įrodinėjimo pareiga – ieškovė nepateikė įrodymų dėl buto įrengimo jos lėšomis. Priešingai, atsakovas yra išanalizavęs D. B. banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtina, kad ginčo butas buvo įrengtas D. B. lėšomis, t. y. būtent D. B. mokėjimo pavedimais mokėjo tam tikras sumas į ieškovės banko sąskaitą, o pavedimuose nurodydavo, kam skirtos mokamos lėšos (pvz., už virtuvės komplektą, už baldus, už vidaus dujotekį, už dujų paleidimą į vartotojo sistemą, už AB „ESO“ paslaugas, už dujų katilą, už buitinę techniką, už vonios baldus ir pan.).

14. Pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste įvertinęs atsakovo elgesį sąžiningumo aspektu, nekonstatavo, kad atsakovas veikė nesąžiningai. Tokia teismo išvada kartu reiškia ir tai, kad nebuvo nustatyta antra būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, t. y. grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, atsakovas visuomet elgėsi sąžiningai – siekdamas įvykdyti tėvo D. B. valią, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pakeisti procesinių teisių perėmėją ir išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-14199- 599/2018.

15. Ieškovė savęs nelaikė teisėta ginčo buto savininke, nes per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (D. B. mirė (duomenys neskelbtini)) iki šiol nereiškė reikalavimų dėl paveldimo turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalis) t. y. beveik 2 (du) metus bei neteikė atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-77077-599/2022, kuria buvo konstatuota, kad atsakovas paveldėjo ginčo butą ir kad jis yra teisėtas ginčo buto savininkas.

16. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai apsunkins bei iš esmės suvaržys atsakovo, kaip teisėto nekilnojamojo turto savininko, teises, kadangi bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali trukti ilgiau nei metus, vėliau tikėtinai nagrinėjamas ir apeliacinės instancijos teisme, tuo tarpu skundžiama nutartimi numatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra išspręstas ieškovės naudojimosi atsakovo turtu atlygintinumo ir tokių santykių kvalifikavimo klausimas. Pritaikytas numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas nepagrįstai suteikia teisę ieškovei neatlygintinai ir neteisėtai toliau gyventi ginčo bute.

18. Pareikštas reikalavimas yra leistinas, pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Savo ieškinyje nurodė faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą, prie ieškinio pateikė ieškinį pagrindžiančius įrodymus. Atitinkamai, egzistuoja viena iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – pareikštas tikėtinai pagrįstas reikalavimas.

20. Preliminarioji sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nurodytus CK 6.165 straipsnyje, t. y. preliminariojoje sutartyje yra aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; yra šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; yra terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; yra rašytinis susitarimo įforminimas.

21. Atkreipė dėmesį, jog Nekilnojamojo turto registre nurodytas buto savininkas yra atsakovas. Atitinkamai, atsakovas gali bet kuriuo metu butą parduoti, kitaip perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti. Įvykus šioms aplinkybėms, ieškovei palankaus teismo sprendimo (ieškovės nuosavybės teisės į butą pripažinimas) įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų arba netgi pasidarytų neįmanomas, nes butas būtų parduotas sąžiningiems tretiesiems asmenims, iš kurių butas negalėtų būti išreikalautas.

22. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui būtų išduotas vykdomasis raštas, kuris būtų pradėtas vykdyti antstoliui jį priėmus (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Vykdant atsakovui išduotą vykdomąjį raštą, ieškovės atžvilgiu būtų taikomos priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 1–2 dalys) ir ieškovei tektų išsikraustyti iš buto. Taigi, aukščiau nurodytas atsakovo elgesys patvirtina, kad yra kilusi grėsmė teismo sprendimo vykdymui – ieškovei nuosavybės teisę pripažinus retrospektyviai nuo preliminariosios sutarties sudarymo datos ir iki ieškinio išnagrinėjimo dienos nesudarius ieškovei galimybės butu netrukdomai naudotis, būtų iš esmės neužtikrinta ieškovės nuosavybės teisė, į kurios turinį įeina ir buto naudojimo teisė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

10. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus – D. B. banko sąskaitų išrašus – 2013-2014 m. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-2018 m. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-2018 m. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-2020 m. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie, atsakovo teigimu, patvirtina, kad D. B. atsiskaitė su pardavėjais UAB „Emro Invest“ už perkamą ginčo butą ir kad butas buvo įrengtas D. B. lėšomis, ne ieškovės.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė teikti papildomus rašytinius įrodymus atsakovui atsirado tik atsikertant į ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, teismui 2022 m. kovo 2 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9017-845/2022, sprendžia, kad yra pagrindas priimti atsakovo pateiktus papildomus rašytinius įrodymus ir juos vertinti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria iš dalies taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

15. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Taigi tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės ir D. B. (teisių ir pareigų perėmėjas – atsakovas R. B.), sudarytą 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją buto pirkimo pardavimo sutartį. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, įrodančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad ieškovės ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl konstatuotina, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

17. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

18. Nagrinėjamu atvejų ieškovė galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui grindė tuo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto savininkas yra atsakovas, atitinkamai, atsakovas gali bet kuriuo metu butą parduoti, kitaip perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti, be to, butui gali būti nustatyta priverstinė hipoteka dėl aplinkybių, susijusių su atsakovu. Ieškovės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas būtą parduotų sąžiningiems tretiesiems asmenims, iš kurių butas negalėtų būti išreikalautas. Dar daugiau, įsiteisėjus 2022 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčiai, kuria pakeistas civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018 pradinis išieškotojas D. B. į naująjį išieškotoją – R. B. (atsakovą), atsakovui būtų išduotas vykdomasis raštas, kuris būtų pradėtas vykdyti antstoliui jį priėmus ir ieškovės atžvilgiu būtų taikomos priverstinio vykdymo priemonės – tektų išsikraustyti iš buto.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

20. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas yra kilęs dėl ieškovės ir D. B. 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties vykdymo. Pagal nurodytą preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį D. B. įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2020 m. gruodžio 3 d., o ieškovė sutartyje numatytomis sąlygomis nupirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). D. B. (duomenys neskelbtini) mirė, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, atsakovas paveldėjo ginčo butą. Ieškovės teigimu, atsakovas gali bet kuriuo metu butą parduoti, perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti, be to, butui gali būti nustatyta priverstinė hipoteka dėl aplinkybių, susijusių su atsakovu, tokiu būdu ieškovei palankaus teismo sprendimo (ieškovės nuosavybės teisės į butą pripažinimas) įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų arba netgi pasidarytų neįmanomas. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su nurodytais ieškovės argumentais, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste įvertinęs atsakovo elgesį sąžiningumo aspektu, nekonstatavo, kad atsakovas veikė nesąžiningai, priešingai, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pakeisti procesinių teisių perėmėją ir išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-14199- 599/2018. Tokia teismo išvada kartu reiškia ir tai, kad nebuvo nustatyta antra būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, t. y. grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

21. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo veiksmai iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu būtų nesąžiningi, kad atsakovas butą ketintų perleisti, įkeisti ar išnuomoti kitam su atsakovu susijusiam asmeniui ar tretiesiems asmenims. Ieškinyje bei atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodė, kad ginčo butas galimai bus perleistas, tačiau šią aplinkybę grindžia tik prielaidomis, nepateikdama ją patvirtinančių įrodymų. Taigi, kaip jau nurodyta, kad pagal formuojamą teismų praktiką tik atsakovo siekis išvengti vykdymo galėtų būti taikomas pagrindu taikyti disponavimo turtu apribojimus, tačiau, to nenustačius, nėra pagrindo spręsti apie galimą grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

22. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali trukti ilgiau nei metus, vėliau tikėtinai nagrinėjamas ir apeliacinės instancijos teisme, tuo tarpu skundžiama nutartimi numatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra išspręstas ieškovės naudojimosi atsakovo turtu atlygintinumo ir tokių santykių kvalifikavimo klausimas. Taigi pritaikytas numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas nepagrįstai suteikė teisę ieškovei neatlygintinai ir neteisėtai toliau gyventi ginčo bute.

23. Dar vien svarbus principas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra proporcingumas. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek apelianto teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

24. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju negali suteikti ieškovei pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu nustatymo. Nagrinėjamu atveju taip ir nutiko, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tinkamai neįvertinus visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. ar apeliantas gali siekti išvengti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo, perleisdamas jam priklausantį turtą, todėl toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo kriterijaus aiškiai neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės.

25. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.

26. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų naujausią aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis naikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šios bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovo atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės N. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui R. B. atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.