Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Kaltinamoji A. G. kalta prisipažino tik iš dalies ir paaiškino, kad D. I. sužalojo gindamasi nuo jo smurto. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. Įvykio dieną A. G. su juo ir su M. susitiko naktiniame klube „KISS“. A. G. išgėrė porą alkoholinių kokteilių, buvo apsvaigusi, tačiau girta nesijautė. Prie jų priėjo nukentėjusysis D. I. su draugu T.. Klubui užsidarius, apie 8 val., visi nuvažiavo į A. G. namus. Kaltinamosios namuose alkoholinių gėrimų niekas negėrė. Atėjus laikui skirstytis, D. I. draugas išėjo, o nukentėjusysis piktybiškai atsisakė išeiti. A. G. pusvalandį jį varė iš savo namų, galėjo pakelti balsą. D. I. agresija prasidėjo tada, kai A. G. rankomis stūmė jį iš savo buto. Iki tol nė vienas bute buvęs asmuo nesielgė agresyviai. Nukentėjusysis jai trenkė apie penkis kartus į veidą, spyrė į nugarą. A. G., norėdama apsiginti, pagriebė nuo spintelės peilį ir dūrė D. I.. Dūrė tik vieną kartą ir tai ne iš visų jėgų. D. I. stipriai kraujavo, visur buvo pilna kraujo. Jis nesijautė silpnas, nebuvo nukritęs ant žemės, atrodė gana energingas. Jis nuėjo į balkoną ir surūkė cigaretę. A. G., laikydama peilį rankoje, jį iš balkono ištempė į koridorių. Antrą kartą galėjo sužaloti peiliu tempdama D. I. iš savo buto. Jis buvo visiškai sąmoningas, pats užlipo į aštuntą aukštą. Tik supratusi kas įvyko, numetė peilį. A. G. išplovė savo namuose kraują, nes ją pradėjo pykinti nuo to vaizdo. Supratusi, kad reikės įrodymų, savo telefonu padarė nuotrauką nukentėjusiojo, sėdinčio jos bute. Policijai neskambino ir pagalbos neprašė. Mano, kad tuo metu, kai D. I. mušė kaltinamąją, E. M. bute nebebuvo.

Šiems kaltinamosios A. G. parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, 2017 m. liepos 31 d. A. G. parodė, kad jos namuose visi gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 11 val. A. G. visų paprašė išeiti. D. I. atsisakė išeiti, todėl A. G. bandė jį išstumti į koridorių, pagrasino, kad iškvies policiją. D. I. puolė kaltinamąją, kumščiais daužė jos veidą, sudavė smūgį į dešinę akį ir tiesiai į nosį. A. G., gindamasi nuo smūgių, užsidengė rankomis galvą. Nukentėjusysis jai sudavė smūgius į rankas, kojas. Gindamasi nuo smūgių, A. G. pagriebė virtuvinį peilį ir juo smogė nukentėjusiajam. Kiek kartų smogė peiliu, neprisimena. Nukentėjusiojo sužaloti nenorėjo, norėjo apsiginti nuo jo smurto (2 t., b. l. 63-64).

2017 m. lapkričio 23 d. apklausos metu A. G. parodė, kad D. I. atsisakė išeiti. Jis sėdėjo virtuvėje prie stalo, šalia šaldytuvo. A. G. jėga bandė pakelti D. I. nuo kėdės ir išstumti į koridorių. D. I. paprašė leisti pasiimti iš šaldytuvo alų. A. G. sutiko ir D. I. grįžo į virtuvę. Jis vėl atsisėdo prie stalo ir pareiškė, kad niekur neis. E. M. pasakė, kad reikia iškviesti policiją ir išėjo iš buto. A. G. liko viena su D. I.. Nukentėjusysis pareiškė, kad A. G. jo daugiau nestumdys ir nevarys ir pastūmė ją ant lovos. Kaltinamoji nugriuvo. Nukentėjusysis ją gulinčią mušė, sudavė rankomis daug smūgių į veidą ir kūną, vieną kartą spyrė kaltinamajai į nugarą. Nuo spyrio A. G. atsitrenkė į virtuvinę spintelę prie kriauklės. Prie kriauklės stovėjo stovas su peiliais. A. G. paėmė vieną peilį ir juo dūrė D. I. į ranką. Peilį laikydama rankoje, pareikalavo D. I. išeiti iš buto. Nukentėjusysis iš buto neišėjo, o nuėjo į balkoną, atsitūpė ir užsirūkė. A. G. nuėjo paskui jį, suėmė abiem rankomis už pečių ir ištempė į bendro naudojimo koridorių. Nukentėjusįjį sužalojo gindamasi nuo jo smurto (2 t., b. l. 68-71).

A. G., atsižvelgiant į jos psichinės veiklos ypatumus, jos būseną bei situacines aplinkybes nagrinėjamo įvykio metu galėjo teisingai suvokti įvykio aplinkybes. Nenustatyta, kad A. G. būdingi tokie individualūs psichologiniai ypatumai, kurie būtų galėję iš esmės įtakoti jos gebėjimą suprasti byloje tiriamo įvykio aplinkybes ir priimti sprendimus (3 t., b. l. 52-56).

Nukentėjusysis D. I. parodė, kad kaltinamąją A. G. pažįsta iš matymo, ji dirbo kazino. 2017 metais, vasarą, jie susitiko naktiniame klube „Kiss“. D. I. į klubą atėjo vienas, o kaltinamoji klube buvo su draugais E. ir T.. Užsidarius klubui, A. G. pakvietė pas save į svečius. Taksi automobiliu visi važiavo į A. G. namus. Pakeliui užsuko į parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų ir cigarečių. A. G. namuose visi gėrė alkoholinius gėrimus, elgėsi draugiškai, niekas nekonfliktavo. D. I. dažnai išeidavo į balkoną parūkyti. A. G. išvarė T. namo. T. išėjo. A. G., E. ir D. I. toliau bendravo, gėrė. Staiga A. G. paprašė D. I. išeiti. Ji užsivedė, tapo agresyvi, tačiau tokio savo elgesio nepaaiškino. E. sakė, kad D. I. dar galėtų pabūti, tačiau jis nutarė išeiti iš kaltinamosios buto. D. I. alkoholinius gėrimus pirko už savo pinigus, todėl norėjo pasiimti juos iš šaldytuvo. E. ir A. G. stovėjo virtuvėje prie kriauklės. D. I. priėjus prie šaldytuvo, A. G. paėmė į ranką peilį ir liepė jam išeiti iš buto. E. jai pasakė: „padėk peilį“. D. I. šypsojosi, manė, kad A. G. elgiasi nerimtai. Tada A. G. žengė į priekį ir peiliu dūrė jam į kairę pusę, į ranką. Pasipylė kraujas. D. I. tvirtina, kad iki A. G. smogiant peiliu jis jai nesudavė ir negrasino suduoti, jokios fizinės ar psichologinės prievartos nenaudojo. Kol D. I. nustebęs ir šokiruotas žiūrėjo į sužalotą ranką, A. G. smogė peiliu dar kartą, į kitą ranką. Antras dūris buvo stipresnis. Po antro smūgio peiliu D. I. trenkė ranka A. G. per veidą, gindamasis, kad ji nesmogtų peiliu trečią kartą. D. I. nuo rankos nukrito laikrodis. Jis pasilenkė jo ieškodamas ir ant grindų pamatė klaną kraujo. Pajuto, kad silpsta ir eidamas link išėjimo nukrito ant pilvo. Gulėdamas kniūbsčias, girdėjo kalbant A. G. ir E.. A. G. sakė, kad reikia atsikratyti D. I., ištempti jį į laiptinę, kad jis nežinotų kuriame bute buvo. Eglė sakė, kad bijo, todėl išeina namo. D. I. prarado sąmonę ir atsigavo nuo smūgių į galvą. Kas jam sudavė, nematė, gulėjo veidu į žemę. Jautė ant kojų bėgant šiltą vandenį, po to jį pradėjo tempti į laiptinę. Laiptinėje jis nušliaužė iki pirmo buto durų ir prašė iškviesti greitąją pagalbą. Labai bijojo, kad A. G. jam dar kartą durs į nugarą ir nužudys. Jis, po to kai buvo sužalotas, kaltinamosios balkone nebuvo.

Šiems nukentėjusiojo D. I. parodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2017 m. liepos 30 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, D. I. parodė, kad 2017 m. liepos 27 d. užsidarius naktiniam klubui „Kiss“, A. pakvietė pas save į namus. Namuose buvo trise: jis, A. ir dar viena mergina, A. draugė, visi gėrė alkoholinius gėrimus. Staiga A. pradėjo reikalauti, kad D. I. išeitų iš buto. Jis grįžo į kambarį pasiimti savo gėrimų. Kilo konfliktas, kurio metu A. reikalavo tuoj pat išeiti, o D. I. nesutiko. A. jį pastūmė, o D. I. sudavė jai kelis smūgius į galvą, kad apsiramintų. Staiga A. paėmė iš stovo prie plautuvės peilį ir smogė vieną kartą D. I. į kairės rankos žastą. D. I. pamatė bėgant kraują, jam pasidarė silpna. Jis nubėgo į balkoną. Matė, kad A. stovi su peiliu rankoje. Kraujas bėgo labai stipriai, nukentėjusysis jau ėjo lauk iš buto ir tuo metu A. jam smogė peiliu antrą kartą, pataikė į dešinį petį. Tada D. I. sudavė A. ranka į veidą, gindamasis, kad ji nesmogtų peiliu dar kartą ir, pajutęs silpnumą, nukrito ant žemės. Jis prašė A. iškviesti medikus. A. medikų neiškvietė, o kvietė D. I. į vonią nusiplauti kraują. A. nuėjus į vonią, jis išėjo iš buto ir paprašė kaimynų iškviesti greitąją pagalbą (1 t., b. l. 28-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 18713/2017(03) konstatuota, kad D. I. buvo padarytos durtinės – pjautinės žaizdos dešinio peties priekiniame paviršiuje bei kairio žasto lateralinėje srityje. Nustatyti sužalojimai padaryti aštriu duriančiai – pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. D. I. kūne yra dvi trauminio poveikio vietos. Nustatytus sužalojimus D. I. patyrė iki 2017 m. liepos 30 d., 11.37 val. (GMP iškvietimo data ir laikas) (1 t., b. l. 57-58).

Liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamąją A. G. pažįsta, tačiau po įvykio jos nebendrauja. Su nukentėjusiuoju D. I. po įvykio bendravo tik vieną kartą, išgėrė kavos. 2017 m. liepos 30 d. atvažiavo į naktinį klubą „KIS“. Prie baro sėdėjo A. G.. Bare buvo ir D. I. su draugu. A. G. pakvietė visus pas save į svečius. Taksi automobiliu jie nuvažiavo į parduotuvę gėrimų ir cigarečių, po to nuvažiavo pas A. G. į namus. Bute visi ramiai sėdėjo. Vyrai nekėlė jokios grėsmės, buvo mandagūs, tačiau A. G. nebenorėjo, kad jie būtų jos bute. Vienas vaikinas išėjo, o D. I. pasiliko. A. G. prašė jį išeiti iš buto, buvo pikta, nepatenkinta. E. M. taip pat prašė D. I. išeiti, sakė: „juk matai, kokia A. susinervinusi“. Jis buvo nuėjęs prie išėjimo iš buto, tačiau vėl sugrįžo į kambarį pasiimti alaus iš šaldytuvo. Liudytoja nematė, ar nukentėjusysis sudavė smūgį A. G.. Matė, kad A., stovėdama prie šaldytuvo, peiliu dūrė D. I.. Buvo labai daug kraujo, E. M. išsigando, kad Ana ir jos nesužalotų. Liudytoja prisimena, kad A. G. nukentėjusiajam peiliu dūrė tik vieną kartą. Nukentėjusysis nukrito ant žemės, aplink jį buvo daug kraujo. Kaltinamoji prašė E. M. padėti ištempti nukentėjusįjį į koridorių. E. M. atsakė, kad nepadės ir išėjo iš buto.

Šiems liudytojos E. M. parodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2017 m. rugpjūčio 10 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, E. M. parodė, kad 2017 m. liepos 30 d., nakties metu, bare „Kiss“ susitiko su A.. Su ja buvo du liudytojai nepažįstami vaikinai. Po valandos baras užsidarė ir A. pasiūlė pratęsti bendravimą jos namuose. Visi buvo išgėrę. A. bute buvo keturiese, visi elgėsi ramiai, niekas nekonfliktavo. Po kurio laiko A. pradėjo reikalauti vaikinų išeiti iš buto. Vienas vaikinas išėjo, o kitas į A. reikalavimą nereagavo. A. vis reikalavo jo išeiti. Tada vaikinas atsistojo ir nuėjo į koridorių, po to sugrįžo į kambarį ir atidarė šaldytuvą, kad paimtų alaus butelius. Tuo metu E. M. nuėjo į balkoną parūkyti ir nematė, kas vyksta kambaryje. Grįžusi į kambarį ji pamatė prie šaldytuvo gulinčią A., tuo metu vaikinas sudavė jai smūgį kumščiu į veidą. Sudavęs A. smūgį, vaikinas atsisėdo kambaryje. E. M. paprašė A. ir vaikino nesipykti ir išėjo iš buto į namus. Ji nematė A. rankose peilio. Peilio kambaryje iš viso nematė. (1 t., b. l. 71-72).

Policijos pareigūnų mobiliomis vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis (Body camera) darytame įraše užfiksuotas laiptinėje gulintis nukentėjusysis D. I.. Jis į pareigūno klausimą „kas tau buvo“ atsako: „papjovė“. Į pareigūno klausimą „kokiame bute tave supjaustė, gali pasakyti“. D. I. atsako: „apačioje. Čia plovė grindis. Ji plovė grindis, kad nesužinotum iš kur aš išėjau“. Į pareigūno klausimą: „kas plovė grindis?“, D. I. atsako: „mergina iš apačios“. D. I.: „jos dviese. Viena pabėgo paskui“. Į pareigūno klausimą: „tai tau mergina dūrė“

A. G. ir policijos pareigūno pokalbis. A. G. sako: „jis man taip padarė ir už tai gavo ką nusipelnė“ (1 t., b. l. 131-136, CD Nr. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad 2017 m. liepos 30 d., 12.10 val., pareigūnams apžiūrint (duomenys neskelbtini) namo laiptinės liftą, ant lifto grindų ir sienų matomi kraujo pėdsakai. Liftu pakilus iki aštunto aukšto, laiptų aikštelėje matomi kraujo pėdsakai ir kraujo „bala“. Kraujo pėdsakai tęsiasi per visą laiptų aikštelę, aikštelėje esančių butų durų skambučiai ištepti krauju. Laiptai, vedantys į septintą aukštą, ištepti krauju. Septinto aukšto laiptinės aikštelėje ties lifto durimis ir buto Nr. 40 durimis yra daugiau kraujo pėdsakų. Pareigūnai patenka į butą Nr. 40 ir tęsia apžiūrą. Buto grindys kruvinos. Koridoriuje ant komodos padėtas peilis. Vonioje ant grindų ir kriauklėje matomos kraujo dėmės. Svetainėje ant stalo sudėta daug tuščių alkoholinių gėrimų butelių. Svetainės kairėje pusėje įrengta virtuvė. Prie plautuvės stovi dar daugiau tuščių butelių. Virtuvės grindys šalia plautuvės išteptos krauju. Svetainės grindys išteptos krauju. Balkone ant grindų matoma kraujo bala, balkono durys išteptos krauju. Peilis apžiūros metu paimtas ir supakuotas policijos pakete Nr. 4. Apžiūros metu paimti du mobilaus ryšio telefonai „Samsung“, supakuoti policijos pakete Nr. 240237 (1 t., b. l. 8-11).

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, kad pateiktas tirti ūkinės – buitinės paskirties peilis nėra šaltasis nešaunamasis ginklas. Peilis padarytas pramoniniu būdu (1 t., b. l. 147-148).

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktame viename mobilaus ryšio telefone „Samsung“ rasta failų su nuotraukomis, darytomis 2017 m. liepos 30 d., 11. 37 val., A. G. telefonu, kuriose užfiksuotos kruvinos grindys ir kruvinas vyras, sėdintis virtuvėje ant kėdės. Nuotraukose, specialisto išvados prieduose matyti A. G. buto grindys, ištepliotos krauju ir nukentėjusysis D. I., kruvinomis kelnėmis ir marškinėliais, sėdintis ant kėdės kaltinamosios virtuvėje (1 t., b. l. 147-148, 174-184, CD Nr. 2).

Policijos įvykių registravimo žurnalo išraše užfiksuota, kad 2017 m. liepos 30 d., 11.33 val., fizinis asmuo vardu V. pranešė, jog laiptinėje guli sumuštas vyras. Daugiau informacijos pranešėjas nežino (2 t., b. l. 8).

Kaltinamoji A. G. viso proceso metu vienodai teigė, kad įvykio dieną nukentėjusysis D. I. atsisakė išeiti iš buto ir pirmas ją užpuolė bei panaudojo fizinį smurtą: 2017 m. liepos 31 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno A. G. tvirtino, kad paprašytas išeiti iš buto, D. I. pasakė, kad niekur neis, pasiliks pas A. G.. Tai ją supykino ir ji išstūmė nukentėjusįjį iš kambario į koridorių. D. I. paprašė leisti pasiimti iš šaldytuvo alų ir tuo pretekstu sugrįžo į kambarį bei atsisėdo prie stalo. Sėdėdamas pareiškė, kad niekur neis iš buto. Kaltinamoji bandė jį pakelti nuo kėdės, pagrasino iškviesti policiją, tada D. I. puolė ją, pradėjo kumščiais daužyti veidą, sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinę akį ir vieną smūgį tiesiai į nosį. Kaltinamoji rankomis užsidengė galvą nuo smūgių ir pasilenkė. Nukentėjusysis D. I. sudavė dar ne mažiau penkis smūgius į galvą, rankas ir kojas. Smūgiai nesiliovė, ji atsitrenkė į virtuvės stalą, pamatė peilį ir atsisukus smogė peiliu nukentėjusiajam. Kiek kartų smogė peiliu neprisimena (2 t., b. l. 63-64). 2017 m. spalio 25 d. akistatos su nukentėjusiuoju D. I. metu kaltinamoji A. G. parodė, kad ji paprašė D. I. išeiti iš buto, tačiau jis pareiškė, kad pasiliks bute. A. G. pagrasino iškviesti policiją ir ranka stūmė nukentėjusįjį į koridorių. D. I. sugrįžo į kambarį, atsisėdo prie stalo, užsirūkė cigaretę ir pareiškė, kad niekur neis. A. G. bandė pakelti D. I. nuo kėdės. Jis pareiškė, kad kaltinamoji jo nestumdys ir nevarys, bei pastūmė A. G.. Kaltinamajai pargriuvus ant lovos, D. I. daug kartų smogė jai kumščiu į galvą, veidą ir įvairias kūno vietas. Kaltinamajai atsikėlus nuo lovos, D. I. vieną kartą spyrė jai į nugarą. A. G. nuo spyrio atsitrenkė į spintelę ir pagriebusi virtuvinį peilį vieną kartą juo sudavė smūgį nukentėjusiajam. Nukentėjusysis nuėjo į balkoną atsitūpė ir užsirūkė. A. G., rankoje laikydama peilį, kita ranka suėmė D. I. už rankos ir ištempė jį iš balkono į bendro naudojimo koridorių (1 t., b. l. 103-106). 2017 m. lapkričio 23 d. papildomos apklausos metu A. G. parodė, kad ji paprašė D. išeiti iš buto, bet jis atsisakė. A. G. bandė ranka išstumti jį į koridorių. D. I. paprašė leisti pasiimti alų, grįžo į kambarį, atsisėdo prie stalo ir pareiškė, kad niekur neis. Kaltinamoji bandė D. I. pakelti nuo kėdės ir išvaryti iš buto. Staiga nukentėjusysis pakeltu tonu pasakė, kad A. G. jo nestumdys ir nevarinės, bei ją stipriai pastūmė. A. G. pargriuvo ant lovos, nukentėjusysis sudavė jai smūgius kumščiu į galvą, veidą ir visą kūną. Atsistojus nuo lovos, jis vieną kartą spyrė jai į nugarą. Nuo spyrio A. G. atsitrenkė į spintelę ir pagriebusi peilį juo dūrė vieną kartą D. I.. Į kurią vietą pataikė neatsimena. Dūrė tik vieną kartą (2 t., b. l. 68-70). 2018 m. balandžio 18 d. duodama parodymus teisme, A. G. nurodė, kad nukentėjusysis piktybiškai atsisakė išeiti iš jos buto, teko apie pusvalandį jį varyti, pakelti balsą. Jis pirmas trenkė kaltinamajai, daug kartų mušė, sudavė gal penkis kartus, spyrė jai į nugarą. A. G., siekdama apsiginti nuo D. I. smurto, pagriebė peilį ir dūrė nukentėjusiajam į ranką (3 t., b. l. 19-20). 2019 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu kaltinamoji pareiškė, kad prisipažįsta sužalojusi nukentėjusįjį, bet tai padarė tik gindamasi nuo jo smurto (3 t., b. l. 70). Kaltinamosios parodymus apie patirtą fizinį smurtą patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuoti sužalojimai: daugybinės poodinės kraujosruvos A. G. veide (abiejų akių srityse, skruoste), dešinio peties srityje, abiejose rankose, juosmens nugariniame paviršiuje, kairiajame sėdmenyje, abiejose kojose, nežymiai sutrikdę kaltinamosios sveikatą (2 t., b. l. 75-76). Teismo posėdyje apklaustas specialistas R. P. paaiškino, kad visi šie sužalojimai padaryti kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais, 17 trauminių smūgių ar poveikių pasekmėje. Liudytojas policijos pareigūnas V. S. patvirtino, kad atvykus į kaltinamosios butą, A. G. akys buvo sumuštos ir patinusios. Kaltinamoji paaiškino, kad ją užpuolė nukentėjusysis.

Tačiau paties nukentėjusiojo D. I. parodymai apie įvykio eigą nuolat kito: 2017 m. liepos 31 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad Ana pradėjo reikalauti, kad D. I. išeitų lauk iš buto. Išstumtas iš kambario jis grįžo į kambarį pasiimti savo gėrimų ir rūbų. Tarp jų kilo konfliktas, nes A. reikalavo tuoj pat išeiti iš buto, o nukentėjusysis nesutiko išeiti. D. I. neprisimena, kuris iš jų pirmas sudavė smūgius, tačiau, kai A. jį pastūmė, nukentėjusysis supyko ir norėdamas ją apraminti sudavė kelis smūgius. Po to A. staiga paėmė peilį ir nieko nesakiusi vieną kartą smogė D. I. į kairės pusės žastą. D. I. nuėjo į balkoną. Po kurio laiko jis ėjo lauk iš buto ir tada A. jam dar kartą smogė peiliu į dešinį petį. Tada D. I. sudavė jai ranka į veidą ir nukrito ant grindų (1 t., b. l. 28-29); 2017 m. birželio 8 d. papildomos apklausos metu D. I. parodė, kad A. G. pradėjo jį varyti iš buto, buvo visa pikta, nors pagrindo tam nebuvo. Ji šaukė: „ko sėdi, ko lauki?“, pokalbio metu vis bandydama suduoti nukentėjusiajam ranka per galvą. Suduoti jai neleido E. M., stovinti tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios. Tada A. kažkaip pasiekė peilį ir žengusi pusę žingsnio link nukentėjusiojo smogė peiliu vieną kartą į petį. D. I. šaukiant: „kodėl tu taip padarei?“, A. priėjo dar arčiau ir antrą kartą smogė peiliu jam į dešinį petį. Tik tada D. I. pastūmė A. ir vieną kartą sudavė jai į veidą (1 t., b. l. 31-32); 2017 m. spalio 25 d., 8.55 val. – 10.49 val. akistatos su liudytoja E. M. metu, nukentėjusysis paaiškino, kad A. buvo be priežasties nervinga ir irzli, šaukė, reikalavo nukentėjusiojo išeiti iš jos buto. D. I. paklausus, kodėl A. pyksta, ji vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą ir praskėlė lūpą. Tuo metu jie stovėjo virtuvėje netoli plautuvės. A. toliau šaukė ant D. I., reikalavo išeiti iš buto. Nukentėjusysis iš buto neišėjo, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl pyksta A.. A. paėmė didelį peilį ir staiga priėjusi prie D. I. dūrė vieną kartą į kairį petį. D. I. pasilenkė paimti nukritusio nuo rankos laikrodžio ir kai atsitiesė A. jam dūrė dar kartą, pataikė į dešinį petį. D. I. paklausė, kodėl ji taip padarė ir tik po to vieną kartą smogė kumščiu ar delnu kaltinamajai į veidą. Ar smogė jai ir daugiau kartų, D. I. neprisimena (1 t., b. l. 97); 2017 m. spalio 25 d., 11.17 val. – 13.57 val., akistatos su kaltinamąja A. G. metu, D. I. tvirtino, kad A. G. buvo pikta, irzli, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kas buvo po to, D. I. neprisimena nes buvo blaivus. Stovint prie šaldytuvo priėjo A. G. ir sudavė vieną kartą ranka jam į lūpą. Po to ji toliau varė nukentėjusįjį iš savo buto. D. I. paprašė A. G. nusiraminti ir ant jo nešaukti. Nors ji ir varė D. I. iš savo buto, bet jis vis tiek neišėjo, nes norėjo išsiaiškinti su A. G.. A. G. stovėjo prie plautuvės. Ji iš peilių stovo ištraukė didelį peilį ir juo dūrė vieną kartą nukentėjusiam į kairį petį. D. I. pasilenkė pakelti nukritusį laikrodį ir atsitiesęs sulaukė dar vieno dūrio peiliu į dešinį petį. Tik po antrojo dūrio peiliu jis paklausė A. G.: „už ką“ ir tik vieną kartą smogė jai į veidą. D. I. pasidarė silpna ir jis nukrito koridoriuje ant grindų. Priėjusi A. G. jam gulinčiam spyrė kelis kartus į galvą (1 t., b. l. 104). 2017 m. lapkričio 29 d. apklausos metu D. I. nurodė, kad A. G. bute niekas nekonfliktavo, A. G. niekas nemušė ir ji nebuvo sužalota. Poodinės kraujosruvos kaltinamosios veide galėjo atsirasti po to, kai ji viena kartą dūrė D. I. peiliu, o jis gindamasis sudavė jai ranka vieną kartą per veidą. Nukentėjusysis neprisimena, ar sudavė kaltinamajai daugiau smūgių. Kaip jos kūne atsirado visi kiti sužalojimai, nukentėjusysis negali paaiškinti (1 t., b. l. 35). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. I. dalies ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, teigdamas, kad apklausų metu jis buvo susijaudinęs, o apklausiamas teisme negali tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių.

Nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad kaltinamoji pirma pradėjo smurtauti jo atžvilgiu, nepatvirtina ir liudytojos E. M. parodymai. 2017 m. rugpjūčio 10 d. apklausos metu E. M. parodė, kad ji, nukentėjusysis D. I. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas svečiavosi A. G. bute, jokio konflikto nebuvo. A. G. paprašė vaikinų išeiti. Vienas vaikinas išėjo, o nukentėjusysis net nesijudino. Kas vyko toliau liudytoja nematė, nes išėjo parūkyti. Grįžusi iš balkono, pamatė prie šaldytuvo ant grindų gulinčią A. G.. Vaikinas tuo metu smogė jai kumščiu į galvą, po to smogė dar vieną smūgį į veidą (1 t., b. l. 71-72). 2017 m. rugsėjo 15 d. apklausos metu liudytoja nurodė, kad A. G. supyko, jog vienas vyras neišeina iš jos buto ir pasidarė agresyvi, pikta ir irzli. Ji nuolat šaukė ant nukentėjusiojo reikalaudama išeiti iš buto. Vyras nuėjo prie buto durų ir grįžo paimti iš šaldytuvo alaus. Tiksliai kas vyko po to liudytoja neprisimena, nes buvo neblaivi. E. M. nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad vyras guli ant grindų, o A. G. peiliu smogia jam į dešinį žastą. Po to liudytoja išėjo į namus (1 t., b. l. 78-79). 2017 m. spalio 25 d. akistatos tarp nukentėjusiojo D. I. ir liudytojos E. M. metu liudytoja, pirma išklausiusi nukentėjusiojo parodymus, paaiškino, kad ji stovėjo buto koridoriuje kartu su nukentėjusiuoju D. I.. Nukentėjusysis grįžo į virtuvę pasiimti alaus. E. M. pamatė, kad stovėdama prie šaldytuvo A. G. sudavė stovinčiam nukentėjusiajam vieną kartą ranka į veidą. Kas vyko po to liudytoja neprisimena, bet atsimena faktą, kad A. G. stovi su peiliu rankoje, o D. I. guli ant grindų prie šaldytuvo. Liudytoja matė, kad susinervinusi A. G. vieną kartą dūrė gulinčiam D. I. į kairę ranką. Daugiau smūgių suduodant liudytoja nematė (1 t., b. l. 97-98). Tą pačią dieną suvesta akistaton su kaltinamąja A. G., liudytoja E. M. parodė, kad pamena momentą, kad nukentėjusysis guli prie šaldytuvo, o A. G. sudavė ranka gulinčiam nukentėjusiajam į veidą, atrodo pataikė į lūpą. Ką po smūgio darė D. I., liudytoja neprisimena, bet prisimena, kad A. G. laiko rankoje virtuvinį peilį ir staiga vieną kartą peiliu duria vis dar gulinčiam nukentėjusiajam į ranką, į kurią liudytoja neprisimena (1 t., b. l. 109-111). 2018 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu liudytoja parodė, kad neprisimena ar nukentėjusysis sudavė smūgius kaltinamajai A. G., bet prisimena mačiusi, kad kaltinamoji gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam dūrė vieną kartą peiliu (3 t., b. l. 19).

Šios liudytojos parodymai, teismo vertinimu, yra ne tik prieštaringi, nenuoseklūs, todėl nepatikimi, bet taip pat ir neatitinka kitų bylos įrodymų (liudytoja teigia mačiusi, kad kaltinamoji sudavė ranka ir vieną kartą dūrė peiliu gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam, tuo tarpu pats nukentėjusysis tvirtina, kad kaltinamoji jam sudavė smūgį ir abu kartus dūrė peiliu stovinčiam. Kaltinamoji A. G. taip pat tvirtina, kad peiliu dūrė stovinčiam nukentėjusiajam). Policijos pareigūnas V. S. patvirtino, kad kaltinamosios akys po įvykio buvo patinusios sumuštos. Ši aplinkybė atsispindi ir policijos įstaigoje darytose kaltinamosios A. G. nuotraukose, kuriose užfiksuota kraujosruva A. G. veide (3 t., b. l. 27-29).

Atlikus įrodymų tyrimą teisme liko nepašalintų prieštaravimų tarp A. G. ir D. I. išsakytas versijas patvirtinančių tiek jų pačių, tiek ir liudytojos E. M. parodymų, todėl nėra galimybės juos vertinti kaip absoliučiai patikimus. Kalbant apie nukentėjusiojo D. I. veiksmus prieš kaltinamąją A. G., byloje iš esmės patikimai nustatyta, jog konflikto metu A. G. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai veide, sėdmenyse, juosmens srityje, kojose ir rankose, nežymiai sutrikdę A. G. sveikatą.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Kaip jau minėta, įvykyje dalyvavo tik trys asmenys. Kadangi nukentėjusiojo D. I. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, teismas labiausiai atitinkančius kitus bylos duomenis laiko jo pirminius parodymus, kad jis, norėdamas apraminti A. G. isteriką, pirmas sudavė jai kelis smūgius. Kaip jau minėta aplinkybę, kad kaltinamajai buvo suduotas ne vienas smūgis į veidą (kaip vėlesnių apklausų metu tvirtino D. I.), o ne mažiau kaip 17 smūgių į įvairias kūno vietas ir kaltinamajai būnant įvairiose padėtyse, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada bei ją suteikusio specialisto R. P. paaiškinimas.

Visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog pirmas ėmė smurtauti ir smūgius kaltinamajai sudavė būtent nukentėjusysis D. I..

Konstatavus tokias aplinkybes, svarstytinas būtinosios ginties sąlygų ir galimo būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017). Teismo nuomone, A. G. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus įvykio situaciją, kuri rodo, kad kaltinamoji buvo besiginančioji pusė. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis D. I. ir kaltinamoji A. G. girtavo pastarosios bute. Paryčiais kaltinamoji pradėjo reikalauti, kad nukentėjusysis D. I. išeitų iš jos buto, o šiam nepaklusus A. G. ėmė šaukti, stumti nukentėjusįjį į koridorių, grasino iškviesti policiją. Šis konfliktas peraugo į fizinio smurto prieš kaltinamąją panaudojimą – nukentėjusysis D. I. sudavė kaltinamajai smūgius (kaip nurodo pirmojoje apklausoje norėdamas ją apraminti). Nustatyta, kad kaltinamajai padaryti sužalojimai ne mažiau 17 trauminių smūgių pasekmėje. Taigi fizinis smurtas kaltinamosios A. G. atžvilgiu buvo naudojamas pakankamai aktyviai. Kaltinamosios A. G. bandymas pakelti nukentėjusįjį D. I. nuo kėdės ir išstumti jį iš savo buto į koridorių negali būti laikomi pavojingo kėsinimosi veiksmais, nukreiptais prieš jo gyvybę ar sveikatą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala (kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010). Kaltinamoji yra itin smulkaus kūno sudėjimo, o nukentėjusysis fiziškai akivaizdžiai už ją pranašesnis. Konfliktas vyko kaltinamosios namuose, iš kurių nukentėjusysis A. G. pareikalavus nesutiko išeiti ir ėmė prieš ją smurtauti. Taigi susidariusioje įvykio situacijoje kėsinimasis į A. G. sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Jis faktiškai baudžiamojoje byloje nustatytas, objektyviai egzistavo ir tai nebuvo iškreiptas besiginančiojo asmens tikrosios padėties suvokimas ar vertinimas. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad A. G. padaryti daugybiniai sužalojimai įvairiose kūno vietose, taip pat ir veide bei rankose, nežymiai sutrikdė jos sveikatą (2 t., b. l. 75-76). Ekspertas R. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais suduodant A. G. smūgius, taip pat jai atsitrenkiant į briaunuotus paviršius ir, atsižvelgiant į situacines aplinkybes, gali būti vertinami, kaip būdingi gynybai.

Teismo vertinimu, kaltinamosios A. G. panaudota gynyba – duriant nukentėjusiajam peiliu, buvo adekvati ir atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Šiomis sąlygomis nuo pavojingo kėsinimosi besiginanti A. G. neviršijo būtinosios ginties ribų. Nukentėjusiajam sudavusi du smūgius peiliu, kaltinamoji A. G. savo veiksmų toliau netęsė ir jį ištempė į bendro naudojimo laiptinę ir paliko. Visa tai teismui leidžia konstatuoti, kad A. G. suduodama du smūgius peiliu D. I., dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, veikė būtinosios ginties situacijoje, kadangi ji gynėsi nuo pavojingo D. I. kėsinimosi, t. y. ji realizavo savo teisę į gynybą, todėl neatsako pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamasis įstatymas neriboja priemonių, būdų ar įrankių, kurie gali būti naudojami ginantis nuo pavojingo kėsinimosi, taip pat nereikalaujama, kad gynybos intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kad besiginančiojo veiksmai būtų pripažinti būtinosios ginties ribų peržengimu, užpuolikui padarytos žalos dydis turi aiškiai neatitikti kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad besigindama nuo nukentėjusiojo D. I. suduodamų smūgių rankomis ir kojomis, kaltinamoji A. G. du kartus jam dūrė peiliu. Abu konflikto dalyviai patyrė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius A. G. sveikatą ir nesunkiai sutrikdžiusius D. I. sveikatą. Kaip jau minėta smulkaus kūno sudėjimo ir akivaizdžiai fiziškai silpnesnė kaltinamoji A. G., siekdama apsiginti nuo nukentėjusiojo suduodamų smūgių, panaudojo įrankį – virtuvinį peilį. Akivaizdu, kad konflikte dalyvaujančių asmenų jėgos šiuo atveju buvo nelygiavertės, todėl teismas konstatuoja, kad peilio panaudojimas ginantis nuo asmens, suduodančio smūgius, šioje situacijoje nėra neadekvati ar neproporcinga gynybos priemonė ir ji atitiko užpuolimo pobūdį ir pavojingumą. Šiuo atveju A. G., gindama save nuo pavojingo kėsinimosi ir durdama D. I. po ranka pasitaikiusiu virtuvės įrankiu -peiliu, veikė nedelsdama ir adekvačiai ir dėl tokių jos gynybinių veiksmų besikėsinančiajam nebuvo padaryta aiškiai didesnė žala negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta.