- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-1195/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03534-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Irvista“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Irvista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-3048-585/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balticlink“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Irvista“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „TDA statyba“, J. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Inkaso“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi UAB „Balticlink“ iškelta bankroto byla, patenkinus kreditoriaus UAB ,,Vakarų metalas“ pareiškimą, paduotą teismui 2009-10-28, administratoriumi paskirtas UAB „Forum regis“. Ši nutartis įsiteisėjo 2009-12-18. Teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtinta bendra 448 773,73 Lt visų kreditorių finansinių reikalavimų suma (civilinė byla Nr. B2-825-431/2012).
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Balticlink“ 2010-09-24 kreipėsi į teismą, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais tarp ieškovo bei atsakovo UAB „Irvista“ 2009-12-01 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teisę į UAB „TDA statyba“ 32 658 Lt skolą, taip pat sandorį – ieškovo 2009-12-04 įvykdytą atsiskaitymą su atsakovu grynaisiais pinigais už šio perduotas ieškovui prekes ir, pritaikius restituciją pinigais, priteisti iš atsakovo 70 658 Lt, tai yra 32 658 Lt, kuriuos jis gavo iš UAB „TDA statyba“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį, ir 38 000 Lt, gautus iš ieškovo šiam įvykdžius mokėjimą pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti galiojant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovui pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų bei lėšų areštui, ieškovui turint kitų kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaitoma, ir įmonei esant faktiškai nemokiai. Reikalavimus grindė CK 6.66 straipsnio nuostatomis.
Atsakovas UAB „Irvista“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nepaneigta jo sąžiningumo prezumpcija, ginčijami sandoriai atlygintiniai, atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie ieškovo kreditorius, reikalavimo perleidimo sutartimi jis įgijo reikalavimo teisę, pagal kurią neįmanomas realus reikalavimo patenkinimas, nes trečiajam asmeniui UAB „TDA statyba“ iškelta bankroto byla, o areštas nebuvo pritaikytas kasoje buvusiems ieškovo gryniesiems pinigams.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. Ž. su ieškiniu nesutiko, iš esmės pakartodamas atsakovo atsikirtimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovo BUAB „Balticlink“ ieškinys patenkintas, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ginčyti sandoriai, jam grąžinta reikalavimo teisė į trečiojo asmens UAB „TDA statyba“ 32 568 Lt skolą ir nustatyta, kad nėra įvykdyta ir pasibaigusi jo 32 568 Lt piniginė prievolė atsakovui UAB „Irvista“, ieškovui iš UAB „Irvista“ grąžinta 38 000 Lt, priteistos 6 procentų procesinės palūkanos, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Teismas nustatė, kad ieškovas BUAB „Balticlink“ ginčo sandorius sudarė turėdamas 32 kreditorius, kuriems prievolių vykdymo terminas buvo suėjęs ir kurių bendra reikalavimų suma buvo 374 000 Lt, daugiau kaip vienerius metus prieš tai nevykdęs piniginių prievolių atsakovui UAB „Irvista“ (sąskaitos apmokėti ieškovui pateiktos 2008-09-03, 2008-10-16 ir 2008-10-31, reikalavimas sumokėti delspinigius 2009-01-19), todėl šis elgdamasis protingai ir rūpestingai, esant tokiomis aplinkybėmis, negalėjo nežinoti, kad atsakovas turi mokumo problemų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94/2010; 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-898/2002; 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-168/2007). Sprendė, jog tokiu būdu – likus vos 4 dienoms iki bankroto bylos iškėlimo, apmokant atsakovo sąskaitas, t. y. suteikiant jam pirmenybę, – buvo dar labiau sumažintas ieškovo mokumas ir apribota kitų kreditorių teisė proporcingai gauti savo reikalavimų patenkinimą (CK 6.66 str. 1 d.).
Teismas nustatė, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovo BUAB „Balticlink“ turtas buvo areštuotas eile turto arešto aktų, taip pat esant antstolio patvarkymui. Nurodė, kad tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisines pasekmes nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre, todėl atsakovas UAB „Irvista“ negali atsikirsti šių aktų turinio nežinojimu (Turto areštų registro įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. 2 d.).
Tuo remdamasis, teismas sprendė, jog ginčo sandorių sudarymo metu atsakovas UAB „Irvista“ buvo nesąžiningas, o sudarytieji sandoriai ne tik pažeidžia kreditorių teises, bet ir sudaryti esant įstatyme numatytam draudimui juos sudaryti, todėl prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai (Turto areštų registro įstatymo 4 str. 1 d.), viešajai tvarkai ir yra negaliojantys ab initio (CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d.). Nurodė, jog netiriama, ar išieškojimas iš trečiojo asmens UAB „TDA statyba“ yra galimas ir efektyvus, nes konstatavus sandorių negaliojimą nurodytu pagrindu jų sudarymo ekonominio racionalumo argumentas tampa nebesvarbus.
Pripažinęs sandorius negaliojančiais, teismas taikė restituciją ir iš atsakovo UAB „Irvista“ ieškovui BUAB „Balticlink“ grąžino negaliojančiu sandoriu perduotą 32 658 Lt reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį UAB „TDA statyba“, kartu pripažino, jog ieškovo atitinkamo dydžio piniginė prievolė atsakovui UAB „Irvista“ lieka nepasibaigusi ir galiojanti. Priteisė ieškovui iš atsakovo 38 000 Lt, kuriuos šis buvo gavęs pagal pripažintą negaliojančiu 2009-12-04 atsiskaitymo sandorį (CK 1.80 str. 2 d., 1.81 str. 3 d., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.) ir procesines palūkanas už jam grąžinamus 38 000 Lt (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Irvista“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Balticlink“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas, aktualią teismų praktiką ir neteisingai sprendė, jog sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeistos ieškovo BUAB „Balticlink“ kreditorių teisės ir sumažintas jo mokumas: byloje nepaneigta, jog nagrinėjamu laikotarpiu ieškovas sudarė ir daugiau sandorių su kitais savo kreditoriais, o ginčijami sandoriai jų sudarymo metu nebuvo draudžiami, atitiko įprastą verslo praktiką, buvo naudingi ieškovui ir kt.Teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnio 1 dalyje bei CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų ir konstatuoti šalių nesąžiningumą, nes minimos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik 289 822,37 Lt vertės ieškovo turtui, tuo tarpu pagal 2009-09-30 balanso duomenis jo turimas turtas sudarė 1 111 019 Lt.
Ieškovas BUAB „Balticlink“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą, atskleidė bei išnagrinėjo visas aplinkybes, reikšmingas teisingai išspręsti kilusį ginčą, tinkamai nustatė, išaiškino ir pritaikė aktualias materialiosios teisės normas bei, patenkinęs ieškovo BUAB „Balticlink“ pareikštą ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Nagrinėdama atsakovo UAB „Irvista“ apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas teisingai atskleidžia actio Pauliana taikymo sąlygas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu, tačiau, kaip žinia, teisės normų, aktualios teismų praktikos taikymas yra tiesiogiai siejamas su konkrečioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta, teismas savo išvadas grindė argumentais, paremtais byloje nustatytais faktais, ir šių išvadų teisingumo apeliantas nepaneigė. Visų pirma, teismas teisingai akcentavo, kad galiojančioje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje, kuria ieškovui BUAB „Balticlink“ yra iškelta bankroto byla, konstatuota, jog ši bendrovė buvo nemoki jau pagal 2009-09-30 balanso duomenis. Beje, iš šios teismo nutarties taip pat matyti, kad pagal ankstesnio – 2008-12-31 balanso duomenis praėjusiais finansiniais metais įmonės turtas sudarė 1 777 306 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 283 812 Lt. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Balticlink“ administracijos vadovas J. Ž., atsiliepdamas į ieškovo kreditoriaus UAB ,,Vakarų metalas“ ieškinį, sutiko, jog jo vadovaujama bendrovė yra nemoki, nurodė, kad ilgalaikio turto nėra, o debitorinės skolos, kurios 2009-11-27 sudaro 658 897,65 Lt, beviltiškos, nes skolininkai yra arba bankrutavusios, arba nemokios įmonės. Trečia, šiuo klausimu taip pat svarbu paminėti, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis minimoje byloje teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinus patikslintą 26 kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus bendrai 516 825,22 Lt sumai, tarp jų buvo patvirtinta 30 604,63 Lt pirmosios eilės (darbuotojai), 142 428,60 Lt antrosios eilės (Vilniaus apskrities VMI, VSDFV Vilniaus skyrius), ir 343 791,99 Lt trečiosios eilės finansiniai reikalavimai, iš jų skolos, pagal kurias buvo neatsiskaitoma nuo 2007-2008 metų (UAB ,,Vakarų metalas“, UAB „Statybų naujovės“, UAB ,,Vilungė“ ir kt.) (ĮBĮ 26 str. 1 d., 11 str. 3 d. 10 p.). Pagal minėtos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis vėliau kreditorių sąrašas dar buvo tikslinamas, tvirtinant papildomus kreditorių reikalavimus.
Taigi teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs, jog ginčo sandoriai, kuriais ši bendrovė atsiskaitė su vienu iš savo kreditorių – atsakovu UAB „Irvista“, 2009-12-01 perleisdama jam 32 658 Lt reikalavimo teisę į savo debitorių, o 2009-12-04 sumokėdama 38 000 Lt skolą pagal dar 2008 m. spalio mėn. pateiktas sąskaitas, – buvo sudaryti likus vos keturioms dienoms iki bankroto bylos iškėlimo (UAB ,,Vakarų metalas“ ieškinys paduotas 2009-10-28), priešingai nei teigia apeliantas, turėjo pagrindą išvadai, jog tokiu būdu akivaizdžiai buvo dar labiau sumažintas šios bendrovės mokumas ir apribotos kitų kreditorių teisės proporcingai gauti savo reikalavimų patenkinimą (CK 6.66 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Disca Baltica“ v. UAB „Panevėžio balsas“, bylos Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006). Tuo labiau, kad atsakovas UAB „Irvista“, atsiliepdamas į BUAB „Balticlink“ ieškinį nagrinėjamoje byloje, pats nurodė, kad šios bendrovės atsiskaitymą už skolas tokiu būdu priėmė todėl, kad antstoliui skolų išieškoti nepavyko, neradus jokio turto. Taigi remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas taip pat teisingai sprendė, kad atsakovas UAB „Irvista“, elgdamasis protingai ir rūpestingai, negalėjo nežinoti, kad atsakovas turi mokumo problemų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr.3K-3-94/2010; 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I., J. Z., S. L., bylos Nr.3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr.3K-3-168/2007). Šios aplinkybės paneigia atsakovo sąžiningumo prezumpciją ir suteikia pagrindą atmesti jo argumentus, jog tokių sandorių sudarymas nebuvo draudžiamas, jog jie atitiko įprastą ūkio subjekto verslo praktiką ir kt. (CK 6.66 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog sandorių sudarymo metu UAB „Balticlink“ turtas buvo areštuotas eile turto arešto aktų, jo atžvilgiu buvo išduotas antstolio patvarkymas, teisingai konstatavo, jog ginčo sandoriai ne tik pažeidžia kreditorių teises, bet prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai (Turto areštų registro įstatymo 4 str. 1, 2 d., 5 str. 2 d.) ir viešajai tvarkai, todėl negalioja ab initio (CK 1.80 str. 1 d. ir CK 1.81 str. 1 d.). Apeliantas UAB „Irvista“ šiuo klausimu teisingai nurodo, jog taikomos apsaugos priemonės negali stabdyti bei trikdyti atsakovo vykdomos normalios ūkinės – komercinės veiklos, negali būti jo nemokumo ar veiklos pabaigos priežastimi ir kt. Tačiau esant konstatuotoms aplinkybėms, įskaitant minėtame paties atsakovo UAB „Irvista“ atsiliepime išdėstytais argumentais, apibūdinančiomis faktinę šios bendrovės turtinę būklę, atmetami kaip neįrodyti jo teiginiai, kad ieškovas faktiškai turėjo pakankamai turto, viršijančio jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, kuriuo turėjo teisę laisvai disponuoti (CPK 178, 185 str.).
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto teiginių, susijusių su minimu laikotarpiu ieškovo galimais atsiskaitymais su kitais savo kreditoriais, ir atmesdama su tuo susijusį jo prašymą išreikalauti papildomus įrodymus, t. y. 2009-02-09–2009-12-08 ieškovo sudarytus sandorius su kitais kreditoriais, pažymi, jog, visų pirma, atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, tokio prašymo nereiškė nei atsiliepime į ieškinį, nei nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka (CPK 42 str. 5 d.); antra, kaip žinoma, nagrinėjant civilines bylas, kurių šalimi yra bankrutuojanti bendrovė, taikomi griežti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai; trečia, ieškovo bankroto byloje patvirtinus atsakovo kreditorinį reikalavimą jam neužkirstas kelias naudojantis Įmonių bankroto įstatyme nustatytomis teisėmis kreditorių susirinkime kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų tikrinant bendrovės valdymo organų veiksmų teisėtumą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Taigi remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Atmetus apelianto UAB „Irvista“ skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, netenkinimas jo prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, o nuo žyminio mokesčio sumokėjimo jis atleistas (CPK 79, 93 str., 83 str. 1 d. 8 p. ).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.