Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ samdoma darbuotoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2023 m. vasario 13 d. apie 08.20 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia metė akmenį į kieme stovėjusį automobilį „Lexus NX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip subraižydama automobilio stogą, tokiu būdu sugadino svetimą - įmonei „(duomenys neskelbtini)“ MB priklausantį turtą, tuo padarė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ MB 1481,95 eurų dydžio turtinę žalą. Tai yra kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tyčia dešine ranka sugriebė A. K. už plaukų ir išrovė kuokštą plaukų, tokiu būdu smurtaudama nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. K., nes dėl plaukų praretėjimo jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai yra kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji V. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino įvykdžiusi nusikaltimas veikas ir paaiškino, kad 2023 m. vasario 13 d. ryte nuvažiavo pas nukentėjusįjį adresu (duomenys neskelbtini). Tikslas – išsiaiškinti neišspręstus turtinius klausimus. Kilo žodinis konfliktas dėl automobilio. Ji paėmė akmenį ir metė į automobilį, kuris stovėjo maždaug už keturių metrų nuo namo. Kai metė akmenį, nukentėjusysis buvo prie namo durų. Po akmens metimo, nukentėjusysis priėjo prie jos ir „užlaužė“ jos kairę ranką, o ji dešine ranka įsikibo į nukentėjusiojo plaukus, viskas truko labai trumpai. Nukentėjusysis muistėsi, po to ištrūko, o jos rankoje liko kuokštas plaukų, kuriuos ji numetė, o nukentėjusysis pasiėmė ir nuėjo namo.

Nukentėjusysis A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 13 d. pas jį atvyko kaltinamoji, su kuria jis nenorėjo bendrauti, nes blogai jautėsi. Kaltinamoji sprendė piniginius klausimus, kurie nebuvo išspręsti po skyrybų. Po to kaltinamoji metė akmenį į „Lexus NX“. Jis mano, kad kaltinamoji neįvertino savo jėgų ir akmuo apibraižė automobilio stogą. Tuomet kaltinamoji norėjo mesti dar vieną akmenį ir, kad ją sustabdyti, sugriebė už rankos ir akmenį išmetė. Kaltinamoji jį sugriebė už plaukų, išpešė kuokštą, jis paėmęs plaukus parėjo namo. Dukra A. S. iškvietė Policijos pareigūnus. Kaltinamajai pretenzijų neturi.

Liudytoja A. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. vasario mėnesį, tiksliai datos neprisimena, jai paskambino nukentėjusysis, kuris pranešė, kad atvažiavo kaltinamoji ir išrovė jam plaukus bei metė akmenį į automobilį. Ji iškvietė policininkus. A. K. jai parodė išrautus plaukus. Žino, kad konfliktas kilo dėl neišspręstų finansinių klausimų.

Liudytoja E. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. vasario mėnesį, tiksliai datos neprisimena, būnant namuose pas močiutę, išgirdo, kad skambina A. S., kuri liepia pasiimti mamą, esančią pas tėtį. Ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ji matė išpeštus plaukus. Susistumdymo nematė. Iš mamos žodžių žino, kad ji metė akmenį į automobilį, o tėtis jai išnarino pirštą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad A. K. konstatuota plaukų praretėjimas galvoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 81-82).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. vasario 13 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, kur yra gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo teritorijoje, kuri aptverta metaline tvora, stovi juodos spalvos automobilis „Lexus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, ant automobilio stogo matomas įbraukimas. Namo viduje, svetainėje ant stalo padėtas plaukų kuokštas (1 t., b. l. 29-37).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas paketas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 2023 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas plaukų kuokštas. Apžiūrėjus plaukų kuokštą matoma, kad plaukai yra tamsiai rudos ir žilos spalvos. Vidutinis plaukų ilgis 20 centimetrų (1 t., b. l. 89-93).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Užfiksuotas policijos pareigūnų atvykimas į įvykio vietą ir bendravimas su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis policijos pareigūnams nurodo: „turiu problemų su buvusia žmona, kuri čia atvažiavo, norėjo langus išdaužyti ir plaukų parovė biški (ranka rodo į ant stalo gulintį plaukų kuokštą). Mes nepasidalinom verslo, kaip dalinomės, iš pradžių nenorėjo dalintis, ta prasme jai nieko nereikia, išėjo, dabar praėjo metai, dabar matyt su pinigais yra blogai, reikia to, reikia čia viską atgal atstatyt, perrašyt, nu taip greit, taip greit nieks nesirašo, nieks nesidaro, aš sakau palauk 24 aš gulsiu į ligoninę širdies operacija, aš dabar iki 28 esu bilietenį, su širdžia blogai, nu nenoriu aš nei nervuotis, nenoriu, kad jinai čia važiuotų ir juo labiau dar sakė važiuos klinikai langus išdaužys, nu ir metė į mašiną akmenį, nepataikė, nubraižė stogą. Vakar buvo pas mano kitą dukrą, jinai ten turi trynukus, vaikas pergyvena, kad į darželį nenueitų, kad nepaimtų ar dar kažko, nes kažkaip nu neadekvačiai elgiasi. Į policijos pareigūnės klausimą: „o pas ją su psichika viskas gerai, ta prasme negulėjus nieko?“, nukentėjusysis atsako: „ne“. Į policijos pareigūnės klausimą: „o puolė dabar kaip? Mušė dar? Tampė plaukus?“, nukentėjusysis atsako: „aš tai jai negaliu nieko padaryt, nes jeigu aš padarysiu, mane iš karto uždarys, nu tai pačiupo plaukus, aš išsitraukiau ir paliko viskas, į stogą mašinos metė, nepataikė, nors metė į langą, nežinau“. Policijos pareigūnė: „tai gerai, eisim apžiūrėt tada tą mašiną, fizinį skausmą vis tiek pajutot, taip, iš moters pusės?“, nukentėjusysis atsako: „negaliu pasakyti, kad aš pajutau, bet tai yra aš nenoriu, kad tai kartotųsi, nenoriu, kad nu nors kažkiek gal sudrausmins, kad dėl anūkų dėl dar kažko, kažkaip kitaip, jeigu sudrausmins visas šitas reikalas“. Pareigūnei pasiteiravus, ar nukentėjusysis šiandien yra vartojęs alkoholio, o jam atsakius, kad nėra, visi prieina prie kieme stovinčio automobilio, kurį policijos pareigūnai pradeda apžiūrinėti. Apžiūrint automobilį, nukentėjusysis nurodo: „metė akmenį ir tas akmuo nuslydo čia, per liuką nuslydo“. Toliau įraše matyti, kad policijos pareigūnai kartu su nukentėjusiuoju ieško akmens, tačiau jo neranda (1 t., b. l. 86-88).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2023 m. vasario 13 d. 08.44 val. A. S. kviečia policiją, nurodo, kad mama su tėčiu išsiskyrė, tėtis vienas gyvena, mama nuvažiavo užpuolė tėtį, išrovė plaukus. Jie susipykę, tėvai yra išsiskyrę, nepasidalinę ten turtais ir dabar tėtis jai skambino, kad išrovė plaukų, užpuolė, į mašiną iš akmenų mėtė, o ji Kaune. Tėtis jai skambino prieš pusę valandos. Nurodė tėvo namų adresą (1 t., b. l. 103-106).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis nustatoma, kad automobilio „Lexus NX300H“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 127-128)

Savanorišku dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad A. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „Lexus NX300H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatą, kurioje nurodyta, kad automobilio remonto kaina - 1481,95 Eur (1 t., b. l. 132-148).

ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad draudimo išmoka, dėl apgadinto ir ERGO Insurance SE Lietuvos filiale apdrausto automobilio „Lexus NX300H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra išmokėta. (1 t., b. l. 155)

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištiri įrodymai teismui nekelia abejonių dėl kaltinamosios kaltės padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, jos kaltė įrodyta jos paties parodymais, nukentėjusiojo A. K. parodymais, liudytojų parodymais kitais surinktais įrodymais.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, jog kaltinamoji V. K. 2023 m. vasario 13 d. apie 08.20 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia metė akmenį į kieme stovėjusį automobilį „Lexus NX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip subraižydama automobilio stogą, tokiu būdu sugadino svetimą – įmonei „(duomenys neskelbtini)“ MB priklausantį turtą, tuo padarė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ MB 1481,95 eurų dydžio turtinę žalą.

Be to, ji tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tyčia dešine ranka sugriebė A. K. už plaukų ir išrovė kuokštą plaukų, tokiu būdu smurtaudama nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. K., nes dėl plaukų praretėjimo jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). Pažymėtina, jog BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, kaltinamoji pripažino faktines aplinkybes, nurodydama, kad ji atliko kaltinime nurodytus veiksmus, ir prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.).

Nustatyta, kad kaltinamoji neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų ir, atitinkamai, nėra pripažinta recidyviste (BK 27 str. 1 d.), taip pat neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir nebuvo anksčiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Šiuo metu ji dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teismui daryti išvadą apie kaltinamosios dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog kaltinamosios būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami.

Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, nėra.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti nuosprendžiu (BPK 254 str. 5 d.). Pažymėtina, jog tokią teismų praktiką dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Nr. 2K-77/2012, 2K-589/2011, 2K-490/2011, 2K-291/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui A. K. susitaikius.

Kardomąją priemonę V. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. K., kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.