Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-581/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-22
Bylos Nr.
1A-100-581/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01810-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-581/2023Proceso Nr. 1-01-1-01810-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant:prokurorei Daliai Styrienei,nuteistojo R. P. gynėjui Irmantui Ruželei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo Irmanto Ruželės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 75 paroms ir pagal BK 243 straipsnį areštu 30 parų. Vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė - areštas 75 paroms, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirta galutinė bausmė – areštas 50 parų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė lengvojo automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1040,00 Eur konfiskavimas valstybės nuosavybėn.

Iš R. P. išieškota 13,28 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. nuteistas už tai, kad:

1.1. 2023 m. sausio 14 d., apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas mažiausias 1,51 promilių neblaivumas;

1.2. be to, jis, žinodamas, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, vengė atlikti 2022 m. sausio 28 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, o būtent 2023 m. sausio 14 d., apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas mažiausias 1,51 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir dėl nuteistojo R. P. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde yra nurodomi šie esminiai argumentai:

2.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė teismų praktikoje nustatytą taisyklę, kad nustatant neblaivumą turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias skaičiaus dalis, t. y. du skaitmenis po kablelio, alkotesterio paklaidos dydžio paskaičiavimui. R. P. nustatytas neblaivumas turėjo būti paskaičiuotas taip – 1,53*1,7/100=0,02601. Šis dydis yra alkotesterio maksimali galima paklaida, kurį reikia atimti iš testo metu gautų rodmenų: 1,53-0,02601=1,50399. Taigi, galutinis, teisiškai kvalifikacijai reikšmingas duomuo yra 1,50399. Todėl, laikantis principo, kad visos abejonės laikytinos kaltininko naudai, spręstina, kad įvykio metu R. P. buvo nustatytas promilių neblaivumas, kuris nėra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti – 1,50.

2.2. R. P. neblaivumas įvykio metu palaipsniui didėjo (pirmu pūtimu 1,53 promilės, antru po 23 minučių – 1,59 promilės), dėl to darytina išvada, kad vairavimo momentu, dar iki sustabdant nuteistąjį policijos pareigūnams, jo neblaivumas buvo mažesnis nei nustatytas pirmuoju pūtimu, taigi tikrai nebuvo viršijantis baudžiamosios atsakomybės atsiradimą sąlygojančio dydžio. Įvertinus, kad R. P. automobiliu ketino vykti labai nedidelį atstumą, pagrįstai manytina, kad savo kelionę vairuojant automobiliu būtų baigęs nepasiekęs 1,51 promilių neblaivumo;

2.3. jei R. P. būtų išteisintas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, atitinkamai turi būti peržiūrėtas ir jo nuteisimas pagal BK 243 straipsnį. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, akivaizdu, kad vienkartinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai ankstesniu teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti vertinamas kaip sistemingas ir piktybiškas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat, tiesioginės tyčios turint tikslą piktybiškai nesilaikyti ankstesnio teismo draudimo vairuoti transporto priemonę nuteistasis neturėjo, tiesiogiai nesiekė pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui, jo veiksmai daugiau yra susiję su eismo saugumo pažeidimu. Be to, nuteistojo neblaivumo laipsnis nesiekia baudžiamosios atsakomybės taikymo lygio, veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto nusižengimo sudėtį, kas savaime suprantama kaip mažesnio pavojingumo veikimo faktas. Nėra kilę ir materialiai pavojingų padarinių (nepadaryta žala, nenukentėjo žmonės, kitų asmenų turtas, kitos transporto priemonės ir pan.), transporto priemonė vairuota vėlų paros metą, esant mažesniam kitų eismo dalyvių srautui. Transporto priemonę pasirinkta vairuoti turint tikslą apsaugoti svetimą turtą nuo realiai gresiančios žalos atsiradimo (pasiskolintas automobilis neužsirakino, todėl jį palikti nakčiai nesaugomoje aplinkoje nuteistasis vertino kaip potencialiai pavojingą).

2.4. svarbu ir tai, kad jei būtų tenkinta apeliacinio skundo dalis dėl R. P. išteisinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis dar nebūtų teisiškai įvertintas ir pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas, todėl manytina, kad retrospektyviai R. P. pirmiausiai turi būti kompetentingos institucijos pripažintas pažeidęs įstatymą ir šiuo pagrindu konstruojamas kaltinimas pagal BK 243 straipsnį.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. P. gynėjo I. Ruželės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl nuteistojo R. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad įvertinus alkotesterio paklaidą, R. P. turėjo būti nustatytas neblaivumo laipsnis, kuris nėra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Taip pat, nesutinkama su R. P. nuteisimu padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nurodant, jog nėra nustatyti visi būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.

Dėl R. P. kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistasis R. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai. Byloje nustatyta, kad R. P. 2023 m. sausio 14 d., apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausias 1,51 promilių neblaivumas. Savo kaltę dėl šių nusikalstamų veiksmų nuteistasis pripažino visiškai bei nurodė, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholinius gėrimus, o sustabdytas policijos pareigūnų, ir patikrinus jo neblaivumą, sutiko su neblaivumo tikrinimo metu nustatytu jo neblaivumo laipsniu (pirmo tikrinimo metu, atlikto 2023 m. sausio 14 d., 00.10 val., nustatytas 1,53 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu, atlikto 2023 m. sausio 14 d., 00.33 val., nustatytas 1,59 promilių neblaivumas). Pažymėtina, kad tiek pareikštame kaltinime, tiek nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas neblaivumo laipsnis (t. y. nustatytas mažiausias 1,51 promilių neblaivumas) nuteistojo R. P. naudai buvo nustatytas ne tik pagal pirmojo neblaivumo tikrinimo metu nustatytą neblaivumo laipsnį (2023 m. sausio 14 d., 00.10 val., nustatytą 1,53 promilių neblaivumą), kuris buvo mažesnis už antrojo tikrinimo metu nustatytą neblaivumo laipsnį (1,59 promilių neblaivumą), tačiau ir įvertinus alkoholio matuoklio alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK 0097, paklaidą. Iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl alkotesterio parodymų matyti, jog pritaikius alkoholio matuoklio – alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARJK 0097, patikros sertifikate Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą paklaidą (+1,7 proc.), ir ją apskaičiavus, R. P. galutinis neblaivumo laipsnis nustatytas 1,51 promilės (1 t., b. l. 45–46). Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad R. P. galutinis neblaivumo laipsnis, įvertinus alkotesterio paklaidą, yra apskaičiuotas netinkamai, dėl ko, nuteistajam neturėjo kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde pateikti neblaivumo laipsnio paklaidos skaičiavimai, nėra pagrindas teigti, jog nuteistajam R. P. nustatytas neblaivumo laipsnis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistojo neblaivumo laipsnis po pirmojo jo neblaivumo patikrinimo ne mažėjo, o priešingai ženkliai didėjo, t. y. antrojo neblaivumo tikrinimo metu nuteistajam R. P. buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Nors šis neblaivumo laipsnis nuteistajam nebuvo inkriminuotas bei nenurodytas jam pareikštame kaltinime, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas neblaivumas (nustatytas mažiausias 1,51 promilių neblaivumas) visų bylos įrodymų kontekste akivaizdžiai patvirtina, jog nuteistasis R. P. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kuomet jam nustatytas neblaivumo laipsnis siekė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą ribą. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistajam nustatyto neblaivumo laipsnio paklaida turėjo būti skaičiuojama vertinant tūkstantąsias skaičiaus dalis (visus skaitmenis po kablelio), tačiau tokia taisyklė nėra įtvirtinta jokiuose norminiuose aktuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis (1 t., b. l. 39-42), patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43), 2023 m. sausio 14 d. neblaivumo nustatymo aktu (1 t., b. l. 44), tarnybiniu pranešimu dėl alkotesterio parodymų, paties nuteistojo parodymais dėl alkoholio vartojimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo nuteistojo neblaivumo laipsnio paklaidos skaičiavimo yra atmetami, kadangi bylos įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog R. P. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,50 neblaivumas.

7. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo R. P. pirmojo neblaivumo tikrinimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis (1,53 promilės) patvirtina, kad transporto priemonės vairavimo metu nuteistojo neblaivumo laipsnis galėjo nesiekti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos neblaivumo ribos, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė. Kaip minėta, nuteistasis pripažino, jog prieš sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. suvokė, jog automobilio vairuoti negali, jog vairuodamas automobilį sukels grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir savo bei kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui, tačiau nepaisydamas to, tyčia pasirinko veikti nusikalstamu būdu. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog transporto priemonę, būdamas neblaivus, nuteistasis vairavo (buvo sustabdytas policijos pareigūnų) 2023 m. sausio 14 d., apie 00.05 val. Praėjus labai trumpam laiko tarpui, t. y. po 5 minučių (2023 m. sausio 14 d., 00.10 val.), R. P. nustatytas 1,53 promilių neblaivumas, o antrasis nuteistojo neblaivumo patikrinimas atliktas praėjus dar 23 minutėms, t. y. 2023 m. sausio 14 d., 00.33 val. ir nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog po nuteistojo sustabdymo, ar po pirmojo neblaivumo tikrinimo, jis būtų vartojęs alkoholinių gėrimų ar kitokių medžiagų, kurios įtakotų jo neblaivumo nustatymo metu gautų duomenų patikimumą. Nors pirmojo neblaivumo tikrinimo metu nustatytas nuteistojo neblaivumo laipsnis, savo dydžiu buvo artimas tam, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, tačiau šioje byloje visos aukščiau paminėtos ir nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia teigti, jog automobilio vairavimo metu, R. P. neblaivumo laipsnis buvo tas, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodytos prielaidos ir spėjimai, jog nuteistasis R. P. ketino automobiliu nuvykti nedidelį atstumą, jog savo kelionę būtų baigęs nepasiekęs 1,51 promilių neblaivumo, yra nepagrįsti ir nedaro nuteistojo R. P. nusikalstamos veikos mažiau pavojingos bei jos nusikalstamo pobūdžio nešalina. Daroma išvada, jog nuteistasis R. P. buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jo veika kvalifikuota teisingai, o kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme patikrintų įrodymų visuma.

Dėl R. P. kaltės pagal BK 243 straipsnį.

8. Apeliaciniu skundu nesutinkama su R. P. nuteisimu pagal BK 243 straipsnį, nurodant, jog vienkartinis nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymas negali būti vertinamas kaip sistemingas ir piktybiškas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. P., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (1 t., b. l. 82–88). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė bei įvertino teismų praktikoje išskiriamus BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymį – piktybiškumą bei pagrįstai pažymėjo, jog vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog R. P. padarytos aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumą nagrinėjamu atveju didina jos padarymo aplinkybės. Nustatyta, jog R. P. vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – vairavo transporto priemonę – automobilį, nors specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, tai darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir savo bei kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog šis nuteistojo elgesys nebuvo atsitiktinis, kadangi jis už transporto priemonės viravimą, esant neblaiviam teisiamas jau trečia kartą, o aplinkybės, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę tamsiu paros metu, miesto ribose, didina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o jo elgesį leidžia vertinti kaip piktavališką. Priešingos išvados daryti neleidžia ir apeliaciniame skunde nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai baudžiamosiose bylose, kuriose, be kita ko, suformuotos teisės aiškinimo taisyklės dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020 nėra tapačios nagrinėjamam atvejui, kadangi jose nuteisti asmenys nebuvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, jų padaryta nusikalstama veika nebuvo pripažinta esanti pavojinga BK 243 straipsnio prasme. Tuo tarpu, apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021 ir joje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad turi būti įvertintas padarytos, BK 243 straipsnyje numatytos, nusikalstamos veikos sistemingumas ir (ar) pavojingumas, neprieštarauja pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. P. atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, pagrįstai įvertino šios padarytos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat įvertino ir pagrįstai konstatavo piktybiškumą, rodantį aiškų šią veiką padariusio R. P. jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą.

9. Nuteistojo R. P. baudžiamosios atsakomybės, padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nešalina ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veikų nekilo padarinių (nenukentėjo kiti žmonės, nebuvo apgadintas svetimas turtas ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. P., žinodamas, jog jam teismo sprendimu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tyčia šio draudimo nesilaikė, padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. R. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinojo, kokie padariniai kyla už paskirtų draudimų nevykdymą, suvokė, kad juos pažeidžia, ir norėjo taip elgtis. Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis neturėjo tikslo nesilaikyti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei tai, kad nuteistasis savo veiksmais siekė apsaugoti svetimą turtą (pastatyti pasiskolintą automobilį saugioje vietoje), R. P. baudžiamosios atsakomybės nešalina. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo padaryta veika atitinka ANK nusižengimo sudėtį, kas neva daro nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką mažiau pavojingą. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistajam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumo laipsnis, kuris, vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalį, yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priėmė pagrįstą išvadą, jog aptariamas nuteistojo nusikalstamas elgesys pripažintinas pavojingu BK 243 straipsnio prasme. Spręstina, kad nuteistasis R. P. buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, jo veika kvalifikuota tinkamai, o kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme patikrintų įrodymų visuma.

10. Pripažįstama, jog Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. P. gynėjo Irmanto Ruželės apeliacinį atmesti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas Petras MeidusJolanta Raščiuvienė