- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- I3-3022-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03397-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- D. Č.
- Pareiškėjas
- Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Atsakovas
- Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga
dalyvaujant atsakovės Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos skundą atsakovei Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Č. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovė, ir Profesinė sąjunga) 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 7 neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos Tarybos nariui D. Č. (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde nesutiko su Profesinės sąjungos Sprendimu. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno D. Č. galimo tarnybinio nusižengimo. Jį atlikus, 2020 m. gruodžio 4 d. surašyta tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvada. Šioje išvadoje nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininkas D. Č. padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.1 ir 5.2 punktų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pareiškėja skunde nurodė, kad D. Č. yra Profesinės sąjungos narys, todėl Pravieniškių PN-AK raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydama sutikimo skirti D. Č. tarnybinę nuobaudą – pastabą. 2020 m. gruodžio 17 d. gautas Profesinės sąjungos raštas, kuriame Profesinė sąjunga informavo, kad Profesinės sąjungos renkamasis organas (toliau – ir Profesinės sąjungos Taryba, ir Taryba) 2020 m. gruodžio 17 d. posėdyje, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei išanalizavusi pateiktą dokumentinę medžiagą (tarnybinio tyrimo išvadą), priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą Profesinės sąjungos nariui D. Č.. Pareiškėja skunde nurodė, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjos nuomone, Sprendimas nemotyvuotas, jame nenurodyta, kokiais faktais ar aplinkybėmis bei kokiomis teisės normomis vadovaudamasi atsakovė atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui D. Č.. Skunde nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – Vidaus tarnybos statutas) nustatytu teisiniu reglamentavimu darbdavio teisė skirti nuobaudas darbuotojui, kuris yra profesinės sąjungos narys, ribojama tik tuo atveju, jei nuobauda skiriama dėl jo narystės arba dėl veiklos profesinėse sąjungose ar dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams profesinės sąjungos atstovaujamuosiuose ar valdymo organuose. D. Č. šiuo atveju traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už tarnybinį nusižengimą, kuris visiškai nesusijęs su jo naryste profesinėje sąjungoje ar dalyvavimu jos veikloje. Atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą ir visiškai jo nemotyvuodama, akivaizdžiai pažeidė Profesinių sąjungų įstatymo imperatyvias nuostatas, viršijo įstatymu jai suteiktus įgaliojimus, pažeidė pareiškėjos, statutinės įstaigos, teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pareigūno D. Č. tarnybinės veiklos trūkumus, padarytus nusižengimus ir taikyti jam teisinės atsakomybės priemones. Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjai pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjos atstovui (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į skundą ir jos atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimu panaikinti Sprendimą, nes pareiškėjos siekimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais dėl aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadoje teigiama, jog D. Č. neatsakė į nuteistojo skundą per 10 darbo dienų (pažeidė šį terminą), pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, taip pat neinformavo įstaigos direktoriaus, jog specialistė laiku nepateikė dokumentacijos, pažeisdamas Pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.2 punktus. Atsakovė teigė, kad, analizuojant pateiktą tarnybinio nusižengimo išvadą, akivaizdu, jog ne už galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, kuris yra mažareikšmis, nesukeliantis jokių neigiamų pasekmių, o už D. Č. profsąjunginę veiklą, kurią jis ypač aktyviai vykdė paskutiniu metu, t. y. už jo poziciją dėl pataisos namų Resocializacijos skyrių sujungimo, dėl šių skyrių pareigūnų išstatutinimo, pasisakymus spaudoje, reiškiamą kritiką įstaigos vadovui dėl negerovių įstaigoje. D. Č., kaip Profesinės sąjungos Pravieniškių PN-AK skyriaus pirmininkas, pasisakė dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ apie įstaigos siekį sujungti tris Resocializacijos skyrius į vieną. Taip pat jis pasisakė dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“, jo iniciatyva spaudoje pasirodė atviri laiškai teisingumo ministrui, premjerui, Prezidentui ir kitoms institucijoms, jo iniciatyva išspausdintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. Už „(duomenys neskelbtini)“ išsakytą nuomonę D. Č. kartu su kitu Profesinės sąjungos nariu A. L. buvo svarstyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Centrinės etikos komisijos posėdyje. Šį svarstymą inicijavo Pravieniškių PN-AK, nes darbdaviui nepatiko išsakyta kritika. D. Č. pastangomis (suburiant visų pataisos įstaigų Resocializacijos skyrių specialistus, t. y. surenkant jų parašus dėl šių skyrių pareigūnų išstatutinimo ir persiunčiant Teisingumo ministrui ir Kalėjimų departamento direktoriui) šis procesas buvo sustabdytas. Persekiojimas už profsąjunginę veiklą ir kritiką akivaizdžiai parodo įstaigos vadovybės siekį sugniuždyti Profesinės sąjungos pirmininką ir taip diskredituoti jį pareigūnų ir darbuotojų bendruomenės akyse bei patraukti neįtinkantį darbuotoją nuo sprendimų priėmimo bei dalyvavimo įstaigos darbo organizavime. Tai patvirtina ir tai, jog naujai įsteigtos Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme įrašyti specialieji reikalavimai: turėti socialinio darbo aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažiau kaip 2 metų darbo patirtį bausmių vykdymo ar vidaus tarnybos sistemoje ir 1 metų patirtį socialinio darbo ar edukologijos srityje. D. Č. šių reikalavimų neatitiko (nors jis turi du aukštuosius išsilavinimus – teisininko ir pedagogo bei didelę darbo patirtį nuteistųjų resocializacijos procese), jam nebuvo pasiūlytos jokios pareigos Resocializacijos skyriuje. Atsakovė atsiliepime teigė neabejojanti, jog D. Č., kaip Profesinės sąjungos skyriaus pirmininkas ir Tarybos narys, pradėtas persekioti po to, kai jis per valdžios institucijas kėlė ir bandė spręsti įstaigoje egzistuojančias problemas: protegavimą, pareigūnų atlyginimų mažinimą, neskaidriai vykdomus struktūrinius pertvarkymus. D. Č. kartu su kitais pareigūnais dėl taikomo mobingo (psichologinio smurto), persekiojimo darbo vietoje raštu kreipėsi į Generalinį prokurorą, Seimo kontrolierių įstaigą, Valstybinę darbo inspekciją. Atsakovė teigė, jog yra akivaizdu, jog tarnybinė nuobauda D. Č. skiriama už profesinę veiklą, tačiau prisidengiant teisės aktų (Viešojo administravimo įstatymo, Pareigybės aprašymo) nuostatomis. Pravieniškių PN-AK raštais kreipėsi į Profesinę sąjungą, reikalaudama pateikti įrodymus, pagrindžiančius straipsnių spaudoje teiginius, bei atsiprašyti, ir įspėjo, jog kreipsis į teismą. Atsakovė teigė, kad vien jau šis faktas įrodo, jog bandoma daryti įtaką Profesinei sąjungai. Tvirtino, jog Profesinė sąjunga nurodė svarbias ginčo faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su D. Č. profesinės sąjungos veikla, todėl pareiškėja turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas Vidaus tarnybos statute numatytas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje. Tačiau pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Akcentavo, jog dėl profesinės sąjungos skyriaus pirmininko atliktas tarnybinis patikrinimas ir siūlymas jam skirti tarnybinę nuobaudą yra akivaizdžiai susijęs su jo turimu statusu profesinėje sąjungoje bei vykdoma aktyvia profesine veikla. Pareiškėjas kaip darbuotojų atstovas persekiojamas, siekiant už vykdomą aktyvią profesinę veiklą su juo susidoroti.
Atsakovės nuomone, faktą, jog nuobaudos skyrimas yra susijęs su D. Č. aktyvia profesine veikla ir tai, jog darbuotojams taikomi skirtingi standartai, patvirtina ir Pravieniškių PN-AK atliktų tarnybinių patikrinimų išvados: kitiems dviem Resocializacijos skyrių specialistams nebuvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovė teigė, kad Profesinės sąjungos Taryba pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, nedavė sutikimo dėl nuobaudos skyrimo D. Č..
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Č. teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti. Teigė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas ir nuobaudą jam ketinama skirti dėl Profesinėje sąjungoje jo vykdomos aktyvios veiklos ir įstaigai viešai išsakytos kritikos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sprendimo, išreikšto Profesinės sąjungos Tarybos 2020 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 7 nutarimu, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą Profesinės sąjungos nariui D. Č., panaikinimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-466 sudaryta komisija (kurios sudėtis papildyta 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-484) (toliau – Komisija), atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko D. Č. galimo tarnybinio nusižengimo, 2020 m. gruodžio 4 d. surašė tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadą Nr. 36-58 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Komisija Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad D. Č. 2020 m. rugsėjo 15 d. gauto nuteistojo skundo neišnagrinėjo per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, kadangi atsakymas į skundą buvo užregistruotas tik 2020 m. spalio 21 d., t. y. po 26 darbo dienų. D. Č., 2020 m. rugsėjo 22 d. gavęs nuteistojo skundą (kuriame nuteistasis prašė įvertinti, ar Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė tinkamai atliko savo tarnybines pareigas tvarkydama jo lygtinio paleidimo dokumentus), turėjo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos perduoti ją įstaigos vadovui, tačiau to nepadarė. D. Č. nesiimant aktyvių veiksmų pranešti įstaigos vadovui apie minėtos specialistės galimą tarnybinį nusižengimą, buvo neužtikrinama darbo drausmė ir priskirtų funkcijų tinkamas įvykdymas laiku. Komisija Tarnybinio patikrinimo išvadoje siūlė pripažinti, kad D. Č. padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.2 punktų, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir skirti jam už šį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Byloje nėra ginčo, kad D. Č. yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Tarybos narys, šios Profesinės sąjungos skyriaus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje pirmininkas. Tai patvirtina Profesinės sąjungos Tarybos 2020 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 7 išraše, Profesinės sąjungos pakartotinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo 2019 m. gruodžio 1 d. protokolo Nr. 10 išraše, Profesinės sąjungos skyriaus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje narių susirinkimo 2019 m. rugsėjo 12 d. protokolo Nr. 1 išraše esantys duomenys.
Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ginant savo narių interesus, reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąją ir (arba) valdymo instituciją, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimas. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose; skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
D. Č. – Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys, todėl Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-25921 kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė duoti sutikimą D. Č. skirti tarnybinę nuobaudą.
Profesinė sąjunga 2020 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 3-169 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Č.“ informavo Pravieniškių PN-AK direktorių, kad Profesinės sąjungos Taryba 2020 m. gruodžio 17 d. posėdyje, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl profesinės sąjungos teisių dėl (ne)sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą (2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012), išanalizavo pateiktą dokumentinę medžiagą (tarnybinio tyrimo išvadą), priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą Profesinės sąjungos Tarybos nariui D. Č..
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.), ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus ir kad tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-368/2012, 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017, 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3012-575/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-629/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020).
Skunde nurodoma, jog D. Č. traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už tarnybinį nusižengimą, kuris visiškai nesusijęs su jo naryste profesinėje sąjungoje ar dalyvavimu jos veikloje. Profesinė sąjunga tvirtino, jog dėl D. Č. atliktas tarnybinis patikrinimas ir siūlymas jam skirti tarnybinę nuobaudą yra susijęs su pastarojo turimu Profesinės sąjungos pirmininko statusu bei vykdoma aktyvia profesinės sąjungos veikla, dėl to siekiant su juo susidoroti.
Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog dėl galimo D. Č. tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Šioje išvadoje yra aprašytas jo padarytas tarnybinis nusižengimas. Teismas, išanalizavęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, nenustatė, jog tarnybinis patikrinimas dėl D. Č. buvo pradėtas ir buvo pasiūlyta skirti jam tarnybinę nuobaudą dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra tokių duomenų, kad D. Č. buvo siekiama nubausti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Todėl, nors atsakovė atsiliepime teigė, jog, analizuojant pateiktą tarnybinio nusižengimo išvadą, akivaizdu, jog tarnybinė nuobauda skiriama ne už galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, o už D. Č. veiklą Profesinėje sąjungoje, kurią jis ypač aktyviai vykdė paskutiniu metu, t. y. už aktyvią atvirą jo poziciją dėl Resocializacijos skyrių sujungimo, šių skyrių pareigūnų išstatutinimo, pasisakymus spaudoje, reiškiamą kritiką įstaigos vadovui dėl negerovių įstaigoje, šie atsakovės atsiliepimo argumentai atmetami.
Iš atsakovės atsiliepimo, jos pateiktų straipsnių iš interneto svetainių www.respublika.lt, www.lrytas.lt matyti, jog Profesinės sąjungos pirmininkas A. L., D. Č., Profesinės sąjungos skyriaus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje pirmininkas, pasisakė dienraščiuose „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“ prieš trijų Resocializacijos skyrių sujungimą į vieną Resocializacijos skyrių. Šiuose straipsniuose teigiama, be kita ko, jog Pravieniškių PN-AK darbuotojai įsitikinę, jog minėtų skyrių sujungimas reikalingas tam, jog Pravieniškių PN-AK direktorius atsikratytų skyrių viršininkų, kurie yra aktyvūs profesinės sąjungos nariai ir dažnai prieštarauja neskaidriems administracijos sprendimams. Iš atsakovės atsiliepimo, Pravieniškių PN-AK Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo sektorių Resocializacijos skyrių viršininkų A. L., D. K. ir D. Č. 2020 m. liepos 29 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimų, skundų „Dėl taikomo mobingo (psichologinio smurto), persekiojimo darbo vietoje“ Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui, Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui matyti, kad šie Resocializacijos skyrių viršininkai kreipėsi į minėtas institucijas, teigdami, be kita ko, jog Resocializacijos skyrių sujungimas į vieną yra būdas atsikratyti dviejų Resocializacijos skyrių viršininkų. Teismo vertinimu, minėti duomenys neleidžia daryti išvados, jog tarnybinis patikrinimas dėl D. Č. buvo pradėtas ir pasiūlyta skirti jam tarnybinę nuobaudą dėl jo pasisakymų spaudoje ir kreipimųsi į valdžios institucijas dėl neskaidriai vykdomų struktūrinių pertvarkymų, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarnybinis patikrinimas būtų inicijuotas už veiksmus, kurie būtų susiję su profesine veikla, tokių duomenų nesurinkta ir bylą nagrinėjant teisme. Iš tarnybinio patikrinimo duomenų matyti, jog jis pradėtas dėl konkretaus tarnybinio pažeidimo, nesusijusio su profesinės veiklos realizavimu.
Teismas pažymi, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus raštai (2020 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. S-20011 ir 2020 m. spalio 8 d. raštas Nr. S-21712) „Dėl įrodymų pateikimo ir viešo atsiprašymo“ yra adresuoti Profesinės sąjungos pirmininkui A. L. (o ne D. Č.), ir juose prašoma būtent Profesinės sąjungos pirmininką pateikti paaiškinimus, pagrindžiančius įrodymus ar duomenis dėl Profesinės sąjungos pirmininko teiginių spaudoje ir viešai atsiprašyti Pravieniškių PN-AK vadovo, todėl šie Pravieniškių PN-AK raštai nelaikytini pagrindžiančiais ryšį su šioje byloje nagrinėjamu klausimu – Profesinės sąjungos atsisakymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą D. Č. ir abstrakčius teiginius dėl pastarojo persekiojimo.
Iš Kalėjimų departamento Centrinės etikos komisijos 2020 m. lapkričio mėn. posėdžio protokolo (posėdis vyko 2020 m. spalio 29 d.) matyti, kad šiame posėdyje buvo svarstyta situacija dėl Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko D. Č. ir Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko A. L. pasisakymų portale www.respublika.lt, tačiau komisija konstatavo, jog jų pasisakymuose Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 13 ir 14 punktai nebuvo pažeisti. Teismo vertinimu, šie duomenys dėl D. Č. svarstymo dėl pasisakymų tinklalapyje „Respublika“ atitikties etikos standartams nepatvirtina aplinkybės, jog svarstymu Etikos komisijoje buvo siekiama susidoroti su kritiką išsakiusiu Profesinės sąjungos skyriaus pirmininku D. Č., kaip atsiliepime teigė atsakovė, juolab kad Centrinė etikos komisija konstatavo, kad jo pasisakymuose Etikos kodekso nuostatos nebuvo pažeistos.
Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. 14-824 kreipėsi į Kalėjimų departamentą, o Kalėjimų departamentas, gavęs šį raštą, 2021 m. kovo mėn. raštu kreipėsi į Profesinės sąjungos pirmininką, prašydamas atsakyti dėl D. Č. pasisakymų portale „Respublika“, be kita ko, ar šie pasisakymai atitinka etikos standartus. Minėtas susirašinėjimas vyko jau po byloje nagrinėjamų įvykių, ir vien jau dėl to nagrinėjamai bylai nėra aktualūs jame nurodyti duomenys.
Iš Pravieniškių PN-AK interneto svetainės (http://www.kaldep.lt/lt/pravienpn-ak/struktura-ir-kontaktai-apn_363/struktura-apn_365.html>) matyti, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje šiuo metu yra vienas Resocializacijos skyrius, t. y. resocializacijos skyriai buvo sujungti į vieną. Iš Išvados, Pravieniškių PN-AK 2020 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. S-25921 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, Pravieniškių PN-AK interneto svetainės (<http://www.kaldep.lt/lt/pravienpn-ak/struktura-ir-kontaktai-apn_363/administracijos_pad_prav.html>) matyti, kad D. Č. šiuo metu eina Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.
Atsakovės atsiliepime nurodytais duomenimis, naujame Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme įrašyti specialieji reikalavimai (turėti socialinio darbo aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažiau kaip 2 metų darbo patirtį bausmių vykdymo ar vidaus tarnybos sistemoje ir 1 metų patirtį socialinio darbo ar edukologijos srityje), kurių D. Č. neatitiko, ir jam nebuvo pasiūlytos jokios pareigos Resocializacijos skyriuje. Byloje nėra ginčijamos šios atsakovės nurodytos aplinkybės – kaip jau minėta, D. Č. šiuo metu eina Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Tačiau atsakovės nurodytos aplinkybės dėl pataisos namų administracijos kompetencijai teisės aktais priskirtų funkcijų, siejamų su pareigybės aprašymo parengimu, su jo keitimu, su darbo organizavimu, su vidaus struktūros pertvarkymais negali būti vertinamos kaip D. Č. persekiojimas dėl jo profesinės veiklos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011).
Atsakovės argumentai dėl trečiojo suinteresuoto asmens persekiojimo inicijavus tarnybinį patikrinimą dėl pastarojo veiklos Profesinėje sąjungoje yra grindžiami abstrakčiais samprotavimais, kuriems pagrįsti byloje nesurinkta objektyvių duomenų.
Teismas pažymi, jog Pravieniškių PN-AK yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Pravieniškių PN-AK nuostatų 1 punktas), o Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius (Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), t. y. ne Pravieniškių PN-AK direktorius. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. (1.39E) 7R-5442 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos struktūros pertvarkos“ teigiama, kad laisvės atėmimo įstaigų Resocializacijos skyrių darbo organizavimo pertvarka reikalinga rengiantis nuteistųjų užimtumo sistemos pokyčiams, įsigaliosiantiems nuo 2022 m. sausio 1 d.
Profesinė sąjunga vienu iš argumentų jo persekiojimui pagrįsti nurodė D. Č. darbdavio siūlomą nuobaudą, nors dėl kitų Resocializacijos skyriaus specialistų buvo apsiribota vien tarnybinių nusižengimų konstatavimu ir vertinimu kaip mažareikšmių.
Iš bylos duomenų matyti, jog Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Tarnybinių patikrinimų komisijos 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 36-55, Pravieniškių PN-AK Nuolatinių tarnybinių patikrinimų komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6 patvirtina atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog minėtos komisijos padarė išvadas, jog Resocializacijos skyriaus specialistų A. R. ir L. K. tarnybiniai nusižengimai vertintini kaip mažareikšmiai, ir nepasiūlė paskirti jiems tarnybinių nuobaudų. Nagrinėjamu atveju D. Č. buvo pasiūlyta paskirti tarnybinę nuobaudą.
Tačiau minėtos tarnybinio patikrinimo išvados, teismo vertinimu, nepatvirtina to, kad darbuotojams yra taikomi skirtingi standartai ir kad nuobaudos skyrimas yra susijęs su D. Č. aktyvia veikla Profesinėje sąjungoje, kaip atsiliepime teigė atsakovė. Teismas pažymi, jog tarnybinė atsakomybė yra individualaus pobūdžio. Tarnybinių nuobaudų skyrimo teisėtumo vertinimas nepatenka į byloje nagrinėjamo ginčo ribas, todėl dėl tarnybinių nuobaudų pagrįstumo pareiškėjui ir kitiems Resocializacijos skyriaus specialistams nepasisako (žr. LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-368/2012, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3368-438/2020).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė Profesinė sąjunga neįrodė tokių faktinių aplinkybių, kurios būtų pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos D. Č. ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra D. Č. buvo pradėta dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į teisinį ginčo santykių reglamentavimą, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose (nutartys administracinėse bylose Nr. A-662-368/2012, Nr. A3-170/2004, Nr. A-261-2819/2012, Nr. eA-2861-438/2017, Nr. A-3012-575/2018, Nr. eA-2403-629/2020, Nr. eA-3506-575/2020, Nr. eA-3849-968/2020, Nr. eA-3368-438/2020), sprendžia, jog, nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl D. Č. veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržo pareiškėjos, statutinės įstaigos, teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pareigūno D. Č. tarnybinės veiklos trūkumus, galimai padarytus nusižengimus ir taikyti jam teisinės atsakomybės priemones. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje nesukuria ir negali jam sukurti privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės 2020 m. gruodžio 17 d. protokolu Nr. 7 priimtas sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininkui D. Č. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sprendimą, išreikštą Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Tarybos 2020 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 7 nutarimu, neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Č..
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.