Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno apskrities VPK) su 2017 m. liepos 10 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (toliau – ir Profesinė sąjunga) sprendimą, įformintą Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio Kauno apskrities policijos ir kitų profesinės sąjungos komiteto 2017 m. birželio 7 d. susirinkimo protokole, kuriame nuspręsta nesutikti, kad Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Jonavos rajono PK) Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. K. būtų skirta tarnybinė nuobauda.Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apskrities VPK, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. K. veiksmų, su 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 20-S-59354(1.16) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė jos renkamojo organo sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui. Profesinė sąjunga 2017 m. birželio 13 d. rašte Nr. L-(E)-242 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ pareiškėją informavo, kad nesutinka pareigūnui A. K. skirti tarnybinės nuobaudos – pastabos. Kauno apskrities VPK nuomone, atsakovo nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno apskrities VPK viršininko pavedimu Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriuje 2017 m. balandžio 26 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. K. veiksmų. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pagal Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininko 2017 m. balandžio 26 d. tarnybinį pranešimą „Dėl A. K. pareigų nevykdymo“, gavus Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko E. P. 2017 m. balandžio 26 d. tarnybinį pranešimą. Kauno apskrities VPK nurodė, kad atlikus išsamų ir objektyvų tyrimą, 2017 m. gegužės 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-73 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. K. veiksmų“ buvo konstatuota, jog Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas A. K., 2017 m. balandžio 25 d. atvykęs į darbo vietą, atsisakė vykdyti tiesioginio viršininko E. P. nurodymą 2017 m. balandžio 25 d. nuo 8.00 val. iki 17.00 val. dirbti operatyvinėje grupėje, esant reikalui, išvykti į įvykio vietą ir surinkti reikalingą medžiagą, nors tai yra viena iš jo pareiginių funkcijų. Nevykdydamas tiesioginio vadovo nurodymo, trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 4.10 punkto bei Kauno apskrities VPK viršininko 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 20-V-18 patvirtinto Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.6 punkto reikalavimus ir tyčia padarė tarnybinį nusižengimą, todėl jam turėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Trečiojo suinteresuoto asmens atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pareiškėjas pažymėjo, kad A. K. atsisakymas vykdyti tiesioginio vadovo nurodymą formuoja darbuotojų neigiamą nuomonę apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ir suponuoja įspūdį, kad policijos pareigūnas gali sau leisti nevykdyti jam duotų tiesioginio vadovo nurodymų, o tai neabejotinai menkina policijos pareigūno prestižą, autoritetą ir teigiamą policijos sistemos įvaizdžio formavimą.Kauno apskrities VPK atkreipė dėmesį, kad prie Profesinės sąjungos 2017 m. birželio 13 d. rašto Nr. L-(E)-242 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ pridėtame 2017 m. birželio 7 d. susirinkimo protokole deklaratyviai nurodyta, jog yra pakankamai duomenų manyti, kad A. K. atžvilgiu tarnybinės nuobaudos procedūra buvo pradėta nepagrįstai, siekiant jį diskriminuoti dėl priklausymo Profesinei sąjungai, tačiau toks teiginys buvo grindžiamas tik išgalvotomis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Pareiškėjas pažymėjo, kad Profesinė sąjunga su 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. L-(E)-222 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininką dėl E. P. galbūt neteisėtų veiksmų ir neetiško elgesio. Kauno apskrities VPK viršininko 2017 m. balandžio 27 d. pavedimu Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriuje dėl to buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tačiau minėto pareigūno neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta. Kauno apskrities VPK pažymėjo, kad tarp E. P. ir A. K. buvo asmeninio pobūdžio nesutarimų, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog šie nesutarimai buvo susiję su A. K. naryste Profesinėje sąjungoje. Atsakovas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų pakankamos daryti pagrįstą prielaidą, kad pareigūnui A. K. tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, o ne dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Teismo posėdyje pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.Profesinė sąjunga sutiko, kad pagal A. K. pareigybės aprašymą, viena iš jo funkcijų yra nuolat pamainomis budėti operatyvinės grupės sudėtyje ir priimti sprendimus pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose, tačiau ji nesutiko, kad iš pateiktų įrodymų yra aišku, jog buvo susitarta dėl trečiojo suinteresuoto asmens budėjimo operatyvinėje grupėje, ir kad A. K. tiesioginis vadovas E. P. buvo davęs minėtam pareigūnui pavedimą budėti operatyvinėje grupėje 2017 m. balandžio 25 d. Etikos kodekso 4.10 punkto ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų prasme. Kauno apskrities VPK neginčijo, kad nei Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2017 m. balandžio 3 d. darbo grafike Nr. 20-IL-18487, nei patikslintame 2017 m. gegužės 8 d. darbo grafike Nr. 20-IL-24358 nėra įvesta duomenų, jog A. K. 2017 m. balandžio 18 d. buvo paskirtas budėti operatyvinėje grupėje nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, kad apie tai, jog A. K. vietoje 2017 m. balandžio 18 d. nuo 8.00 val. iki 20.00 val. turės dirbti operatyvinėje grupėje 2017 m. balandžio 25 d. nuo 8.00 val. iki 20.00 val., žinojo ir buvo informuotas prieš 7 dienas. Be to, Kauno apskrities VPK 2017 m. gegužės 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-75 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko E. P. veiksmų“ nustatyta, kad E. P. žodinis sutikimas pakeisti A. K. budėjimo laiką iš 2017 m. balandžio 18 d. į 2017 m. balandžio 25 d. ir patikslinto grafiko pasirašytinai susipažinti nepateikimas turi būti laikomi neatitinkančiais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtinto Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 20 bei 21 punkto nuostatų.Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagrindinis pareiškėjo argumentas, įrodinėjant tarnybinės atsakomybės kilimo faktą, yra E. P. 2017 m. balandžio 25 d. pavedimas budėti operatyvinėje grupėje, kurio A. K. 2017 m. balandžio 25 d. nevykdė ir kuris įrodinėjamas ne patvirtintais grafikais, o kitų E. P. pavaldžių pareigūnų parodymais, tačiau, Profesinės sąjungos nuomone, tik jų, vertinant tarnybinio nusižengimo sudėties visumą, A. K. tarnybinei atsakomybei kilti nepakanka, todėl tarnybinė nuobauda minėtam pareigūnui neturi būti taikoma. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareigūnas tokio pobūdžio ginčuose yra silpnesnioji šalis, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, o visos abejonės turi būti aiškinamos pareigūno naudai, kadangi nėra galimybės tiksliai nustatyti susitarimo budėti fakto.Profesinės sąjungos nuomone, E. P. pavedimas negali būti laikomas konkrečiu ir tiksliu tiesioginio vadovo pavedimu, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kadangi buvo pažeisti Tvarkos aprašo 20 ir 21 punktai, o nesant pažeidimo sudėties objektyvių požymių – neteisėto statutinio valstybės tarnautojo elgesio, tarnybinė atsakomybė jam negali būti taikoma. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas klaidingai teigė, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarnybinė nuobauda A. K. buvo paskirta dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, kad Profesinė sąjunga, atstovaudama A. K., su 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. L-(E)-222 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininką dėl neteisėtų E. P. veiksmų ir neetiško elgesio trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu bei nuolatinio spaudimo, o 2017 m. balandžio 26 d. buvo pradėtas A. K. tarnybinis patikrinimas pagal Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininko 2017 m. balandžio 26 d. tarnybinį pranešimą. Kadangi tarnybinio patikrinimo procedūra trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pradėta nepagrįstai, t. y., nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, ir po Profesinės sąjungos kreipimosi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininką, darytina prielaida, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas A. K. buvo pradėtas dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. ir jo atstovė prašė pareiškėjo Kauno apskrities VPK skundą atmesti kaip nepagrįstą bei remtis Profesinės sąjungos išdėstyta pozicija. A. K. pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 25 d. tarnybinio pažeidimo nepadarė, dėl narystės Profesinėje sąjungoje jis ne kartą tarnyboje buvo žeminamas ir užgauliojamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad buvo privestas kreiptis į Profesinę sąjungą dėl jo viršininko E. P. neteisėtų veiksmų ir neetiško elgesio, o 2017 m. balandžio 26 d. iš ryto jis buvo pakviestas į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininko kabinetą paaiškinti aplinkybių dėl jo kreipimosi į Profesinę sąjungą, todėl jo vadovams 2017 m. balandžio 26 d. ryte buvo žinoma apie Profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 25 d. raštą. Akcentavo, kad 2017 m. balandžio 18 d. pareiškėjas dėl sumuštos kojos turėjo sveikatos problemų, todėl negalėjo budėti bei su tiesioginiu viršininku tartis dėl budėjimo 2017 m. balandžio 25 d.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo Kauno apskrities VPK skundą tenkino – panaikino Profesinės sąjungos sprendimą, įformintą 2017 m. birželio 7 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio Kauno apskrities policijos ir kitų profesinės sąjungos komiteto susirinkimo protokole, kuriame Profesinės sąjungos nariui A. K. buvo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atlikus trečiojo suinteresuoto asmens A. K. tarnybinį patikrinimą, buvo konstatuota, jog šis pareigūnas, 2017 m. balandžio 25 d. atvykęs į darbo vietą, atsisakė vykdyti tiesioginio viršininko nurodymą šią dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val. dirbti operatyvinėje grupėje ir taip pažeidė Etikos kodekso 4.10 punkto bei Kauno apskrities VPK viršininko 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 20-V-18 patvirtinto Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybių aprašymo 6.6 punkto reikalavimus ir dėl to buvo pasiūlyta jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgęs į tai, kad A. K. yra Profesinės sąjungos narys, Kauno apskrities VPK su 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 20-S-59354(1.16) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 52 straipsnio 5 punktu, kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė jos renkamojo organo sutikimo minėtam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovas 2017 m. birželio 13 d. rašte Nr. L-(E)-242 pareiškėją informavo, kad nesutinka, jog pareigūnui A. K. būtų skiriama tarnybinė nuobauda – pastaba.Įvertinęs ginčijamo Profesinės sąjungos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo turinį, teismas padarė išvada, kad atsakovas, nagrinėdamas Kauno apskrities VPK prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą, iš esmės ėmėsi svarstyti tarnybinio nusižengimo sudėties ir tarnybinio patikrinimo tvarkos klausimus, kurie nepatenka į Statute apibrėžtas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas, sprendžiant statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio Kauno apskrities policijos ir kitų profesinės sąjungos komiteto susirinkimo, kuriame buvo svarstytas šis klausimas, 2017 m. birželio 7 d. protokole yra nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos procedūra buvo pradėta nepagrįstai, siekiant diskriminuoti A. K. dėl jo priklausymo Profesinei sąjungai, tačiau minėtame protokole nėra konkretizuota, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo diskriminaciniai veiksmai trečiojo suinteresuoto asmens, kaip Profesinės sąjungos nario, atžvilgiu būtent dėl jo narystės ar veiklos minėtoje organizacijoje. Objektyvių duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apskrities VPK 2017 m. balandžio 26 d. gavo Profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 25 d. raštą Nr. L-(E)-222, adresuotą Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininkui, dėl E. P. galbūt neteisėtų veiksmų ir neetiško elgesio. Nors minėtas raštas įstaigoje buvo oficialiai registruotas 2017 m. balandžio 26 d. 11.57 val., tačiau pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kad šis raštas elektroniniu paštu iš Profesinės sąjungos buvo išsiųstas 2017 m. balandžio 25 d., o Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininkas jį gavo 2017 m. balandžio 26 d. 07.51 val. Gavęs minėtą Profesinės sąjungos raštą, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininkas 2017 m. balandžio 26 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl E. P. veiksmų, kuriuo kreipdamasis į Kauno apskrities VPK viršininką, inicijavo tarnybinį patikrinimą dėl minėtame Profesinės sąjungos rašte nurodyto jo elgesio. Tarnybinių pranešimų registro duomenys patvirtina, kad šis raštas oficialiai buvo užregistruotas 2017 m. balandžio 26 d. 11.39 val. E. P. 2017 m. balandžio 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. 20-IL „Dėl A. K. pareigų nevykdymo“ tarnybinių pranešimų registre buvo užregistruotas 2017 m. balandžio 26 d. (nurodyta data 2017 m. balandžio 16 d. laikytina rašymo apsirikimu) 13.28 val. Taigi, nėra paneigta, jog Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininkui, o taip pat ir E. P. apie minėtą Profesinės sąjungos raštą jau buvo žinoma 2017 m. balandžio 26 d. ryte, tačiau iš šio rašto turinys patvirtina, kad jame dėstomos aplinkybės dėl E. P. netinkamo elgesio, susijusio su bendravimo ypatumais ir pareigūnų etikos reikalavimų pažeidimais bei skundžiamasi dėl netinkamo jo elgesio, 2017 m. balandžio 25 d. A. K. darius psichologinį spaudimą. Minėtame rašte nurodyta, kad su A. K. nebuvo iš anksto suderintas laikas dėl budėjimo 2017 m. balandžio 25 d. operatyvinėje grupėje, taigi yra išdėstytos aplinkybės, susijusios su E. P. netinkamu elgesiu, ir tarnybinio pobūdžio aplinkybės dėl A. K. atsisakymo dirbti operatyvinėje grupėje, bet nėra jokių pretenzijų dėl aplinkybių, susijusių su jo tiesioginio viršininko ar Kauno apskrities VPK administracijos neteisėtais veiksmais dėl A. K. priklausymo Profesinei sąjungai ar dėl jo veiklos šioje sąjungoje.Teismas akcentavo, kad teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas E. P. paaiškino, jog tarnybinis patikrinimas A. K. buvo pradėtas ne dėl jo priklausymo Profesinei sąjungai ar veiklos joje, bet dėl atsisakymo vykdyti tarnybinį pavedimą. Liudytojas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens atsisakymą vykdyti pavedimą girdėjo kiti pareigūnai, todėl jis buvo priverstas reaguoti ir tą pačią dieną apie tai informavo Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininką, kuris nurodė rašyti tarnybinį pranešimą. Tarnybinį pranešimą E. P. surašė tą pačią dieną po darbo, o viršininkui pateikė kitą dieną. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdyje abstrakčiai teigė, kad buvo žeminamas dėl priklausymo Profesinei sąjungai, tačiau konkrečių aplinkybių dėl to neišdėstė. Jis neneigė, kad atsisakė vykdyti E. P. nurodymą 2017 m. balandžio 25 d. vykti į operatyvinę grupę. 2017 m. gegužės 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-73 patvirtina, kad A. K. tarnybinis patikrinimas buvo atliktas būtent dėl jo atsisakymo vykdyti tarnybinę užduotį.Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neneigė, jog tarp A. K. ir jo tiesioginio viršininko E. P. buvo asmeninio pobūdžio nesutarimų, todėl gavus Profesinės sąjungos raštą, buvo inicijuotas E. P. tarnybinis patikrinimas, tačiau šios aplinkybės ir E. P. tarnybinio pranešimo dėl A. K. pareigų nevykdymo užregistravimo laikas nepatvirtina, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarybinę nuobaudą A. K. buvo siūloma skirti būtent dėl jo priklausymo Profesinei sąjungai ar veiklos joje.Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareigūnui A. K. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, todėl atsakovo atsisakymas Kauno apskrities VPK duoti išankstinį sutikimą skirti A. K. tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas, pareiškėjui kliudo vykdyti įstatymais jam priskirtas funkcijas, o tai sudaro pagrindą tokį nesutikimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybės dėl tarnybinio nusižengimo sudėties bei jos pagrįstumo, kuriomis rėmėsi šalys, bus reikšmingos nagrinėjant ginčą ateityje dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, tačiau šioje byloje jos nėra svarbios.

III.

Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.Apeliantas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Statuto 52 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant bei taikant Statuto 52 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje ir tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų atitinkamose normose įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių, skiriant tarnybines nuobaudas, apsaugos mechanizmas turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Šių įstatymo aiškinimo nuostatų kontekste yra apibrėžiamos ir profesines sąjungos diskrecijos – duoti ar ne sutikimą dėl tarnybines nuobaudos skyrimo, ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagristai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus ir padarytus pažeidimus.Profesinė sąjunga pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iškreipė atsakovo poziciją ir konstatavo, kad jis, nuspręsdamas duoti nesutikimą, iš esmės ėmėsi svarstyti tarnybinio nusižengimo sudėties ir tarnybinio patikrinimo klausimus, kurie nepatenka į Statute apibrėžtas diskrecijos ribas, sprendžiant statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys. Atkreipia dėmesį, kad Profesinės sąjungos 2017 m. birželio 7 d. susirinkimo protokolas patvirtina, jog pareiškėjo siūlomos A. K. skirti tarnybinės nuobaudos pagrįstumas buvo svarstomas tik dėl priklausymo Profesinei sąjungai. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio nuostatas, įvertino faktą, kad minėtame 2017 m. birželio 7 d. protokole nėra konkretizuota, kaip pasireiškė Kauno apskrities VPK diskriminaciniai veiksmai A. K., kaip Profesinės sąjungos, nario atžvilgiu. Atsakovas pabrėžia, kad nė vienas teisės aktas Profesinės sąjungos neįpareigoja sprendžiant dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, susirinkimo protokole imperatyviai nurodyti ir konkretizuoti diskriminacinių veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad profesinei sąjungai svarstant nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos pagrindą, reikia nustatyti, kad tarnybinė nuobauda paskirta dėl narystės profesinėje sąjungoje, t. y., dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių. Vadovaudamasis tokia suformuluota praktika, atsakovas, konstatavęs, kad nuobaudą A. K. ketinama skirti dėl jo dėl narystės Profesinėje sąjungoje, protokole pateikė tokią išvadą kaip nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrindą. Profesinės sąjungos nuomone, pirmosios instancijos teismas, deklaratyviai įvertinęs tik tai, kad 2017 m. birželio 7 d. protokole nėra konkretizuotų diskriminacinių veiksmų A. K. atžvilgiu, nepagristai neįsigilino į bylos esmę ir neanalizavo kitų su byla pateiktų įrodymų bei visiškai nepagrindė, kuo yra neteisėtas Profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą.Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino visas bylos aplinkybes ir neišanalizavo pateiktų įrodymų. Atkreipia dėmesį, kad Profesinė sąjunga, atstovaudama A. K., su 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. L-(E)-222 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininką dėl neteisėtų E. P. veiksmų ir neetiško elgesio A. K. atžvilgiu bei nuolatinio spaudimo. 2017 m. balandžio 26 d. A. K. dėl tų pačių minėtame rašte nurodytų aplinkybių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininko 2017 m. balandžio 26 d. tarnybinį pranešimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nurodytas raštas buvo gautas prieš A. K. pradėtą tarnybinį patikrinimą. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškėjui gavus Profesinės sąjungos raštą, A. K. buvo kviečiamas pas Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininką ir E. P., kurie, sužinoję, jog buvo kreiptasi į Profesinę sąjungą, pagrasino, kad atsilygins ir pradės tarnybinį patikrinimą trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu.Profesinė sąjunga pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas patvirtina, jog jis rėmėsi tik E. P. pateiktais deklaratyviais paaiškinimais, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne dėl A. K. priklausymo Profesinei sąjungai. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininkas nebuvo kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas, nors jis inicijavo A. K. veiklos tarnybinį patikrinimą, o A. K. paaiškinimai buvo įvertinti kaip abstraktūs ir nieko nepagrindžiantys. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė, kodėl Profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, atmetė bet kokius atsakovo argumentus ir besąlygiškai rėmėsi tik pareiškėjo paaiškinimais. Vertindamas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2017 m. balandžio 25 d. raštą Nr. L-(E)-222, teismas konstatavo, kad jame nėra aiškiai nurodyta, jog A. K. patiria spaudimą dėl priklausymo Profesinei sąjungai, todėl nevertinęs papildomų duomenų, t. y., kad apie minėtą raštą buvo žinoma dar prieš pradedant tarnybinį patikrinimą – 2017 m. balandžio 26 d. 07.51 val., A. K. pateiktų paaiškinimų ir Profesinės sąjungos 2017 m. birželio 7 d. susirinkimo protokole konstatuoto fakto, priėmė šališką, neobjektyvų ir nemotyvuotą sprendimą.Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Pareiškėjas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Kauno apskrities VPK nuomone, teismas visapusiškai įvertino abiejų proceso šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus bei trečiojo suinteresuoto asmens ir liudytojo teiktus žodinius paaiškinimus. Įvertinęs minėtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pareigūnui A. K. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas pabrėžia, kad pareigą įrodinėti, jog tarnybinę nuobaudą A. K. norima skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, turi atsakovas, tačiau tiek atsiliepime į skundą, tiek jo atstovė teismo posėdyje tik deklaratyviai nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo taip yra persekiojamas dėl aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje.Kauno apskrities VPK pažymi, kad iš esmės galima pritarti apelianto pozicijai, jog joks teisės aktas jo neįpareigoja susirinkimų protokoluose konkretizuoti informacijos, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo diskriminaciniai veiksmai trečiojo suinteresuoto asmens, kaip Profesinės sąjungos nario, atžvilgiu dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, tačiau tokiu atveju tampa akivaizdu, kad atsakovas, žinodamas jog turi pareigą įrodyti savo teiginių pagrįstumą, tyčia Kauno apskrities VPK pateikė neinformatyvią informaciją. Pareiškėjo nuomone, vien faktas, kad abu tarnybiniai patikrinimai buvo pradėti beveik vienu metu, negali būti vertinamas kaip A. K. neteisėtas patraukimas tarnybinėn atsakomybėn. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė teisėtų tiesioginio viršininko nurodymų, todėl jo veiksmai buvo įvertinti kaip neteisėti. Nors tarp E. P. ir A. K. buvo asmeninio pobūdžio nesutarimų, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog šie nesutarimai buvo susiję su trečiojo suinteresuoto asmens naryste Profesinėje sąjungoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymi, kad tokioje byloje kaip ši, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje ir dėl to argumentų nepateiks.Apeliantas teigia, kad nuobaudą A. K. ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, jis diskriminuojamas. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas šiuos teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareigūnui A. K. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti ne dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, todėl atsakovo atsisakymas Kauno apskrities VPK duoti išankstinį sutikimą skirti A. K. tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą dėl šios išvados, konstatuotina, kad Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apelianto teiginiai, kad nuobaudą A. K. ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, jis diskriminuojamas, neįrodyti.Faktas, kad Profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 25 d. raštas Nr. L-(E)-222 buvo gautas prieš A. K. pradėtą tarnybinį patikrinimą, siejant jį su kitais byloje esančiais įrodymais, nesudaro pagrindo teigti, kad A. K. diskriminuojamas, kad nuobaudą jam ketinama skirti dėl narystės Profesinėje sąjungoje. Kiti apelianto nurodyti argumentai taip pat to neįrodo. Teismas pritaria pareiškėjo teiginiams, kad tarp E. P. ir A. K. buvo asmeninio pobūdžio nesutarimų, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog šie nesutarimai buvo susiję su trečiojo suinteresuoto asmens naryste Profesinėje sąjungoje.Apeliantas teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas neįsigilino į bylos esmę ir neanalizavo kitų su byla pateiktų įrodymų bei visiškai nepagrindė, kuo yra neteisėtas Profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą. Su šiais teiginiais teismas nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas atidžiai įvertino byloje esančius įrodymus, išvadas pagrindė tinkamais motyvais.Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia policijos institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą institucijos veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.