Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. (V. K.) skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad 2023 m. vasario 8 d. pareiškėja elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą, prašydama informuoti apie jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą artėjant numatytam maksimaliam 6 mėn. laikotarpiui. Teigia, kad atsakymo į šį kreipimąsi ji negavo. 2023 m. kovo 8 d. pareiškėja elektroniniu paštu dar kartą kreipėsi į Departamentą, prašydama informuoti apie jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pasibaigus numatytam maksimaliam 6 mėn. laikotarpiui. Atsakydamas į šį raštą Departamentas informavo, kad tikisi, jog sprendimas bus priimtas iki šių metų balandžio 1 d.

Paaiškina, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas vilkinamas nepagrįstai, o užtrukęs jos teisinio statuso Lietuvoje nustatymo procesas ir nežinomybė dėl jos teisinės padėties ir prieglobsčio prašymo nenagrinėjimo kelia baimę, neigiamus išgyvenimus, bendravimo nepatogumus, gilina dvasinį sukrėtimą dėl kilmės valstybėje patirto persekiojimo ir priverstinio išvykimo, taip pat emocinę depresiją, ženkliai sumažino bendravimo galimybes, riboja jos galimybes siekti profesinės karjeros, keliauti, plėsti socialinius ryšius užsienyje, gyventi visavertį gyvenimą. Nežinomybė dėl ateities kenkia pareiškėjos psichologinei būsenai, todėl ji prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą.

Nurodo, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gresia mirties bausmė, o paprašiusi tarptautinės apsaugos ji nekantraudama siekė saugumo, kurį suteiktų tokia tarptautinė apsauga. Beveik keturiais mėnesiais pažeidžiant maksimalų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą, neatsakant į jos kreipimąsi, nurodant, kad dar nebaigtos procedūros, kurios turėjo būti atliktos per 6 mėn., pareiškėja nuolat jaučia nerimą ir baimę, kad prieglobsčio prašymas nebus tinkamai išnagrinėtas, o tarptautinė apsauga nesuteikta. Jai yra sutrikęs miegas, padidėjęs spaudimas, sunku susikaupti. Pateikusiai prieglobsčio prašymą pareiškėjai diagnozuotos ligos, įskaitant autoimunines ligas, kurias ji sieja su nervine įtampa dėl nenagrinėjamo prieglobsčio prašymo ir papildomų puldinėjimų Baltarusijos spaudoje. Pažymi, kad ji Lietuvoje gyvena nuo 2014 m., turi leidimą gyventi, klausimas dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei niekada nebuvo kilęs.

Šiuo atveju nenagrinėjamas prieglobsčio prašymas kenkia pareiškėjos profesinei karjerai, kadangi ji vadovauja organizacijai, kuri organizavo humanitarinę misiją į Ukrainą padėti nuo karo nukentėjusiems žmonėms (baltarusiams ir ukrainiečiams), o pati vykti negalėjo, nes neturėjo paso.

Akcentuoja, kad pareigą pagrįsti savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenka tokio atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. pareiškėjai, tačiau ji savo skunde nurodytų aplinkybių nepagrindė, taigi šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji neteko galimybės dalyvauti užsienio konferencijose, niekaip nepagrindžia aplinkybių, jog pareiškėja patyrė kokią nors turtinę žalą ar prarado savo pinigus. Juo labiau, jeigu pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas būtų priimtas pagal Įstatyme nustatytus terminus, tačiau neigiamas, pareiškėja taip pat nebūtų turėjusi galimybės dalyvauti konferencijose, taigi, nors pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruko, tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjai dėl šios priežasties kilo žala. Pažymi, kad pareiškėja turi teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jai buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti. Pareiškėja, kaip prieglobsčio prašytoja taip pat turi teisę gauti nemokamą psichologinę pagalbą, jeigu tokia jai reikalinga. Be to, mano, kad, atsižvelgiant į pareiškėjos situaciją, negalima vertinti, jog Departamentas atliko neteisėtus veiksmus.

Departamentas 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu informavo teismą, kad išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S123996.

Departamentas 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė teismui informaciją, nurodydamas, kad V. K. su sprendimu, kuriuo išspręstas jos prieglobsčio prašymas supažindinta 2023 m. rugpjūčio 18 d. Paaiškina, kad Lietuvoje migracijos srityje yra susidariusi išskirtinė situacija, kuri iš esmės be pertraukos tęsiasi jau beveik dvejus metus, nuo 2021 m. vasaros, t. y. dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos kilęs masinis užsieniečių antplūdis (dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, kuri nėra atšaukta ir šiuo metu) ir taip pat pasitraukusių nuo karo Ukrainoje asmenų atvykimas į Lietuvos Respubliką. Be to, šios aplinkybės nulėmė ir kitus su Departamento veiklos sritimi ir darbo krūviu susijusius procesus – sustiprinta užsieniečių kontrolė, išaugęs Lietuvos Respublikos piliečių kreipimasis dėl pasų išdavimo ir kt. Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį nebuvo išnagrinėtas per 6 mėn. dėl didelio darbo krūvio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos, taip pat dėl iš Ukrainos atvykusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo bei ribotų resursų.

Atkreipia dėmesį, kad Departamentas ir toliau nuolat gauna naujų prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje – 2022 m. buvo gautas 1 051 prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, o tai trigubai daugiau nei per 2020 m. (321 prašymas), per pirmus penkis 2023 m. mėnesius buvo gauta daugiau nei 200 prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Be to, Departamentas turi nagrinėti ir po teismų peržiūros grąžintus prašymus. 2021 m. ir 2022 m. gautų prašymų buvo neįmanoma išnagrinėti per einamuosius metus, todėl jų nagrinėjimas persikėlė į 2023 m. Nors 2021 m. ir 2022 m. buvo laikinai įdarbinti papildomi 56 darbuotojai (iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamų projektų), šiuo metu tokios galimybės nėra, taigi būtent žmogiškųjų išteklių trūkumas užkerta kelią prieglobsčio prašymus išnagrinėti pagal Įstatyme numatytą terminą.

Teigia, kad šiuo metu Departamento Prieglobsčio skyriuje prašymus suteikti prieglobstį nagrinėja 8 darbuotojai (2 iš jų atlieka kuratoriaus funkcijas, todėl nepriima beveik jokių sprendimų), šiuo metu minėtame skyriuje neužimtos net 9 pareigybės, todėl trūksta daugiau nei pusės darbuotojų. Kiekvienas darbuotojas turi apie 60 nagrinėjamų prašymų ir kasdien turi atlikti daugybę procedūrinių reikalavimų, t. y. sprendimų priėmėjai šalia sprendimų priėmimo turi atlikti ir kitus būtinus procedūrinius veiksmus, siekiant užtikrinti prieglobsčio prašytojų procedūrines garantijas. Naujai priimti darbuotojai, kurie pradeda nagrinėti prieglobsčio prašymus, neturi reikiamų įgūdžių ir patirties prašymus nagrinėti lygiagrečiai su tais darbuotojais, kurie turi patirties, todėl jų sprendimų priėmimo laikas ženkliai išauga. Departamentas deda visas pastangas, ieškodamas naujų darbuotojų ir nuolat skelbia konkursus, siekdamas užpildyti Prieglobsčio skyrių darbuotojais, kad sprendimai būtų priimami laiku.

Atkreipia dėmesį, kad UTPĮ 71 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu turi pareigą be Departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos. Departamento duomenimis, prašymų leisti išvykti iš Lietuvos Respublikos pareiškėja atsakovui neteikė. Pagal Aprašo 5 punktą, prieglobsčio prašytojo kelionės dokumento originalas saugomas Departamente, tačiau prieglobsčio prašytojo prašymu gali būti jam grąžintas, kai tokio dokumento originalo turėjimas yra būtinas prieglobsčio prašytojui įgyvendinti jam teisės aktų suteiktas teises. Teigia, kad 2023 m. kelionės dokumento originalas pareiškėjos prašymu jai buvo grąžintas 3 kartus. Taigi, skundo teiginiai, kad vien dėl to, jog pareiškėja buvo prieglobsčio prašytoja, todėl negalėjo vykti į konferencijas ir susitikimus, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjai pateikus prašymą ir informaciją dėl būtinybės vykti į užsienio valstybę, Departamentas tokį prašymą būtų nagrinėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Departamentą išnagrinėti jos prieglobsčio prašymą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo ir reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 5 000 Eur neturtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja, kuri yra Baltarusijos Respublikos pilietė, pateikė Departamentui prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja 2023 m. kovo 8 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą, nurodydama, kad nėra gavusi sprendimo dėl jos pateikto prašymo. Tą pačią dieną Departamento Prieglobsčio skyriaus darbuotojas atsakė į pareiškėjos laišką, nurodydamas, kad tikimasi, jog sprendimas jos atžvilgiu bus priimtas iki š. m. balandžio 1 d.

Pareiškėja 2023 m. gegužės 25 d. pakartotinai kreipėsi į Departamentą, prašydama informuoti apie jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo vilkinimo priežastis.

Departamentas 2023 m. birželio 20 d. informavo pareiškėją, kad pagal Aprašo 92 punktą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo išsiųsti paklausimus kitoms valstybinėms institucijoms dėl grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo. Atsižvelgęs į tai, kad iki šiol nėra gauti visi atsakymai į paklausimus, Departamentas nurodė negalintis priimti sprendimo dėl prieglobsčio pareiškėjai suteikimo ar nesuteikimo.

Pareiškėja, nesulaukusi, kada bus priimtas sprendimas dėl jos prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2023 m. liepos 1 d. pateikė teismui skundą, kuris gautas ir užregistruotas teisme 2023 m. liepos 3 d., prašydama įpareigoti Departamentą išnagrinėti jos prieglobsčio prašymą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 5 000 Eur neturtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismui priėmus skundą, Departamentas pateikė informaciją, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S123996, kuriuo nusprendė nesuteikti V. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjos teigimu, dėl nepagrįstai užsitęsusio jos prašymo nagrinėjimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nežinomybę, sveikatos pablogėjimą, kuriuos vertina 5 000 Eur neturtine žala.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-369/2012), kad administraciniai teismai turi nagrinėti tas bylas, kurios priskirtos jų kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnį. Įstatymų leidėjo pateiktas sąrašas yra išsamus. Administracinė byla, kuria būtų siekiama pasitikrinti, kas buvo teisus buvusiame ginče, pasibaigusiame laisva valia pripažinus viešojo administravimo subjekto reikalavimą teisėtu bei pagrįstu, į nurodytą sąrašą nepatenka ir yra negalima. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. A14-261/2007; Nr. AS146-669/2009).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo skunde teismui kelia reikalavimą dėl Departamento įpareigojimo išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Kaip jau minėta, Departamentas 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S123996, kuriuo nusprendė nesuteikti V. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), tačiau nusprendė išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

Įvertinus tai, kad iš esmės išnyko ginčo dalykas, t. y. pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra išnagrinėtas, tačiau pareiškėja neatsisakė skundo, teismas konstatuoja, kad administracinė byla šioje dalyje nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas), kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad procesinis sprendimas atmesti skundą priimamas, jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011 kt.), ko šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti: išnyko ne besikreipusio teisminės gynybos asmens materialioji reikalavimo teisė, o pats ginčo dalykas, t. y. įpareigojimas priimti sprendimą įvykdytas, kadangi Departamentas priėmė sprendimą dėl pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo.

UTPĮ 81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Departamentas per Įstatyme nustatytą terminą, t. y. per 6 mėn., neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį, kadangi pareiškėja prašymą pateikė 2022 m. rugsėjo 6 d., o Departamentas sprendimą priėmė tik 2023 m. rugpjūčio 3 d., taigi pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas užsitęsė beveik vienerius metus, nors Įstatymas nenumato galimybės pratęsti šį terminą.

Pareiškėjos teigimu, užtrukęs jos teisinio statuso Lietuvoje nustatymo procesas ir nežinomybė sukėlė baimę, neigiamus išgyvenimus, bendravimo nepatogumus, pagilino dvasinį sukrėtimą dėl kilmės valstybėje patirto persekiojimo ir priverstinio išvykimo, taip pat emocinę depresiją, ženkliai sumažino bendravimo galimybes, apribojo jos galimybes siekti profesinės karjeros, keliauti, plėsti socialinius ryšius užsienyje bei gyventi visavertį gyvenimą. Be to, pareiškėja nurodo, kad jai yra sutrikęs miegas, padidėjęs spaudimas, sunku susikaupti, diagnozuotos ligos, įskaitant autoimunines ligas, kurias ji sieja su nervine įtampa dėl nenagrinėjamo prieglobsčio prašymo ir papildomų puldinėjimų Baltarusijos spaudoje. Šiuos išgyvenimus pareiškėja įvertino 5 000 Eur neturtine žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas laiku neįgyvendino pareigos išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Įstatyme nustatytu terminu. Maksimalūs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminai skirti apsaugoti prieglobsčio prašytojo teises. Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties. Nepagrįstai ilgos procedūros pažeidžia Europos Sąjungos gero administravimo principą ir teisę būti išklausytam per protingą laiką, ką įtvirtina Europos pagrindinių laisvių chartijos 47 straipsnis. Įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, šalių procesinius dokumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neteisėti Departamento veiksmai yra nustatyti, t. y. Įstatymu nustatytu terminu pareiškėjos prašymas suteikti jai prieglobstį nebuvo išnagrinėtas. Atsakovo nurodytos priežastys (išaugęs darbo krūvis ir žmogiškųjų išteklių stoka ekstremaliosios situacijos metu dėl neteisėtų migrantų prašymų gausos bei asmenų, besikreipusių į Migracijos departamentą po Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, ir pan.) negali pagrįsti praleisto termino, dėl ko nebuvo išlaikyti prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo terminai, jos nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis termino praleidimą. Akcentuotina ir tai, kad kaip matyti iš Departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) turinio, atsakovas informaciją, reikalingą prieglobsčio prašymo nagrinėjimui iš atsakingų institucijų pradėjo rinkti tik 2023 m. kovo 29 d., kuomet kreipėsi su paklausimu į Užsienio reikalų ministeriją, t. y. jau buvo pasibaigus tokio prašymo išnagrinėjimo terminui, nors pareiškėja į atsakovą dėl jos prašymo savalaikio neišnagrinėjimo kreipėsi elektroniniu paštu 2023 m. vasario 8 d., 2023 m. kovo 8 d., kas taip pat patvirtina, kad atsakovo neveikimas laikytinas nepateisinamu.

Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi būti taikomi žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Neturtinė žala gali būti įrodinėjama pareiškėjos paaiškinimais, nes tokį įrodymą tinkamu pripažįsta teismų praktika, jeigu byloje yra kitokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie patirtą žalą (LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-95/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje yra pateikta įrodymų apie pareiškėjos patirtus išgyvenimus, t. y. ji ne vieną kartą dėl savo teisių gynimo kreipėsi į Departamentą su prašymu priimti sprendimą, taip pat jai, nors ir nesuteiktas prieglobstis, tačiau išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais yra susiję bendri pareiškėjos išgyvenimai, nepatogumai, nežinomybė, kuriuos pareiškėja jautė dėl neteisėto ir nepagrįsto Departamento neveikimo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neįrodė neturtinės žalos patyrimo fakto dėl konkrečių nepatogumų, t. y. apribotų galimybių siekti karjeros, keliauti, kurti socialinius ryšius ir gyventi visavertį gyvenimą, kadangi, kaip matyti iš Departamento teiginių, pareiškėja kelis kartus prašė grąžinti jai kelionės dokumento originalą ir šis jos prašymas buvo patenkintas. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji kreipėsi į Departamentą su prašymu grąžinti jai kelionės dokumento originalą dėl siekio dalyvauti konferencijose ar kituose renginiuose už Lietuvos ribų, todėl jos teiginiai, kad ji negalėjo išvykti, yra niekuo nepagrįsti. Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėja pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos sveikatos būklę (nustatytos įvairios autoimuninės ligos, nerimo sutrikimas, 50 proc. darbingumo lygis), tačiau byloje nėra duomenų, kad šie susirgimai atsirado būtent dėl neteisėtų Departamento veiksmų.

Apibendrinant, teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp Departamento neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos, t. y. dėl neteisėto Departamento neveikimo pareiškėja patyrė neigiamų išgyvenimų, įskaitant stresą, nežinomybę, baimę dėl ateities ir savo saugumo, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra nuosekli. Teismui konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas gali būti apsiribojama jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1492-520/2019, 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2390-662/2020 ir kt.) arba priteisiama konkreti pinigų suma (LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3634-968/2019; 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1369-629/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad fakto, jog Departamentas pažeidė teisės aktuose nustatytą pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą, konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjos atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui teisių gynimo būdas ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjos teisė teisės aktų nustatytais terminais gauti sprendimą dėl jos pateikto prašymo suteikti prieglobstį buvo pažeista. Likusi pareiškėjos skundo dalis (reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą pinigais, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas) atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Ši norma išreiškia administraciniame procese dominuojančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-463-968/2022 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).

Kaip minėta, byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos prašymo nagrinėjimas buvo užsitęsęs dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. per didelio darbo krūvio ir žmogiškųjų išteklių trūkumo. Be to, sprendimas pagal pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priimtas tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą, todėl šiuo atveju pareiškėja turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas į bylą pateikė 2023 m. birželio 16 d. sudarytą atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija „ReLex“, atstovaujama advokato Ryčio Satkausko, taip pat 2023 m. birželio 19 d. sąskaitą faktūrą, Serija RL Nr. 0089, 400 Eur sumai, nurodant „Atstovavimas byloje dėl prieglobsčio prašymo nenagrinėjimo ir žalos atlyginimo pagal 2023-06-16 teisinių paslaugų sutartį“, ir AB SEB banko 2023 m. birželio 19 d. išrašą, iš kurio matyti, kad advokatų profesinei bendrijai „ReLex“ pareiškėja pervedė 400 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje įrašiusi „SĄSKAITA-FAKTŪRA Serija: RL Nr. 0089“. Nors pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, pripažįstant jos pažeistą teisę, tačiau nepriteisiant žalos pinigais, vis dėlto, įvertinus tai, kad pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio išnagrinėtas tik po jos kreipimosi į teismą, aplinkybę, kad pareiškėja yra užsienio valstybės pilietė, kuriai sudėtinga be teisininko pagalbos suvokti Lietuvos teisinę sistemą, faktą, jog buvo nustatyti Departamento neteisėti veiksmai, darytina išvada, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, proporcingos, atitinkančios teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl yra pagrindas jas visas (400 Eur) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 133–134 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės bylos Nr. eI2-10876-596/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-07449-2023-4) dalį dėl reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjos V. K. (V. K.) prieglobsčio prašymą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo nutraukti.

Pripažinti, kad pareiškėjos V. K. (V. K.) teisė, jog teisės aktų nustatytais terminais būtų priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jos pateikto prašymo suteikti prieglobstį, buvo pažeista.

Likusią pareiškėjos V. K. (V. K.) skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą pinigais ir priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos V. K. (V. K.) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.