- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-1158-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00804-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- J. M.-M., N. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams J. M.-M. ir N. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal projektą be bendraturčių sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) atidalinti ieškovui nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),., esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. ZSFP-86059): paskirti ieškovo nuosavybėn projekto sprendinių brėžinyje indeksu „1“ pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas 1 555 kv. m, atsakovų J. M.-M. ir N. M. bendrojoje dalinėje nuosavybėje paliekant projekto sprendinių brėžinyje indeksu „2“ pažymėtą 3 110 kv. m ploto žemės sklypo dalį; 2) leisti ieškovui vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. ZSFP-86059) nesant atsakovų J. M.-M. ir N. M. raštiško pritarimo; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinį ieškovas iš esmės grindė tuo, jog ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/3 dalis kiekvienam) priklauso 0,4665 ha ploto Žemės sklypas, kuriame stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), kuriame ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir nuolat gyvena, taip pat stovi ir kiti pastatai bei inžineriniai statiniai, kurių po 1/3 dalį priklauso ieškovui ir atsakovams. Tačiau šalims įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises į Žemės sklypą yra kilę ginčų, todėl ieškovas siekia atsidalinti Žemės sklypą. Ieškovo iniciatyva ir užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas Žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.
Atsiliepimas
2. Atsakovai J. M.-M. ir N. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsiliepimą grindė iš esmės tuo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 pripažino kaip neteisėtą Žemės sklype esančio ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą, kartu ieškovui suteikiant 12 mėnesių terminą statybai įteisinti, todėl, kol nėra išspręstas neteisėta pripažintos statybos įteisinimo ar Namo nugriovimo klausimas, ieškovas neturi teisės reikalauti Žemės sklypo atidalinimo. Be to, Žemės sklypo padalinimas pagal ieškovo reikalavimą pažeistų bendraturčių lygybės principą, nes siūlomas padalinimas nėra lygiavertis visiems Žemės sklypo savininkams, ieškovui tenkanti Žemės sklypo dalis būtų didesnės turtinės vertės, taip pat jei Žemės sklypas būtų dalinamas taip, kaip to pageidauja ieškovas, atsakovai iš esmės neturėtų galimybės tinkamai patekti į jiems likusias Žemės sklypo dalis, kadangi atsakovai privažiuoti prie jiems likusios dalies galėtų nebent per aplinkines pievas, nes nėra kelio.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė spręsdamas, jog ieškovo siūlomas Žemės sklypo atidalijimo variantas nėra sąžiningas atsakovų atžvilgiu ir toks Žemės sklypo atidalijimas pažeistų bendraturčių interesus, be to, Žemės sklypo atidalijimas šiuo metu negalimas dėl egzistuojančių neišspręstų teisiškai reikšmingų aplinkybių – Namo egzistavimo likimo.
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė – neaiškus Namo egzistavimo likimas, savaime nėra pagrindas nenagrinėti ginčo iš esmės (atmesti ieškovo reikalavimą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės), tačiau gali būti viena iš priežasčių svarstyti bylos sustabdymo galimybę iki paaiškėtų galimai ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės arba, įvertinus kitas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių pozicijas, ginčą nagrinėti iš esmės pagal byloje jau esančius įrodymus ir parinkti teisingiausią atidalijimo būdą, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi šalims buvo nustatytas terminas išreikšti savo poziciją dėl bylos sustabdymo/nestabdymo.
Šalies argumentai
6. Ieškovas 2023 m. kovo 13 d. pateiktame pareiškime nurodė, jog nėra pagrindo bylą stabdyti, kadangi Gyvenamojo namo savavališkos statybos įteisinimas, kurio ir yra siekiama pertvarkant Žemės sklypą, neužkerta kelio ir nedaro tolesnio šios bylos nagrinėjimo negalimu.
Atsiliepimas
7. Atsakovai 2023 m. kovo 13 d. prašyme nurodė, kad byla turi būti stabdoma iki bus išspręstas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 pripažintos neteisėta Gyvenamojo namo statybos įteisinimo klausimas arba namas nugriautas, kadangi tik po to, kai bus galutinai išspręstas Gyvenamojo namo statybos teisėtumo klausimas, bus galima spręsti dėl Žemės sklypo atidalijimo. Atsakovai nurodė, jog tuo atveju, jei ieškovas neatliks Namo įteisinimo, Namas turės būti griaunamas, atitinkamai ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės pasikeistų, o ieškinio pagrindas išnyktų ne tik de jure, bet ir de facto. Todėl tik išsprendus klausimą dėl gyvenamojo namo statybos įteisinimo (ar jo nugriovimo) būtų galima spręsti dėl sklypo pertvarkymo, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti bendraturčių interesus. Nugriovus namą neįteisinus statybos Žemės sklypo atidalijimas bus galimas visiškai kitomis dalimis nei tuo atveju, jei namas liks stovėti. Kol nėra išspręstas namo statybos įteisinimo klausimas teismas negali pasisakyti dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus įvykdytas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimtas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas.
9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas šioje byloje reikalavimą dėl Žemės sklypo atidalijimo iš esmės grindžia aplinkybe dėl Gyvenamojo namo, kurio statyba pripažinta neteisėta, buvimo vieta ir gyvenimo jame faktu, į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 buvo priimtas sprendimas įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytą namą ir šio teismo sprendimo įvykdymas yra atidėtas, taip pat į tai, kad atsakovų teisės teikti kitą atidalijimo projektą neišvengiamai yra sąlygotos namo žemės sklype buvimo fakto, sprendė, jog siekiant, kad ieškovui dėl jo anksčiau atliktų neteisėtų veiksmų nebūtų suteiktas pranašumas šioje byloje, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, yra pagrindas šios bylos nagrinėjimą stabdyti iki bus įvykdytas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimtas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 20 d. priimta nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Galimas Gyvenamojo namo savavališkos statybos įteisinimas arba kitoje civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimto Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo įvykdymas neužkerta kelio ir nedaro tolesnio šios bylos nagrinėjimo negalimu, todėl ši byla gali ir turi būti nagrinėjama toliau ir nėra jokių pagrindų stabdyti nagrinėjamą bylą, kadangi:
10.1.1. Šios bylos atveju Gyvenamojo namo statybos neteisėtumas nedraudžia ir neužkerta kelio pertvarkyti Žemės sklypą, suformuojant iš jo du atskirus žemės sklypus, kaip savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, kadangi nepriklausomai nuo Gyvenamojo namo savavališkos statybos įteisinimo ar neįteisinimo toks šio namo teisinis statusas arba kitoje civilinėje byloje priimto sprendimo įvykdymas neturi jokios įtakos Žemės sklypo pertvarkymui suformuojant naujus atskirus žemės sklypus pagal Projektą ir tokiu būdu neužkerta kelio šios bylos nagrinėjimui.
10.1.2. Ieškovas siekia pertvarkyti Žemės sklypą ir tokiu būdu atidalinti jo turimą nuosavybę iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės dar ir tuo tikslu, kad pagaliau būtų įteisinta Gyvenamojo namo statyba, todėl kai Žemės sklypas bus jau pertvarkytas ir nebus šalių bendra nuosavybe, ieškovui nereikės gauti jokių atsakovų sutikimų, reikalingų Gyvenamojo namo statybos įteisinimui.
Atsiliepimas
11. Atsakovai J. M.-M. ir N. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apelianto atskirojo skundo reikalavimais, prašė atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atskirajame skunde nėra pateikiama jokių motyvų, kodėl ginčijama nutartis yra neteisėta ir naikintina, nutarties motyvai jokia apimtimi nėra kritikuojami, nenurodomos jokios teismo padarytos teisinės klaidos, todėl jau vien dėl šios priežasties atskirasis skundas yra atmestinas.
11.2. Atsakovai niekada nebuvo išdavę sutikimo dėl Žemės sklypo naudojimo, kurį ieškovas naudojo kaip teisinį pagrindą Gyvenamojo namo statybai inicijuoti. Kadangi teismo sprendimu Gyvenamojo namo statyba yra pripažinta neteisėta, t. y. de jure Gyvenamasis namas neegzistuoja, ieškovas aplinkybėmis, jog jam turi atitekti būtent ta Žemės sklypo dalis, kurioje jis yra pasistatęs Gyvenamąjį namą ir deklaravęs jame gyvenamąją vietą, apskritai net negali grįsti ieškinio, kol nėra išspręstas Gyvenamojo namo statybos įteisinimo (ar atitinkamai šio namo nugriovimo) klausimas. Taigi, tik išsprendus šį klausimą dėl Gyvenamojo namo statybos įteisinimo (ar jo nugriovimo), būtų galima spręsti dėl Žemės sklypo dalybų, nes tik tokiu atveju būtų galima užtikrinti visų bendraturčių interesus. Kol Žemės sklype stovi neteisėtai pastatytas Gyvenamasis namas, teismui nėra galimybių nustatyti teisingas ir sąžiningas Žemės sklypo dalis, juo labiau įvertinti atitinkamų dalių kainą taip, kad būtų užtikrinami visų bendraturčių interesai. Akivaizdu, kad de facto esant Gyvenamajam namui arba jį nugriovus statybos neįteisinimo atveju, Žemės sklypo situacija bus radikaliai skirtinga. Nugriovus Gyvenamąjį namą neįteisinus statybos, Žemės sklypo dalinimas bus galimas visiškai kitokiomis dalimis nei tuo atveju, jei Gyvenamasis namas liks stovėti. Būtent tokias aplinkybes konstatavo ir teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, akcentuodamas, kad ginčo nagrinėjimas neišsprendus Gyvenamojo namo statybos teisėtumo klausimo, sukurtų procesinę šalių nelygybę. Šiuo metu atsakovai net negali pasiūlyti racionalios alternatyvos ieškovo siūlomam atidalinimo projektui, nes tam tiesiog egzistuoja kliūtys, o būtent ieškovo atlikta neteisėta statyba.
11.3. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas tiesiog nesąžiningai siekia Žemės sklypo atidalinimo, vengdamas spręsti ginčą su Atsakovais, vietoje to, kad teisiniu keliu gautų Atsakovų sutikimą naudotis Žemės sklypu ir išspręstų Gyvenamojo namo statybos neteisėtumo problemą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuria nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki bus įvykdytas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimtas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostate, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
16. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163-167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
17. CPK 164 straipsnyje yra nustatyti fakultatyvūs bylos sustabdymo pagrindai, kuriems esant teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą: 1) kai yra paskelbta atsakovo paieška; 2) kai teismas paskiria ekspertizę; 3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis; 4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. teismui pripažinus, kad bylą sustabdyti yra būtina. Šiuo atveju pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla buvo sustabdyta aptariamu pagrindu, yra teismo įsitikinimas, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje išnagrinėtoje byloje – Gyvenamojo namo statybos teisėtumo klausimo sureguliavimas, yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje priimto sprendimo įvykdymas turi teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.
19. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju būtina stabdyti bylą kol bus įvykdytas kitoje byloje (Nr. e2-116-892/2021) priimtas ir įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas, kuriuo ieškovas įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, laikosi pozicijos, jog galimas Gyvenamojo namo savavališkos statybos įteisinimas arba kitoje civilinėje byloje priimto sprendimo įvykdymas neužkerta kelio ir nedaro tolesnio šios bylos nagrinėjimo negalimu, kadangi (i) Gyvenamojo namo statybos neteisėtumas nedraudžia ir neužkerta kelio pertvarkyti Žemės sklypą, suformuojant iš jo du atskirus žemės sklypus, kaip savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, (ii) atidalijus ieškovo nuosavybę iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės, išsispręstų šalių ginčas dėl Gyvenamojo namo statybų įteisinimo, nes tokiu atveju nereikės gauti atsakovų sutikimų, reikalingų Gyvenamojo namo statybos įteisinimui, - todėl, anot ieškovo, ši byla gali ir turi būti nagrinėjama toliau ir nėra jokių pagrindų stabdyti nagrinėjamą bylą.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos eigos, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-291-854/2023, panaikino ankščiau šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo - Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2011 m. spalio 25 d. sprendimą, kurioje pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal projektą be bendraturčių sutikimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas savo įsiteisėjusioje bei atitinkamai nebegalinčioje būti nei šalių, nei nagrinėjančio bylą iš naujo teismo kvestionuojamoje nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė – neaiškus Namo egzistavimo likimas, savaime nėra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau (i) gali būti viena iš priežasčių svarstyti bylos sustabdymo galimybę iki paaiškėtų galimai ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės arba, (ii) įvertinus kitas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių pozicijas, ginčą nagrinėti iš esmės pagal byloje jau esančius įrodymus ir parinkti teisingiausią atidalijimo būdą, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.
21. Pirmosios instancijos teismas, bylą jam grąžinus nagrinėti iš naujo, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus ir jam privalomus aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, taip pat šalių 2023 m. kovo 13 – 14 d. pateiktus pareiškimus, kuriuose šalys išreiškė savo pozicijas dėl tolesnio bylos nagrinėjimo (bylos stabdymo / nestabdymo), nutartimi sprendė, kad teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui yra būtina stabdyti nagrinėjamą bylą iki bus įvykdytas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimtas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo.
22. Nors apeliantas nurodo, jog Gyvenamojo namo statybos neteisėtumas nedraudžia ir neužkerta kelio pertvarkyti Žemės sklypą, suformuojant iš jo du atskirus žemės sklypus, kaip savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, tačiau toks apelianto argumentas ginčo situacijos kontekste vertintinas kaip itin formalus, su juo būtų pagrindas sutikti tuo atveju, jei visi Žemės sklypo bendraturčiai duotų sutikimą ir tarp šalių nebūtų ginčo dėl atidalijimo ar naudojimosi / disponavimo bendru žemės sklypu, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip matyti, atsakovai nuo pat pradžių nesutinka su ieškovo siūlomu atidalijimo variantu, nurodydami, kad toks atidalijimo būdas nėra sąžiningas ir neatitinka bendraturčių interesų, kadangi toks padalijimas nėra lygiavertis visiems Žemės sklypo savininkams: ieškovui tenkanti Žemės sklypo dalis būtų didesnės turtinės vertės, be to, atidalijus tokiu būdu, kaip siūlo ieškovas, atsakovai neturėtų galimybės tinkamai patekti į jiems likusias Žemės sklypo dalis, kadangi nėra tinkamo kelio, besiribojančio su jiems tenkančią Žemės sklypo dalimi. Ieškovas gi savo ruožtu atsikerta į tokią atsakovų poziciją, o vieną esminių aplinkybių būtent jo siūlomo atidalijimo iš bendrosios dalinė nuosavybės varianto patvirtinimui nurodo būtent jam priklausančio gyvenamojo namo buvimo atitinkamoje žemės sklypo dalyje, ieškovo gyvenimo jame ir pan. faktus.
23. Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, jog sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 19 punktas). Būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas).
24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
25. Atsižvelgiant į nurodytą šiuo ginčo klausimu suformuluotą teismų praktiką, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju teismui yra pateiktas vienintelis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas, kuris ieškovo parengtas atsižvelgiant būtent į ieškovui nuosavybės teise priklausančio Gyvenamojo namo buvimo faktą ir padėtį Žemės sklype, į tai, kad atsakovai su tokiu atidalijimo variantu nesutinka, motyvuodami aukščiau nurodytais argumentais (iš esmės jų teisėtų interesų pažeidimu patvirtinus ieškovo siūlomą atidalijimo variantą / būdą), nurodydami, kad ginčo Namo, kuris iš esmės yra ieškovo siekio / tikslo atidalinti Žemės sklypą pagrindas ir kurio statyba Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 pripažinta savavališka ir ieškovas įpareigotas pašalinti šios neteisėtos statybos padarinius (įteisinti statybą arba nugriauti neteisėtai pastatytą pastatą), egzistavimas iš esmės neleidžia atsakovams pateikti savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus įvykdytas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 priimtas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. teismo spendimas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, kadangi:
- tik esant aiškiai situacijai dėl Gyvenamojo namo likimo (savavališkos statybos įteisinimo arba jo nugriovimo), būtų galima spręsti dėl Žemės sklypo pertvarkymo, teismas galėtų spręsti ir nustatyti teisingas, visų bendraturčių interesus atitinkančias Žemės sklypo dalis, įvertinti atitinkamų Žemės sklypo dalių kainas / vertes ir apskritai spręsti dėl ieškovo pasiūlyto atidalijimo būdo pagrįstumo;
- ieškovui neįteisinus savavališkos statybos, Gyvenamasis namas turės būti nugriautas, o tai atitinkamai sąlygoja aplinkybę, jog situacija Žemės sklype iš esmės pasikeistų – ieškovo ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės išnyktų, reikėtų vertinti kitą faktorių, reikšmingų žemės sklypo atidalijimui, visetą.
26. Apelianto nurodomas argumentas, jog atidalijus ieškovo nuosavybę iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės, išsispręstų šalių ginčas dėl Gyvenamojo namo statybų įteisinimo, kadangi tokiu atveju nereikėtų gauti atsakovų sutikimų, reikalingų Gyvenamojo namo statybos įteisinimui, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki bus įvykdytas įsiteisėjęs 2021 m. birželio 14 d. priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (ieškovo) A. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.