- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-947-113-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-2-00068-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-947-113/2011
Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-2-00068-2010-4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2010-09-19, apie 12.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Dituvos gatvėje, sodų bendrijoje „Dituva“, Klaipėdos rajone, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. žmonių akivaizdoje priėjęs prie gatvėje stovėjusios V. S., ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, kumščiu sudavė vieną kartą jai į galvos sritį, sukeldamas fizinį skausmą, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad priimtas nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad jis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš tiesų jis 2010-09-19, apie 12 val., sužinojęs, kad jam priklausantį autobusiuką kliudė pravažiuojanti kita transporto priemonė, nuėjo aiškintis. Jis pamatė, kad į autobusiuką įsirėmusi kita transporto priemonė – automobilis „VW Golf“. Šio automobilio vairuotoja pradėjo ant jo šaukti, norėdama pasakyti, kad jis vairavo girtas ir įvažiavo į griovį. Kilo ginčas, tačiau, pasak nuteistojo, tai buvo tik autoįvykio aplinkybių aiškinimasis, o ne tyčiniai veiksmai, siekiant sutrikdyti visuomenės rimtį. Teismas, inkriminuodamas jam BK 284 str. 1 d., rėmėsi liudytojos Ž. A. parodymais, tačiau ji, kaip pati teigė teisme, pačios konflikto pradžios nematė, matė kaip jis, A. S., sudavė V. S. kumščiu į veidą. Jis yra nuteistas už tai, kad viešoje vietoje bandė aiškintis kilusio autoįvykio aplinkybes, tariamai pats sukėlęs įvykį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jam priklausantis autobusiukas stovėjo griovyje. Visa tai, apelianto teigimu, yra netiesa, minėtą dieną jokio autoįvykio jis nepadarė, administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo esant neblaiviam jam surašytas nebuvo, todėl galima konstatuoti, kad nukentėjusioji V. S., siekdama pati išvengti administracinės atsakomybės už autoįvykio sukėlimą, apkaltino jį vairavus esant neblaiviam, sukėlė triukšmą įvykio vietoje, pasinaudojo jai palankios liudytojos pagalba ir įtikino teismą, kad jis, A. S., savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Jis dėl V. S. sukelto autoįvykio tapo nukentėjusiuoju ir bandė aiškintis šio įvykio aplinkybes, tyčios demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdyti visuomenės rimtį jis neturėjo. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendį ir jį pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. A. S. iškelta versija, kad nukentėjusioji V. S., siekdama pati išvengti administracinės atsakomybės už autoįvykio sukėlimą, sukėlė triukšmą įvykio vietoje, pasinaudojo jai palankios liudytojos pagalba ir įtikino teismą, kad jis, A. S., savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, jis tik bandė aiškintis V. S. sukelto autoįvykio aplinkybes, tyčios demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdyti visuomenės rimtį jis neturėjo, yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios V. S., liudytojų Ž. A., A. M. parodymais, nes jie buvo aiškūs, išsamūs, nuoseklūs viso proceso metu, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji ir liudytojai būtų turėję priežastį apkalbėti nuteistąjį. Nagrinėjamoje byloje yra visiškai nesvarbu, kas sukėlė autoįvykį, tai neturi jokios įtakos aptariamos A. S. veikos teisiniam įvertinimui. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir padaryta išvada dėl A. S. kaltės pagal BK 284 str. 1 d. Nors apeliantas nurodo, kad tai buvo tik autoįvykio aplinkybių aiškinimasis, o ne tyčiniai veiksmai, siekiant sutrikdyti visuomenės rimtį, jo veika pagal nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes tinkamai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad nuteistasis viešoje vietoje – Dituvos gatvėje, esančioje sodų bendrijoje „Dituva“, – necenzūriniais žodžiais išplūdo V. S. ir pavartojo prieš ją fizinį smurtą. Tokie nuteistojo veiksmai įvertinti kaip įžūlus elgesys, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nes nuteistasis taip elgėsi viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Toks A. S. elgesio vertinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-311/2006, 2K-34/2008, 2K-205/2009, 2K-447/2010). Dėl minėtų jo veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: įvykio vietoje buvę žmonės buvo šokiruoti, išgąsdinti ir pažeminti A. S. elgesiu. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, jis nustatomas ir tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. (LAT nutartis byloje Nr. 2K-353/2006). Iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad A. S. veikė vadovaudamasis chuliganiškomis paskatomis, suvokdamas, kad įžūliu, amoraliu elgesiu pažemindamas V. S., demonstruoja niekinantį požiūrį ir į aplinkinius, jų teisėtų interesų, visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų nepaisymą ir kad dėl tokio jo elgesio neišvengiamai bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių pasekmių norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Nuteistasis suvokė, kad jis įžūliai elgiasi viešoje vietoje, kurioje yra ir kitų žmonių, ir jie dėl tokio jo elgesio gali patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog esant neginčijamai įrodytai A. S. kaltei pagal BK 284 str. 1 d., naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.