Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas – Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei automobilio konfiskavimą,

kaltinamas padaręs, nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent – jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. K. ir D. I., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 30 d., 16.30 val. iki 2019 m. lapkričio 2 d., 07.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužus D. J. priklausančio automobilio „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 50,00 Eur, bei išlaužus vairuotojo durelių rankeną, kurios vertė 20,00 Eur, įsibrovė į automobilį, išlaužus prietaisų skydelį, kurio vertė 300,00 Eur, pagrobė automobilio priekiniame skydelyje buvusią magnetolą „Alpine“, kurios vertė 70,00 Eur, po ko, išlaužus priekinio variklio gaubto groteles, kurių vertė 50,00 Eur, ir atidarius variklio gaubtą, pagrobė akumuliatorių „Baren“, kurio vertė 78,00 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, D. J. priklausantį, 148,00 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis sugadino svetimą turtą, o būtent – jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. K. ir D. I., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 30 d., 16.30 val. iki 2019 m. lapkričio 2 d., 07.30 val., tyčia išdaužė D. J. priklausančio automobilio „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 50,00 Eur, išlaužė vairuotojo durelių rankeną, kurios vertė 20,00 Eur, įsibrovęs į automobilį, išlaužė prietaisų skydelį, kurio vertė 300,00 Eur, po ko, išlaužė priekinio variklio gaubto groteles, kurių vertė 50,00 Eur, nulaužė vairuotojo pusės veidrodėlį, kurio vertė 20,00 Eur, padarydamas D. J. 440,00 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas A. Š. nurodė, kad kaltę pripažįsta ir kartu patvirtino, kad kitą dieną po įvykio atsikėlęs, pastebėjo, kad jo rankos kruvinos. Jis pripažino, kad įsibrovė į svetimą automobilį, sugadino jame buvusį turtą. Nepamena kokiu būdu buvo sužalotos jo rankos. Daugiau detalių jis nepamena. Byloje pateiktą civilinį ieškinį pripažįsta. Šiuo metu dirba, nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu. Jo mėnesinės pajamos nepastovios, priklauso nuo darbo apimties.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuotoji vagystės nusikaltimo sudėtis, kuri apima sąrašą alternatyvių vagystės padarymo būdų, įskaitant ir svetimo turto pagrobimą, įsibraunant į saugyklą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama įveikiant kliūtis – išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Pagal minėtą BK specialiosios dalies normą asmuo, atlikęs bent vieną iš alternatyvių vagystės padarymo būdų, atsako nepriklausomai nuo pagrobtos turto vertės.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės neneigė. Pastarasis pripažino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje – (duomenys neskelbtini) , laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d., 16.30 val. iki 2019 m. lapkričio 2 d., 07.30 val. jis galėjo kartu su K. K. ir D. I., sugadinti D. J. nuosavybės teise priklausantį turtą ir dalį šio turto pagrobti, tačiau daugiau šio įvykio detalių dėl tuo metu pavartoto didelio kiekio alkoholio jis nurodyti negalėjo. Kaltinamojo A. Š. teigimu, jis jam inkriminuotu laiku gėrė kažkur (duomenys neskelbtini) ir norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), po ko, jis su kartu su juo buvusiais asmenimis pastebėjo nukentėjusiajam priklausančią mašiną ir ją apgadino bei pagrobė automobilyje buvusias detales (t. 1, b. l. 117-119). Šie kaltinamojo parodymai esminiuose aspektuose atitinka baudžiamojo proceso metu nustatytas faktines aplinkybes bei kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. I., kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėliau buvo atskirtas, parodė, kad tą dieną, kai apvogė automobilį, kartu su juo buvo ir A. Š. Būtent tą dieną jis kartu su A. Š. ir K. K. gėrė (duomenys neskelbtini) ir kažkuris kartu su juo buvusių asmenų pasiūlė apvogti automobilius. Tada jie visi nuėjo prie garažų, esančių prie (duomenys neskelbtini). Ką tiksliai darė A. Š. jis neprisimena, bet matė, kad akumuliatorių bandė paimti K. K. ir A. Š. (t. 1, b. l. 74-75). Pastarojo pateiktus parodymus iš esmės atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto K. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėliau buvo atskirtas, parodymai. Pastarasis nurodė, kad kaltinime inkriminuotu laiku jie visi trys nuėjo prie garažų ir A. Š. pasiūlė apvogti ten esančius automobilius. Jis pats buvo atsakingas už aplinkos stebėjimą, o D. I. ir A. Š. pradėjo lįsti į automobilius. Jam stovint ant kalnelio, jis girdėjo stiklo dūžius. Kiek žino, tą vakarą minėti asmenys iš automobilių pasiėmė akumuliatorių ir magnetolą (t. 1, b. l. 81-82). Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliktą automobilio „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimo ir jame esančio turto pagrobimo faktą patvirtina ir šio automobilio savininko ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. J. parodė, kad 2019 m. spalio 30 d., apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų pastatė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Subaru Forester“, kurį užrakino ir paliko tvarkingą. 2019 m. sausio 2 d., apie 07.30 val. jam paskambino pažįstamas, kuris nurodė, kad jo automobilis buvo apgadintas. Atvažiavęs į įvykio vietą, jis pamatė, kad yra išdaužtas vairuotojo durelių stiklas, nulaužtas vairuotojo pusės veidrodėlis, išlaužta vairuotojo durelių rankena, taip pat išlaužtos priekinės variklio gaubto grotelės. Jis taip pat apžiūrėjo automobilio vidų ir pamatė, kad yra išlaužtas prietaisų skydelis, pavogta priekiniame skydelyje buvusi magnetola, o vėliau pamatė, kad buvo pavogtas ir akumuliatorius (t. 1, b. l. 43-45). Anksčiau aptartus, tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių parodymus patvirtina ir 2019 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonė apgadinimai ir šių apgadinimų sukelti padariniai (t. 1, b. l. 31-41), taip pat specialistų išvados, iš kurių matyti, kad kaltinamasis A. Š. įvykio metu veikė ne vienas (t. 1, b. l. 57-58, 62-63, 67-68), bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. lapkričio 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotas kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas ir vieta (b. l. 50).

Visų anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, kad kaltinamasis A. Š., jam inkriminuotu laiku ir vietoje veikdamas kartu su D. I. ir K. K., tapačiais veiksmais realizavo dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis. Jis, įsibrovimo į D. J. nuosavybė teise priklausantį automobilį metu, sugadino šį automobilį – išdaužė šio automobilio vairuotojo pusės 50,00 Eur vertės durelių stiklą, išlaužė vairuotojo durelių 20,00 Eur vertės rankeną, išlaužė 300,00 Eur vertės prietaisų skydelį, išlaužė 50,00 Eur vertės priekinio variklio gaubto groteles bei nulaužė 20,00 Eur vertės vairuotojo pusės veidrodėlį. Iš baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatytos kaltinamojo sugadintos turto vertės matyti, kad pastarojo sugadinto turto vertė nėra mažesnė nei 5 MGL (250 Eur) ir neviršija 250 MGL (12500 Eur) dydžio vertės, o būtent atitinka 440,00 Eur sumą, todėl kaltinamojo A. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Be to, pastarasis įsibrovęs į D. J. automobilį, iš minėto automobilio pagrobė 70,00 Eur vertės magnetolą „Alpine“ bei 78,00 Eur vertės akumuliatorių „Baren“. Tokiu būdu jis padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą vagystę. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius BK 178 straipsnio 2 dalies įsibrovimo į saugyklą, šiuo atveju – automobilį, objektyvųjį požymį, kaltinamojo pagrobto turto vertė – 148,00 Eur, reikšmės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui neturi.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teismo posėdyje pateiktus parodymus, taip pat anksčiau išvardintais įrodymais nustatytus ir patvirtintus kaltinamojo konkliudentinius veiksmus, konstatuoja, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia tiek pagrobiant svetimą turtą, tiek svetimą turtą sugadinant.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, Nr.2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du nusikaltimai, iš kurių vienas priskirtinas apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), ir vienas priskirtinas nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 2 dalis), taip pat įvertina kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo A. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. Š. anksčiau teistas – Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant 40 parų arešto bausmę, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (b. l. 89-96). Kaltinamasis išsiskyręs, turi vaiką, prie kurio išlaikymo prisideda, užsiima individualia veikla, duomenų apie pastarojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra.

Visi anksčiau teismo aptarti, kaltinamąjį A. Š. ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis nėra sisteminis pažeidėjas, todėl teismas pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Š. už padarytas, BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes, jų trukmę nustatant mažesnę nei sankcijos vidurkis. Atitinkamai už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, o už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Šios teismo skirtinos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad aptariamos, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiąja sutaptimi bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. Š. paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimus: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu A. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė, kurią pastarasis jau atliko. Minėtos aplinkybės kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujų nuosprendžiu skirtina bausmė turi būti bendrinama su jau asmens atlikta bausme tais atvejais, kai nustatoma, kad nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika padaryta iki ankstesnio nuosprendžio, kuriuo paskirta bausmė jau atlikta. Analogiškos pozicijos yra laikomasi teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, kad įstatymas įpareigoja teismą BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais subendrinti nauju nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę. Be to, įstatymas tiesiogiai nurodo, kad į galutinę subendrintą bausmę, teismas turi įskaityti ne tik iš dalies, bet ir visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį bausmę (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-384-1020/2018).

Teismas, anksčiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinęs kaltinamojo A. Š. atžvilgiu Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. priimtą baudžiamąjį įsakymą ir jo pagrindu pastarajam paskirtos bausmės atlikimo faktą, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje aptariamas nusikalstamas veikas kaltinamasis A. Š. padarė iki anksčiau aptarto teismo galutinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą A. Š. paskirta ir pastarojo jau atlikta 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu prilyginama 80 dienų laisvės apribojimo bausmei, bendrintina dalinio bausmių sudėjimu būdu (BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalys) su šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, į jos trukmę įskaitant pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai atliktą bausmę ir pagal šį baudžiamąjį įsakymą įskaitytą laikiname sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis D. J. 2020 m. gegužės 7 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 588,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (b. l. 43-45).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

CK 6.279 straipsnis numato, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. Š. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurių pagrindu nukentėjusiajam D. J. buvo padaryta 588,00 Eur turtinė žala, padarė veikdamas ne vienas, o su D. I. bei K. K., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2544-1057/2020 to paties dydžio žala, o būtent – 588,00 Eur suma, D. J. naudai yra priteista iš kaltinamojo A. Š. bendrininkų – D. I. ir K. K.

Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad kaltinamasis A. Š. turi pareigą D. J. patirtą 588,00 Eur vertės žalą atlyginti solidariai su D. I. ir K. K.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 9 d. pažymoje dėl teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, kad kaltinamajam A. Š. baudžiamojoje byloje advokatė L. Ulbienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 125,00 Eur.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėja kaltinamajam paskirta nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo buvimo vieta nebuvo žinoma ir buvo keliamas klausimas dėl pastarojo paieškos paskelbimo. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, pastarasis jam šios tenkančios teisės savarankiškai negalėjo realizuoti dėl jo pakankamai sudėtingos materialinės padėties. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis jis šiuo metu dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, jo pajamos nėra pastovios, jis gyvena (duomenys neskelbtini) tipo bute, taip pat prisideda prie vaiko išlaikymo, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos J. M. 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimu kaltinamajam A. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 120-121). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, A. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimu būdu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 bei 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis A. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), į kurios laiką įskaityti pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai atliktą bausmę ir pagal šį baudžiamąjį įsakymą įskaitytą laikiname sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį dėl 588,00 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiajam D. J. iš A. Š. 588,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui, pripažįstant jį solidariai atsakingu už šią žalą kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2544-1057/2020 nuteistais D. I. ir K. K.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.