Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant atsakovės J. V. atstovui advokatui Arnui Petrikui, trečiajam asmeniui S. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Rytų keliai“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Ultima ratio“, ieškinį atsakovei J. V., trečiasis asmuo – S. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-573-855/2020 medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-09-28 nutartimi pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2018 m. rugpjūtį teiktą ieškinį UAB „Rytų keliai“ buvo iškelta bankroto byla, teismui konstatavus, jog įmonė yra nemoki, negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kadangi turi 6097,98 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, kuris viršija į paskutinį Juridinių asmenų registrui teiktą – 2015 m. balansą įrašyto turto vertę, jokio registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Teismo 2019-01-07 nutartimi įmonei nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą bei patvirtintas įmonės kreditorių reikalavimų sąrašas bendrai 34 736 Eur sumai, kuriame nurodyti du II eilės kreditoriai – VMI su 6118,31 Eur kreditoriniu reikalavimu ir VSDFV Vilniaus skyrius su 1575,39 Eur kreditoriniu reikalavimu, bei du III eilės kreditoriai – UAB „Kesrama“ su 26 822,23 Eur kreditoriniu reikalavimu bei išieškojimą VMI naudai vykdžiusi antstolė N.Šiugždaitė – Stakeliūnė su 220,07 Eur kreditoriniu reikalavimu. Teismo 2019-02-13 nutartimi BUAB „Rytų kelia“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta jai taikyti likvidavimo procedūrą, nustatant 12 mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmę, o teismo 2020-03-03 nutartimi supaprastinto proceso trukmė pratęsta trims mėnesiams, t. y. iki 2020-05-23.

5. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu BUAB „Rytų keliai“ bankroto administratorė UAB „Ultima ratio“ prašo taikyti buvusiai įmonės vadovei J. V. civilinę atsakomybę ir priteisti iš jos žalos atlyginimą įmonei ginčo santykiams taikytino iki 2020-01-01 galiojusio LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. už tai, kad ji, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms (įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) per įstatyme nustatytą terminą nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

6. Visų pirma, teismas pažymi, kad kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Civilinė atsakomybė dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo šios teisės normos pagrindu gali būti taikoma tik įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją, ir šiuo atveju teismas pilnai sutinka su atsakovės pozicija, jog ieškinys buvo bankroto administratorės pareikštas netinkamam atsakovui.

7. Nors kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų, UAB „Rytų keliai“ vadove nuo pat įmonės įsteigimo 2015-08-28 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo nurodoma atsakovė J. V., kuri tuo pačiu yra ir vienintelė šios įmonės akcininkė, tačiau byloje esantys įrodymai rodo, kad iš esmės nuo 2016-11-28 atsakovė J. V. nėjo įmonės vadovės pareigų, nei teisiškai, nei faktiškai nedalyvavo įmonės valdyme, kadangi buvo išleista vaiko gimdymo ir priežiūros atostogų (kuriose yra ir iki šiol), ir dėl to laikinai eiti įmonės vadovo pareigas buvo paskirtas trečiasis asmuo S. Š.. Šią aplinkybę patvirtina tiek pačios atsakovės J. V. atsiliepime išdėstyti rašytiniai paaiškinimai, tiek jos atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, tiek trečiojo asmens S. Š. paaiškinimai apie tai, kad faktiškai jis jau nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kai jam buvo išduotas įgaliojimas vadovauti įmonei ir ją atstovati, o vėliau jis buvo paskirstas laikinai einančiu direktoriaus pareigas, iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo įmonės vadovas, t. y. vadovavo ir atstovavo įmonei, tvarkė visus įmonės reikalus ir vykdė kitas vadovui būdingas pareigas bei teises. Šias aplinkybes patvirtinta ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: a) 2016-08-24 tuometinės UAB „Rytų keliai“ vadovės J. V. įgaliojimas S. Š. atstovauti įmonę visais klausimais visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, vadovauti įmonei, tęsti visus jos verslo reikalus ir t.t.; b) 2016-11-28 atsakovės J. V., kaip UAB „Rytų keliai“ vienintelės akcininkės“ ,sprendimas išleisti ją vaiko gimdymo ir priežiūros atostogų ir nuo 2016-11-28 paskirsti laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas S. Š. tol, kol J. V. grįš iš atostogų; c) VSDFV duomenys ir įrašai apie J. V. darbo vietą ir gautas VSDFV išmokas ir buvimą asmeniu, auginančiu vaiką iki trejų metų bei draudžiamą valstybės lėšomis; d) Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie bylas, kuriosd dalyvavo UAB „Rytų keliai“, konkrečiai Vilniaus miesto apylinkės teismo c.b. Nr. e2-22030-987/2017 pagal UAB „Kesrama“ ieškinį UAB „Rytų keliai“ dėl skolos priteisimo bei c.b. Nr. eL2-9164-141/2017 pagal UAB „Rytų keliai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo UAB „Nikista“ atžvilgiu, kuriose UAB „Rytų keliai“ atstovavo būtent laikinai einantis vadovo pareigas S. Š. (teikė įmonės vardu procesinius dokumentus, figūravo sutartyse ir kituose dokumentuose, kuriais buvo grindžiami UAB „Rytų keliai“ bylose pareikšti reikalavimai ir atsikirtimai ir pan.).

8. Ta ieškovės UAB „Rytų keliai“ bankroto administratorės akcentuojama aplinkybė, kad Juridinių asmenų registre per visą laiką vadove buvo nurodyta atsakovė J. V. ir nebuvo nurodytas vadovu S. Š., nepaneigia aukščiau teismo daromų išvadų, kadangi, kaip minėta, byloje esantys įrodymai pilnai patvirtina ir leidžia teismui daryti pakankamą išvadą, jog ne atsakovė J. V., o būtent trečiasis asmuo S. Š. iš esmės nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio de facto, o nuo 2018 m. lapkričio mėnesio ir de jure buvo UAB „Rytų keliai“ vadovas ir turėjo įmonės vadovui, kaip vienasmeniam valdymo organui, būdingus įgalinimus, teises ir pareigas, vadovavo įmonei, ją atstovavo, atitinkamai, žinodamas apie tikrąją įmonės finansinę padėtį, galėjo spręsti ir dėl pagrindo inicijuoti jai bankroto bylą buvimo ar nebuvimo bei turėti su tuo susijusias teises bei pareigas. Pažymėtina, kad kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo J. Š. bei kaip patvirtinta atsakovės su atsiliepimu pateiktas rašytinis įrodymas, J. V. 2016-11-28 sprendimą paskirti įmonės laikinu direktoriumi S. Š. buvo bandyta įregistruoti Juridinių asmenų registre, pateikiant VĮ ‚Registrų centras“ atitinkamą prašymą dėl duomenų apie juridinį asmenį pakeitimo. Pagaliau, Juridinių asmenų registro duomenys, kaip ir kitų viešųjų registrų duomenys, atlieka tik išviešinimo funkciją, bet neatlieka teisių nustatymo / pakeitimo / panaikinimo funkcijų.

9. Taip pat ir ta aplinkybė, kad būtent J. V. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-13 nutartimi UAB „Rytų keliai“ bankroto byloje buvo skirta 200 Eur dydžio bauda už ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. numatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, nevykdymą, neleidžia daryti priešingos, negu daro teismas, išvados, kadangi kaip matyti iš UAB „Rytų keliai“ bankroto bylos medžiagos, nei bankroto administratoriaus raginimai / pranešimai dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo, nei pati teismo nutartis realiai faktiškai pačiai atsakovei J. V. įteikti nebuvo, atitinkamai ji įmonės bankroto byloje neteikė savo pozicijos dėl buvimo / nebuvimo įmonės vadove.

10. Kaip matyti ši UAB „Rytų keliai“ bankroto bylos medžiagos, įsiskolinimas valstybės biudžetui pradėjo formuotis tik 2017 m. pradžioje, pirmasis VMI nurodymas nurašyti tuomet dar 3 495 Eur dydžio mokestinę nepriemoką buvo priimtas 2017-05-30; įsiskolinimas VSDFV biudžetui yra susijęs su VSD įmokomis už apdraustuosius už 2018 m. II ketvirtį, o Vilniaus apylinkės teismo sprendimas c.b. Nr. e2-22030-987/2017, kuriuo iš UAB „Rytų keliai“ buvo priteistas įsiskolinimas už statybos rangos darbus didžiausiam įmonės kreditoriui – UAB „Kesrama“ buvo priimtas 2017-11-23, t. y. jau po to, kai atsakovė J. V. nustojo eiti įmonės vadovės pareigas ir atitinkamai nedalyvavo įmonės valdyme, tuo tarpu pati statybos rangos sutartis, iš kurios kilo UAB „Kesrama“ reikalavimas, buvo sudaryta 2016-10-03, t. y. prieš pat J. V. išeinant iš įmonės vadovės pareigų ir dar nesant jokių pagrindų spręsti dėl įsiskolinimo atsiradimo fakto. Jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovės J. V. vadovavimo įmonei laikotarpiu UAB „Rytų keliai“ būtų nemoki, turėtų finansinių sunkumų ir būtų nepajėgi vykdyti įsiskolinimus kreditoriams, dėl ko egzistuotų pagrindas inicijuoti bankroto procesą įmonei, nėra – kaip minėta, mokestiniai įsiskolinimai valstybės ir VSDFV biudžetams bei skola UAB „Kesrama“ tuo metu dar neegzistavo, o 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis įmonė apskirtai neturėjo jokių nei ilgalaikių, nei trumpalaikių įsipareigojimų.

11. Taigi, byloje esant pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, jog iš esmės nuo 2016 m. rugpjūčio pabaigos atsakovė J. V. de facto, o nuo 2016-11-28 ir de jure nėjo įmonės vadovės pareigų ir vadovauti įmonei buvo paskyrusi kitą asmenį (S.Š.), kuris realiai tokias pareigas ėjo ir vykdė, taip pat nesant duomenų ir įrodymų, kad po šios datos atsakovė būtų vykdžiusi kokias nors įmonės vadovui priklausančias funkcijas, taip pat nesant duomenų ir įrodymų, kad jos vadovavimo įmonei laikotarpiu, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio įmonė buvo nemoki ir nepajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė J. V., įmonėje vėliau susiklosčius nemokumo padėčiai, objektyviai galėjo ir turėjo teisę bei pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negali būti sprendžiama ir dėl atsakovės J. V. atsakomybės už galimai įmonei atsiradusią žalą dėl minėtos pareigos neįvykdymo pagal ĮBĮ 8 str. 4 d. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos bei išaiškinimų tiek dėl Juridinių asmenų registre esančių duomenų apie įmonės vadovą išviešinimo / pakeitimo, tiek dėl įmonės vadovo įgalinimų bei tinkamo atsakovo byloje, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos įmonei atlyginimo, jos vadovui nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, laikomasi ir teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose (LAT 2019-11-14 nutartis c.b. Nr. e3K-3-336-684/2019; 2019-10-03 nutartis c.b. Nr. e3K-3-284-219/2019).

12. Nors teismas dar 2020-02-10 nutartimi, joje nurodydamas atitinkamus motyvus, įtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu S. Š., siūlė ieškovei svarstyti klausimą ir spręsti dėl galimai netinkamo atstovo byloje pakeitimo tinkamu, tačiau ieškovė BUAB „Rytų keliai“, atstovaujama bankroto administratorės, vėliau teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad mano ieškinį esant pareikštą tinkamam atsakovui, jo keisti neketina.

13. Pažymėtina ir tai, kad nors savo rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad atsakomybė J. V. turėtų būti taikoma, kaip įmonės akcininkei, kadangi ji turėjo domėtis įmonės finansine padėtimi ir spręsti klausimą dėl tolesnės įmonės veiklos, ir ieškovė nurodė ne tik ĮBĮ 8 str. 4 d., bet ir CK 2.50 str. 3 d., kaip tokios atsakomybės pagrindą, tačiau teismas tokių aplinkybių nenagrinėja ir dėl jų plačiau nepasisako, kadangi šios naujos faktinės aplinkybės ir naujas teisinis pagrindas, kuriais nebuvo remiamasi ieškinyje, jau reikštų ieškovės pareikšto ieškinio pagrindo keitimą, ieškovė nebuvo teikusi teismui pareiškimo dėl ieškinio pagrindo keitimo CPK 141 str. 1 d. nustatyta tvarka ir teismas tokio pareiškimo nebuvo priėmęs; teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką ieškovas turi iki nutarties skirti bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje priėmimo, o tai šiuo atveju padaryta nebuvo. Be to, net jeigu ir būtų sprendžiamas ieškinys šiuo pagrindu, teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Tik jeigu akcininkas veikia kaip de facto (faktiškai) direktorius arba aktyviai dalyvauja įmonės veikloje kitais pagrindais, t. y. kai galima pagrįstai teigti, kad akcininkas faktiškai žino apie įmonės finansinę būklę, jo pareiga inicijuoti bankroto bylą gali būti nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-89-378/2017). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog po išėjimo vaiko priežiūros atostogų J. V., kad ir būdama įmonės akcininke, faktiškai žinotų realią įmonės veiklą ir joje aktyviai dalyvautų, de facto valdydama įmonę, trečiasis asmuo S. Š. paaiškino, kad J. V. nuo pat 2016 m. rugpjūčio faktiškai įmonės veikloje nedalyvavo, ja nesidomėjo, jis vienas valdė įmonę.

14. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog tenkinti ieškovės BUAB „Rytų keliai“ reikalavimą atsakovei J. V., nenustačius jokių jos neteisėtų veiksmų, bei atsakovei įrodžius, jog ji nebuvo įmonės vadovė aktualiu nemokumo aspektu laikotarpiu ir atitinkamai neturėjo pareigos spręsti dėl bankroto proceso įmonei iniciavimo, nėra pagrindo.

15. Nors viena vertus, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nebūtų tikslinga plačiau pasisakyti ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant priežastinį ryšį bei pačios žalos ir jos dydio, buvimą, tačiau teismas sprendžia, jog net jeigu J. V. ir galėtų būti laikoma tinkama atsakove byloje, teismas nagrinėjamos bylos atveju neturėtų pagrindo spręsti, jog dėl bankroto proceso neinicijavimo iš įmonės vadovo pusės UAB „Rytų keliai“ buvo padaryta žala, lygi bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai, ir jog egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp UAB „Rytų keliai“ vadovo nesikreipimo į teismą ir atsiradusios žalos, o nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, toks žalos atlyginimas negali būti priteisiamas.

16. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad vien tik formalus ieškovės argumentas, kad į teismą dėl bankroto bylos UAB „Rytų keliai“ iškėlimo nagrinėjamu atveju kreipėsi ne įmonės vadovas, o kitas subjektas (kreditorius), konkrečiai nenurodant ir nepagrindžiant neigiamos šios aplinkybės reikšmės įmonės bankroto proceso trukmei, nėra ir negali būti pagrindas spręsti apie įmonės vadovo atsakomybę, taip pat ir taikyti jam vienokias ar kitokias ĮBĮ numatytas sankcijas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c.b. Nr. e2-314-407/2020). Be to, tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018, 54 punktas; kt.). Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

17. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014). Vertinant padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama vadovo vadovavimo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Vadovui priskirtina tik ta žala, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 28 punktas).

18. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. e2-22030-987/2017 ir Nr. eL2-9164-141/2017, atsakovės atstovo bei trečiojo asmens S. Š. paaiškinimai patvirtina, jog Statybos rangos sutartis tarp UAB „Rytų keliai“ ir UAB „Kesrama“, iš kurios kildinamas didžiausio ieškovės kreditoriaus UAB „Kesrama“ 26 822,23 Eur kreditorinis reikalavimas, ir kuria UAB „Kesrama“ ieškovės UAB „Rytų keliai“ užsakymu įsipareigojo atlikti tam tikrus žemės sklypo sutvarkymo darbus, buvo sudaryta 2016 m. spalio mėnesį, ieškovei UAB „Rytų keliai“ vykdant įprastą ūkinę – komercinę veiklą, o būtent pačiai UAB „Rytų keliai“ vykdant prieš tai – 2016-08-24 su UAB „Nikista“ sudarytą Rangos sutartį, kuria UAB „Rytų keliai“ įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos rangos darbus, tuomet įmonei dar neturint jokių kreditorinių įsipareigojimų, įskaitant pradelstus. Kaip nurodė atsakovė ir trečiasis asmuo, UAB „Nikista“ neatsiskaičius su UAB „Rytų keliai“, kaip rangovu, už atliktus statybos darbus, atitinkamai ir UAB „Rytų keliai“, kaip užsakovė, neturėjo galimybės atsiskaityti su UAB „Kesrama“, kaip rangove, už pastarosios atliktus statybos darbus, o taip pat mokėti mokesčius valstybei, dėl ko 2017 m. pradžioje – viduryje įmonę ištiko sunkumai, buvo nutrauktos darbo sutartys su darbuotojais ir pan. Trečiojo asmens S. Š. paaiškinimai bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad UAB „Rytų keliai“ 2017 m. sausį buvo kreipusis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo UAB „Nikista“ atžvilgiu išdavimo, ir teismas 2017-01-30 tokį įsakymą dėl 38 665,60 Eur skolos, 4 562,54 Eur delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ieškovės naudai buvo išdavęs, tačiau UAB „Nikista“ pateikus prieštaravimus, ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio nepateikė (kaip nurodė trečiasis asmuo, dėl įmonės finansinių sunkumų ir lėšų tolimesniam bylinėjimuisi neturėjimo), todėl teismo įsakymas 2017-03-06 nutartimi buvo panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Kita vertus, minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog nors jau 2017 m. viduryje dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė ir ištiko finansiniai sunkumai, tačiau tuo pačiu įmonė tuo metu turėjo (ir galimai tebeturi) debitorinį įsiskolinimą UAB „Nikista“ atžvilgiu, kurio dydis viršijo tuometinių (ir dabartinių) įsiskolinimų kreditoriams dydį, todėl sutiktina su trečiojo asmens argumentu, jog UAB „Rytų keliai“ vadovas neturėjo pagrindo spręsti, jog įmonė yra nemoki ir inicijuoti bankroto procesą.

19. 23 746,67 Eur dydžio įsiskolinimas ir palūkanos UAB „Kesrama“ naudai buvo priteistas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 sprendimu, VMI į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo kreipėsi 2018 m. rugpjūtį, įmonei iš esmės tebebūnant tokioje pačioje finansinėje padėtyje, ir šiuo atveju UAB „Rytų keliai“ vadovo kreipimasis ar nesikreipimas į teismą neturėjo jokios įtakos kreditorinių įsiskolinimų nei padidėjimui, nei sumažėjimui, nes nei padidino, nei sumažino įsiskolinimų mastą. Nesat priežastinio ryšio tarp UAB „Rytų keliai“ vadovo veiksmų 2017-2018 m. nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsiradusios ieškovės bankroto administratorės nurodomos žalos, kuri iš esmės yra lygi tuo metu ir taip, įmonei vykdant įprastinę komercinę veiklą, egzistavusių kreditorinių įsiskolinimų dydžiui, bei esant duomenims dėl galimai egzistuojančio debitorinių įsiskolinimo, viršijančio kreditorinių reikalavimų sumą, negalima spręsti apie pagrindo vadovo atsakomybei kilti buvimą, o taip pat įrodytą prašomos priteisti žalos dydį.

20. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės BUAB „Rytų keliai“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Ultima ratio“ ieškinį atsakovei J. V., negali būti tenkinamas, todėl jis atmestinas. Dėl kai kurių kitų ieškovės nurodytų aplinkybių ir argumentų (susijusių su dokumentų bankroto administratorei neperdavimu ir pan.) teismas plačiau nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės BUAB „Rytų keliai“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB ‚Ultima ratio“, ieškinį atsakovei J. V., trečiasis asmuo – S. Š. , atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.