- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- 1-173-667/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37629-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.20.15Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas (BK 245 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Vokietija, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba užsienyje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 245 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. K., žinodamas apie 2014 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-426-198/2014, įpareigojantį jį nuo jo įsiteisėjimo dienos – per tris mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (duomenys neskelbtini) , pastatytą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę, iki 2015 m. kovo 19 d. nepašalino savavališkos statybos padarinių, ir tai padarė tik 2021 m. rugpjūčio 2 d., t. y. taip nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie priimtą 2014 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą, kuriuo jis buvo įpareigotas per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, žinojo, tačiau jo nevykdė. Namas buvo registruotas jo vardu, nors jis faktiškai priklausė seseriai I. K.. Ji jam netrukdė vykdyti teismo sprendimą, bet jis buvo užsienyje ir tai padaryti negalėjo. Žino, kad sesuo teismo sprendimą jo vardu įvykdė, gailisi, kad laiku neįvykdė teismo sprendimo, nes jam buvo paskirtos baudos, kurių nemokėjo. Apie tai, kad antstolis išieškodamas baudas už sprendimo nevykdymą pardavė jo žemę, sužinojo tik po jos pardavimo. Jis neatvykdavo į posėdžius, nes buvo užsienyje. Nors žinojo apie posėdžius, nes bendraudavo su savo seserimis, tačiau dėl Coronos ir savo sveikatos bėdų, turėjo traumų statybose ir operacijų bei užimtumo darbe, ners išvyko į užsienį užsidirbti pinigų, o ne važinėti pirmyn-atgal, negalėjo atvykti. Dabar sugrįžo į Lietuvą ir atvyko į posėdį. Su bylos medžiaga susipažinęs, pastabų neturi. Su seserimi I. K. jis bendravo prieš pora metų, bylos nagrinėjimo teisme metu daugiau bendravo su kita seserimi ir savo žmona, kuri dalyvavo teismo posėdyje ir apie posėdžius jį informuodavo telefonu. Pažada daugiau nesusikalsti, dėl padaryto nusižengimo gailisi.
Liudytoja D. K. parodė, kad 2008 m. ji išsituokė su V. K., su juo dabar mažai bendrauja. V. K. gyvena užsienyje, žino, kad jam buvo lūžusi kaukolė, sudaužyta galva. Su V. K. kalbėjo telefonu, jį informavo kad antstolis pardavė žemę iš varžytinių už jam skirtas baudas. Ji pati norėjo nugriauti priestatą, tačiau neturėjo galimybių, todėl jis buvo ilgą laiką nenugriautas, ji susirado firmą ir ji nugriovė priestatą ir sutvarkė teritoriją. Apie nugriovimą pranešė statybų inspekcijai, antstoliui. Statybinių šiukšlių dar yra likę, bet firma pažadėjo tai sutvarkyti.
Liudytoja Z. M. parodė, kad 2014 m. Panevėžio teismas įpareigojo V. K. nugriauti priestatą, o jei jis nenugriaus, jį nugriaus statybų inspekcija. 2016 m. buvo kreiptasi į teismą, kad būtų gautas leidimas negriauti pastato, o jį rekonstruoti. Pastatas ne iki galo nugriautas. Pas ją buvo atvykusi D. K. ir pasakė, kad nori pastatą nugriauti, o ji atsakė, kad turi būti rekonstrukcija, o ne griovimas. Su V. K. ji bendravo prieš 20 metų, nes bendrauti neleido I. K.. Su I. K. vyko teismai, niekaip negalėjo jos iškraustyti iš namo. Pastatų savininkė realiai yra I. K., ji ten visada gyveno su šeima, o V. K. minėtame pastate niekada negyveno.
Liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamasis V. K. yra jos brolis. Su juo bendraudavo telefonu, nes jis gyvena ir dirba užsienyje. Pastatas (duomenys neskelbtini) dabar jau yra nugriautas, ji apžiūrėjo jį iš gretimo namo ir nufotografavo. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji visų aplinkybių neprisimena.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė liudytojos I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 181–182.
Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. K. sesuo. Ji gyveno kartu su savo šeima name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais būdavo ir jos brolis V. K., tačiau jis ten ištisai negyvendavo. Minėtas namas ir žemė priklausė jos broliui V. K., nes namą pirko jų tėvai ir užrašė Virgilijui, kaip jauniausiam vaikui, tačiau ten turėjo gyventi ir ji su šeima, kol įsigys savo namus. Kadangi reikėjo didesnio gyvenamojo ploto, 1989 m. jie visi bendrai nusprendė pristatyti priestatą prie namo, kad būtų didesnis gyvenamasis plotas jų šeimoms. Kadangi jos brolis dažnai važinėdavo į užsienį, jis surašė įgaliojimą jai, kad ji galėtų užsiimti priestato statymu ir tvarkyti visus dokumentus. Priestatas buvo pradėtas statyti turint projektą ir tuo metu reikalingus dokumentus, bet jis nebuvo įteisintas, nes nebuvo baigtas statyti, jo baigtumas buvo tik 70 procentų. 2000 m. namas buvo parduotas iš varžytinių. Nors namas buvo parduotas, priestatas nebuvo parduotas, nes kaip nebaigtas statyti pastatas, nebuvo net įkeistas, todėl jis vis tiek dar priklausė jos broliui, jis parduotas nebuvo ir ji pradėjo tvarkyti dokumentus dėl to priestato įteisinimo, kad galėtų ten gyventi su savo šeima. Taip ir prasidėjo teisminiai procesai, kol Statybos inspekcija nustatė, kad minėtas priestatas yra nelegalus ir jį privaloma nugriauti. Kadangi visi dokumentai buvo tvarkomi jos brolio vardu, todėl dabar visa kaltė dėl priestato neįteisinimo tenka jam, nors jo vardu veikė ji. Apie tai, kad vyksta teismo sprendimai, broliui buvo pasakojusi, tačiau jis daug laiko būdavo užsienyje, todėl jis tuo nesidomėjo, nes neturėjo tam laiko. Teisminiai procesai yra pasibaigę, tačiau ji ir toliau kreipiasi į atitinkamas institucijas, kadangi minėtas priestatas gali funkcionuoti kaip atskiras pastatas, tai patvirtino nepriklausomi architektai ir sieks, kad tai būtų įteisinta. Apie tai, kad dėl teismo sprendimo vykdymo, kur nutarta, kad V. turi nugriauti minėtą priestatą, yra perduota antstoliui ji žinojo, o ar brolis tai žinojo, ji nežino (1 t., b. l. 181–182).
Liudytoja I. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Statybos inspekcija kategoriškai atsisakė įteisinti priestatą, buvo kreiptasi į Konstitucinį teismą. Aplinkos apsaugos ministras V. M. davė 2 metų terminą savavališkoms statyboms įteisinti Liudytoja E. G. parodė, kad ji dirba statybų inspekcijoje. Kaltinamasis ilgą laiką su institucija nekontaktavo, kartas nuo karto prašymą pateikdavo sesuo, kuri turi V. K. įgaliojimą. 2019 m. lapkritį I. K. pateikė taikos sutartį. Neseniai V. K. prašė sustabdyti varžytines, sakė, kad pats pastatą nugriaus. Jam buvo atsakyta, kad jie sustabdyti varžytinių neturi pagrindo, kad sklypo pardavimas situacijos nekeičia. 2021 m. birželio 22 d. iš V. Ž. gavo el. laišką, kad įvykdė 2014 m. Panevėžio apylinkės teismo sprendimą. Dėl to suplanuotas patikrinimas. Dieną prieš tai Z. M. pateikė prašymą, kad jis ketina griauti priestatą ir prašė nurodyti, kokiu būdu tai turi būti padaryta. Iki Konstitucinio teismo sprendimo šis terminas buvo pasibaigęs.
Liudytoja J. G.-V. parodė, kad ji dirba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, vidurio Lietuvos teisės skyriuje vyriausia specialiste. Jų institucija 2021 m. liepos 12 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-2817 su priedais, kuriame konstatuota, kad V. K. teismo sprendimo neįvykdė. Nors jis ir nugriovė priestatą (duomenys neskelbtini) , kuris yra pastatytas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), bet nesutvarkė statybvietės, tai yra neišvežė statybinių atliekų, nepakabino vandens latakų, kuris buvo toje vietoje. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Institucija gavo pranešimą, kurį atsiuntė J. D. el. paštu, kuriame nurodė, kad visi darbai yra įvykdyti, tai yra sutvarkyta statybvietė, išvežtos šiukšlės, pakabintas vandens latakas, elektros dėžė ir ji pridėjo nuotrauką, kaip viskas atrodo. Šiai dienai neturi institucijos surašyto patikrinimo akto, kuriame būtų konstatuota, kad V. K. įvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-52-837/2014. Kai yra gaunama informacija apie teismo sprendimo įvykdymą, yra pavedama statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam specialistui atlikti patikrinimą ir surašyti teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą. Ir tuo atveju, nepriklausomai nuo to, koks yra rezultatas, ar įvykdytas, ar neįvykdytas, yra informuojamas antstolis. Kolegei, kuri dabar atostogauja, užduotis atlikti suformuota iki rugsėjo 8 d. S. K. negalėjo įgyvendinti statytojo teisių, nes jis pagal Statybos įstatymo 3 straipsnį tam, kad įgyvendintų statytojo teises ir būtų galimybė pastatą įsiteisinti, jis turėjo valdyti žemės sklypą nuosavybės teise arba kažkuria kita daiktine teise ir kadangi atlikti gyvenamojo namo rekonstravimo darbai, jis turėjo turėti irgi kažkokią nuosavybės teisę į tą gyvenamąjį namą, kad galėtų parengti projektą ir galėtų gauti leidimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tas pastatas priklauso Z. M.. Negalėjo nei jis, nei Z. M. pastato įsiteisinti, vienintelis būdas pašalinti padarinius yra nugriauti priestatą.
Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo atliekančio vyriausiojo tyrėjo funkcijas J. L. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK VS gautas Kauno apygardos prokuratūros persiųstas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pranešimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu. Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-837/2014 tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovą V. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (duomenys neskelbtini) pastatytą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426198/2014 įpareigojo V. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 19 d., o terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui suėjo 2015 m. kovo 19 d. Inspekcijos pareigūnai 2015 m. balandžio 29 d. atliko patikrinimą vietoje ir patikrinimo aktu konstatavo, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas. Inspekcija raštu kreipėsi į antstolio M. P. kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Skolininkui ir toliau nevykdant teismo sprendimo, Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-19687-435/2016 tenkino antstolio prašymą ir skyrė V. K. 300 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą. V. K. Kauno apylinkės teismo paskirtos baudos nesumokėjo, Inspekcija dėl priverstinio 300 Eur baudos išieškojimo kreipėsi į antstolį (1 t., b. l. 1–2).
Iš prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtų teismų sprendimų matyti, kad 2014 m. vasario 20 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu V. K. buvo įpareigotas per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (duomenys neskelbtini) pastatytą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) 19/22480, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. K. (1 t., b. l. 41–42). 2014 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo pakeistas 2014 m. vasario 20 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimas dalyje ir V. K. įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44–47). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 19 d., o terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui suėjo 2015 m. kovo 19 d. 2015 m. balandžio 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbuotojai nustatė, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas (1 t., b. l. 48–49). 2016 m. birželio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ir pakeitė 2014 m. vasario 20 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimą iš dalies pakeistą 2014 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ir panaikino nuostatą, kad Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. K. (1 t., b. l. 188–191).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašte nurodyta, kad inspekcija pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą gali organizuoti tik statinių griovimo ir statybvietės tvarkymo darbus. Šiuo atveju buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, pristatant priestatą, o tokios rūšies darbų padarinių šalinimas nepriskirtinas inspekcijos kompetencijai, todėl už savavališkos statybos padarinių šalinimą yra atsakingas statytojas V. K.. Inspekcija nurodė, kad turtas, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teismo sprendimas gali būti įgyvendintas ne tik savavališkos statybos pašalinimo, tačiau ir įteisinimo būdu (2 t., b. l. 16–18).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios arba specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję teisiniai klausimai. Tokiu teismo sprendimu asmeniui gali būti nustatomi įpareigojimai (draudimai), kylantys įvairiais pagrindais, tačiau nesusiję su jo nubaudimu.
Vadovaujantis teismų praktika, akcentuotina, kad šios teisės normos negalima aiškinti formaliai bei atsietai nuo teisės sistemos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas, jog esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-249-895/2016). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012, 2K-249-895/2016). Sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į asmeniui paskirto įpareigojimo ar draudimo turinį ir pobūdį. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-249-895/2016).
Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-837/2014 tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovą V. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (duomenys neskelbtini) pastatytą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426198/2014 įpareigojo V. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 19 d., o terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui suėjo 2015 m. kovo 19 d.
Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo atliekančio vyriausiojo tyrėjo funkcijas J. L. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK VS gautas Kauno apygardos prokuratūros persiųstas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pranešimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu, kadangi jis nevykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-837/2014, kuriuo teismas tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovą V. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (duomenys neskelbtini) pastatytą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo V. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 19 d., o terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui suėjo 2015 m. kovo 19 d.
Inspekcijos pareigūnai 2015 m. balandžio 29 d. atliko patikrinimą vietoje ir patikrinimo aktu konstatavo, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas. Inspekcija raštu kreipėsi į antstolio M. P. kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Skolininkui ir toliau nevykdant teismo sprendimo, Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-19687-435/2016 tenkino antstolio prašymą ir skyrė V. K. 300 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą. V. K. Kauno apylinkės teismo paskirtos baudos nesumokėjo, Inspekcija dėl priverstinio 300 Eur baudos išieškojimo kreipėsi į antstolį (1 t., b. l. 1–2).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos/statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą/statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo 2021 m. liepos 9 d. akte konstatuota, kad nugriautas savavališkai pastatytas priestatas (duomenys neskelbtini) , buvęs prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesutvarkyta statybvietė (neišvežtos statybinės atliekos, neįrengtas stogo lietaus latakas buvusioje priestato vietoje), tai yra teismo sprendimo neįvykdė, nes nesutvarkyta statybvietė (3 t., b. l. 74–81, 94–101).
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu laišku J. D. nurodė, kad visi statybų inspekcijos reikalavimai dėl (duomenys neskelbtini) buvo įvykdyti 2021 m. rugpjūčio 2 d. Pridėta V. K. antstoliui M. P. pateikta nuotrauka (3 t., b. l. 82, 83).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus 2021 m. rugsėjo mėn. rašte nurodyta, kad Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus specialistai 2021 m. rugpjūčio 27 d. atliko teismo sprendimo įvykdymo patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-3538 (toliau - patikrinimo aktas) nustatė, kad teismo sprendimas yra įvykdytas: nugriautas savavališkai pastatytas priestatas (duomenys neskelbtini) , buvęs prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkyta statybvietė (išvežtos statybinės atliekos, įrengtas stogo lietaus latakas buvusioje priestato vietoje). Įvykdymo data 2021 m. rugpjūčio 2 d. Pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos/statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą/statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktas (3 t., b. l. 103–116).
Kaltinamasis savo kaltę pripažino, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K., V. K. sesuo, parodė, kad ji gyveno kartu su savo šeima name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais būdavo ir jos brolis V. K., tačiau jis ten ištisai negyvendavo. Minėtas namas ir žemė priklausė jos broliui V. K., nes namą pirko jų tėvai ir užrašė Virgilijui, tačiau ten turėjo gyventi ir ji su šeima, kol įsigys savo namus. 1989 m. jie visi bendrai nusprendė pristatyti priestatą prie namo, kad būtų didesnis gyvenamasis plotas jų šeimoms. Kadangi jos brolis dažnai važinėdavo į užsienį, jis surašė įgaliojimą jai, kad ji galėtų užsiimti priestato statymu ir tvarkyti visus dokumentus. Priestatas buvo pradėtas statyti turint projektą ir tuo metu reikalingus dokumentus, bet jis nebuvo įteisintas, nes nebuvo baigtas statyti, jo baigtumas buvo tik 70 procentų. 2000 m. namas buvo parduotas iš varžytinių. Nors namas buvo parduotas, priestatas, kaip neįteisintas, nebuvo parduotas. Ji pradėjo tvarkyti dokumentus dėl to priestato įteisinimo, kad galėtų ten gyventi su savo šeima. Prasidėjo teisminiai procesai, kol Statybos inspekcija nustatė, kad minėtas priestatas yra nelegalus ir jį privaloma nugriauti. Kadangi visi dokumentai buvo tvarkomi jos brolio vardu, todėl dabar visa kaltė dėl priestato neįteisinimo tenka jam, nors jo vardu veikė ji.
Liudytoja D. K. parodė, kad 2008 m. ji išsituokė su V. K., su juo dabar mažai bendrauja. Su V. K. kalbėjo tada, kai antstolis pardavė žemę iš varžytinių. Norėjo nugriauti priestatą, o kadangi jis buvo nenugriautas ilgą laiką, ji susirado firmą ir tai padarė. Apie nugriovimą pranešė statybų inspekcijai, antstoliui.
Liudytoja Z. M. parodė, kad 2014 m. Panevėžio teismas įpareigojo V. K. nugriauti priestatą, o jei jis nenugriaus, jį nugriaus statybų inspekcija. Pastatų savininkė realiai yra I. K., ji ten visada gyveno su šeima, o V. K. minėtame pastate niekada negyveno. Su I. K. vyko teismai, niekaip negalėjo jos iškraustyti iš namo. 2016 m. buvo kreiptasi į teismą, kad būtų galima rekonstruoti pastatą ir nereikėtų jo griauti. Parodymų davimo dienai jis buvo ne iki galo nugriautas.
Liudytoja J. G.-V. parodė, kad ji dirba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, Vidurio Lietuvos teisės skyriuje vyriausia specialiste. Jų institucija 2021 m. liepos 12 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-2817 su priedais, kuriame konstatuota, kad V. K. teismo sprendimo neįvykdė. Nors jis ir nugriovė priestatą (duomenys neskelbtini) , kuris yra pastatytas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), bet nesutvarkė statybvietės, tai yra neišvežė statybinių atliekų, nepakabino vandens latakų, kuris buvo toje vietoje. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Institucija gavo J. D. pranešimą el. paštu, kuriame nurodė, kad visi darbai yra įvykdyti, tai yra sutvarkyta statybvietė, išvežtos šiukšlės, pakabintas vandens latakas, elektros dėžė ir ji pridėjo nuotrauką, kaip viskas atrodo. Šiai dienai neturi institucijos surašyto patikrinimo akto, kuriame būtų konstatuota, kad V. K. įvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-52-837/2014.
Šiuo metu, kaip nurodyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus rašte, Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus specialistai 2021 m. rugpjūčio 27 d. atliko teismo sprendimo įvykdymo patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-3538 (toliau - patikrinimo aktas) nustatė, kad teismo sprendimas yra įvykdytas: nugriautas savavališkai pastatytas priestatas (duomenys neskelbtini) , buvęs prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkyta statybvietė (išvežtos statybinės atliekos, įrengtas stogo lietaus latakas buvusioje priestato vietoje). Įvykdymo data 2021 m. rugpjūčio 2 d. Pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos/statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą/statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo (3 t., b. l. 103–116).
Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 245 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Praeityje V. K. neteistas (2 t., b. l. 68–69), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 67), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, dirba užsienyje.
Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba ir didžiąją laiko dalį gyvena užsienyje, dabar teisiamas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, skirtina BK 245 straipsnio sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimaliam.
Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (3 t., b. l. 71), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, ir skirti 18 MGL, tai yra 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.
Įpareigoti V. K. per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.