- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- 1-1984-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47655-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, išsiskyręs, bedarbis, turintis 35 proc. darbingumą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 227 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2019-11-08 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) kabinete, siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) vedėjas Z. D. D. parašytų oficialų raštą dėl privažiavimo prie žemės, kurį jis galėtų pateikti į R. savivaldybę, ir siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo veikimo, davė mažesnį nei 1 MGL dydžio vertės - 20 eurų kyšį (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui Z.D. D., juos padėdamas ant stalo esančių dokumentų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. A. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019-11-08 atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) skyrių pas skyriaus vedėją Z. D. D. ir norėjo pateikti prašymą dėl žemės skyrimo visuomeniniams poreikiams. Per nesusipratimą padavė mažesnį nei 1 MGL kyšį, t. y. padavė 20 eurų. Ponas D. iškvietė policijos pareigūnus, jis niekur nebėgo, sulaukė policijos pareigūnų ir pats išėmė iš kišenės bei policijos pareigūnams padavė tą 20 eurų. Prisipažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, kad valstybės tarnautojui padavė mažesnį nei 1 MGL kyšį. Anksčiau niekam nėra siūlęs kyšio ir šis įvykis atsitiko per nesusipratimą. Palaiko prašymą dėl laiduotojo. Santykiai su šiuo žmogumi neblogi, bendrauja seniai, mano, kad jis galėtų daryti jam teigiamą įtaką. Jie bendrauja, susitinka, jis atvažiuoja pas jį į G., nuvažiuoja į K. bendrauja telefonu. J. jį auklėtų, pasakytų, kad daugiau tokių nusižengimų nedarytų, nes už tai yra didžiulės baudos, didelė atsakomybė. Savo elgesį vertina labai negerai, pripažįsta kaltę. Ateityje niekada to daugiau nedarys. Anksčiau jokių nusikaltimų nėra padaręs. Su laiduotoju apie šitą nusikaltimą kalbėjo, jį pamokė, kad daugiau tokių dalykų nedarytų, kad už tai gresia didelės bausmės. Jis turi šeimą, turi du sūnus, jie bendrauja. Šiuo metu jam atsirado širdies aortos destrukcija, jam jau seniai nustatytas 35 procentų nedarbingumas, sveikata jau neatsistatys. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo gerai, vėliau atsirado sveikatos problemų. Jo finansinė padėtis nekokia, gauna 267 eurų pensiją, iš jos turi susimokėti komunalinius mokesčius, dalis vaistų kompensuojami, kitiems vaistams reikia mokėti priemokas, todėl yra sunki materialinė padėtis. Kaimynai jį paremdavo maistu, nes iš neįgalumo pensijos sunku pragyventi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Pažada tokių nusikaltimų daugiau nevykdyti.
Galimas laiduotojas E. J. teisme parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstamas apie 20 metų, nes jo uošviai ir jo tėvai buvo kaimynai, nuo tada ir jie bendrauja, išliko artimas ryšys. Jo elgesį vertina neigiamai, jis suklydo, šiaip jis žmogus sąžiningas. Jis jam sakė, kad taip elgtis negalima, patarė daugiau to niekada nedaryti. Jie bendrauja dažnai, susitinka kartą per mėnesį, kartais du kartus, kai jo sveikata blogesnė, atvažiuoja pas jį dažniau. Dažnai su kalinamuoju bendrauja telefonu. Jo finansinė padėtis bloga, kartais kaltinamajam padeda įsigyti vaistus, žino jo gyvenimo sąlygas, stengiasi padėti ir tikrai prisiima atsakomybę už šitą žmogų. Sutinka, kad būtų paskirtas jo laiduotoju be užstato, nes jo materialinė padėtis tikrai sunki.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Liudytojas Z. D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. A. jis pažįsta iš seniau, tai yra tik dėl darbo klausimų, nes jis kreipdavosi dėl žemės klausimų, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) departamente vyriausiojo specialisto pareigose. Pamena, kad praeityje A. A. turėjo bėdų dėl privažiavimo prie savo žemės sklypo artimiausiu keliu. 2019-11-08 jis dirbo (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigose. Minėtame darbe jis dirba savaitę laiko, kai paaukštino pareigose. A. A. atvyko po pietų, tikslaus laiko nepamena, jis sakė, kad nori su juo pakalbėti. Kai jis įėjo į kabinetą, jis pradėjo jam sakyti, kad turi problemą su privažiavimu prie sklypo, ar jis jam gali pagelbėti. Taip pat jis jam parodė R. skyriaus vedėjo parašytą atsakymą, kuriame buvo parašyta, kad norint paimti žemės dalį visuomenės poreikiams, reikia tai numatyti teritorijų planavimo dokumentuose ir tam reikia kreiptis į R. rajono savivaldybės administraciją. A. A. jo paklausė, ar jam tikslinga kreiptis, jis jam atsakė, kad reikia bendro žemės savininkų, tai yra, jo ir jo kaimynų rašto, dėl ko to privažiavimo reikia visuomenei, o ne jam asmeniškai, o tuomet savivaldybė tuo ir užsiims. Jis jam smulkiai viską išaiškino, o jis jam atsakė: „o jūs, ar negalėtumėt šito parašyti už mane". Jiems kalbant, jis išsitraukė iš kišenės 20 eurų kupiūrą, kurią padėjo ant jo stalo, ir toliau prašė bei įkalbinėjo, kad jis užsiimtų jo norimo rašto parašymu. Jis jam pasakė, kad yra valstybės tarnautojas, kad jokių piniginių kyšių jis neima ir liepė jam pasiimti pinigus ir atsakė, kad tokio rašto jis parašyti negali. Dar pasakė, kad kyšio davimas yra nusikaltimas, o jis jam nieko neatsakė ir toliau kalbėjo apie savo žemės klausimus ir į tokį jo pasakymą jis nekreipė dėmesio, o nuo stalo paėmęs 20 eurų juos perkėlė į kitą vietą, įkišo tarp jo darbo dokumentų. Po tokio jo elgesio jis iš karto paskambino į policiją. Gali pasakyti, kad jis pats neturėjo teisės tokio rašto parašyti, jis A. A. taip ir sakė ir, mano, kad jis tai suprato ir siūlydamas pinigus norėjo, kad veiktų jo interesams žemės klausimais. Kol atvyko policija, A. A. dar jo klausinėjo, gal tikslinga būtų dalį žemės iš kaimyno nupirkti, mainais duodant savo sklypo apie 0,4 ha dalį, ar nebus problemų darant pardavimo ar mainų sutartį, ar reikės pažymų. Jis kiek galėdamas jam viską bandė paaiškinti, iki kol atvyko policija (b. l. 33-34, 35-36, 37-40).
Iš 2019-11-08 pareigūno tarnybino pranešimo matyti, kad užfiksavus įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 6-8).
Iš 2019-11-12 BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019-11-08 13.42 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) vedėjui asmuo, pavarde A., duoda kyšį (b. 1. 9-12).
Iš 2019-11-08 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., taip pat buvo apžiūrėta 20 eurų vertės kupiūra (b. 1. 13-18).
Iš 2019-11-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 20 eurų vertės kupiūros numeris yra MC1920132981 (b. 1. 19-24).
Iš 2019-11-08 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyresniosios tyrėjos S. G. surašyto tarnybinio pranešimo matyti aplinkybės, kurios buvo nustatytos atvykus į įvykio vietą (b. 1. 28).
Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis pripažino, kad norėdamas, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas Z. D. D. parašytų oficialų raštą dėl privažiavimo prie žemės, kurį jis galėtų pateikti į R. savivaldybę, davė jam 20 eurų kyšį. Aplinkybę, jog kaltinamasis siekė papirkti valstybės tarnautoją, taip tikėdamasis neteisėto valstybės tarnautojo veikimo, patvirtino ir liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Z. D. D.. Tokias aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga - pareigūnės S. G. tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei (tiesioginei tyčiai) pagrįsti. Teisme neginčijamai nustatyta, jog kaltinamojo A. A. padaryta veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 227 straipsnio 4 dalies, požymius.
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).
A. A. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 12 str.). Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 79), baustas administracine tvarka (b. l. 80-82), nedirbantis (b. l. 78), turintis 35 procentų darbingumo lygį (b. l. 94).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 str. 2 d.). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).
Nagrinėjant bylą teisme, buvo gautas kaltinamojo draugo E. J. prašymas perduoti jam A. A. pagal laidavimą. Sprendžiant klausimą dėl laiduotojo tinkamumo, svarbu paminėti, kad tinkamo laiduotojo kriterijai aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo: [...] pagal LR BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintis galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K-86-895/2015).
Kaip rodo bylos medžiaga, E. J. yra kaltinamojo draugas, su juo bendrauja jau 20 metų, padeda kaltinamajam finansiškai, kartais duoda maisto pragyvenimui, apgyvendina pas save, kai A. A. atvyksta pas gydytojus, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Be to, tiek kaltinamasis, tiek E. J. teismui patvirtino, kad jie dažnai bendrauja, labai gerai sutaria. Tokios aplinkybės rodo, kad E. J. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Todėl teismas, atsižvelgęs į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog E. J. yra vertas teismo pasitikėjimo.
Pasisakydamas dėl kitų LR BK 40 str. įtvirtintų sąlygų, teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu taip pat nėra pradėta, anksčiau paskirtos baudos už administracinių nusižengimų padarymą yra sumokėtos, kaip jau buvo konstatuota, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamais veiksmais žala padaryta nebuvo. Kas rodo, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju nors ir sutiktina su valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės pozicija, kad valstybės politika yra orientuota į kovą su korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nagrinėjamojoje byloje įvertinus nusikalstamos veikos rūšį (baudžiamasis nusižengimas), kyšio dydį (20 Eur), kaltinamojo asmenybę, jo sveikatos būklę, tai, kad egzistuoja visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, taikytinas LR BK 40 straipsnis ir A. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo nusižengimo padarymą, jį perduodant E. J. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Šiuo atveju užstatas neskirtinas įvertinus tiek kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo (pripažino, gailėjosi dėl savo veiksmų), tiek ir laiduotojo E. J. asmenybę.
Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). Teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl, vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., A. A. skirtina 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (b. l. 74-76).
Daiktinis įrodymas – 20 eurų kupiūra, kurios Nr. MC1920132981, kuri perduota saugoti Šiaulių AVPK Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas valstybės naudai (b. l. 25-27).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą A. A. atžvilgiu nutraukti.
A. A. perduoti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti A. A., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui E. J., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamajam A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Daiktinį įrodymą – 20 eurų kupiūrą, kurios Nr. MC1920132981, kuri perduota saugoti Šiaulių AVPK Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.