- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- eI3-2114-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-01035-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Kairienė, Erminijus Baziulis, Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- T. U.
- Trečiasis asmuo
- A. U.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centrui
- Advokatai
- Laimius Platūkis, Irena Andriuškevičienė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. U. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas T. U. (toliau– ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau- ir VĮ Registrų centras, ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau- ir Komisija) 2022-11-23 sprendimą Nr.CSPR-344 (toliau- ir Komisijos sprendimas), 2) panaikinti 2022-09-19 Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus sprendimą Nr.SPR4-17288(14.5 E), 3) panaikinti 2022-09-21 Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Utenos skyriaus sprendimą Nr.SPR4-17523 (14.5 E).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad jis nekelia ginčo dėl pareiškėjo 2022-09-14 prašymo VĮ Registrų centrui 31 punkte nurodyto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes šis sklypas buvo įsigytas iš privataus asmens.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas T. U. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. U. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, santuoka buvo apskaityta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad A. U. notariškai patvirtintu 2013-06-05 pareiškimu išreiškė sutikimą, jog jos sutuoktinis T. U., kainą ir visas kitas sąlygas nustatant savo nuožiūra, pirktų iš Lietuvos Respublikos valstybės žemės sklypus, kiek jų bebūtų, esančius (duomenys neskelbtini), kad minėti žemės sklypai būtų sutuoktinio T. U. asmenine nuosavybe, pretenzijų dėl tokio turto paskirstymo sutuoktinė neturinti ir ateityje neturėsianti. Po tokio A. U. pasirašyto pareiškimo, pareiškėjas sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įsigijo žemės sklypus, kurie laikytini T. U. asmenine nuosavybe, tačiau nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad po santuokos įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybės, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teigė, kad A. U. sudarytas vienašalis sandoris- 2013-06-05 pareiškimas, kuriame aiškiai išreikšta abiejų sutuoktinių valia, reiškia jos atsisakymą, kad T. U. įsigytas nekilnojamasis turtas sutuoktiniams priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šiuo pareiškimu A. U. savo valia, niekieno neverčiama, pasitraukė iš turtinių santykių. Tuo pagrindu jis pateikė prašymą VĮ Registrų centrui šiame prašyme nurodytą nekilnojamąjį turtą perregistruoti pareiškėjo asmenine nuosavybe. Tačiau VĮ Registrų centro teritoriniai registratoriai ginčijamais sprendimais pareiškėjo prašymo netenkino, o VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija jo skundą dėl teritorinių registratorių sprendimų atmetė. Prašyme nurodytų žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartys buvo tvirtinamos tos pačios notarės, kaip ir A. U. 2013-06-05 pareiškimas, todėl notarė turėjo žinoti šiame pareiškime išreikštą sutuoktinės valią ir ja vadovautis. Paaiškino, kad notarų biure vieną dieną buvo tvirtinamas didelis skaičus pareiškėjo sudaromų sandorių, perskaityti parengtų visų pirkimo-pardavimo sutarčių teksto buvo fiziškai neįmanoma, todėl pareiškėjas pasirašė sutartis jų neskaitęs, pasitikėdamas notare ir būdamas įsitikinęs, jog žemės sklypai įsigyjami asmeninės nuosavybės teise. Įvyko klaida, kuri turi būti ištaisyta. Tuo labiau, kad kai kurių kitų (ne Pašyme nurodytų) žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys buvo įformintos teisingai, t. y. nurodant, jog žemės sklypai įsigyjami asmeninėn nuosavybėn. Mano, kad atsakovas pareiškėjo prašymą vertino labai formaliai, nesigilino į pareiškėjo skunde bei pateiktuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir teigė, kad A. U. notariškai patvirtintas 2013-06-05 pareiškimas laikytinas vienašaliu rašytiniu sandoriu, kuris yra pakankamas įstatyminis pagrindas pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Registrų centrą 2022-09-14 pateikdamas prašymą Nekilnojamojo turto registro įrašuose pakeisti 61 vnt. žemės sklypų duomenis, t. y. įregistruoti šių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro įrašuose juridinius faktus „asmeninė nuosavybė“; kartu su prašymu pateikė asmens tapatybės kortelės kopiją, pareiškėjo ir A. U. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo kopiją, A. U. 2013-06-05 pareiškimą. Teritorinis registratorius- Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius (toliau- ir Vilniaus skyrius) 2022-09-19 sprendimu Nr.SPR4-17288 (14.5E) (toliau- ir Vilniaus skyriaus sprendimas), išnagrinėjęs prašymą dalyje dėl 10 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pareiškėjo prašymą atmetė, nurodęs, jog pareiškėjo ir A. U. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus- minėtus žemės sklypus yra įregistruotos 2013-12-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, o šiose sutartyse nurodoma, jog minėti žemės sklypai įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro įrašuose įrašyti duomenys yra teisingi ir atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Vilniaus skyriaus sprendime taip pat nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr.379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau- ir Registro nuostatai) 83 punktu, asmuo kartu su prašymu pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įrašyti pakeitimus ir dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą. Teritorinis registratorius rėmėsi CK 3.88 straipsniu, numatančiu, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Teritorinis registratorius- Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Utenos skyrius (toliau- ir Utenos skyrius) 2022-09-21 sprendimu Nr.SPR4-17523 (14.5E) (toliau- ir Utenos skyriaus sprendimas) atmetė pareiškėjo prašymą įregistruoti juridinius faktus „asmeninė nuosavybė“ dėl likusių pareiškėjo Prašyme nurodytų sklypų, nurodydamas analogiškus motyvus ir teisinius pagrindus kaip ir Vilniaus skyriaus sprendime. Pareiškėjui teritorinių registratorių sprendimus apskundus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, Komisija į skundo nagrinėjimo procedūrą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė pareiškėjo sutuoktinę A. U., kuri pareiškėjo prašymui prieštaravo, nurodydama, jog žemės sklypai buvo įsigyti už bendras lėšas ir buvo naudojami jos ir pareiškėjo ūkių veiklai vykdyti. Komisija 2022-11-23 sprendimu Nr.CSPR-344 pareiškėjo skundo netenkino. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau- ir Registro įstatymas) nuostatas nauji įrašai Nekilnojamojo turto registre gali būti daromi arba esantys įrašai pakeičiami tik esant atitinkamiems juridiniams pagrindams. Nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė. Paaiškino, kad Nekilnojamo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, juridinio fakto buvimo ar turinio, kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Teigė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos santuokos metu, jose nurodyta, kad žemės sklypus pareiškėjas įsigijo ir registruoja Nekilnojamojo turto registre bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise). Nurodė, kad skundžiamuose sprendimuose padaryta pagrįsta išvada, jog pateiktas 2013-06-05 pareiškėjo sutuoktinės pareiškimas nepatvirtina, jog žemės sklypus pareiškėjas įgijo asmeninės nuosavybės teise, nes jame nėra įvardinti konkretūs daiktą, kurį ketinama įsigyti nuosavybėn, identifikuojantys elementai, jis sudarytas anksčiau nei Prašyme įvardintų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. U. su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu ji ir jos atstovė paaiškino, kad pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog A. U. sutiko, jog ginčijamus žemės sklypus, kurie įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pareiškėjas įgytų asmeninėn nuosavybėn. Paaiškino, kad žemės sklypai įgyti santuokoje, sutartyse nurodyta, jog jie įsigyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip ir yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo reiškiamas reikalavimas šį bendrą turtą padalinti, be to, civilinėje byloje pareikšti kreditoriniai reikalavimai nukreipti abiem sutuoktiniams. Nuginčyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą galima tik iškėlus bylą bendrosios kompetencijos teisme ir įrodžius CK 3.89 straipsnyje nustatytus pagrindus. Paaiškino, kad įsigyjant ginčo žemės sklypus jos valia buvo šiuos žemės sklypus įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 2013-06-05 pareiškimą pareiškėja vertina kaip bendro pobūdžio pareiškimą, nesukėlusį jokių teisinių pasekmių, nes nei žemės sklypų pirkimo metu nei niekur kitur jis nebuvo panaudotas. Paaiškino, kad nors pareiškėjas ir ketino už asmenines lėšas įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, tačiau jis tokių lėšų neturėjo, todėl ginčo žemės sklypai buvo įsigyti už bendras lėšas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas T. U. 2022-09-14 prašymu kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis ir šiame prašyme nurodytą nekilnojamąjį turtą (61 vnt. žemės sklypų) įregistruoti T. U. asmenine nuosavybe (toliau- ir Prašymas).
Dėl pareiškėjo Prašymo buvo priimti du teritorinio registratoriaus sprendimai: Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2022-09-19 sprendimas Nr.SPR4-17288 (14.5E) (dėl šiame sprendime išvardintų žemės sklypų) (toliau- ir Vilniaus skyriaus sprendimas) bei Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Utenos skyriaus 2022-09-21 sprendimas Nr.SPR4-17523 (14.5E) (dėl šiame sprendime išvardintų žemės sklypų) (toliau- ir Utenos skyriaus sprendimas) (toliau kartu – ir skundžiami Sprendimai). Skundžiamais Sprendimais analogiškais motyvais ir teisiniais pagrindais atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, nurodęs, jog pareiškėjo ir A. U. nuosavybės teisė į Prašyme nurodytus žemės sklypus įregistruotos pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, kuriose nurodyta, jog minėti žemės sklypai įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise; Nekilnojamojo turto registro įrašuose įrašyti duomenys yra teisingi ir atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus skyriaus sprendimą bei Utenos skyriaus sprendimą pareiškėjas apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri 2022-11-23 sprendimu Nr.CSPR-344 pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti skundžiamus Sprendimus.
Nesutikdamas su Vilniaus skyriaus sprendimu, Utenos skyriaus sprendimu bei Komisijos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Bylos duomenys patvirtina, ir ginčo tarp šalių nėra, kad visi Prašyme nurodyti žemės sklypai įsigyti 2013 m. birželio – 2014 m. birželio mėnesiais, pareiškėjui esant santuokoje su A. U., ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo T. U. ir jo sutuoktinės A. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėjas savo Prašymu atsakovui iš esmės siekė pakeisti Nekilnojamojo turto registre į Prašyme nurodytus žemės sklypus įregistruotas daiktines teises, t. y. siekė, jog šie žemės sklypai būtų įregistruoti ne jo ir sutuoktinės bendrosios jungtinės suoktinių nuosavybės teise, bet jo asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas tiek savo Prašymą, tiek skundą teismui grindžia iki Prašyme nurodytų žemės sklypų įsigijimo A. U. pasirašytu ir notariškai patvirtintu 2013-06-05 pareiškimu, kuriuo ši išreiškė sutikimą, jog jos sutuoktinis T. U., kainą ir visas kitas sąlygas nustatant savo nuožiūra, pirktų iš Lietuvos Respublikos valstybės žemės sklypus, kiek jų bebūtų, esančius (duomenys neskelbtini), kad minėti žemės sklypai būtų sutuoktinio T. U. asmenine nuosavybe.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas.
Registro įstatymo 14 straipsnis nustato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Registro įstatymo 22 straipsnyje įvardinti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus ir teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruojami nekilnojamojo turto registre, tarp jų- rašytiniai sandoriai (7 punktas). CK 4.47 straipsnis nustato, jog nuosavybės teisė, be kitų pagrindų, gali būti įgyjama pagal sandorius (1 punktas). Nagrinėjamu atveju T. U. ir A. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į Prašyme nurodytus žemės sklypus buvo įgytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Visose šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse yra aiškiai įvardinta, jog pirkėjas (nagrinėjamu atveju- pareiškėjas) žemės sklypus perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, VĮ Registrų centre įsigytas daiktas bus registruojamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine A. U., kas atitinka CK 3.88 straipsnio nuostatas. Minėtose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, jog šių sutarčių turinys atitinka jas sudariusių šalių (taigi, ir pareiškėjo) valią, jos nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytos. Taip pat atsakovui nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė pasibaigė CK 3.100 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.
Pagal Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, bet ne nustatyti ar keisti šio turto teisinį režimą. Registro įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Registrų įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, veikia tik pagal jam teisės aktais suteiktus įgalinimus ir jam įstatymais nėra suteikta teisė pačiam nustatyti nuosavybės teisių apimtį, rinkti duomenis ir įrodymus, patvirtinančius tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis suponuoja, kad registro tvarkytojo funkcija yra tikslus duomenų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į registrą iš jam pateiktų teisinio registravimo pagrindų; registro tvarkytojas pateiktą dokumentą vertina tiek, kiek tai daryti įpareigoja imperatyvios teisės normos, neviršydamas savo kompetencijos. Taigi, nors visuotinai svarbus viešojo administravimo principas saisto Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kaip viešojo administravimo subjektą, vis dėlto jis neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą bei jas vertinti, nes jo pareiga – tik patikrinti, ar jam pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-819-442/2022, 2023 m.gegužės 24 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr.eA-11985-662/2023 ir kt.).
Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-253-502/2023 kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti Prašyme įvardintų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre padaryti įrašai atitinka šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių turinį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atsakovui pateiktas A. U. 2013-06-05 pareiškimas buvo pasirašytas dar iki Prašyme nurodytų žemės sklypų įsigijimo. Šis pareiškimas, esant atitinkamoms aplinkybėms, galimai galėjo būti panaudotas sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau niekaip negali pakeisti jau sudarytų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių turinio kaip negali patvirtinti ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu į šiuos žemės sklypus įregistruotos daiktinės teisės pasibaigimo ar pasikeitimo. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjas į Prašyme nurodytus žemės sklypus daiktinę teisę (asmeninės nuosavybės teisę) įgijo A. U. 2013-06-05 pareiškimo kaip vienašalio sandorio pagrindu ir šis vienašalis sandoris galėtų būti pagrindu patikslinti daiktinės teisės turėtoją. Registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys, o pagal šio straipsnio 4 dalį dokumentuose, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, be kitų duomenų, turi būti nurodyti nekilnojamąjį daiktą, susijusį su registracija, identifikuojantys duomenys- unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. A. U. 2013-06-05 pareiškimas yra abstraktaus pobūdžio, jame nenurodyti jokie konkretūs nekilnojamieji daiktai, kurių atžvilgiu jis galėtų būti taikomas, vien tik jo pagrindu jokios daiktinės teisės į Prašyme nurodytus žemės sklypus negalėjo būti įgytos, taigi, šis pareiškimas negali būti laikomas dokumentu, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į vėliau žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis įsigytus žemės sklypus galėtų būti registruojamos, o tuo labiau- keičiamos.
Registro įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 d.); techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (2 d.).
Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; kt.). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).
Nors pareiškėjas teigia, kad į Prašyme nurodytus žemės sklypus įregistruojant daiktines teises (bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) buvo padaryta klaida, teisėjų kolegija konstatuoja, jog duomenys Nekilnojamojo turto registre įrašyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu ir jas atitinka, todėl šie duomenys negali būti keičiami ir Įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.
Pareiškėjas teigia, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis įforminusi ir patvirtinusi notarė šiose sutartyse įrašė klaidingus duomenis apie įgyjamas daiktines teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, ar sudarytų sutarčių turinys atitiko pareiškėjo valią, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, trečiojo suinteresuoto asmens A. U. paaiškinimų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-32-308/2023 pagal A. U. ieškinį atsakovui T. U. dėl įrašo, kuriuo santuoka įtraukta į apskaitą, panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo, turto ir prievolių padalijimo (toliau- ir Civilinė byla). Civilinėje byloje, be kitų, reiškiamas ir reikalavimas ir dėl Prašyme įvardintų žemės sklypų padalinimo, keliamas klausimas dėl šio nekilnojamojo turto teisinio režimo. Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A492-3130/2011 ir kt.)
Tokiais atvejais tik nuginčijus daiktinių ar kitų teisių į nekilnojamąjį turtą atsiradimo pagrindus, galėtų būti keičiami aktualūs įrašai registre (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-188-492/2017).
Nagrinėjamu atveju nustačius, jog Nekilnojamojo turto registre padaryti įrašai atitinka Prašyme įvardintų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių pagrindu šie įrašai padaryti, duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti ir šiuo metu aktualūs duomenys neatitinka duomenų dokumentuose, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, laikytina, jog teritoriniai registratoriai pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą. Skundžiami sprendimai bei Komisijos sprendimas laikytini teisėtais ir pagrįstais, jų naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymus priteisti byloje turėtas išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, pareiškėjas neįgijo teisės į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal šių ABTĮ 40 straipsnio normų turinį ne bet kuris administracinės bylos procese dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo įgyja teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima tik tada, kai išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 nutartį administracinėje byloje Nr.AS-608-575/2017).
Trečiasis suinteresuotas asmuo – A. U. tiek atsiliepime teismui, tiek teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovo poziciją, teikė savo nuomonę bei argumentus dėl pareiškėjo skundo reikalavimų nepagrįstumo. Teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui – A. U., buvo patenkintas šio trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje. Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus šį administracinį ginčą bei netenkinus pareiškėjo skundo, yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens A. U. teisės, todėl ji įgijo ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.
A. U. nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatė Irena Andriuškevičienė pagal 2021 m. vasario 25 d. teisinių paslaugų sutartį Nr.29. A. U. už atstovavimą prašo priteisti 1250 Eurų. Byloje pateiktas 2023-10-09 pinigų priėmimo kvitas (Serija LAT Nr.1159679) patvirtina, kad A. U. už advokato paslaugas advokatės Irenos Andriuškevičienės kontorai sumokėjo 1250 Eurų pagal 2023-10-09 sąskaitą už teisines paslaugas Nr.151. Sąskaitoje įvardintos advokatės paslaugos, įvertintos pinigine išraiška, t.y A. U. advokatei sumokėjo už atsiliepimo parengimą, susipažinimą su dokumentais bei jų aptarimą su kliente, pasirengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už atsiliepimo surašymą nustato 2,5 koeficientą, o 8.19 punktas- už vieną teisinių konsultacijų teikimo, atstovavimo teisme bei pasirengimo teismo posėdžiui valandą 0,1 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Sąskaitoje nurodytos išlaidos už susipažinimą su byla laikytinos sudedamąja atsiliepimo parengimo dalimi, susipažinimas su pareiškėjo papildomai pateiktais dokumentais bei jų aptarimas su kliente laikytinas teisinių kolsultacijų teikimu. Atsižvelgiant į didelę bylos rašytinių dokumentų apimtį, sąskaitoje nurodytas teisinių konsultacijų laikas bei pasirengimo teismo posėdžiui laikas laikytinas protingu bei atitinkančiu bylos sudėtingumą ir apimtį. A. U. prašoma už advokato teisinę pagalbą priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p. bei 8.19 p. nustatytų maksimalių dydžių, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo T. U. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. U. dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti A. U. iš T. U. 1250 eurų (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) byloje turėtų atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.