- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-27
- Bylos Nr.
- 1-367-1055/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32009-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- O. S.
- Advokatai
- Laureta Ulbienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), ukrainietis, Ukrainos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S., 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 2 val., Gedimino prospekte, Vilniuje, netoli namo, esančio Gedimino pr. 1, Vilniuje, tyčia kumščiu trenkė O. S. į dešinę veido pusę, o šiam trenkus smūgį atgal, metė į nukentėjusįjį stiklinį bokalą, pataikydamas į O. S. kairę kaktos pusę, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam atvirą, skeveldrinį, įspaustinį kaktikaulio lūžį kairėje, kaktinio sinuso srityje, pereinantį į kaukolės pamato priekinę daubą su kairio antakio - kaktos srities žaizda, kairės akiduobės viršutinės, medialinės, kairio žandinio ančio sienelių, kairio akytkaulio lūžiais, nedidelį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės galvos smegenų skilties, palei pjautuvą ir galvos smegenų sumušimo židiniais kairėje kaktinėje skiltyje, t. y. sunkaus masto sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad buvo namie, kai jam parašė į M. O., pasiūlė eiti pasivaikščioti. Jis pasižiūrėjo į laiką, buvo apie 8-9 val. vakaro, ir sutiko. Jie susitarė susitikti kavinėje „Č. P.“, po ko jis iškvietė Bolt taksį ir pajudėjo į kavinę. Ten jie susitiko, bendravo ir galvojo, ką veiks. O. užsakė 2 bokalus alaus, sėdėjo, gėrė alų ir bendravo. P. O. užsakė dar ir dar, ir galiausiai apie 3 bokalus alaus. Jis išgėrė 1 bokalą ir tuo metu jau kavinė užsidarinėjo, todėl jų paprašė išeiti ir palikti lauko terasą. O. pasiūlė vykti į senamiestį. I. B. ir judėjo į senamiesčio pusę. Susitarė privažiuoti iki restorano „G. L.“. Sėdėjo ten, valgė, bendravo ir, kai kavinė užsidarinėjo, išėjo. Nuėjo pasivaikščioti po naktinį miestą. Pakeliui prie kavinės „3 pliusai“ užėjo į kažkokį barą, to baro pavadinimo nepamena. Užėjo į vidų, O. užsakė dar du bokalus alaus. Sėdėjo viduje, po to O. tapo tvanku ir jis panoro išeiti į lauką, atsigaivinti ir parūkyti. Pasiėmė bokalą alaus ir išėjo, jis irgi išėjo iš paskos su alumi. Jie stovėjo, bendravo, rūkė. O. pasakė, kad einame į „3 plius“ kavinę ir norėjo pasiimti alų į tą pusę. Jis pasakė, o kam tie bokalai, reikia palikti čia ir eiti. Po ko O. pasiėmė bokalą ir pajudėjo link „+++“ kavinės, o jis iš paskos. Priėjo prie tos kavinės, sėdėjo prie staliuko lauke, įvairiomis temomis bendravo. Po kurio laiko priėjo O. pažįstami iš darbo, jis su jais susipažino, pabendravo. Po to užėjo į vidų pasėdėti, paskui išėjo ir ten gatvėje stovėjo prie staliukų. O. kažkur pasišalino su draugais, galbūt į vidų, nes jo nematė, sėdėjo su bičiuliais iš darbo. P. O. pakvietė jį į vidų, sėdėjo visi didelėje kompanijoje. Bet kadangi buvo tvanku ir smirdėjo spiritu, jis išėjo į lauką, po to grįžo į vidų ir pasakė, kad ruošiasi eiti namo. O. pasakė, kad dar truputį pasėdim ir važiuosim kartu. Išėjo į lauką, palaukė, vėl atėjo į vidų ir pasakė, kad einam. Po šito O. pasakė „davai dar truputį ir einam“. Po to jis jau išėjo į lauką pas jį ir kiek vėliau jie nuėjo kartu į Gedimino prospekto pusę, kad iškviesti taksį. Po to O. jam rodė ryšulėlį kažkokį, sakė, kad nupirko. Į tai pasakė, kad jam tai neįdomu, įtarė, kad tai buvo narkotikai, pasakė, kad tai blogai. Šalia stovėjo patrulinė policija ir O. pamanęs, kad jis garsiai šneka, pradėjo išsakyti įžeidinėjimus. Paprašė jo nusiraminti, tačiau jis toliau tęsė įžeidinėjimą. Antrą kartą paprašė nusiraminti, bet jis tęsė keikimąsi. Pasakė jam, kad nusiramintų arba jis jį nuramins. Po ko iš nukentėjusiojo pusės provokacija buvo, nes pasakė „davai, trenk man“. Trenkė jam per žandą, jis atgal sudavė smūgį į apatinę žandikaulio sritį. Šio veiksmo nesitikėjo iš O., norėjo, kad jis nusiramintų ir nustotų šaukti. Pamiršo paminėti, kaip pas jį atsirado stiklinė. Po to, kai O. nuėjo su bičiuliais, pasiėmė su savimi dvi taures iš ankstesnio baro, vieną davė jam, kitą paliko sau. Vėliau įvyko tai, apie ką sakė, kad buvo apsižodžiavimas. Davė nukentėjusiajam antausį, o jis trenkė jam į lūpą. Jis buvo šokiruotas ir, kad situacija nusiramintų, metė stiklinę į stulpą. Nežino, kaip taip atsitiko, kad stiklinė išslydo ir atsitiktinai pataikė į O. Po šito jie su O. nuėjo į cerkves pusę, savo stiklinę jis išmėtė į šiukšliadėžę. Eidami galvojo, ką daryti. Surado servetėles, pradėjo valyti kraują, paskui iškvietė taksį, kad vykti į ligoninę, bet O. pasakė, kad nori namo. Taksi vairuotojas nenorėjo jų imti. Tada pasakė O., kad reikia kviesti greitąją, bet jis atsisakė. Tada pasiūlė „City bee“ automobilį išsinuomoti ir vykti į Lazdynų pusę, į ligoninę. Nuvažiavo į ligoninę, ten nenorėjo jų priimti, nes manė, kad nėra nieko baisaus. O. paaiškino, kad jis nukrito, ir jam tiesiog sutvarstė galvą. Jis tuo metu išėjo į lauką, kad netrukdyti. Ligoninėje jiems pasakė važiuoti į Žalgirio ligoninę. Atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo tenai. Atvažiavus ten buvo uždaryta ir O. pasakė vežti jį namo. Nuvežė jį namo, palaukė, kol užeis, ir išvažiavo irgi namo. Jis miegojo, kai 8 val. ryto paskambino O. mama, kuriai jis paaiškino viską, o ji pasakė, kad O. ligoninėje. Jis nuvyko pas O. į ligoninę, bet jo neįleido, pasakė, kad negalima, todėl išvažiavo namo. Vėliau skambino, klausė, kas O. Jo mama nieko nenorėjo aiškinti. Jis atvažiavo sekančią dieną, bet vėl pasakė, kad negalima pas jį, tik trečią dieną pas jį jau įleido. O. gulėjo palatoje, pasisveikino su juo, paklausė, kaip savijauta. Jis sakė, kad skauda galvą, o šiaip viskas gerai. Pasakė jam, kad jeigu reikės pagalbos, parašytų, jis atveš, tačiau O. pasakė, kad nieko nereikia. Po to jie nesimatė.
Atsakydamas į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad alaus bokalai buvo iš storo stiklo. O. buvo apie 2 metrai atstumu nuo jo, o stulpas buvo šalia jo, apie 1 m. Tai yra šalia O. buvo stulpas, O. stovėjo ir šalia stulpas. Mintis buvo tokia, kad norėjo mesti bokalą į žemę ar į stulpą, kad pabaigti konfliktą, kad išleisti garą, kad nusiramintų. Galbūt ir verta buvo į kitą vietą mesti bokalą, bet išėjo taip, kad šalia kito žmogaus paleido bokalą. Nebuvo pas jį tikslo mesti į nukentėjusįjį, tai buvo atsitiktinai. Net neturėjo tikslo mesti į stulpą, kur O. stovėjo, tiesiog norėjo mesti į tvirtą paviršių. Numatė tokią tikimybę, kad gali pataikyti į O., dėl to metė į tą stulpą, nes jis buvo visu metru nuo jo. Pirmoje kavinėje 2 bokalus O. išgėrė, antrame bare 1 bokalą, kitose kavinėse kiek, nežino. Jis pats išgėrė vieną bokalą, nes nenorėjo daugiau. Pats buvo apstulbęs, kaip taip atsitiko, kad pataikė bokalu į kaktą, nes taikė į stulpą. Buvo tikslas, kad dužusio stiklo garsas bendrą atmosferą iškrautų. Pats nenutuokia, kaip tai atsitiko. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo baisu, buvo afekto būsena, gal dėl to ir pamiršo paminėti dėl to stulpo. Negali tiksliai atsakyti, kaip viskas įvyko, nes buvo užsimojimo gestas ir kaip stikline išlydo, pats nesuprato, gal ranka drėgna buvo ar stiklinė. Jis supranta ir suprato, kad jeigu stipriai specialiai mestų storo stiklo bokalą, tai O. galėjo liūdnai pasibaigti. Tą vakarą nuo 8 val. iki 2 val. buvo kartu, per tą laiką išgėrė 1 bokalą alaus, nes jam reikėjo į darbą. Žinoma, kad atsiprašė O., po įvykio atvyko į ligoninę, klausė, ar reikia pagalbos, taip pat rašė „Telegrame“, ar reikia pagalbos. Atsiprašė tą dieną, kai įleido, paspaudė vienas kitam rankas ir sutarė, kad viskas gerai. Klausė jo, kaip sveikata, kaip savijauta, ar išrašė iš ligoninės. Į apklausą buvo iškviestas šaukimu, dalyvavo apklausoje valstybinis advokatas, tačiau jis niekada anksčiau nėra buvęs policijoje, todėl bijojo ir galbūt todėl nepaminėjau to stulpo, bet jis buvo. Įvykio metu darė judėjimą lyg bokalą mestų į apačią ir nežino, kaip pataikė į kaktą. Tai atsitiko atsitiktinai, nenumatytai. Kai ėjo namo, jis nebuvo girtas, jautėsi kaip tiesiog norintis namo. Smūgis, kurį pirmą sudavė O., tai buvo paprastas antausis, delnu trenkė jam. Po to buvo iš jo pusės provokacija, nes jeigu nesakytų „apramink mane“, tai nebūtų jam trenkęs. Bokalas buvo be rankenos, visiškai lygus, paprastas 0,5 l apimties stiklinis bokalas. Po visko buvo išsigandęs, nes atsitiko nenumatyta situacija. Po ligoninės pats nuvežė jį namo. „City bee“ mašiną paliko, kai jau pats buvo namie.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis O. S. parodė, kad jie tą dieną su kaltinamuoju susitarė pasivaikščioti, susitarė susitikti „Čili pizza“ kavinėje. Ten pasėdėjo, užsakė alaus - paėmė po 2 bokalus. Paskui kavinė užsidarinėjo ir jie nuvažiavo į kitą kavinę, bendravo, kalbėjo, jokių pykčių nebuvo. Po to dar nuėjo į kavinę centre, užsakė dar alaus, viskas buvo gerai, bendravo. Viską užsakinėjo kartu, viską darė kartu, jis nieko už rankos netraukė. Nusprendė eiti į „pliusus“ su tais bokalais. Kai atėjo į „+++“, ten susipažino su kompanijomis, buvo daug žmonių, su visais pažindinosi. Buvo apie 2 nakties, kai jis iškvietė taksį ir jie ruošėsi važiuoti namo. Jam kažkas iš kompanijos pasiūlė nupirkti lankstinuką. Kadangi taksi negalėjo privažiuoti prie vietos, paskambino vairuotojas ir pasakė, kur jis, ėjo link tos vietos. Pakeliui pagalvojo ir išmetė tą ryšulėlį, kurį nupirko. Jo niekam nesiūlė ir nerodė, todėl ir išmetė. A. apie situaciją žinojo ir pakeliui pradėjo jį kaltinti. Kadangi jis buvo išgėręs daug alkoholio, tai pradėjo garsiai rėkti necenzūrinius žodžius, vadino narkomanu ir pan. Gretimoje gatvėje važiavo policija, šalia buvo žmonės, bet jie buvo toli. Jie pradėjo pyktis, dėl ko prasidėjo ginčas, nežino. Kaltinamasis grubia forma pasakė, kad jis jam suduos. Atsakė jam „suduok“, nes negalvojo, kad suduos, nebuvo jokių priežasčių muštynėms, todėl ir pasakė taip. Nebuvo tiek girtas, viską suprato, sumoje išgėrė ne daugiau kaip 4 bokalus po 0,33. A. jam sudavė kumščiu į barzdą, jis jam atgal atsakė smūgiu. Ir tada A. metė į jį bokalą. Atstumas tarp jų buvo metras. Nemano, kad svarbu, ar jis sudavė, ar atskrido tas bokalas. Paskui tas bokalas susidaužė į galvą, pradėjo bėgti kraujas ir jis pradėjo valytis kraują. Pradėjo šalintis, eiti nuo konflikto, nueidamas klausė A., kodėl taip padarė, išgirdo į savo adresą nekultūringus žodžius. Ėjo link Katedros, ten šalia yra nedidelis miškelis. Kaltinamasis jį pasivijo ir pastūmė į žolę, paėmė jo telefoną ir pradėjo filmuoti. Šaukė, kad nužudys jį ir filmavo. Pastūmė jį dar kažkiek ir nusiramino. Visą tą laiką pas jį tekėjo kraujas, jis bandė jį nuvalyti. Kaltinamajam nusiraminus pasakė jam, kad nori namo ir jis iš jo telefono iškvietė taksį. Atvažiavęs taksi nenorėjo jo imti, nes buvo visas kraujuotas. T. A. paėmė mašiną ir nuvažiavo į ligoninę, pakeliui užvažiavo į degalinę ir tualete bandė nusivalyti kraują. Kai atvažiavo į ligoninę, ten pasakė, kad šiandien budi kita ligoninė. Pasakė adresą, kurį minėjo A.. Jie su masina po to važiavo į tą kitą ligoninę, ji buvo uždaryta, tai buvo 4 val. ryto. Su A. pastovėjo prie ligoninės, po to iškvietė taksį ir numėtė A. 15 Eur, kad jis pats galėtų nuvažiuoti iki namų. Sulaukė taksi ir nuvažiavo namo. Lazdynų ligoninėje jam sutvarstė galvą, pasakė važiuoti kitu adresu, bet kraujavimo nesustabdė. Atvažiavęs namo persirengė, pabandė prigulti, bet jam toliau ėjo kraujas. Atsibudo mama ir pasakė kviesti greitąją. Greitoji pasakė, kad kadangi jis pats kažkaip nuvažiavo namo, turi važiuoti pats. Iškvietė taksį ir jie nuvažiavo į ligoninę. Jam nustatė diagnozę ir perkėlė į Lazdynų ligoninę. Kai nuvažiavo į Lazdynus, ten atvažiavo policijos patruliai, kurie pasidomėjo, kas atsitiko, ir pasakė, kad jeigu norės parašyti pareiškimą, galės bet kuriuo metu kreiptis. Jam gi tuo metu buvo svarbiausia susitvarkyti ir atsistoti ant kojų. Jį paguldė į ligoninę ir jis laukė operacijos. Po 1-2 dienų atėjo A., jokių atsiprašinėjimų nesakė. Sakė, kad jeigu jis nori rašyti pareiškimą, tegul rašo, tegul būna teismas, ir išėjo.
Atsakydamas į klausimus nukentėjusysis parodė, kad kai atvažiavo į ligoninę, pasakė, jog nugriuvo, nes nenorėjo problemų. Jie yra iš Ukrainos ir nežino vietinių taisyklių. Be to, bijojo pasekmių iš A. pusės ir viso šito proceso. Su A. iki kitos ligoninės važiavo su „City bee“ automobiliu, o iš Žalgirio ligoninės nuvažiavo namo su taksi ir A. pervedė 15 Eur, kad jis nuvažiuotų iki namų. Matė tą momentą, kai A. metė į jį bokalą, šalia jo jokios stulpo nebuvo. Kai jie konfliktavo, stengėsi A. apraminti. Pagal viską, jis turėjo matyti tą lankstinuką ir, kad jis jį išmėtė. Kaltinamasis sako netiesą, buvo tikrai ne vienas bokalas, jis buvo išgėręs apie 6 bokalus ir atrodė girtas. Sutiko su juo važiuoti automobiliu, nes jis jam sudaužė galvą ir jis neturėjo pasirinkimo. Jis stovėjo kraujuotas, taksi jo nepaėmė, A. pasakė, kad paėmė „City bee“ ir nuveš. Jis ruošėsi su juo važiuoti, nors jis ir buvo agresyvus. Tuo momentu išsigando, blogai jautėsi, jam skaudėjo. Bokalas buvo didelis, jį paėmė iš kavinės, gėrė iš to bokalo. Kiekvienas turėjo po bokalą. Čia buvo vidurnaktis. Jo ūgis yra 1,75-1,80 m. Kaltinamasis kairėje rankoje laikė bokalą ir į kaktos kairę pusę krito bokalas. Kai susilietė su jo galva, bokalas sudužo ir ant žemės nukrito jau sudužęs bokalas. Po traumos gavo neįgalumą 50 proc., negalėjo normaliai mąstyti po traumos. Iki konflikto aiškiai suprato savo veiksmus, kūne nejautė alkoholio. Tame ryšulėlyje, kurį išmetė, žinojo kas randasi iš to žmogaus žodžių, o jis sakė, kad ten žolė. Kai kaltinamasis sudavė kumščiu, jis jam atgal davė ir paskui į jo galvą susidaužė bokalas. Matė, kaip bokalas susidaužo į jo galvą, tik paskui jam suveikė refleksas ir užsimerkė. Nežino, kodėl neiškvietė greitosios pagalbos į vietą. Nors buvo baisu su juo važiuoti, bet važiavo. Mano, kad jis jam neduotų iškviesti greitosios, nors nebandė to padaryti. Po to pervedė kaltinamajam pinigus, nes jis jų neturėjo. Per vakarą nemažiau nei 6 bokalus išgėrė A., apimčių nežino, nes jis užsakinėjo pas padavėją. Iki operacijos bendravo su pareigūnai, tada blogai jautėsi. Po operacijos buvo reanimacijoje. Dabar jam 50 proc. nustatytas neįgalumas. 2024 m. rugpjūčio mėn. dirbo kavinėje, virėju. Jo atlyginimas, priklausomai nuo išdirbtų pamainų, siekė 1500 Eur, galėjo būti 1300-1400 Eur. Su juo asmeniškai niekas nebuvo susisiekęs, kad atlyginti žalą.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Y. S. parodė, kad atsibudo dėl to, jog sūnus pakvietė, paprašė pagalbos. Įjungė šviesą ir pamatė sutvarstytą galvą, kad kraujuotas, per veidą tekėjo kraujas, gan smarkiai. Skambino į greitąją, ten pasakė patiems važiuoti į ligoninę. Iškvietė taksį ir nuvažiavo į ligoninę, kur apžiūrėjo žaizdą ir pamatė, kad yra šukės viduje, todėl siūti negalėjo. Iškvietė greitąją, kad sūnus būtų nugabentas į Lazdynų ligoninę. Buvo padaryti tyrimai, net nesuprato, kiek yra rimta situacija, kol nepadarė M. G., pamatęs paklausė, kas čia galėjo įvykti, koks čia galėjo būti smūgis, dėl kurio lūžo kaulas ir šukės įstrigo smegenyse. Gydytojas pasakė, kad netyčia negalėjo atsitikti, nes buvo stiprus smūgis, yra lūžęs kaktos kaulas. Jie paėmė operuoti, perspėjo, kad operacija rimta, kad traumuotos smegenys ir nežinia, kokios bus pasekmės. Operacija praėjo sunkiai, ilgiau nei planavo. Po šito sūnui pasunkėjo ir jį paėmė greitoji į ligoninę. Jam pašalino nervo dalį ir jam nebejuda jo antakis. Buvo klausimai ir dėl jo regėjimo. Jam sujungė kaktos kaulą. Kai juos išrašinėjo, perspėjo, kad turi būti su juo, nes nežinia, kokia bus smegenų reakcija. Po operacijos jam buvo įtariamas meningitas, jam leisdavo stiprius antibiotikus ir sugadino jo imuninę sistemą. Jis negali dirbti, nes pastoviai serga.
Atsakydama į klausimus liudytoja parodė, kad ji skambino kaltinamajam vieną kartą, kai sūnus buvo ligoninėje, kai jo dar negrąžino po operacijos. Skambino paklausti, kas tokio įvyko, kodėl jis sukėlė tokią traumą, kad net gydytojai buvo šoke. Dar paklausė, ar jis sveikas, ar jam viskas tvarkoje, ar jis pats turi sumušimų, nubrozdinimų. A. atsakė, kad viskas gerai, jis sveikas. Paklausė jo, dėl kokios priežasties jos vaikas yra ligoninėje su rimčiausia trauma. Kai paaiškino, kokia rimta trauma, jis nepatikėjo, pasakė, kad jeigu šukės yra smegenyse, tai jis negyventų. A. vieną kartą buvo atėjęs į ligoninę, paklausė, kaip sūnus jaučiasi. Jai asmeniškai niekas nesiūlė atlyginti žalą, sūnui irgi nesiūlė. Sūnus daugiau nei savaitę buvo reanimacijoje, po to jį išrašė iš ligoninės, 2-3 dienas pabuvo namuose ir vėl buvo nugabentas į ligoninę. Jis 120 dienų buvo nedarbingume. Nors jis suaugęs berniukas, bet privalo dabar jį lydėti, jam pastoviai dreba rankos, skauda galvą. Kai jis dirba, ji skambina ir jis pasakoja, kad sukasi galva, ir ji pergyvena. Gydytojai pasakė, kad tai yra sulėtinto veikimo bomba, nes tai smegenų trauma ir niekas nežino, kokios bus pasekmės. Jis bet kada gali prarasti sąmonę, jam sudėtinga dirbti, jis niekur neina, su niekuo nebendrauja. Kadangi jis 120 dienų prabuvo nedarbingume, jis pagal įstatymus turėjo paduoti dokumentus ir komisija nustatė jo neįgalumą. A. mama jai paskambino po operacijos, pasakė, kad čia bus vaikams pamoka, kad ji puikiai pažįsta savo sūnų ir todėl, jeigu metė bokalą, reškiasi jį kažkas įskaudino. Pagalbos jokios suteikta nebuvo. Ji bendravo tik su kaltinamojo advokatu du kartus. Gal ir galėjo susitarti, tačiau jokių bandymų ta linkme nedarė, nes realaus pasiūlymo nebuvo. Advokatė klausė, kaip O. K., ant kiek sunkios pasekmės. Sakė, kad jaudinasi kaltinamojo šeima.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Sutinka duoti parodymus. Nori pareikšti, kad ji kreipėsi į J. pačią pirmą dieną, kai įvyko įvykis, apie kurį papasakojo A. S. J. telefonu ir nurodė, kad gailisi dėl įvykio ir pasiūlė savo pagalbą, kaip mama, kaip žmogus, kad padėti, kažką atvežti, patarti. J. buvo kategoriška ir nurodė, kad pagalba jos nedomina, ją domina tik sūnaus sveikata. Tą dieną jie nuvažiavo su A. į ligoninę aplankyti. Vėliau taip pat vyko į ligoninę sužinoti dėl sveikatos. Iš jos pusės dar buvo skambučiai J., kad paklausti, ar jai reikalinga pagalba. Kiekvieną kartą gaudavo kategorišką „ne“, ją domino tik O. sveikata.
Atsakydama į klausimus liudytoja parodė, kad iš savo pusės norėjo padėti ir palaikyti O. mamą. A. taip pat aktyviai dalyvavo norėdamas padėti O. Ž., kad A. skambino J. ir atsiprašinėjo. Jis pergyvena dėl įvykusio. Nori pasakyti, kad A. pergyvena dėl to, kas įvyko ir nori suteikti savo palaikymą. Ji asmeniškai nesiūlė materialinės pagalbos. Žino, kad A. per savo advokatą susitikinėjo su buvusia nuketėjusiojo advokate, buvo sudarytas susitarimas tarp advokatų dėl A. ir O. susitaikymo. O. sutiko su tuo susitaikymu, bet vėliau atsisakė. Nežino, ar buvo pasirašytas dokumentas, žino iš A. žodžių apie žodinius susitarimus. Jis planavo atlyginti, nes jis dirba. Pamena sumą, dėl kurios tartasi žalai atlyginti, tai buvo 20 000 Eur. Sūnus jai pasakojo apie įvykį. Jis sakė, kad jis vaikščiojo su O. centre ir, kai jie ėjo namo, O. jam rodė maišą su narkotinėmis medžiagomis ir A. kategoriškai neigiamai reagavo, po ko pas juos įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į žodinius įžeidinėjimus. Po ko O. jam sudavė ir A. buvo nusimynęs, kad emocijas išlieti, jis numetė stiklinę į stulpą, kuris buvo prie O. ir pataikė netyčia į O. K. įvyko tai, kas įvyko, jis jį nuvežė į ligoninę, berods, kad važiavo į kelias ligoninės ir, kai O. sutvarstė galvą, jis jį nuvežė namo. Ryte apie 8 val. jai A. tai papasakojo. Jis buvo blaivus, nebuvo jokio kvapo. Vienintelis, kad buvo, tai suskilusi lūpa, jis sakė, kad tai O. jam sudavė. Jos sūnus neagresyvus, jis turi gerus atsiliepimus ir iš darbo, ir iš draugų. Niekada nematė jo agresyvaus.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė R. G. paaiškino, kad dirba Vilniaus skyriuje Valstybinėje teismo ekspertizių tarnyboje. Buvo atvykęs asmuo gyvai. Jis buvo apžiūrėtas, nes buvo rimtas sužalojimas. Apie išvadą, dėl kurios kviečiama, buvo informuota, ją palaiko. Išvadą pateikė remdamasi dokumentais, tvarsčių nenuiminėjo. Taip buvo padaryta, nes iš tų kelių pateiktų dokumentų, kurie buvo iš karto duoti, matėsi, kad sužalojimas labai rimtas, ir jų sąlygos nebuvo antiseptinės, sterilios, todėl tvarsčių nenuiminėjo. Kad kaukolės kaulai galėtų lūžtų nuo to, kad kažkas prisilietė, taip nėra. Jeigu audinius galėtų sužaloti daiktas lengvai praslysdamas, bet kaulų sulaužyti taip neįmanoma. Pagal traumos pobūdį arčiau jos padarymo yra būtent smūgis. Negalėtų būti lengvas slystelėjimas, kad jis galėtų sulaužyti kaulą ir praeiti pro kaulą. Jėga turėtų būti pakankama, kad sulaužyti kaktą, be to, pagreitis pakankamas turėjo būti pridėtas. Žiūrėjo pateiktus DVD radiologinius tomografinius vaizdus. Konstatuotas kaukolės skliauto lūžis, tai yra kaktikaulio lūžis, tik jis yra patikslintas, kadangi įspaustinis, kas tiesiog patikslina traumą. Tai reiškia, kad jis nesustoja tik toje vietoje, kurioje yra skliautas, jis eina gylin. Smegenų konfuzė tai būtent tai, kas buvo rasta, nes pateko svetimkūniai. Buvo nustatytas svetimkūnis stiklas. Buvo atlikta operacija ir operacijos metu buvo nustatyta, kad stiklas. Jeigu rastas stiklas, tai smūgio buvo padaryta su stikliniu daiktu. Teikdami išvadą nevertina tos jėgos, nes negali pasakyti, koks daiktas ir kokiu kampu. Bet turi būti jėga didesnė negu sužalojant audinius, nes kaulas yra kaulas, o kaktos kaulas yra vienas stipriausių kaulų. Žiūrint į kaukolę, tai kaktos kaulai jie stipresni negu veido kaulai. Kiekvienas žmogus yra individualus ir amžiaus skirtumai sudaro galimybę kaului būti arba stipresniam, arba silpnesniam. Kaulo skirtumai yra, bet jeigu žmogaus amžius panašus ir jis neserga liga, tai labai nedidelis skirtumas kaulo kietumo. Tam, kad labai skirtųsi kaulo charakteristika, žmogus turėtų sirgti liga, turėtų būti patologija ar susirgimas. Dar vyresnio amžiaus žmogaus kaulas pasidaro trapus. O nuo 20 iki 40 metų kaulai susiformavę ir yra stiprūs, 22 m. amžius, tai kaulo kietumo pikas. Įvykis buvo 14 dieną, o dokumentai buvo pateikti iki 26 dienos, dviejų savaičių laikotarpiui. Juose buvo liekamųjų reiškinių aprašyta. Buvo pakrypusi nosis, buvo tekėjimas skaidraus skysčio iš nosies, kaulas nebuvo sugijęs, buvo matyti kompiuterinėje tomografijoje pakitimai. Neurologijos simptomatikos su pakitimais, apribojančiais judėjimą, nebuvo fiksuota. Viską sprendžia klinicistai ir jie vertina būklę, nes kaip suprato, pagal dokumentus turėjo būti tęsiamas ambulatorinis gydymas, kas reiškia, kad jis nebuvo pasveikęs ir buvo reikalinga priežiūra, o kokią skyrė, neturi dokumentų. Paskutiniai duomenys buvo patiekti už rugsėjo 2 d., o kas vyko toliau, išvadų nėra. Ar yra liekamieji reiškiniai, negali pasakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 6 d. apklaustas įtariamuoju A. S. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį jam perskaitė ir išvertė vertėja, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. rugpjūčio 13 d. apie 22 val., jam O. parašė, pasiūlė susitikti, jie su juo susitiko Savanorių prospekte esančioje kavinėje "Č. P.", jie ten sėdėjo, gėrė alų. Kavinė užsidarinėjo, todėl jie išsikvietė taksį ir nuvyko į centrą, nuėjo į "G. L.", ten sėdėjo, bendravo. Kažkuriuo metu O. pasakė, kad eitų iš ten. Apie 00 val. nakties užėjo į barą, kurio pavadinimo neprisimena. O. užsakė alaus, bet jis jau nebegėrė, nes nebenorėjo. O. užsinorėjo parūkyti, tačiau viduje negalima to daryti, todėl O. pasiėmęs bokalą išėjo į lauką parūkyti. Kad nebūtų bėdų kokių, jis pasiėmė ir savo stiklinę bei išėjo kartu su juo į lauką. Jiems stovint lauke, jis pasakė einam toliau, jis jam pasakė, kad taip negalima daryti, bet jis atsakė, kad nieko nebus ir jie su juo pradėjo eiti. Pakeliui užsuko į barą ,,PlusPlusPlus", kuris yra Gedimino prospekte. T. O. dar užsisakė alaus, jis alkoholio nebevartojo, kadangi nebenorėjo. Jie sėdėjo dviese lauke prie šalia baro esančių staliukų, kalbėjo apie narkotikus, O. norėjo įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau jis šiam griežtai sakė, kad to nereikia ir, kad to nedarytų. Bare juos pamatė O. draugai. Jie prie jų prisijungė. Jis šių jo draugų nepažįsta. O. su keliais savo draugais pasitraukė kiek atokiau. Galimai tuo metu galėjo iš kažkurio iš jų įsigyti narkotinių medžiagų. Po kiek laiko jie visi užėjo į vidų, bet ten buvo labai tvanku, todėl jis vienas išėjo į lauką. Norėjo eiti vienas namo, tačiau O. pasakė, kad palauktų, kad šis eis kartu su juo. O. dar sugrįžo į barą paimti jų bokalų. Jie buvo jau kiek nuėję nuo baro, po kiek laiko pamatė atvykstančią policiją į tą barą, O., pamatęs policiją, pradėjo skubėti ir pasakė, kad reikia jiems paskubėti. Jis jam pasakė, kad eitų ramiai, nereikia jiems skubėti. Jie jau buvo paėję kiek nuo baro, buvo kažkur Gedimino prospekte, einant link Katedros, tačiau tikslios vietos, kur viskas vyko, jis negali prisiminti, buvo maždaug apie 2 val. nakties. O. jam pasakė, kad pažiūrėtų, ką šis turi, parodė mažą juodos spalvos supakuotą ryšulėlį ir pasakė ''Žiūrėk, žiūrėk'', jis šiam atsakė, kad šis kvailys. Nori paminėti, kad jis pats tiksliai nematė, ar tame ryšulėlyje tikrai buvo narkotinės medžiagos, jam tik taip sakė pats O. Š. jam pasakė, kad už tai išleido 80 eurų, jis šiam atsakė, kad šis tikrai didelis kvailys. O. pradėjo keiktis, jis šiam pasakė, kad jį tuoj nuramins. Po jo frazės O. pasakė: "davai". Po to jis vieną kartą O. nestipriai su dešiniu delnu sudavė į jo kairį skruostą, o jo kairėje rankoje buvo stiklinis bokalas. O. šiek tiek atsitraukė, jis šiam pasakė "nusiramink". O. priėjo prie jo ir kumščiu vieną kartą trenkė į lūpą. Jis šito visai nesitikėjo, kad vietoje to, jog pats nusiramintų, šis trenkė jam. O. toliau nenusiramino, todėl jis tiesiog metė stiklinę į tą pusę, kurioje stovėjo O., bet visiškai nenorėjo pataikyti O. ir šio sužaloti. Pamatęs, jog šiam kraujuoja iš galvos, jis labai išsigando. O. pradėjo eiti tolyn gatve, o jis paskui šį. Nuėjo iki parko, kuris yra šalia Katedros. Jis norėjo iškviesti greitąją pagalbą, tačiau O. pasakė, kad nenori, jog būtų iškviesta greitoji, kadangi turėjo su savimi narkotinių medžiagų. Siūlė važiuoti į ligoninę, bet šis pasakė, kad ten irgi nevyks, nori važiuoti namo. Jis šiam pasakė, kad šis negali vykti namo, kadangi visas kraujuoja. Tada jis iškvietė taksį, kol laukė, jie su O. vienas kito atsiprašė, paspaudė rankas. Atvykęs taksi vairuotojas jų nepriėmė į automobilį, kadangi O. buvo kruvinas ir nenorėjo, kad šis išteptų jam automobilį. Tuomet jis, kadangi jautėsi blaivas, paėmė ,,Citybee'' automobilį ir su O. vyko į Lazdynų ligoninę. Pakeliui užvažiavo į degalinę paimti vandens ir servetėlių. Po to atvyko į Lazdynų ligoninės priėmimą. Priėmimo skyriuje jiems pasakė išeiti, kad nepriims O. D. paklausė, kas šiam nutiko, O. atsakė, kad nukrito, nepasakė, kad visa stiklinė buvo sudaužyta į jo galvą. Bet medicininę pagalbą O. suteikė, jam sutvarstė galvą. Panašiai apie 4 val. ryto jie nuvyko į Žalgirio kliniką, tačiau ši nedirbo. J. O. pasakė, kad visgi kviečia greitąją pagalbą, tačiau O. nesutiko ir liepė vežti jį namo. Kadangi jis visus pinigus išleido, nebeturėjo pinigų užsakinėti ,,Citybee'', jis jam pasakė, kad nebent eiti pėsčiomis namo. O. pasakė, jog perves jam pinigus, kad jis jį parvežtų namo. Šis jam pervedė 15 eurų, jie pasiėmė tą patį automobilį, kuriuo buvo atvykę nuo Gedimino pr., ir jis O. nuvežė namo. Ten su O. paspaudė vienas kitam rankas, O. paklausė jo, ar jie draugai? Jis šiam atsakė, kad nežino. Ryte, apie 8 val., jam paskambino O. mama, jis jai paaiškino visą situaciją, mama pasakė, kad O. guli reanimacijoje. Jis galvojo, kad kai žmonės guli ligoninėje, jie jau būna komoje, tačiau nežinojo, kad O. reanimacijoje po operacijos. Tą pačią dieną, rugpjūčio 14 d., jis nuvyko pas šį į ligoninę, tačiau jo neįleido, kadangi šis buvo reanimacijoje. Tada jis nuvyko rugpjūčio 15 d. arba 16 d., tiksliai neprisimena, pas O., jį aplankyti. J. O. dar kartą atsiprašė, pasakė, jog jeigu reikės kokios pagalbos, kad gali jam skambinti, rašyti. O. kalbėjo, tačiau sunkiai, kadangi buvo po operacijos. Po šio apsilankymo jis dar kelis kartus rašė O. į ,,Instagram'', šis perskaitė žinutės, bet į jas neatsakė. Jis su savo mama skambino O. mamai, klausė, ar reikalinga kokia nors pagalba, ar reikia pinigų, tačiau mama atsakė, kad pagalba nereikalinga, pinigų taip pat nereikia. Daugiau su O. nebendravo. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, neturėjo tyčios sužaloti O. (I t., b. l. 196-200).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 15 d. papildomai apklaustas įtariamuoju A. S. parodė, kad galvos traumų neturėjo, tik po įvykio dėl visų to įvykio aplinkybių jam prasidėjo stresas, jis negalėjo miegoti. Į medikus nesikreipė, tik savarankiškai naudojo raminamuosius. Laikosi ankstesnių savo parodymų, tik nori patikslinti, kad kai jie stovėjo Gedimino prospekte, jis stiklinę metė ne į O., o į stulpą. Kadangi jis buvo labai susijaudinęs, jam ranka buvo drėgna ir metant į stulpą, stiklinė išsprūdo ir pataikė į O. J. mesdamas bokalą, net nenumanė, kad pataikys į O. T. metu jis apie nieką negalvojo, buvo labai stipriai susijaudinęs. Jis taikėsi į metalinį apšvietimo stulpą, šis buvo juodos spalvos. Jis buvo susijaudinęs dėl visos situacijos. Jie su O. ėjo iš kavinės, šis pradėjo rodyti kažkokį paketuką juodos spalvos. Jis iš karto suprato, kad ten gali būti narkotinės medžiagos. Jis žinojo, kad O. vartoja, ir jie buvo apie tai su juo kalbėję, kad jis yra kategoriškai prieš narkotinių medžiagų vartojimą ir, kad nieko nenori žinoti, o tą vakarą jis suprato, kad šis jam rodė tą paketą, norėdamas jį paerzinti, todėl jis ir sakė, kad šis durnius, taip pat šis nurodė, kiek sumokėjo už tą paketą, įvardino 80 Eur, jam ta suma pasirodė labai didelė. Jis pakankamai garsiai šiam priekaištavo. Šalia pastato, pro kurį jie buvo praėję, stovėjo policijos pareigūnai. O. bijojo, kad policija galėjo juos išgirsti, ten kur jie sustojo, policijos pareigūnų automobilio nebesimatė. O. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, kadangi jis nepriėmė jo neigiamos reakcijos į narkotines medžiagas. Tarp jų įsisiūbavo žodinis konfliktas, jis pradėjo sakyti, kad nuramins O., leido šiam suprasti, kad pliaukštelės į pakaušį. O. agresyviai priartėjo prie jo ir provokavo jį, sakydamas "nu ir nuramink". Jis skėlė O. antausį kaire ranka į dešinį žandą, dešinėje rankoje jis turėjo stiklinę. Bokalą jis turėjo, nes O. iš kavinės atėjo prie jo su dviem bokalais. Jis jau norėjo eiti namo ir pirmasis išėjo iš kavinės, o O. pasivijęs turėjo rankose du bokalus ir duodamas sakė "paimk, paimk". Jam bokalas nebuvo reikalingas, bet kadangi tuo metu tarp jo ir O. santykiai buvo geri, jis bokalą paėmė, suprato, kad jis turėjo panešti, ir po to šis abu bokalus būtų pasiėmęs namo. Po jo suduoto smūgio, O. dešine ranka jam trenkė į lūpas, dar buvo sužalojimas, bet jis to sužalojimo niekur neužfiksavo. Lūpa buvo patinusi, nes atsitrenkė į dantį, į išorę nekraujavo. Tai jį sunervino, kadangi jis bandė šį nuraminti, o O. jam dar smūgiavo į veidą. Jis atėjo atgal du žingsnius nuo O., kadangi nesitikėjo smūgio iš O. A. jis metė bokalą į stulpą, bet, kaip minėjo pradžioje, jo rankos buvo drėgnos, todėl bokalas metant išslydo ir kliudė O. galvą. Bokalas visas sudužo, O. nenugriuvo, liko stovėti. Po visko jie ėjo link Arkikatedros, O. stipriai kraujavo iš kairės pusės, žaizda atrodė kaip įpjovimas. O. dar kraujuodamas tą juodos spalvos paketą įsidėjo į kojinę, kur vėliau jis jį padėjo, nežino. Jiems jau būnant parke (nuo Arkikatedros po kaire), O. jo paprašė jį nufotografuoti, kad jis galėtų pasižiūrėti, kaip atrodo jo žaizda. Jis nefotografavo, o įjungė kamerą ir pafilmavo, po to perdavė O., kad šis pasižiūrėtų. Filmavo telefonu, kurio šiuo metu neturi ir vaizdo įrašą jau yra ištrynęs. Jis iš karto sakė, kad kviestų medikus, bet O. atsisakė, kadangi, kaip suprato, šis nenorėjo dėl to turimo paketo, kad atvykus medikams, atvyks ir policija. Jis neturėjo sąskaitoje pinigų, todėl O. jam pats padavė savo telefoną ir pasakė, kad jis iškviestų taksį. Atvykęs taksi vairuotojas jų neėmė, kadangi O. vis dar kraujavo. Jis pasiūlė tada pasinaudoti "Citybee" automobiliu. Jis jautėsi blaivus, kadangi buvo išgėręs tik vieną bokalą alaus (Savanorių prospekte). Tuo metu negalvojo, ar jo turimas vairuotojo pažymėjimas dar galioja, ar ne. O. jam pervedė pinigų ir jie pasiėmė automobilį. Nuvažiavo į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, ten jų nepriėmė, nežino, dėl kokių priežasčių, medikai tik pasakė, kad jie gali užbintuoti, jis O. laukė lauke. Šis išėjo su subintuota galva. Jam dar girdint, O. medikams sakė, kad jis nugriuvo. O. išėjęs pasakė, kad jam medikai liepė važiuoti į Žalgirio kliniką. Ten buvo uždaryta, niekas jiems durų neatidarė. O. liepė jį vežti namo. Jis važiavo su tuo pačiu "CityBee" automobiliu, kurį buvo pasiėmęs nuo Arkikatedros, O. parvežė namo. Jie važiuodami bendravo normaliai, jie jau prieš įsėsdami į automobilį ir prieš važiuojant į RVUL atsiprašė vienas kito ir paspaudė vienas kitam rankas. Apie 8.00 val. jam paskambino O. mama ir klausė, kur jie buvo, ką jie darė, kas atsitiko. Jis jai pasakė viską, ką ir šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kad metė stiklinę, bet nenorėjo pataikyti į O. O. mama tik pasakė, kad O. paguldė į ligoninę. Jis tą pačią dieną buvo ligoninėje, tačiau jo neįleido, kadangi nurodė, kad nepriėmimo valandos ir O. ne palatoje. Atvažiavęs dar po dienos į ligoninę, rado O. palatoje. Klausė jo, ką jam atnešti, šis nurodė, kad nieko nereikia. O. nurodė, kad jis pats gerai jaučiasi. O. nesakė, kad buvo atvykusi policija. Jis rašė O., tačiau šis jam nebeatrašinėjo. Mano, kad po 3 savaičių jo mamai paskambino policija ir informavo, kad jis yra reikalingas apklausai. Jis tik numanė, kad dėl O. J. nenorėjo sukelti tokių pasekmių, nebuvo jokio tikslo, jis visai nenorėjo sužaloti O., tiesiog metė stiklinę iš pykčio į stulpą, o ji išslydo ir kliudė O. (II t. b. l. 20-22).
2024 m. rugpjūčio 18 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad O. S. pranešė, jog 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 2 val., Katedros aikštėje, Vilniuje, priešais Gedimino pr. 1, jo pažįstamas ukrainietis A. S., su kuriuo jie pažįstami apie du mėnesius, kilus konfliktui po išgertuvių bare, vieną kartą kumščiu jam sudavė į veido kairę pusę, po ko metė į jį stiklinę, kuri pataikė jam į kaktą. Dėl įvykio VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam buvo diagnozuotas židininis smegenų sužalojimas, buvo operuojamas, šiuo metu yra gydomas Neurochirurgijos skyriuje. Prašo šį įvykį ištirti, jam padaryta fizinė žala.
Pasiūlius papasakoti visa, kas pareiškėjui gali būti žinoma apie aplinkybe, turinčias reikšmės bylai išspręsti, O. S. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d., nakties metu, jis su pažįstamu A. S. vartojo alkoholį bare "P. P. P.", kuris yra Gedimino pr., Vilniuje. Jokių konfliktų vakaro metu nebuvo. Su A. nėra draugai, tik pažįstami, yra jam paskolinęs pinigų, daręs pavedimus į šio sąskaitą (tyrimui pateiks telefono ekrano fotonuotrauką su jo duomenimis). Kai abu buvo visiškai neblaivūs, abu ėjo link Katedros gatvės, kadangi išsikvietė taksi. P. Š. gatvę, mano, priešais Gedimino pr. 1, Vilnius, kur auga medžiai, be jokios priežasties A. vieną kartą kumščiu trenkė jam į kairę veido pusę, dėl ko jam suskaudo. Tada jis šiam trenkė atgal į veidą. A., atsitraukęs nuo jo apie metrą atstumu, metė į jį stiklinę, kurią jis išsinešė iš baro. Stiklinė pataikė jam į kaktos kairę pusę, jam pradėjo kraujuoti. Jokio konflikto nebuvo, dėl ko šis taip pasielgė, jis nežino, mano, kad jie buvo pavartoję per daug alkoholio. Po įvykio su A. jie nuvyko į Lazdynų ligoninę, tačiau jo nepriėmė, išsiuntė į Žalgirio klinikas. Jie su taksi automobiliu nuvyko į Žalgirio klinikas, tačiau ten viskas nakties metu buvo uždaryta, todėl jis grįžo namo. Tačiau namie kraujavimas ir skausmas galvoje nesiliovė, todėl po keleto valandų, tai yra apie 6 val. ryto, jis su taksi vėl nuvyko į Žalgirio klinikas, ten jį priėmė, apžiūrėjo ir nustatė, jog jam kaktos žaizdoje yra stiklo šukė, GMP brigada išvežė į Lazdynų ligoninę. Ligonėje rugpjūčio 15 d. jį operavo, čia jam buvo nustatytas židininis smegenų sužalojimas. Šiuo metu vis dar guli ligoninėje, Neurochirurgijos skyriuje. Jį buvo atvykęs aplankyti į ligoninę jį sužalojęs A. T. šis jam jokios pagalbos nepasiūlė, neatsiprašė. Dėl įvykio jam padaryta fizinė žala. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo metu. Jei kažką yra šiuo metu pamiršęs, galės patikslinti vėliau, kadangi šiuo metu dar yra veikiamas vaistų (I t., b. l. 76-84).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 13 d. papildomai apklaustas nukentėjusiuoju O. S. parodė, kad jis su A. susipažino per bendrus pažįstamus. Su A. iki įvykio yra vartoję alkoholį, tačiau šis niekada jam nepasirodė agresyvus. Įvykio vakarą jie su A. aplankė ne vieną kavinę, jis vartojo alų, galėjo išgerti keturis bokalus alaus, A., mano, išgėrė keliais daugiau nei jis, galėjo išgerti 6 bokalus alaus. Jie iš pirmos kavinės ėjo į antrą, ten užsidarinėjo, todėl jie abu ir pasiėmė bokalus, kadangi juose dar buvo alaus, o nenorėjo palikti. Užėjo į trečią kavinę "Pliusai", mano, kad ta kavinė Gedimino prospekte, ir ten dar užsisakė alaus. Ten išgėrę alų, vėl pasiėmė iš antros kavinės išsineštus bokalus ir ėjo Gedimino prospektu. Jis jau buvo iškvietęs taksį, bet taksi prie "Pliusų" negalėjo privažiuoti, tai jiems reikėjo paeiti link Arkikatedros, tada pakeliui ir įvyko konfliktas. Būnant "Pliusuose" jie bendravo su kitų jaunuolių kompanija, kurioje buvo nepažįstamas jaunuolis, kuris pasiūlė jam įsigyti narkotikų, kaip nurodė, žolės. Jis nevartoja narkotinių medžiagų, todėl nežino, ar jis tikrai įsigijo narkotines medžiagas, ar jį apgavo. Tas jaunuolis, mano, buvo vyresnis už jį, gal apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 1.75-1.80 m ūgio, tamsių plaukų, kalbėjo lietuviškai, o su juo bendravo rusiškai. Jis buvo kitų jaunuolių kompanijoje ir jie visi bendravo neutraliomis temomis. Tas jaunuolis vienu metu pasiūlė jam nueiti į tualetą ir ten pasiūlė užspaudžiamame plastikiniame nepermatomame maišelyje įsigyti, kaip nurodė, žolės, nurodė, kad kainuoja 80 Eur. Jis sutiko sumokėti, nes vedinas smalsumo norėjo pirmą kartą pabandyti. Ir šiai dienai nežino, ar nebuvo apgautas, kadangi tos žolės nepabandė, ją išmetė. Grįžo iš tualeto ir neužilgo su A. ir ta jaunuolių kompanija išsivaikščiojo. Jiems išėjus iš "Pliusų", jis A. pasakė, kas atsitiko tualete, kad nusipirko žolės. Jis nesiūlė A. jos vartoti, tiesiog pasakė, kad ją turi, dabar tiksliai neprisimena, kuriuo metu jis jam parodė tą juodos spalvos plastikinį užspaudžiamą maišelį. Jiems einant nuo "Pliusų" link Arkikatedros, kaip minėjo, tarp jų kilo konfliktas. Nėra tikras, dėl kokios priežasties. Kiek jis prisimena, A. pradėjo labai garsiai kalbėti, rėkė necenzūrinius žodžius, pro juos važiavo policijos ekipažas, jis bandė jį raminti. A. šaukė, kad jis narkomanas ir jis jo neklausys, prikaišiojo, kam jis pirko žolę. Jam kažką atsakius, šis užklausė: "ar trenkti tau į snukį", jis šiam atsakė, kad tegul trenkia. Nesitikėjo, bet A. iš tikrųjų jam trenkė į dešinį žandą kaire ranka, dešinėje šis vis dar laikė bokalą. Jis tada savo turėtą bokalą pastatė ant žemės ir A. kaire ranka trenkė į dešinį žandą. Smūgiai tiek jo, tiek A., nebuvo stiprūs, jie neišgriuvo, kraujas nepasirodė. Jis šiuo metu jau tiksliai neprisimena, ar A. metė į jį bokalą, ar trenkė laikydamas bokalą rankoje. Galimai pirmoje apklausoje nurodė, kad A. bokalą į jį metė, nurodydamas, kad bokalas skrido į jį, tačiau jis nepatikslino, ar A. ranka buvo ant bokalo smūgio metu. Jis paties smūgio metu dėl savisaugos užsimerkė. Jis tiksliai prisimena, kad A. užsimojo dešine ranka, o joje buvo bokalas ir pajuto smūgį į kairę kaktos pusę, bokalo stiklai pabiro, o jam iš karto pasipylė kraujas, jis nenukrito, bet jam labai skaudėjo. Jis, kai A. metė ar smūgiavo stikline, stovėjo tiesiai, nedarė jokių staigių judesių, todėl A. smūgis į jo kaktą buvo tyčinis ir tiesiogiai nukreiptas sužaloti jo galvą. Nemano, kad po smūgio A. jautėsi blogai, prisimena, kad šis jam ėjo iš paskos ir dar šaukė, kad jį užmuš. Jis nežino, dėl ko šis taip ant jo supyko, to negali paaiškinti ir šiandien dieną. J. G. prospektu ėjo link Arkikatedros, pirmos apklausos metu jis tyrėjai (duomenys neskelbtini) programėlėje nurodė, kur viskas tiksliai įvyko. Ir šiandien dieną tyrėjos pateiktose įvykio nuotraukose Nr. 1, Nr. 2 yra užfiksuota vieta, kur tiksliai įvyko konfliktas. Jis eidamas pasuko į kairę ir perėjęs gatvę ėjo link Arkikatedros, taksi vairuotojo nebeieškojo, nes jam tuo metu stipriai bėgo kraujas ir jautė skausmą. Jis atsidūrė visai šalia Arkikatedros, ėjo į po kaire puse esantį parką. Jam stipriai bėgo kraujas, jis kraują valėsi į savo rūbus. A. ėjo iš paskos, vis dar kartojo, kad jį užmuš, parke dar pastūmė. Jis atsigulė ant žemės, klausė, kas A. atsitiko ir kodėl šis elgiasi taip neadekvačiai. Šis netgi atėmė iš jo telefonus, galimai todėl, kad jis niekam nepaskambintų ir nepasikviestų pagalbos. Šis netgi sakė, kad jie nebebendraus, jis sakė, kad bendraus, kad šį nuramintų. Šis pasiėmė savo telefoną ir pradėjo jį filmuoti, sakė, kad jis narkomanas ir, kad šis jį įdės į internetą. Tuo metu, mano, kad A., pamatęs jį gulintį ir vis dar kraujuojantį, suprato, kad situacija rimta ir iš jo telefono kvietė "BOLT" taksį, tačiau atvažiavęs taksi vairuotojas atsisakė jį paimti, kadangi jis buvo kruvinas. T. A. paėmė "CityBee" automobilį ir nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, jam nebegrasino. Jis, dar būdamas Lazdynų ligoninėje, A. būnant šalia, medikams pasakė, kad nugriuvo ir susižalojo pats. Jis galvojo, kad A. jo atsiprašys ir, kad jie susitaikys, be to, nežinojo, kaip stipriai yra sužalotas. Vėliau ryte, jau kai važiavo su mama į ligoninę, atvykusiems pareigūnams pasakė, kaip viskas tiksliai buvo. Dėl šio nusikaltimo jis patyrė moralinę ir materialinę žalą, civilį ieškinį pateiks iki pirmo teismo posėdžio (I t., 115-117).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 4 d. apklausta liudytoja Y. S. parodė, kad O. yra jos sūnus. Jis 2024 m. rugpjūčio 13 d. buvo išėjęs pasivaikščioti, 2024 m. rugpjūčio 14 d. grįžo paryčiais, 4-5 valandą ryto, pasakė: "mama padėk", kad jis blogai jaučiasi. Jo galva buvo sutvarstyta, visas veidas kruvinas. Sakė, jog priimamajame jam tik sutvarstė galvą ir jis grįžo namo. Tačiau grįžęs namo blogai jautėsi, todėl susisiekus su pagalbos tarnyba, pasakė, jog vyktų į Žalgirio klinikas. Žalgirio klinikoje gydytojai, apžiūrėję sūnų, jo galvoje rado stiklo šukių. Sūnus paaiškino, kad tai jo pažįstamas jį sužalojo. Išvydę šiuos sužalojimus, gydytojai iškvietė greitąją ir su greitąja sūnų išvežė į Lazdynų ligoninę, į Neurochirurgijos skyrių. Ten jam darė operaciją. Jis gulėjo ligoninėje iki rugpjūčio 26 dienos, tą dieną jis grįžo iš ligoninės. Buvo nedarbingume, tačiau tomis dienomis jis jautėsi blogai, jam darėsi silpna, todėl nuvyko pas šeimos gydytoją, kuri nukreipė jį vėl vykti į Lazdynų ligoninę. Penktadienį, rugpjūčio 30 dieną, sūnų paguldė į Lazdynų ligoninę. Šiuo metu nėra aišku, kas jos sūnui yra, gydytojai tiksliai nenustatė, atlieka tyrimus, kalba, jog gali reikėti daryti dar vieną operaciją. Jos sūnui komplikacijų šiuo metu yra, jis jaučiasi prastai. Po šio įvykio ji rugpjūčio 15 d. buvo telefonu susisiekusi su A., kuris sužalojo jos sūnų, prašė jo pasakyti, dėl ko sužalojo O., kas nutiko tarp jų, tačiau A. jokio konkretaus atsakymo neturėjo. Ji jam pasakė, jog O. sunkioje būklėje, jog jo galvoje yra skylės, o šis atsakė, jog jei taip būtų, tai jis jau būtų miręs. Tą pačią dieną jai paskambino A. mama, pradėjo sakyti, jog tikriausiai A. kažkas labai supykdė, jei šis galėjo taip pasielgti. Mama pasakė, jog supranta, kad nerimauja dėl savo sūnaus, jog čia vaikams buvo pamoka, o ji šiai atsakė, kad jos sūnus yra sunkiai sužalotas ir ji kreipsis į policiją. Po šių pokalbių, kitą dieną A. buvo atvykęs aplankyti O. į ligoninę, tačiau jų pokalbio ten ji nežino (I t., b. l. 131-134).
2024 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2701/2024 (01) nurodyta, kad O. S. nustatytas atviras, skeveldrinis, įspaustinis kaktikaulio lūžis kairėje, kaktinio sinuso srityje pereinantis į kaukolės pamato priekinę daubą su kairio antakio - kaktos srities žaizda, kairės akiduobės viršutinės, medialinės, kairio žandinio ančio sienelių, kairio akytkaulio lūžiais, nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės galvos smegenų skilies, palei pjautuvą ir galvos smegenų sumušimo židiniais kairėje kaktinėje skiltyje. Sužalojimas visumoje dėl atviro, skeveldrinio, įspaustinio kaktikaulio lūžio kairėje, kaktinio sinuso srityje pereinančio į kaukolės pamato priekinę daubą su kairio antakio - kaktos srities kirstine žaizda, kairės akiduobės viršutinės, medialinės, kairio žandinio ančio sienelių, kairio akytkaulio lūžiais, nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės galvos smegenų skilties, palei pjautuvą ir galvos smegenų sumušimo židiniais kairėje kaktinėje skiltyje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas). Sužalojimai padaryti aštrių, pjaunančių—duriančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), stiklo svetimkūniais, tikėtina, kad įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, leidžiančių nustatyti konkretų žalojusį svetimkūnį (-ius), medicinos dokumentuose nėra aprašyta (I t., b. l. 110-112).
Iš 2024 m. lapkričio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareigūno, reagavusio į Žalgirio klinikos slaugytojos S. 2024 m. rugpjūčio 14 d. 7.06 val. pranešimą (Pranešimo tekstas: "3.30 val. su GMP atvyko O. S., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad 2.00 val. Gedimino pr. nepažįstamas trenkė su buteliu, diagnozuota kaktos žaizda, nuvežtas į RVUL") kūno kameros vaizdo įrašas (video ID) 1f54fbaced1173ae7a05c 5bca079c938. Vaizdo įrašo pradžia 2024 m. rugpjūčio 14 d. 7.34 val., pabaiga 2024 m. rugpjūčio 14 d. 7.45 val. Įrašyta naudotojo e0079018 (A. R.). Įrašo ID: Vilniaus_avpk_rv_722053. Vaizdo įraše fiksuojama, kaip pareigūnai VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kieme prieina prie įėjimo durų stovinčio O. S. ir Y. S.. O. S. subintuota galva, užklijuota kairė akis. Tarp pareigūno ir nukentėjusiojo O. S. pokalbis vyksta rusų kalba, vaizdo įrašas perduodamas per MSM savitarnos svetainę vertimui. Vaizdo įrašo trukmė 11.25 min. Apžiūrėtas 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareigūno, reagavusio į Žalgirio klinikos slaugytojos S. 2024 m. rugpjūčio 14 d. 7.06 val. pranešimą, kūno kameros vaizdo įrašas (video ID) 5f5cd36d2998030c055f8eda11a609c6. Vaizdo įrašo pradžia 2024 m. rugpjūčio 14 d. 7.46 val., pabaiga 2024 m. rugpjūčio 14 d. 7.49 val. Įrašyta naudotojo e0079018 (A. R.). Įrašo ID: Vilniaus_avpk_rv_722053. Kūno kamera fiksuoja vaizdą prie tarnybinio automobilio, stovi abu pareigūnai, šalia O. S., tikrinamas O. S. girtumas, tarp jų vyksta pokalbis rusų kalba. Vaizdo įrašas perduodamas per MSM savitarnos svetainę vertimui. Vaizdo įrašo trukmė 3 min. Kūno kamerų vaizdo įrašo stenograma (vertimas):
Pareigūnas : Laba diena.
Vyras sutvarstyta akimi: Laba diena. Juk jūs jau žinot… Juk jūs jau žinot...
Pareigūnas : Nesupratau?
Vyras sutvarstyta akimi: Juk jūs jau žinot...
Pareigūnas : Nieko nežinom.
Moteris: Smogė buteliu per galvą.
Pareigūnas : Aš ne jūsų klausiu, aš jo klausiu. Jūs ten buvot?
Moteris: Ne.
Pareigūnas : Ne. Jūs nieko nematėt, aš taip suprantu? Taigi pasakok, kas buvo. Už ką smogė, kas smogė, kur?
Vyras sutvarstyta akimi: Centre.
Pareigūnas : Centre? Centre tai kur?
Vyras sutvarstyta akimi: Aš gatvės nežinau...
Pareigūnas : Kiekvieną žodį reikės replėmis traukti ar kaip?
Vyras sutvarstyta akimi: Man smogė buteliu.
Pareigūnas : Už ką? Be niekur nieko niekas buteliais nemuša.
Vyras sutvarstyta akimi: Aš pats nesupratau, tiesą sakant, už ką man smogė buteliu. /neaiškiai. Vert. past./ iš centro į parką, paskui kartu susirinkom, nuvažiavom tenai, man tik subintavo galvą ir pasakė /neaiškiai. Vert. past./ į Žalgirio 18, nuvažiavom tenai, ten durų niekas neatidarė, aš parvažiavau namo, namie man akis /neaiškiai. Vert. past./ mamai ir mes atvažiavom į /neaiškiai. Vert. past./
Pareigūnas : /neaiškiai. Vert. past./
Vyras sutvarstyta akimi: Jeigu neklystu...
Pareigūnas : Č. Ž.? Čia gydytojai dar neapžiūrėjo, aš teisingai supratau?
Vyras sutvarstyta akimi: Dar ne.
Pareigūnas : Aš taip ir nesupratau: su kuo ėjot, kur ėjot, iš kur ėjot? Vienas?
Vyras sutvarstyta akimi: Buvom kavinėj...
Pareigūnas : Su kuo?
Vyras sutvarstyta akimi: Centre. /neaiškiai. Vert. past./ draugas...
Pareigūnas : /neaiškiai. Vert. past./ dviese buvot? /neaiškiai. Vert. past./ kuriuose /neaiškiai. Vert. past./ Dviese buvot?
Vyras sutvarstyta akimi: Centre.
Pareigūnas : Dviese buvot? Kas buvo /neaiškiai. Vert. past./?
Vyras sutvarstyta akimi: /neaiškiai. Vert. past./
Pareigūnas: Gedimino /neaiškiai. Vert. past./, tokiame pusrūsyje?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip.
Pareigūnas : Supratau. Kas ten buvo? Su kuo /neaiškiai. Vert. past./?
Vyras sutvarstyta akimi: Su niekuo. Mes kartu pasėdėjom, paskui išėjom...
Pareigūnas : Kur ėjot?
Vyras sutvarstyta akimi: Tiesiog pasivaikščioti.
Pareigūnas : Tiesiog pasivaikščioti.
Vyras sutvarstyta akimi: Ir tiesiog vidury kelio štai tokia situacija įvyko.
Pareigūnas : Kokia?
Vyras sutvarstyta akimi: Tokia, susimušėm.
Pareigūnas: Kaip tai susimušėt? Su kuo susimušėt?
Vyras sutvarstyta akimi: Atvirai jums sakau, nežinau.
Pareigūnas : Ką, tiesiog ėjo ir smogė /neaiškiai. Vert. past./
Vyras sutvarstyta akimiP. P. minus taip.
PareigūnasP. P. minus taip nebūna.
Vyras sutvarstyta akimi: Dėl kažkokio nepasitikėjimo.
Pareigūnas : Dėl ko, dėl ko įvyko? Koks buvo žodis ištartas, kas užkliuvo?
Vyras sutvarstyta akimi: Aš pats nesuprantu, sakau jums atvirai, jis sako: dabar tau smogsiu...
Pareigūnas : Tai už ką?
Vyras sutvarstyta akimi: ...aš sakau – smok ir viskas prasidėjo...
Pareigūnas : Štai jūs ėjot…
Vyras sutvarstyta akimi: Jis išgėrė...
Pareigūnas: Jis – tai kas? Draugas?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip. Kartu su manimi.
Pareigūnas : Ėjot gatve?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip...
Pareigūnas : Kas paskiau buvo?
Vyras sutvarstyta akimi: Aš jums ką tik pasakiau.
Pareigūnas : Jūs nieko konkretaus nepasakėt.
Vyras sutvarstyta akimi: Nes nieko konkretaus ir nebuvo. /neaiškiai. Vert. past./ situacija, kaip visas įvyko… Po to nuvažiavom...
Pareigūnas : Ne „po to“, o pasakok /neaiškiai. Vert. past./ Jūs ėjot gatve dviese. Iš kur jie išėjo, ko norėjo?
Vyras sutvarstyta akimi: Kas jie? Mes buvom dviese. Aš su draugu.
Pareigūnas : Tai draugas smogė?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip, juk aš jums sakiau. Mes kalbėjomės. Aš pats nesupratau, kas įvyko...
Pareigūnas : Pagaliau...
Moteris: Kažkaip keista…
Vyras sutvarstyta akimi: ...iš kažkokio nepasitikėjimo.../neaiškiai. Vert. past./
Pareigūnas : Jūs kartu sėdėjot bare?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip.
Pareigūnas : Gėrėt?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip.
Pareigūnas : Jokio konflikto nebuvo?
Vyras sutvarstyta akimi: Kad ir kaip kvailai tai skambėtų – taip. Kad ir kaip kvailai tai skambėtų – taip.
Pareigūnas : O draugas – kas? /pauzė/ Draugo vardas, pavardė?
Vyras sutvarstyta akimi: A.
Pareigūnas : A.?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip.
Pareigūnas : O pavardė?
Vyras sutvarstyta akimi: Pavardės nežinau.
Pareigūnas : Ir kokio A. man dabar ieškoti?
Moteris: Nereikia. Jis negali žinoti pavardės, mes ne taip seniai Lietuvoje, daug draugų jis neturi.
Pareigūnas : Ne, bet kur susipažino, kokio nors telefono, kontakto.
Vyras sutvarstyta akimi: Toje įstaigoje buvome, taip ir susipažinome. Porą kartų išėjom pasivaikščioti… Ir įvyko tokia situacija...
Pareigūnas : Telefoną turi?
Vyras sutvarstyta akimi: Telegramą.
Pareigūnas : Ir viskas?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip.
Pareigūnas : Seniai pažįstami?
Vyras sutvarstyta akimi: Nuo birželio… Pusantro mėnesio…
Pareigūnas : Pusantro mėnesio… Kur susipažinote?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip pat.
Pareigūnas : Kavinėje? Aha. Turi tik telegramą…Tai buteliu smogė?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip. Stikline /neaiškiai. Vert. past./
Pareigūnas : Tai stikline ar buteliu?
Vyras sutvarstyta akimi: Stikline.
Pareigūnas : Iš kur stiklinė?
Vyras sutvarstyta akimi: Mes buvom prie kavinės, buvo ir stiklinė.
Pareigūnas : Prie kavinės visa tai buvo?
Vyras sutvarstyta akimi: Na taip.
Pareigūnas : Gerai. Išeinam iš /neaiškiai. Vert. past./
Vyras sutvarstyta akimiP. P. minus išėjom.
Pareigūnas : Čia įėjimas į /neaiškiai. Vert. past./, į kairę pasukot? Ar į dešinę?
Vyras sutvarstyta akimi: Tikrai neprisimenu gatvės pavadinimo...
Pareigūnas : Aš ne pavadinimo klausiu. /neaiškiai. Vert. past./
Vyras sutvarstyta akimi: /neaiškiai. Vert. past./ Į kairę.
Pareigūnas : Išėjot iš /neaiškiai. Vert. past./ ir pasukot į kairę? Kelias eina pro šalį?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip.
Pareigūnas : Toliau.
Vyras sutvarstyta akimi: Viskas, ėjom tiesiai...
Pareigūnas: Kaip ėjot? Sankryžą priėjot? Tos gatvės? Ar nepriėjot?
Vyras sutvarstyta akimi: Atvirai sakau, dabar jums nepasakysiu. Paskui perėjom „zebrą“ ir patekom į parką. Jame gatvė, oi, toks baltas namelis – cerkvė-ne cerkvė? Pagrindinė aikštė.
Pareigūnas : /neaiškiai. Vert. past./
Vyras sutvarstyta akimi: Štai.
Pareigūnas : Tai ten viskas buvo? Prie /neaiškiai. Vert. past./ tvoros?
Vyras sutvarstyta akimi: Iš gatvės ir štai taip išėjom į Katedros…
Pareigūnas : Tai jūs susimušėt prie Katedros?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip.
Pareigūnas : Kokią nors gatvę perėjot?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip, perėjom, /neaiškiai. Vert. past./ pusėn… Taip, perėjom, parke pasikalbėjom… išsikvietėm taksį ir atvažiavom čionai...
Pareigūnas : Jūs dar į parką nuėjot?
Vyras sutvarstyta akimi: /neaiškiai. Vert. past./ Mes perėjom gatvę – tenai ir parkas… Tas baltas namas ir parkas – medžiai.
Pareigūnas : (Fone girdimas kitas pareigūnas - "Kudirkos aikštė") A, tai medžiai iš kairės, išeina, jei žiūrim katedros pusėn? Visa tai vyko kairėje?
Vyras sutvarstyta akimi: Pereinant iš vienos juostos į kitą. Visa tai tarpe /neaiškiai. Vert. past./ buvo. Kad ir kaip kvailai tai skambėtų, tai nutiko taip… /neaiškiai. Vert. past./ mes susimušėm, paskui /neaiškiai. Vert. past./ nuvažiavom į ligoninę...
Pareigūnas : Abu?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip, abu, ten moteris gali patvirtinti /neaiškiai. Vert. past./ Reikia važiuoti į Žvėryno 117… Taip?
Pareigūnas: Žalgirio .
Vyras sutvarstyta akimi: Ai, Žalgiris, atleiskit.
Pareigūnas : Numeris.
Vyras sutvarstyta akimi: 117.
Pareigūnas : 115?
Vyras sutvarstyta akimi: Mums sakė 117.
Pareigūnas : Supratau.
Vyras sutvarstyta akimi: /neaiškiai. Vert. past./ ten niekas durų neatidarė, ir aš nuvažiavau /neaiškiai. Vert. past./
Pareigūnas : Kitaip tariant, jis dar tave ir palydėjo?
Vyras sutvarstyta akimi: Žinoma.
Pareigūnas : Geras draugas. Nepaliko…
Moteris: Tai sarkazmas, taip?
Pareigūnas : Nepaliko draugo nelaimėje…
Moteris: Kaip draugas galėjo smogti stikline per galvą?
Pareigūnas : Reikia mažiau gerti. O jūs ten nieko nemaišėt į kokteilį? Ne?
Vyras sutvarstyta akimi: Ne.
Pareigūnas : Tikrai? Reikia mažiau gerti.
Vyras sutvarstyta akimi: Tikrai. Tik alkoholis.
Pareigūnas : Ir daug buvo alkoholio? /pauzė/ Na kiek alkoholio buvo?
Vyras sutvarstyta akimi: Išgėriau kokias 4 stiklines...Pareigūnas: 4 stiklines?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip. Kas mums dabar bus?
Pareigūnas : Kam?
Moteris: Tau – operacija.
Pareigūnas : Nesupratau, kam kas bus?
Vyras sutvarstyta akimi: /neaiškiai. Vert. past./ Mums?
Pareigūnas : /neaiškiai. Vert. past./ nuo tavęs priklauso. Pareiškimas bus-nebus?
Vyras sutvarstyta akimi: Ne.
Pareigūnas : Nebus pareiškimo? Kitaip tariant, atsisakai rašyti pareiškimą?
Vyras sutvarstyta akimi: Mama? /neaiškiai. Vert. past./
Pareigūnas : Mamos neklausk… Pats suaugęs pilnametis.
Moteris: Jis, žinoma, pilnametis, kaip jūs teisingai pasakėt /neaiškiai. Vert. past./ išsiaiškint situaciją, aš nesuprantu, kas galėjo nutikti, kad.../neaiškiai. Vert. past./ žmogus, su kuriuo...
Pareigūnas: Jis žino.../neaiškiai. Vert. past./
Vyras sutvarstyta akimi: /neaiškiai. Vert. past./ Suprantu, kaip tai atrodo jūsų akimis, bet /neaiškiai. Vert. past./
Moteris: Prašau patylėti. Jei jis ganėtinai girtas, todėl nesupranta, kas įvyko, gal reikia ano paklaust, kas įvyko, kaip žmonės, kurie pusantro mėnesio bendrauja, santykinai normaliai, kaip man atrodė.../neaiškiai. Vert. past./
Pareigūnas : Kažkas buvo. Kaip sakoma, kaip sakoma, yra veiksmas, yra atoveiksmis… Vadinasi, kažkas buvo… Kažkas, neaišku, kas.
Moteris: Taigi… Mes taip pat /neaiškiai. Vert. past./ važiuoti į ligoninę.../neaiškiai. Vert. past./ Galite peštis, bet stikline per galvą...
Pareigūnas : O stiklinė iš kur?
Vyras sutvarstyta akimi: Turėjom.
Pareigūnas : Iš baro? Na štai.
Moteris: Man pačiai šokas.
Pareigūnas : Eime su manimi. Pagal įstatymą priklauso. Išpakuojam. /neaiškiai. Vert. past./ Aš teisingai supratau: atsisakot rašyti pareiškimą...
Vyras sutvarstyta akimi: Taip.
Pareigūnas : Kad paskui, jei persigalvosit dėl pareiškimo, ane?..
Vyras sutvarstyta akimi: Ne, nepersigalvosim, niekas nekaltas ir /neaiškiai. Vert. past./...
Pareigūnas : Aha, vadinasi, žinom, dėl ko visa tai buvo? Vadinasi, pats kaltas...
Vyras sutvarstyta akimi: Ne…
Pareigūnas : Dabar pučiam, kol pasakysiu „stop“.
Pareigūnas : Pučiam, dar dar dar dar dar, o, gana.
Pareigūnas : Kokį nors dokumentą su savimi turi?
Vyras sutvarstyta akimi: Taip.
Pareigūnas : 0,56.
Vyras sutvarstyta akimi: 0,56.
Pareigūnas : Normaliai.
Vyras sutvarstyta akimi: Ar galima iš čia perrašyti, nes /neaiškiai. Vert. past./
Pareigūnas : Jokių problemų… O… Š...
Pareigūnas II: Taip, čia autografą.. Taip, tuoj paaiškinsiu: įvykis policijoje užregistruotas...
Vyras sutvarstyta akimi: Ta prasme?
Pareigūnas : Įvykis užregistruotas policijoje...Jei sumanysit rašyti pareiškimą, (duomenys neskelbtini)oi, pardon, (duomenys neskelbtini)
Pareigūnas : (duomenys neskelbtini)– ten parašysit pareiškimą, jei sumąstysi, mūsų pokalbis niekur nedings, jis bus įrašytas...
Vyras sutvarstyta akimi: Ačiū.
Pareigūnas : Ką galiu pasakyti: susitaikyk ir daugiau nesimušk… Sveik.
Vyras sutvarstyta akimi: Ačiū (I t., b. l. 17-26)
2024 m. lapkričio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas – 2024 m. rugpjūčio 17 d. 20.41 val. pranešimo iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Pranešimo tekstas: "2024 m. rugpjūčio 14 d. pažįstamas kažkur senamiestyje Gedimino pr. sumušė pranešėjos sūnų O. S.. Gydymo įstaigoje buvo policija, pranešėja pareiškimo nerašė, dabar paaiškėjo, kad sužalojimai sunkūs. Pranešėja turi pretenzijų, nori rašyti pareiškimą, nežino, kur kreiptis." Garso įrašas įvardintas: "BPC skambucioirasas" (ID 92299170384, skambucio pradzia_ 2024-08-17 20_34_35). Nurodomas skambučio pradžios laikas 2024 m. rugpjūčio 17 d. 20.34 val. Skambina J. S. ir tariasi, ką jai daryti dėl sūnaus rimtos galvos traumos. Pokalbis vyksta rusų kalba, garso įrašas perduodamas per MSM savitarnos svetainę vertimui. Garso įrašo trukmė 3.41 min. Garso įrašo stenograma (vertimas):
BPC (automatinis pranešimas): Jus paskambinote skubios pagalbos numeriu vienas, vienas, du. Prašome palaukti, kol atsilieps operatorius.
BPC: vienas, vienas, du
Moteris: laba diena. Jus kalbat rusiškai?
BPC: galite kalbėti rusiškai. Kas pas jus atsitiko?
Moteris: a... (vyro balsas fone: nieko baisaus). Nieko baisaus neatsitiko. Aš norėčiau su jumis pasikonsultuoti. Mano sūnui 21 metai. 14-tą dieną jis patyrė traumą. Mes kreipėmės į ligoninę, medikai iškvietė policiją. Policininkai, kurie buvo atvažiavę, aa... jie jį apklausė ir paklausė, ar jis paduos pareiškimą dėl to žmogaus, kuris jam sudavė. Na, kadangi trauma labai rimta, mes tada nusprendėme, kad mes dabar užsiimame ee... sveikata, tai yra tam momentui medikai jo dar nepriėmė va, o paskui nuspręsim dėl pareiškimo. Dabar paaiškėjo, kad trauma labiau negu rimta ir turi sunkias pasekmes, šiandien jis maždaug atsigavo ir mes vis tik nusprendėm paduoti pareiškimą policijai. Kaip aš galiu tai padaryti?
BPC: į komisariatą reikia kreiptis. O kada tai atsitiko, patikslinkit prašau.
Moteris: 14-ą dieną iš ryto.
BPC: šio mėnesio?
Moteris: taip, taip, taip
BPC: o tai kas jam sudavė, pažįstamas... kažkur?...
Moteris: pažįstamas, taip.
BPC: konfliktas ten kažkoks buvo, kokia ten situacija?
Moteris: jie negali paaiškinti, kas atsitiko. Tas sako, aš nesupratau, kodėl jis man sudavė, kai aš paskambinau, kai mano vaikas buvo reanimacijoje. Aš paskambinau šitam berniukui, išsiaiškinti, kas vis tik atsitiko, vat... o kadangi aš buvau sutrikusi ir, kai gydytojai apžiūrėjo ir pasakė, kad trauma net... gyliai stiklas... į smegenis, tai labai sunki. Kas galėjo tokio atsitikti, tas berniukas man net nesugebėjo paaiškinti... protingų priežasčių, kodėl jis taip pasielgė.
BPC: o kur visą tai atsitiko?
Moteris: aaa... miesto centre, Gedimino prospekte
BPC: bet jus sakėte, policija buvo vietoje, buvo informuota policija?
Moteris: aa... policiją iškvietė medikai, po to, kai mes kreipėmės, kad jį užsiūtų. Mes kreipėmės į veido ir žandikaulių skyrių, jie pamatė ten stiklą, nusiuntė mus į greitąją, kol mus greitoji atvežė, policija jau atvažiavo į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o ten jie jau..... (kalba vienu metu, blogai girdėt).
Moteris: O. Š.
BPC: pakartokit pavardę
Moteris: Š.
BPC: mes tada informuosim policiją, kad su jumis susisiektų, ką jus toliau turit daryti, jeigu turit pretenzijų, jeigu norit pareiškimą rašyti, taip?
Moteris: tiesiog reikalas toks, kad trauma pasirodo yra labai rimta, tai pažeistos smegenys, išiminėjo duženas, ir visi gydytojai pasakė, kad na.. nerealios jėgos...
BPC: o telefoną kažkokį galite jūsų kontaktinį patiks... duoti?
Moteris: 6322
BPC: taip
Moteris: 1042
Moteris: aš mama, Š. J. (I t., b. l. 34-40).
Iš 2024 m. rugpjūčio 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra Gedimino prospektas, matomas pastatas adresu (duomenys neskelbtini), pastate matomas įėjimas į "Prezo" kepyklą, kiek toliau "VeroCafe" kavinė, matomi ant šaligatvio sustatyti staliukai su kėdėmis bei eilėje augantys medžiai palei šaligatvį, ant apšvietimo stulpo matoma informacinė lentelė, kad teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Stovint ant kelio priešais Gedimino pr. įkalnės pradžią, iš kairės ir dešinės ant apšvietimo stulpų matomos vaizdo stebėjimo kameros - gaubliai. Kiek pakilus į įkalnę Gedimino pr., ties pastatu, pažymėtu Nr. 2, kairėje gatvės pusėje ant pastato ties 3 aukštu matomos vaizdo stebėjimo kameros. Daugiau bylai reikšmingų įkalčių ar kt. daiktų neaptikta (I t., b. l. 47-56).
Iš 2024 m. rugsėjo 21 d. Apžiūros protokolo matyti, kad atlikus vaizdo įrašų, gautų iš Vilniaus AVPK OVS ir UAB „SBA“, apžiūrą tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (I t., b. l. 72-75).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Be to, sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta arba tiesiogine neapibrėžta tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pavyzdžiui, kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
Teismas , įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Nors tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, metu kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, teigdamas, jog tikslo pataikyti bokalu į nukentėjusįjį ir tokiu būdu jį sužaloti, neturėjo, viskas įvyko netyčia, atsitiktinai, tačiau tokią kaltinamojo versiją paneigia byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusysis O. S. parodė, kad įvykus tarpusavio konfliktui (to neneigė ir pats kaltinamasis), jiems su kaltinamuoju apsikeitus smūgiais, kaltinamasis metė į jį su savimi turėtą alaus bokalą ir pataikė į kaktą, bokalas nuo smūgio sudužo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina, o kaltinamojo versiją paneigia 2024 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 2701/2024 (01), kurioje nurodyta, kad O. S. nustatytas atviras, skeveldrinis, įspaustinis kaktikaulio lūžis kairėje, kaktinio sinuso srityje pereinantis į kaukolės pamato priekinę daubą su kairio antakio - kaktos srities žaizda, kairės akiduobės viršutinės, medialinės, kairio žandinio ančio sienelių, kairio akytkaulio lūžiais, nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės galvos smegenų skilies, palei pjautuvą ir galvos smegenų sumušimo židiniais kairėje kaktinėje skiltyje; taip pat ekspertės R. G. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, kad tokio sunkumo sužalojimams padaryti reikėjo atitinkamos ir nemažos jėgos, jie tikrai negalėjo būti padaryti daiktui, nagrinėjamu atveju, bokalui slystant ir krentant. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad bokalas stovinčiam nukentėjusiajam pataikė į viršutinę galvos dalį – kaktą, ypatingai kritiškai vertinama kaltinamojo versija, kad jis bokalą metė žemyn, tikslu, kad jis tiesiog sudužtų į šalia esantį stulpą ar žemę.
Kaip minėta, BK 135 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio.
Žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Jis numato, kad iššovus šūvį į bet kurią kūno vietą (ar sudavus lazda ar plyta į galvos sritį) galima žmogui atimti gyvybę, kad suduodant kumščiu į galvos sritį galima padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354/2007). Vertindamas konflikto eigą pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. S., mesdamas gana sunkų, storo stiklo bokalą į nukentėjusiojo pusę tokiu laipsniu ir tokia jėga, kad jis pataikė pastarajam į galvą ir nuo smūgio sudužo, turėjo suprasti savo veiksmo pavojingumą, ieškoti kitų situacijos sprendimo būdų, tačiau to nepadarė, o pasirinko agresyvų fizinį veiksmą.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiojo O. S. parodymai, garso ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad A. S., 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 2 val., Gedimino prospekte, Vilniuje, netoli namo, esančio Gedimino pr. 1, Vilniuje, tyčia kumščiu trenkė O. S. į dešinę veido pusę, o šiam trenkus smūgį atgal, metė į nukentėjusįjį stiklinį bokalą, pataikydamas į O. S. kairę kaktos pusę, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam atvirą, skeveldrinį, įspaustinį kaktikaulio lūžį kairėje, kaktinio sinuso srityje, pereinantį į kaukolės pamato priekinę daubą su kairio antakio - kaktos srities žaizda, kairės akiduobės viršutinės, medialinės, kairio žandinio ančio sienelių, kairio akytkaulio lūžiais, nedidelį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės galvos smegenų skilties, palei pjautuvą ir galvos smegenų sumušimo židiniais kairėje kaktinėje skiltyje, t. y. sunkaus masto sveikatos sutrikdymą.
Iš kaltinimo išjungtina aplinkybė, kad A. S. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi pats kaltinamasis teigia, jog per visą vakarą išgėrė tik vieną bokalą alaus, byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų apie A. S. neblaivumą, tuo tarpu visos abejonės, kurios negali būti pašalintos byloje esančiais duomenimis, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Taigi, teismas konstatuoja, jog byloje nėra objektyviai ir neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nagrinėjamą veiką padarė būdamas neblaivus.
Byloje nenustatyta, kad A. S. būtų norėjęs sunkiai sužaloti O. S. sveikatą ir to būtų siekęs. Tačiau kaltininko veika kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui), tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš bylos aplinkybių bei įrodymų akivaizdu, kad būtent A. S. pradėjo smurtinius veiksmus, jo rankoje turėtas bokalas buvo sunkus, storo stiklo, jis metė į nukentėjusiojo pusę tą bokalą tokia trajektorija ir jėga, kad jis pataikė į galvą ir sudužo, todėl konstatuotina, kad A. S. neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai – būti sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jo veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Darytina išvada, kad sveikatos sutrikdymą O. S. jis padarė veikdamas neapibrėžta netiesiogine tyčia, todėl A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal sunkiausius padarinius, kaip veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Dėl skirtinos bausmės.
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas , skirdamas bausmę A. S., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
A. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskirtiną sunkių nusikaltimų kategorijai. A. S. yra nevedęs, vykdo individualią veiklą, anksčiau neteistas, 2 kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius pažeidimus. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligų gydymąsi ar buvimą įskaitoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą (2025 m. birželio 3 d. pervedė O. S. 4 000 Eur), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, kadangi aplinkybė dėl jo neblaivumo veikos padarymo metu, iš kaltinimo išjungta.
BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų A. S. atžvilgiu nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2025 m. kovo 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025 31 punktą).
Atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, mąstą ir pavojingumą bei kaltinamojo elgesį po jos (sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vienu trauminiu poveikiu, tai yra vienu veiksmu, veikiant neapibrėžta netiesiogine tyčia; po sužalojimo padarymo kaltinamasis bandė nukentėjusiajam padėti, vežė jį į ligonines), kaltinamojo asmenybę (yra jauno amžiaus – 21 metai; vykdantis individualią veiklą; anksčiau neteistas, taigi inkriminuojama nusikalstama veika vertintina labiau, kaip atsitiktinė; pasiruošęs atlyginti padarytą žalą), teismas daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) A. S. padarytam nusikaltimui, jo asmenybei ir kitoms, anksčiau aptartoms aplinkybėms, todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, teismo vertinimu, galės būti pasiekti kaltinamajam paskirus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nesiekiantį straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio, - 4 metams, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 3 metams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 ir 8 punktais, kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įsidarbinti ir dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia kaltinamajam skirtina bausmė nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų.
(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo O. S. gydymo, prašo iš kalto asmens priteisti 5046,09 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 139-143). 2024 m. lapkričio 18 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, jog O. S. laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki 2024 m. spalio 18 d. buvo suteiktos medicininės paslaugos, kurių bendra vertė 5 046,09 Eur (1 t., b. l. 141-142).
CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 15 straipsnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, o šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. O. S. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ištyrus byloje surinktus įrodymus konstatuota, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. S. priteistina 5 046,09 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstu laikytinas ir civilinio ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl iš A. S. priteistina ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį 4 367,61 Eur sumai (1 t., b. l. 149-171), kurį patikslino bylą perdavus teismui, patikslintu ieškiniu prašydama iš kaltinamojo A. S. priteisti Fondo naudai 5 647,77 Eur žalos (O. S. priskaičiuotų išmokų) atlyginimui (2 t., b. l. 70-83). Iš prie ieškinių pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam O. S. už nedarbingumo laikotarpius nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais buvo priskaičiuota ir paskirta 5 647,77 Eur išmoka. Kadangi byloje nustatyta, kad O. S. nurodytu laikotarpiu buvo nedarbingas dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš A. S. VSDFV Vilniaus skyriaus naudai priteistina 5 647,77 Eur suma žalai atlyginti.
N. O. S. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį nusikaltimu jam padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. S. priteisti 3 452,73 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 2 000 Eur patirtų atstovavimo išlaidų. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro nukentėjusiojo negautas darbo užmokestis, nes jei jis nebūtų sužalotas, tai per 75 darbo dienų laikotarpį, kurį buvo nedarbingas, būtų gavęs 9 1000,50 Eur pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį jis yra gavęs iš VSDFV Vilniaus skyriaus bendrai 5 647,77 Eur ligos išmoką, jo negautos pajamos sudaro 3 452,73 Eur. Taip pat nuketėjusysis nurodo patyręs dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų neturtinę žalą, kadangi patirti sužalojimai lėmė tai, kad po įvykio nukentėjusiojo judėjimas buvo apribotas pakankamai ilgą laiką, dėl patirtų galvos traumų jis negalėjo ir iki šiol negali užsiimti jokia fizine veikla ir pilnavertiškai dalyvauti kasdieniame gyvenime; jį kamuoja dažnas galvos skausmas, rankų drebulys, jis yra fiziškai susilpnėjęs, sutrikusi kūno pusiausvyra; jam nustatytas vos 50 procentų dalyvumo lygis, po įvykio jis yra neįgalus, kas ateityje neabejotinai smarkiai apribos jo galimybę dirbti norimą darbą ir karjeros galimybes; didžiulis stresas po įvykio lėmė tai, kad nukentėjusysis iki šios dienos yra priverstas vartoti raminančius vaistus, negali ramiai miegoti, susikoncentruoti bei pilnavertiškai dalyvauti kasdieniame gyvenime, jo emocinė sveikata dėl padarytos nusikalstamos veikos pašlijo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė patikslino civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti 16 000 Eur, kadangi 4 000 Eur kaltinamasis jau atlygino.
Dėl neturtinės žalos. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-68/2008).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų bei fizinį skausmą. Jam suduota sunkiu stikliniu daiktu į galvą, dėl ko jis buvo gydomas stacionare, operuotas, jam konstatuotas atviras, skeveldrinis, įspaustinis kaktikaulio lūžis kairėje, kaktinio sinuso srityje pereinantis į kaukolės pamato priekinę daubą su kairio antakio - kaktos srities žaizda, kairės akiduobės viršutinės, medialinės, kairio žandinio ančio sienelių, kairio akytkaulio lūžiais, nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės galvos smegenų skilies, palei pjautuvą ir galvos smegenų sumušimo židiniais kairėje kaktinėje skiltyje.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad nusikaltimu nukentėjusiajam O. S. sukeltos neigiamos pasekmės išliko, jo gydymas yra tęstinis. Nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastas patvirtintas teismo medicinos specialisto išvada, teisiamajame posėdyje ekspertė davė išsamius paaiškinimus, patvirtino savo išvadą. Tačiau pažymėtina, kad nors ieškinyje teigiama, kad O. S. dėl patirtos traumos tapo neįgalus, tačiau byloje nėra jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Nėra duomenų, kad nukentėjusiajam teisės aktų nustatyta tvarka buvo vertintas jo darbingumo lygis ir nustatytas neįgalumas. Taip pat iš pateiktų medicininių dokumentų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad O. S. sveikatos būklė ateityje negali atsistatyti, ypač atsižvelgiant į jo jauną amžių.
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pasisakęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Be to, kaip minėta, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Lietuvos A. T. yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusysis netenka 30 (ir daugiau) procentų darbingumo, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas. Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-209/2010, 2K-103/2011, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-244-942/2015). Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, tai, kad nukentėjusysis patyrė galimai iki galo nepataisomas pasekmes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo O. S. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, jau sumokėtą žalos atlyginimo dalį – 4 000 Eur taip pat šiuo nuosprendžiu priteistiną turtinės žalos dydį, teismo vertinimu, dėl šio įvykio O. S. neturtinę žalą atlygins bendra 10 000 eurų suma, tai yra priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro – 6 000 Eur. Teismas nenustatė, kad yra teisinis pagrindas nukentėjusiajam priteisti prašomą 16 000 Eur neturtinės žalos dydį. Vien nukentėjusiojo ir jos atstovės kitoks manymas teismo savaime neįpareigoja priteisti prašomą neturtinės žalos dydį.
Dėl turtinės žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.
Civiliniu ieškiniu buvo prašoma pripažinti O. S. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl negauto darbo užmokesčio. Civiliniu ieškiniu yra prašoma priteisti 3 452,73 Eur sumą dėl negauto darbo užmokesčio. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d., t. y. iš viso 75 darbo dienas. Nukentėjusysis savo paskaičiavimus grindžia VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, kuriais jo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 121,34 Eur, jam buvo priskaičiuota iš viso 5 647,77 Eur ligos išmoka. Remiantis šiais paskaičiavimais, jis būtų gavęs per 75 darbo dienų laikotarpį 9 100,50 Eur pajamų, todėl skirtumas tarp šios sumos ir priskaičiuotos išmokos ir sudaro jo negautas pajamas. Nors ieškinyje yra nurodytos nedarbo dienos ir pateiktas apskaičiavimas kiekvienos darbo dienos, tačiau pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus nurodyta 121,34 Eur suma ir priskaičiuota 5 467,77 Eur suma yra nurodytos neatskaičius mokesčių, kaip matyti iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų, faktiškai išmokėta suma sudaro 4 878,17 Eur, taigi, ir 9 100,50 Eur suma būtų darbo užmokestis bruto, tuo tarpu faktiškai nukentėjusysis būtų gavęs darbo užmokestį jau atskaičius visus privalomus mokesčiu (neto). Be to, nukentėjusysis kartu su civiliniu ieškiniu nepateikė teismui duomenų apie darbo pobūdį, jo darbovietėje taikytą darbo laiko apskaitą (pvz.: suminė darbo laiko apskaita ir kt.), vidutiniškai išdirbtų dienų skaičių per paskutinius mėnesius. Taigi tikslinga aiškintis aplinkybes dėl to, kiek O. S. būtų išdirbęs darbo dienų per mėnesį, koks jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir pan.
Teismo vertinimu, nukentėjusiojo teisė reikalauti turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta, tačiau iš byloje esančių duomenų negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai, kad žala kaltininko nusikalstamais veiksmais yra civiliniam ieškovui padaryta, tačiau negalima tiksliai apskaičiuoti patirtos turtinės žalos dydžio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui O. S. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Taip pat nukentėjusysis ir jo atstovė ieškiniu bei teisiamojo posėdžio metu prašė nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 000 Eur. Šios išlaidos buvo sumokėtos grynais pinigais išrašant pinigų priėmimo kvitą 2025 m. vasario 25 d. (2 t., b. l. 136-137).
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Teismas , spręsdamas dėl išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas įvertina tai, kad advokatė E. B. iki įrodymo tyrimo teisme pradžios parengė civilinį ieškinį nukentėjusiojo vardu, šis procesinis dokumentas yra ne itin didelės apimties (7 lapai), jame nėra sprendžiami sudėtingi teisės klausimai, iš esmės nurodoma teismų praktika ir aprašomi nukentėjusiojo išgyvenimai, todėl teismo vertinimu, tokio procesinio dokumento surašymas nereikalauja ypatingų teisinių žinių (2 t., b. l. 129-137). Kita vertus, šiame baudžiamajame procese nukentėjusiojo atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant teisme trijuose teismo posėdžiuose, byla iš esmės išnagrinėta per tris teisiamuosius posėdžius (dar 2 posėdžiai buvo atidėti dėl advokatų negalėjimo dalyvauti), vykusius 2025 m. balandžio 2 d. (truko apie 3 val. ir buvo atidėtas esant būtinybei kviesti ekspertę ir susipažinti su civiliniu ieškiniu), 2025 m. gegužės 21 d. (truko apie 2 val.) ir 2025 m. birželio 5 d. (truko 2,5 val.), byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, byla nėra didelės apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 2 tomai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokatės laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (kliento teisinė konsultacija, susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais – bylos medžiaga ir jos teisinė analizė, taip pat civilinio ieškinio parengimas, kliento interesų atstovavimas teisme), vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 2000 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.
Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-02450, kurioje nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam O. S. susidarė 625 Eur dydžio išlaidos, kurias sudaro advokatės Lauretos Ulbienės darbo užmokestis atstovaujant nukentėjusiojo interesus.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo A. S. valstybės naudai priteistina 625 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Dėl kitų klausimų.
Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka laikinai sulaikytas nebuvo.
Jam ikiteisminio tyrimo paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paiktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 3 kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtuose I bylos tomo 20, 27 ir 75 lapuose, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įsidarbinti ir dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 5 046,09 Eur (penkis tūkstančius keturiasdešimt šešis eurus 9 centus) nukentėjusiojo O. S. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. 5 647,77 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 77 centus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo O. S. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. S. jo naudai 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. S. nukentėjusiojo O. S. naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) turėtų atstovavimo išlaidų.
N. O. S. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš A. S. valstybės naudai priteisti 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - 3 kompaktinius diskus, laikomus vokuose, prisegtuose I bylos tomo 20, 27 ir 75 lapuose, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.