Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje atstovui Andriui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal nepilnametės K. K. įstatyminės atstovės J. J. prašymą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo (suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMĮ), Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, notarė Vilma Pakaušienė ir antstolis Nikolajus Aleninas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Andrius Baranauskas prašymą palaikė ir prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Sutinkamai CPK 576 str., teismas atnaujina (pratęsia) praleistą įstatymų nustatytą terminą, jei pareiškėjas pateikia įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais (kopijomis): Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13984-192/2011, testamentų registro išrašais, VĮ Registrų centras išrašais, notaro biuro pranešimu nustatyta, kad K. K., (duomenys neskelbtini), tėvai A. K. mirė 2012 m. balandžio 1 d., motina I. K. mirė 2012 m. spalio 6 d. Po jų mirties J. J., a.k(duomenys neskelbtini) buvo paskirta K. K. globėja ir išlaikymo lėšų tvarkytoja. I. K. jokio registruojamo turto neturėjo. Po A. K. mirties paaiškėjo, kad jo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – sodo sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). be pastatų, kurio vertė 110 Eur. Žemės sklypas 2012-04-17 areštuotas antstolio N. Alenino. Palikimo paveldėjimo faktas neregistruotas. Notarė 2018-09-07 informavo pareiškėją apie A. K. turtą, jo priėmimą ar atsisakymą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Šioje civilinėje byloje pareiškėja, prašanti atnaujinti terminą palikimui priimti, atstovauja nepilnametės globotinės K. K. interesus, taigi jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėja, būdama nepilnametės įstatymine atstove, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodydama, kad nežinojo, jog A. K. turėjo turto. Ši aplinkybė jai tapo žinoma, gavus notaro pranešimą, kur buvo išaiškintos ir jos, kaip globėjos, teisės – priimti palikimą, ar jo atsisakyti. Minėtas pareiškėjos aplinkybes patvirtina notaro pranešimas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškėjos prašymą palaiko. Kiti suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepareiškė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir tik sužinojusi apie reikalingumą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo/ atsisakymo nepilnametės globotinės vardu ėmėsi aktyvių veiksmų. Žinodama, kad A. K. turėjo skolų, o sužinojusi, kad skolos viršija jo turto vertę, nedelsiant kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos ir į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei leidimo išdavimo, todėl laikytina, kad pareiškėja dėl objektyvių, ne nuo jos priklausančių priežasčių, praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį K. K. praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų nepilnamečio teises ir teisėtus interesus. Tai, kad K. K. įstatyminė atstovė laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo jos atstovaujamai nepilnametei. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus, suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepareiškė, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 576- 578 straipsniai).

Pažymėtina, kad išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Kaip jau anksčiau minėta, kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimą yra būtinas išankstinis teismo leidimas.

Institucija, teikianti išvadą byloje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos prašymui atsisakyti priimti palikimą K. K. vardu, neprieštarauja. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad palikėjas turėjo nekilnojamojo turto, tačiau šiam turtui antstolis yra įregistravęs areštą. Ir nors išieškomos skolos suma nėra žinoma, tačiau atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertę, teismas turi pagrindą spręsti, kad skoliniai įsipareigojimai yra didesni už paveldimą turtą, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnametės K. K. teises ir interesus. Pareiškėja prašo išduoti jai leidimą globotinės K. K. vardu atsisakyti priimti palikimą ir po jos motinos I. K. mirties, tačiau duomenų apie I. K. palikimą nėra.

Pareiškėjai išduodamas teismo leidimas atsisakyti priimti nepilnametės K. K. vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo A. K. mirties (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 5.60 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutarė:

Pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo ir įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnametės globotinės K. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės globotinės K. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Kitose dalyse nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.