Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė. padėtis Nevedęs dirba užimtumo tarnyboje registruotas, bei bandomasis laikotarpis prie (duomenys neskelbtini) " UAB (duomenys neskelbtini)", neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ??

jis, 2025-08-04 apie 16:10 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Ford Transit", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Įvykio vietos, kitų objektų apžiūros metu daiktų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta ir nepaimta.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu “export-dfny0“.Vaizdo įrašas yra spalvotas su garsu. Vaizdo įrašo trukmė-00:23:14 min. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas prieina prie baltos spalvos krovininio mikroautobuso. Ant vairuotojo durų užrašas „8 700 77084“. Matoma, jog vairuotoje vietoje sėdi barzdotas vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėlius. Pareigūnas paprašė vyrą išeiti iš automobilio ir išsiimti viską iš džinsinių šortų kišenių, padėti ant automobilio sėdinės. Pareigūnas klausė, ar turi vyras draudžiamų daiktų ? Vyras atsakė neigiamai. Po to pareigūnas paprašė pas vyrą vairuotojo pažymėjimo. Vyras atsakė, kad jis nevairavo, tik sėdėjo automobilyje. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnas apžiūrinėja vyro daiktus. Pareigūnas paprašė vyro dokumentų. Vyras atsakė, kad dokumentų neturi, bet prisimena savo asmens kodą. Po to pareigūnas apžiūrinėja automobilį. Vienas iš pareigūnų paprašė kitą patikrinti minėtą vyrą dėl neblaivumo. Minėtas vyras tvirtino, kad nevairavo automobilio. Pareigūnas atidarė automobilio bagažinę, kurioje pamatoma (duomenys neskelbtini) atliekų. Matoma, kad keleivio durelės neatsidaro. Vaizdo įraše matoma, kaip sulaikytas vyras tikrinamas dėl blaivumo su alkotesterių. Vaizdo įraše matoma, kad minėtam vyrui uždedama antrankiai. Prie krovininio mikroautobuso matoma, pritūpusį sėdintį kitą vyrą, vilkintį tamsiai mėlyną sportinę striukę su gobtuvu, šviesius šortus, kuris prisistatė automobilio savininkų ir kuris nesėdėjo už vairo. Jis taip pat buvo patikrintas dėl blaivumo. Alkotesteris parodė-0,99 prom. Girdima, kad vienas iš pareigūnų sako kitam, kad krovininis mikroautobusas yra apgadintas iš galinės pusės. Šeimininkas automobilio atsakė, kad toks mikroautobusas buvo paimtas. Vaizdo įraše matoma, iš nugarinės dalies automobilio markė ir valstybinis numeris- Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vyras, kuris sėdėjo šalia įtariamojo, vairuotojo paklausė pas pareigūnus, ar gali būti jam bauda dėl to, kad sėdėjo šalia įtariamojo vairuotojo? Pareigūnas paaiškino, kad jeigu vyras nieko blogo nepadarė, nieko nebus. Vaizdo įraše matoma, kad po kažkiek laiko priėjo baltaplaukis trumpai kirptas vyras, su baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos šortais. Prisistatė kaip žmogus, pas kuri dirba du vyrai: vienas sulaikytas vairuotojas, kitas, kuris sėdėjo šalia sulaikyto vairuotojo. Paklausė, kodėl sustabdė ? Pareigūnai paklausė pas žmogų, ar visada pas asmenį dirba išgėrę vyrai ? Žmogus pridūrė, kad šitie du darbuotojai šiandien dirba pirmą dieną ir jie turėjo išvežti (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matoma, kad vienas iš pareigūnų atidarė tarnybinio automobilio kolbą, kurioje matomas sėdintis sulaikytas vyras. Pareigūnas paklausė sulaikytojo asmens kodo. Sulaikytas paklausė, kodėl sulaikytas ? Pareigūnas atsakė, kad vairuotojas neblaivus. Sulaikytas atsakė, kad pasakys asmens duomenis, jeigu pareigūnas jį išleis. Po to pareigūnas tikrino antrą kartą neblaivumą. Alkotesteris parodė-1,86 prom. Po to girdisi, kad vienas iš pareigūnų klausė kito vyro asmens kodo ir vardo, pavardės. Vyras atsakė - (duomenys neskelbtini) (negirdėti gerai), E. A. Kiti pokalbiai arba negirdimi arba neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui.

Apžiūros protokolas- apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro(toliau BPC) garso įrašas pavadinimu “BPC ( b.l. 24-25).

Drager Alcotest parodymai – 2025-08-04 16:13 val. 1.96%; 2025-08-04 16:30 val. 1.86%;neblaivumo nustatymo aktas ( b.l.60-61).

Motyvuojamoji dalis

III. Dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad D. R. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. R. savo kaltės neneigė tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis nuosekliai nurodė, kad prieš įvykį, vartojo alkoholinius gėrimus nusprendė automobilį vairuoti, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriuos iškvietė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Įvykio vietoje jam buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 1,86 promilių promilių neblaivumas.

Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamojo D. R. kaltę patvirtina liudytojo M. N. parodymai, vaizdo įrašų duomenys, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolo duomenys.

Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajam D. R. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad D. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent jis, 2025-08-04 apie 16:10 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Ford Transit", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, asmens kaltė įrodyta visiškai.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Bausmės skyrimo klausimai kaltinamajam

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. R. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad pažeidžia KET numatytas taisykles ir sąmoningai veikė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. R. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, ieškosi darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą, neįgalumo grupės neturi, neteistas, baustas administracine tvarka, ne vieną kartą ir už KET pažeidimus (b.l. 45-54). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. R. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės pasiūlytą baudos bausmę.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė kaltinamajam paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 2) konfiskuoti automobilio, kuriuo asmuo važiavo neblaivus, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą.

Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,86 promilių neblaivumas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. R. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,86 promilių neblaivumą, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiama į neblaivumo laipsnį, į tai, jog praeityje neteistas, tačiau baustas už KET pažeidimus ir ne vieną kartą, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2025-03-25 iki š.m. spalio mėn., tačiau nepaisant to, kaltinamasis vėl sėdo neblaivus už vairo, todėl nustatytinas 4 (keturių) metų šios priemonės taikymo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Automobilis "Ford Transit", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriklausė kaltinamajam, įvykio metu kaltinamasis D. R. vairavo automobilį, krovininį mikroautobusą Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi pagal paslaugą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Pateikta EMPREKIS PAŽYMA, pagal kurią vidutinė šios transporto priemonės kaina Lietuvoje 20970 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, tačiau kadangi minėtas automobilis priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, turi būti konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Kaip matyti, automobilio vertė nemaža, 20970 Eur. Teismas sutinka su prokurorės pozicija, jog ši suma būtų per didelė našta kaltinamajam, pačios transporto priemonės jis nesugadino, žalos nepadarė, pats yra nedirbantis, turto, santaupų neturi, giminių neturi, atsižvelgiant į ta, pritartina, jog tikslinga konfiskuoti iš kaltinamojo 10000 Eur sumą.

BK 72⁵ straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. D. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, kuri turi būti įvykdytas per 12 mėnesių (vienerius metus) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

Civilinio ieškinio byloje taip pat nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-75), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad iš kaltinamojo D. R. valstybės naudai priteistina 62,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjo advokato Vidmanto Baumilos suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir asmuo turi ribotas galimybes savarankiškai realizuoti teisę į gynybą ar savarankiškai susirasti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti D. R. bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Paskirti D. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš D. R. dalį automobilio Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, D. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

D. R. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl būtinojo gynėjo advokato išlaidų iš kaltinamojo priteisimo.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801.

2. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.