Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1410-794/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-11
Bylos Nr.: e2A-1410-794/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18399-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: M. Ž., M. Č.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1410-794/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18399-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.11.5; 2.6.8.12; 3.3.1.18; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Eastcon AG LT“ ir apeliantų (atsakovų) A. I., A. I. individualios įmonės, M. Ž. ir M. Č. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-286-600/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eastcon AG LT“ ieškinį atsakovams M. Ž., M. Č. individualiai įmonei, A. I., A. I. individualiai įmonei dėl sutarčių modifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti ieškovės su atsakovės M. Č. individualia įmone (toliau – IĮ) 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos Komercinio atstovavimo sutarties Nr. R9/12 9.8. punktą, papildant tokia nuostata „Kompensacijos už šioje Sutartyje nustatytų nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymą dydį sudaro 50 proc. Prekybos atstovui pagal šią Sutartį mokamo Atlyginimo.“; teismui pilnai netenkinus šio reikalavimo, jeigu teismas manytų, kad Sutarties 9.8. punkte turi būti nustatytas kitoks nei 50 proc. kompensacijos už 9.5.-9.7. punktuose nustatytų nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymą dydis, prašo ieškovės suformuluotą reikalavimą tenkinti teismui nustatant kompensacijos dydį pagal teismo vidinį įsitikimą visų byloje surinktų įrodymų kontekste; pakeisti ieškovės su atsakovės A. I. IĮ 2012 m. gegužės 3 d. sudarytos Komercinio atstovavimo sutartį Nr. R4/12, ją papildant 9.5., 9.6., 9.7., 9.8. punktais ir 10.6. punktu, kiek jis susijęs su sutarties 9.5. – 9.8. punktų pažeidimo pasekmėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji yra Vokietijos koncerno Eastcon AG įsteigta bendrovė Lietuvoje, kuri nuo 1994 m. užsiima įvairių konkursų, pristatymų bei akcijų organizavimu, taip pat namų tekstilės, vonios įrangos, indų, buitinės technikos ir kt. tiesiogine prekyba vartotojams. Ieškovė vykdo savo veiklą pasitelkdama prekybos agentus, su kuriais sudaro komercinio atstovavimo sutartis. 2012 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė su atsakovės M. Č. IĮ sudarė komercinio atstovavimo sutartį Nr. R9/12, kuria susitarta, kad ieškovė paskiria atsakovę kaip Prekybos atstovą būti jos agentu ir komerciniu atstovu, platinant (parduodant) Bendrovės Prekes Klientams Teritorijoje (pagal Sutarties 1.14. punktą - Lietuvos Respublikoje), o Prekybos atstovas priima šį Bendrovės paskyrimą ir įsipareigoja veikti Bendrovės vardu, jos sąskaita ir interesais sudarant bei šioje Sutartyje numatyta apimtimi vykdant prekių pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat Sutartyje numatyta apimtimi teikti paslaugas, susijusias su prekių populiarinimu ir pardavimo skatinimu (Sutarties 2.1. punktas). Analogiška sutartis buvo sudaryta su atsakovės A. I. IĮ 2012 m. gegužės 3 d., Komercinio atstovavimo sutartis Nr. R4/12. Šalys sutarčių 9.5.-9.8., 10.6. punktais susitarė dėl nekonkuravimo sąlygų taikymo.

3. 2017 m. spalio 27 d. ieškovė sužinojo, kad atsakovės darbuotoja M. Č. kartu su kitais ieškovės prekybos agentų atstovais (A. I. IĮ darbuotoju A. I.), naudodamasi ieškovės suteiktais resursais (kompiuteriu, el. pašto adresu, mobiliojo ryšio telefonu, automobiliu ir kt.) be ieškovės žinios ir pritarimo platino neapibrėžtam ratui asmenų (tikėtina ir ieškovės klientams ieškovės vardu vykdytose prezentacijose) kitos įmonės gaminamus ir platinamus maisto papildus. Iš atsakovės ieškovei duotų paaiškinimų buvo nustatyta, kad ši neaiškios kilmės ir kokybės produkcija buvo platinama neteisėtai veikiančios finansinės piramidės principu, neteisėtai naudojantis ieškovės suteiktais resursais ieškovės vardu vykdytose prezentacijose. 2017 m. spalio 30 d. atsakovė M. Č. IĮ paprašė nutraukti 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą Komercinio atstovavimo sutartį nuo 2017 m. spalio 27 d. faktiškai nutraukdama minėtos sutarties vykdymą nuo 2017 m. spalio 27 d. nepaisant ieškovės 2017 m. lapkričio 8 d. pranešimo, kad sutartis gali būti nutraukta įspėjus prieš 4 mėnesius. Ieškovė sutartį nutraukė nuo 2017 m. lapkričio 23 d. dėl esminio sutarties pažeidimo, susijusios su minėtų maisto papildų platinimu, naudojant įmonės resursus. Su atsakove A. I. IĮ sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo buvo nutraukta nuo 2017 m. gruodžio 22 d.

4. Ieškovės konkurentė yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bauer Int“ ir / ar kitos BAUER grupės įmonės, kurios užsiima iš esmės ta pačia veikla. Tiek ieškovė, tiek konkuruojanti įmonė (toliau - Konkurentas) savo siūlomą produkciją, konkursus ir pan. pristatinėja klientams identišku būdu - atitinkamo subjekto rengiamų prezentacijų metu, kuriose atitinkamo subjekto naudai veikiantys asmenys (prekybos agentai, darbuotojai ar kitokiu teisiniu pagrindu atitinkamo subjekto naudai veikiantys asmenys) pristatinėja klientams konkretų gaminį, konkursą ir pan. Ieškovė sužinojo, kad kita atsakovė A. I. IĮ teikia paslaugas Konkurentui. Dėl nurodyto ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 10.6. punktu, pareikalavo sumokėti baudą, kurią sudaro 5 792,40 Eur bauda už kiekvieną nekonkuravimo susitarimo pažeidimo faktą. Dėl nurodyto yra iškelta byla dėl netesybų priteisimo ir žalos atlyginimo. Ieškovei iškėlus bylą, atsakovė A. I. IĮ kreipėsi į teismą dėl sutarties 9.5.-9.8. ir 10.6. punktų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Kasacinės instancijos teismas paliko žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais šios sutarties sąlygos buvo pripažintos negaliojančiomis. Kasacinis teismas komercinio atstovavimo sutartyje įtvirtintą Nekonkuravimo susitarimą teisinio turinio prasme pripažino teisėtu pagal CK 2.164 straipsnio reikalavimus, t. y. kad yra galimas bendras atlyginimas už komercinį atstovavimą ir nekonkuravimą, tačiau sprendė, kad jis yra negaliojantis vien dėl to, kad duotuoju atveju neįmanoma nustatyti / išskirti Kompensacijos už nekonkuravimą dydžio iš bendro atlyginimo dydžio, nepaisant to, kad byloje A. I. IĮ neginčijo, kad atlyginimas pagal Sutarties 1.1. ir Sutarties 7.1. punktus buvo pilnai jai sumokėtas.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuoti išaiškinimai buvo taikomi ieškovės ir atsakovės A. I. IĮ sudarytam Nekonkuravimo susitarimui, kuris yra identiškam tam, kurį ieškovė sudarė su atsakove M. Č. IĮ, todėl mano, kad šie išaiškinimai privalomi Vilniaus apygardos teismui byloje dėl baudos priteisimo, kurioje pareikštas atsakovės priešieškinis ieškovei dėl jų sudaryto Nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovės vertinimu, po kasacinio teismo nutarties ji atsidūrė blogesnėje padėtyje nei atsakovė, nes ieškovė 2012-2017 metais kartu su atlyginimu už komercinį atstovavimą faktiškai mokėjo atsakovei kompensaciją už nekonkuravimą iš esmės pagal teisėtą Nekonkuravimo susitarimą, tačiau apygardos teismo byloje teismas, vadovaudamasis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, gali tenkinti atsakovės priešieškinį ir konstatuoti, kad ieškovės ir atsakovės sudarytas Nekonkuravimo susitarimas yra negaliojantis vien dėl to, kad iki šiol de jure nėra nustatytas atsakovei de facto mokėtos kompensacijos dydis. Dėl nurodyto ieškovė gali netekti teisės reikalauti iš atsakovės baudos už nurodytą nekonkuravimo faktą. Siekdama išsaugoti, ieškovės vertinimu, teisėtą Nekonkuravimo susitarimą, ieškovė siekia modifikuoti Sutarties 9.8. punkto sąlygas, kuriose būtų nurodyta, kad kompensacijos už šioje sutartyje nustatytų nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymą dydį sudaro 50 proc. prekybos atstovui pagal šią sutartį mokamo atlyginimo.

6. Nagrinėjamu atveju Sutarties vykdymas ieškovei buvo suvaržytas dėl to, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo esamas Nekonkuravimo susitarimas byloje dėl baudos priteisimo iš esmės gali būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad šiame susitarime nėra išskirtas atsakovei de facto mokėtos kompensacijos dydis. Susidarė tokia situacija, kad atsakovė pagal Sutartį realiai gavo iš ieškovės finansinę naudą - 2012-2017 m. mokėtą kompensaciją už Nekonkuravimo susitarimo vykdymą, tačiau ieškovė mainais už tai net negalės pareikalauti iš atsakovės sumokėti baudą už Nekonkuravimo susitarimo pažeidimą, kadangi byloje dėl baudos priteisimo toks Nekonkuravimo susitarimas, analogiškai kaip ir A. I. IĮ sudarytas nekonkuravimo susitarimas, pagal nurodytą kasacinio teismo nutartį gali būti pripažintas negaliojančiu. Todėl mano, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.3204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (byla dėl Nekonkuravimo sąlygų ir kasacinės instancijos teismo nutartis priimta po sutarties sudarymo; sutarties sudarymo metu 2012 m. kasacinio teismo išaiškinimai dėl nekonkuravimo susitarimo turinio neegzistavo; ieškovė negalėjo kontroliuoti atsakovų veiksmų ginčijant Nekonkuravimo susitarimus; atsakovų inicijuotos bylos užkerta kelią ieškovei gauti naudą, už kurią ji atsakovams mokėjo kompensaciją už Nekonkuravimo susitarimą).

7. Sutarties sudarymo metu, nustatant atlyginimo už visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą dydį, buvo preziumuojama, kad kompensacija sudarys 50 procentų viso prekybos agentui mokamo atlyginimo. Dėl šios priežasties ieškovė prašo Sutarties 9.8. punkte numatyti, kad „Kompensacijos už šioje Sutartyje nustatytų nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymą dydį sudaro 50 proc. Prekybos atstovui pagal šią Sutartį mokamo Atlyginimo“. Ieškovė, vadovaudamasi Individualių įmonių įstatymo (toliau - IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas, ieškovė prašė taikyti atsakovėmis įtrauktų įmonių savininkams subsidiarią atsakomybę už įmonių turtinius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu.

Atsiliepimas

8. Atsakovė M. Č. IĮ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė apeliuoja į komercinio atstovavimo sutarties Nr.R9/12 9.5-9.8 punktus, kuriais ieškovė uždraudė atsakovei užsiimti bet kokia veikla visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (sutarties 1.14 punktas). Ieškovė bet kokią veiklą, susijusią su verslu, apribojo ir įmonės darbuotojams už konkuravimą nemokėdama atlygio. Atsakovė Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-196-910/2021 yra pateikusi ieškinį dėl minėtų komercinio atstovavimo sutarties 9.5-9.8 punktų panaikinimo ir kiek tai susiję su 10.6 punktu, nes tokia apribojimų apimtis neatitinka proporcingumo ir sąžiningumo principų. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė lygtai naudojo ieškovės resursus ir kažkokios piramidės principu prekiavo maisto papildu iš įmonės „Kyani“, nes tokie deklaratyvūs teiginiai nėra paremti jokiais įrodymais.

9. Atsakovė nurodo, jog 2017 m. spalio 27 d. buvo gautas rašytinis ieškovės pranešimas, kad laikinai sustabdomas bendradarbiavimas su M. Ž. IĮ iki tol kol bus išsiaiškinta dėl M. Ž. veiklos padarinių įmonei UAB „Eastcon AG LT“ dėl įmonės Kyani produkcijos platinimo. Pažymėjo, kad ieškovė neužsiima maisto papildų platinimu, o tik perlinių vonių prekyba. 2017 m. spalio 27 d. po ieškovės vadovo grasinimų atsakovės vadovė pateikė ieškovei prašymą nutraukti komercinio atstovavimo sutartį ir išmokėti atlygį už 2017 m. spalio mėnesį. Ieškovė jokio atlygio (už nekonkuravimą ir paslaugas) už spalio mėnesį neišmokėjo. Atsakovės vadovė nuo 2017 m. gruodžio 1 d. įsidarbino UAB „Bauer INT“, kurią ieškovė įsivaizduoja kaip konkurentę, o vėliau „Bauer Tour“ turizmo srityje, kur dirbo iki 2018 m. birželio 1 d. Dėl A. I. individualios įmonės komercinio atstovavimo sutarties aplinkybių atsakovė nepasisako, kadangi dėl komercinio atstovavimo sutarties punktų, kuriuos ginčijo A. I. IĮ, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą ir pripažino, kad ieškovė nemokėjo jokio atlygio už nekonkuravimą, ir žemesnių instancijų teismų sprendimus pripažino pagrįstais. Ieškovės apeliavimas į CK 2.164 straipsnį, neva neribojama, kad šalių susitarimu būtų mokama kompensacija už nekonkuravimą kartu su atlyginimu yra galima, tačiau ieškovė, sudarydama komercinio atstovavimo sutartį Nr. R9/12, atitinkamomis sąlygomis prisiėmė visą riziką dėl šios sutarties vykdymo. Ieškovės teiginiai apie neva gautą kompensaciją už nekonkuravimą nepagrįsti jokiais įrodymais. Atkreipė dėmesį tai, kad atsakovės atstovė nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d. dirbo pas ieškovę vadybininke, tačiau jokio atlygio už nekonkuravimą nebuvo mokama. Ieškovė nereiškė noro modifikuoti komercinio atstovavimo sutartį 9 metus iki ji buvo nutraukta.

Šalies argumentai

10. Atsakovė M/ Ž. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė teikiamame ieškinyje teismui remiasi A. I. individualios įmonės veikla ir jo sudaryta su ieškove komercinio atstovavimo sutartimi, todėl tai nesietina su šiuo teikiamu ieškiniu jos asmeniui. Ieškovė nurodo, kad neva M. Č. įmonė ir atsakovė M. Ž. yra vienas ir tas pats asmuo, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė.

Atsiliepimas

11. Atsakovai A. I. IĮ ir A. I. su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad turi būti vadovaujamasi faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos ir teismų įvertintos jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1312-1097/2020, nes aplinkybės, išnagrinėtos nurodytoje civilinėje byloje, ir šioje byloje yra faktiškai identiškos, jos yra nurodomos pačios ieškovės ieškinyje, tik ieškovės savaip interpretuojamos. Atsakovas A. I., kuris yra atsakovės A. I. IĮ savininkas, kaip fizinis asmuo pas ieškovę pradėjo dirbti 2012 m. kovo 16 d. vadybininku, sudarius 2012 m. kovo 14 d. darbo sutartį Nr. 435. Pasirašius 2012 m. kovo 14 d. darbo sutartį Nr. 435, taip pat, buvo pasirašyta ir šios sutarties priedas - pasižadėjimas dėl duomenų apsaugos ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 26/12 ir sutartis Nr. 27/12 Dėl komercinių paslapčių neplatinimo. Tarp atsakovo ir ieškovės minėta sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2012 m. gegužės 2 d. 2012 m. gegužės 3 d. tarp A. I. IĮ ir ieškovės buvo pasirašyta komercinio atstovavimo sutartis Nr. R4/12 ieškovės nurodytomis sąlygomis. Jokios kalbos tarp šalių pasirašant ginčo sutartį apie nekonkuravimo susitarimus ir jų pažeidimo atveju - pasekmes, nebuvo, kaip ir sutarties sąlygų derinimo. Pagal ginčo sutartį atsakovei mokamas atlyginimas buvo tik už suteiktas paslaugas, kaip prekybos agento. Už nekonkuravimo draudimus joks atlygis nebuvo mokamas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-403/2021 paliko galioti 2020 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą, kuria buvo paliktas 2020 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Eastcon AG LT“ ir A. I. IĮ 2012 m. gegužės 3 d. komercinio atstovavimo sutarties Nr. R4/12 9.5., 9.6., 9.7., 9.8 punktai ir 10.6 punktas, kiek jis susijęs su sutarties 9.5, 9.6, 9.7, 9.8 punktų pažeidimo pasekmėmis. Ieškovė, nagrinėjant aukščiau nurodytą civilinę bylą visų instancijų teismuose, kompensacijos mokėjimą prekybos agentui atsakovei A. I. IĮ grindė tuo, kad pagal ginčo sutartį tariamai buvo nustatyti didesni prekybos agentui mokami procentai nei atsakovui A. I. dirbant pagal darbo sutartį, tačiau konkrečios kompensacijos išraiškos dydžio sumos nurodyti negalėjo, tuo labiau apie procentinę išraišką nuo mokamo atlyginimo. Nurodytoje byloje ieškovė pripažino, kad pateikti įrodymų, patvirtinančių kompensacijos už nekonkuravimo draudimus mokėjimą ir jos dydį, negali, nes neturi tokių įrodymų. Jokio tariamai prekybos agentui mokamos kompensacijos dydžio nenurodė. Kaip matyli iš 2012 m. gegužės 3 d. komercinio atstovavimo sutarties Nr. R4/12 (ginčo sutarties) ir jos priedų (apmokėjimo tvarkų), atsakovei pagal ginčo sutartį buvo mokama tik už atliktų prekybos agento darbą, o ieškovės nurodyti didesni procentai už nuo pardavimų negali būti laikomi kompensacijos mokėjimu už nekonkuravimo draudimus. Atsakovai prašo vadovautis aukščiau nurodyta kasacinės instancijos teismo nutartimi, kurioje nustatyta, kad ieškovė prekybos agentams jokios kompensacijos už nekonkuravimo draudimus nemokėjo. Šiuo atveju, ieškovė neįrodė nei paties fakto, jog už nekonkuravimą prekybos agentui buvo mokama kompensacija, nei jos dydžio, nei kitų su tuo susijusių aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu bylą dalyje pagal ieškovės UAB Eastcon AG LT ieškinį atsakovei A. I. individualiai įmonei dėl sutarties modifikavimo nutraukė; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovei A. I. individualiai įmonei iš ieškovės UAB „Eastcon AG LT“ 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei M. Ž. iš ieškovės UAB „Eastcon AG LT“ 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 13,94 Eur teismo pašto išlaidų.

14. Teismas nurodė, jog ieškovė siekia pakeisti su atsakovais identiškomis sąlygomis sudarytų sutarčių 9.5. - 9.8. punktuose nurodytas nuostatas. Teismas pažymėjo, kad su atsakove A. I. IĮ sudarytos sutarties nurodytos nuostatos (9.5.-9.8. punktai) teismų buvo pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, todėl teismas vadovaujasi nustatytu juridiniu faktu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas, 177 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, jog byloje susiklostė situacija, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-403/2021, kurioje buvo ginčijamos 2012 m. gegužės 3 d. su A. I. IĮ sudarytos Komercinio atstovavimo sutarties Nr. R4/12 9.5.-9.8. nuostatos, konstatavo, kad „<... Kadangi sutartyje nustatytas konkurencijos draudimo susitarimas prieštarauja imperatyviosioms CK 2.164 straipsnio 4 dalies normoms, teismai pagrįstai pripažino šį susitarimą (šalių sudarytos sutarties 9.5–9.8 punktus, 10.6 punktą, kiek jis susijęs su minėtų sutarties punktų pažeidimo pasekmėmis) negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 2.164 straipsnio 8 dalis).>“ (nurodytos nutarties 45 punktas). Nepaisant teismų nustatytos aplinkybės dėl konkrečių su atsakove A. I. IĮ 2012 m. gegužės 3 d. sudarytos ginčo sutarties nurodytų nuostatų (9.5.-9.8. punktų, 10.6. punkto) pripažinimo negaliojančiomis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), ieškovė šiuo ieškiniu reiškė reikalavimą dėl ginčo sutarties modifikavimo papildant 2012 m. gegužės 3 d. ginčo sutartį tomis pačiomis, teismų jau pripažintomis negaliojančiomis, nuostatomis, 9.8. punktą papildant dar viena sąlyga dėl kompensacijos už nekonkuravimą procentinio dydžio. Teismas sprendė, jog aukščiau aptartos nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, kad civilinė byla pagal ieškovės reikalavimą dėl 2012 m. gegužės 3 d. sutarties papildymo 9.5.-9.8. ir 10.6. punktais, kuriuos teismas pripažino negaliojančiais, nutraukiama vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

15. Taigi, teismas ieškovės reikalavimo papildyti su atsakove A.I. IĮ 2012 m. gegužės 3 d. sudarytos sutarties 9.8. punktą sąlyga apie kompensacijos už nekonkuravimą dydį procentine išraiška (50 proc.) netenkino, įvertinus konstatuotas aplinkybes, t. y. bylos nutraukimo dėl reikalavimo dėl sutarties papildymo 9.5.-9.8. punktais, papildomą sąlygą tiesiogiai siejant su nurodytais sutarties punktais. Be to, 2012 m. gegužės 3 d. Komercinio atstovavimo sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. lapkričio 3 d. ir šią aplinkybę pripažino pati ieškovė. Teismams pripažinus ginčo sutarties 10.6. punktą, kiek jis susijęs su 9.5.-9.8. sutarties punktų pažeidimo pasekmėmis, negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 2.164 straipsnio 8 dalis), teismas vertino, jog sutarties 9.8. punktas negali būti modifikuotas CK 6.223 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi sutartis nutraukta ir pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad sutartyje numatytas prievolių vykdymas pasibaigė. Teismas sprendė, jog ieškinys atsakovės A.I. IĮ atžvilgiu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

16. Teismas nurodė, jog ieškovė taip pat prašė papildyti su atsakove M. Č. IĮ 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos sutarties 9.8. punktą nuostata dėl kompensacijos už nekonkuravimą procentinio dydžio nustatymo. Teismas nustatė, jog ginčo byloje pati ieškovė nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. Komercinio atstovavimo sutartis Nr. R9/12 nutraukta nuo 2017 m. lapkričio 23 d. (ieškinio 11 punktas). Teismas pažymėjo, jog CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo. Tai reiškia, kad prievolių vykdymas pagal ginčo sutartį pasibaigė, vertinant pačios ieškovės nurodytą kasacinės instancijos 2021 m. balandžio 28 d. priimtą nutartį atsakovės A.I. IĮ iškeltoje byloje dėl analogiškų sutarties 9.5.-9.8. punktų ir dalies 10.6. punkto nuostatų pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento, dėl ko CK 6.221 straipsnio 3 dalyje nurodyta norma ginčo atveju neaktuali. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškinys atsakovės M. P. IĮ atžvilgiu taip pat yra nepagrįstas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Ieškovė UAB Eastcon AG LT apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-286-600/2023 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus pastarojo prašymo ir nusprendus civilinę bylą Nr. e2-286-600/2023 (ar jos dalį) išnagrinėti iš esmės apeliacinėje instancijoje, paskirti žodinį šios bylos nagrinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovių nurodomoje kasacinio teismo nutartyje nėra konstatuota, jog atsakovėms nebuvo mokamas atlyginimas pagal Sutarties su A.I. IĮ 1.1. ir 7.1. punktų nuostatas. Kasacinis teismas savo nutartyje tiesiog konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, pagal kuriuos būtų galima išskirti bendro atlyginimo sumoje konkretų kompensacijos dydį. Taigi, konkrečios sumos neišskyrimas iš bendro mokėjimo de jure nereiškia, kad ji nebuvo sumokėta.

17.2. Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisėtai ir nepagrįstai padalino apeliantės siūlomą Sutarties su A. I. IĮ modifikavimą 9.5. - 9.8. ir 10.6. punktais į dvi dalis, t. y. faktiškai į du materialiuosius reikalavimus, nors apeliantės reiškiamas materialusis reikalavimas byloje yra vienas ir nedalus. Apeliantės šioje byloje siūlomas Sutarties su A. I. IĮ pakeitimas turi būti vertinamas kaip vientisa sąlygų visuma, kadangi apeliantė prašė įtraukti ne vieną naują sąlygą, o naują tarpusavyje sistemiškai susijusių sąlygų visetą, kuris pagal savo esmę sudaro naują Nekonkuravimo susitarimą, netapatų panaikintam kasacinio teismo nutartimi. Byla pagal apeliantės ieškinį A. I. IĮ ir A. I. taip ir liko iš esmės neišnagrinėta, nes sprendime išnagrinėti du apeliantės nereikšti reikalavimai dėl sutarties modifikavimo, kurie savo esme kardinaliai skiriasi nuo apeliantės ieškinyje nurodyto vieno reikalavimo. Apeliantės nuomone, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

17.3. Apeliantė, siekdama išvengti jos ieškinio šioje byloje sutapatinimo su A. I. IĮ pareikštu ieškiniu byloje dėl Nekonkuravimo susitarimo panaikinimo (pasibaigusioje kasacinio teismo nutartimi), savo ieškinyje A. I. IĮ ir A. I. buvo aiškiai nurodžiusi, kad nepaisant to, kad šiose bylose sutampa ginčo šalys, tačiau byloje dėl Nekonkuravimo susitarimo panaikinimo išnagrinėto atsakovės A. I. IĮ ieškinio dalykas ir pagrindas skiriasi nuo šioje byloje apeliantės pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo, todėl šie ieškiniai nėra tapatūs. Apeliantė šiuo ieškiniu siekė pakeisti Sutartį su A. I. IĮ taip, kad joje būtų įtvirtintas kitoks nei kasacinio teismo nutartimi panaikintas, nekonkuravimo susitarimas, kuriame yra įtvirtintos naujos, kasacinio teismo nutartį atitinkančios, Sutarties su A. I. IĮ nuostatos.

17.4. Priešingai nei nurodė teismas, Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje apeliantės reikalavimą modifikuoti Sutartį su A. I. IĮ kvalifikavo kaip vieną, vientisą materialųjį reikalavimą, kuris gali sukelti materialines teisines pasekmes. Be to, Vilniaus apygardos teismas aiškiai nurodė, jog vien sutarties nutraukimas pats savaime nereiškia, kad atskiros jo sąlygos negali likti galioti po jos nutraukimo. Šie Vilniaus apygardos teismo motyvai paneigia sprendime nurodytus argumentus neva pagrindžiančius ieškinio A. I. IĮ ir A. I. atmetimą. Pažymėjo, jog priešingai nei nurodoma sprendime, Sutartyje su A. I. IĮ numatytas prievolių vykdymas nepasibaigė, nes teismuose vis dar vyksta ginčai, kildinami iš šios sutarties, inter alia dėl atsakovės A. I. IĮ padaryto nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimo, t. y. netesybų ir / ar žalos priteisimo pagal šią Sutartį.

17.5. Apeliantė nurodo, jog teismas, pasisakydamas dėl ieškinio A. I. IĮ ir A. I., visiškai nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu išklausytų apeliantės vadovo S. S., A. I. IĮ savininko ir vadovo A. I. paaiškinimų, teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų A. L., D. M., K. K. – K. ir J. K. parodymų. Pažymėjo, jog apie tai, kad apeliantės naudai veikiantiems prekybos agentams pagal žodinį susitarimą buvo mokama Kompensacija už nekonkuravimą, sudarantį 50 proc. viso atlyginimo pagal sutartį, patvirtina liudytojų parodymai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, dėl kurių teismas taip pat nepasisakė.

17.6. Apeliantė nurodo, jog apie jos pareikštą ieškinį dėl sutarties modifikavimo Nr. S-21-0669 atsakovėms M. Č. IĮ ir M. Ž. sprendimo rezoliucinėje dalyje iš viso nėra pasisakyta, t. y. šis ieškinys sprendimu liko neišspręstas. Ši aplinkybė pagal CPK 239 straipsnio 2 dalies 7 punktą sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko byla visa apimtimi grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

17.7. Nepaisant to, kad Sutartis su M. Č. IĮ buvo nutraukta dėl atsakovės M. Č. IĮ kaltės, tam tikros Sutarties su M. Č. IĮ nuostatos lieka galioti, todėl ši sutartis de jure nėra pilnai pasibaigusi. Priešingai nei nurodė teismas, Sutartyje su M. Č. IĮ numatytas prievolių vykdymas nepasibaigė, nes teismuose vis dar vyksta ginčai, kildinami iš šios sutarties dėl atsakovės M. Č. IĮ padaryto nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimo, t. y. netesybų ir / ar žalos priteisimo pagal šią Sutartį. Taigi, Sutarties su M. Č. IĮ nutraukimas nesudaro teisinės kliūties ją modifikuoti (pakeisti) CK nustatyta tvarka kaip to prašė apeliantė.

17.8. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad negali tenkinti ieškinio M. Č. IĮ ir M. Ž. pagal CK 6.204 straipsnio ir CK 6.221 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi Sutartis su M. Č. IĮ neva yra pasibaigusi ir negaliojanti pagal ne jos atžvilgiu priimtą kasacinio teismo nutartį. Kitų motyvų, dėl kurių ieškinys M. Č. IĮ ir M. Ž. atmestinas, teismas nenurodė.

17.9. Taip pat nurodo, jog teismas, pasisakydamas dėl ieškinio M. Č. IĮ ir M. Ž., visiškai nevertino bylos nagrinėjimo metu išklausytų apeliantės vadovo S. S., M. Č. IĮ savininkės ir vadovės M. Ž. paaiškinimų, teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų A. L., D. M., K. K. – K. ir J. K. parodymų.

17.10. Pažymėjo, jog viena iš penkių teismo nustatytų aplinkybių yra klaidinga ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t. y. apeliantė nutraukė Sutartį su A. I. IĮ ne 2017 m. lapkričio 23 d., o nuo 2017 m. gruodžio 22 d. Taip pat apeliantė nurodo, jog apklaustų liudytojų parodymai turėjo būti aprašyti sprendime, tačiau to nebuvo dėl ko sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto reikalavimo.

17.11. Apeliantė nurodo, jog teismas priteisė iš apeliantės atsakovės A. I. IĮ naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei M. Ž. - 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovai sumokėjo advokato padėjėjui už teisinių paslaugu teikimą būtent šioje byloje. Apeliantės teigimu, bylos medžiagoje nėra jokių atsakovų atstovo sąskaitų ar kvitų, kuriuose būtų detalizuota, už kokias konkrečiai paslaugas ir kokiame teisminiame procese atsakovai sumokėjo savo atstovui. Taip pat nurodo, jog nėra galimybės įvertinti, ar atsakovų patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas, nesant visų išlaidas pagrindžiančiu dokumentų, nepagristai priteisė iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. I., A. I. individuali įmonė, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti jiems iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Atsakovai nurodo, jog faktines aplinkybes, teismų nustatytas faktines aplinkybes ar net pačius teismo sprendimus, tame tarpe ir kasacinio teismo sprendimus, ieškovė visuose procesiniuose dokumentuose, tame tarpe ir šiame apeliaciniame skunde interpretuoja ir aiškina subjektyviai, pateikiama lik sau palankia prasme, galimai tokiu būdu siekdama sau palankaus sprendimo, ko pasėkoje nurodomos faktinės aplinkybės ir argumentai tik iš dalies atitinką tikrovę.

18.2. Nurodo, jog pagal ginčo sutartį buvo mokamas atlyginimas buvo tik už suteiktas paslaugas, kaip prekybos agento. Už nekonkuravimo draudimus joks atlygis nebuvo mokamas. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad tariamai prekybos agentams buvo mokamos kompensacijos už nekonkuravimo draudimus yra tik formalus teiginys neatitinkantis tikrovės, siekiant sau palankaus sprendimo, kuris nėra absoliučiai įrodytas kokiais nors duomenimis. Jeigu kompensacija už nekonkuravimą prekybos agentams būtų mokama, tai apie tai būtų nurodyta ir įtvirtinta ginčo Sutartyje. Šias mano nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir 2021 m. balandžio 28 d. kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 15-403/2021.

Šalies argumentai

18.3. Ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės apie tariamą konkurentą UAB „Bauer Int“ yra ne visiškai teisingos, nes Bauer grupės įmonės platina ne identišką produkciją kaip ieškovė, o skirtingą (skiriasi gamintojai), tad ir gaminių savybės skiriasi, kaip ir gaminių asortimentas. Ieškovės teiginiai apie jos darbuotojų perviliojimą ieškovės nurodomomis fermomis yra netiesa, nepagrįsti teiginiai ir jokių įrodymų nėra.

18.4. Ieškovės ieškinys dėl sutarties modifikavimo, visiškai neatitinka CK nurodytų 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardintų kriterijų. Atsižvelgus į CK 2.164 straipsnio 4 dalies konstrukciją, prekybos agentams mokomos kompensacijos dydis ginčo sutartyje turi būti išreikštas akivaizdžiai aiškiai, kad būtų aišku sutartį sudarančioms šalims ir nekiltų ginčų tarp šalių dėl tokios kompensacijos mokėjimo ar nemokėjimo. Šią aplinkybę kvalifikuoti teisininkai turi įvertinti, nes tam turi žinių, o ne gudrauti kitos sutarties šalies atžvilgiu, nustumdami ją į blogesnę padėtį.

18.5. Ieškovės nurodyti kiti motyvai – atsakovo nesąžiningumas ginčijant teismine tvarka tariamai ieškovės teigimu teisėto Nekonkuravimo susitarimo nuostatas bei kasacinio teismo nutartis, kuria yra patenkintas atsakovo A. I. IĮ ieškinys dėl nekonkuravimo susitarimo nuostatų pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento yra ieškovės nepagrįsti svarstymai ir teismo sprendimų negerbimas, o ne teisinė gynyba siekiant apginti tariamai ieškovės pažeistus interesus.

18.6. Ieškovė šiuo ieškiniu siekia atkurti jau kasacinio teismo nutartimi pripažintas negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento Nekonkuravimo susitarimo nuostatas, nes tą patvirtina ir ieškinio reikalavimai t. y. kasacinio teismo nutartimi pripažintos negaliojančiomis Nekonkuravimo susitarimo nuostatos yra identiškos ieškovės pareikštiems reikalavimams, tik 9.8. punktas yra papildytas viena nauja nuostata, kad „Kompensacijos už šioje Sutartyje nustatytų nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymą dydį sudaro 50 procentų Prekybos atstovui pagal šią Sutartį mokamo Atlyginimo.“, kuri atsirado po kasacinio teismo nutarties priėmimo.

18.7. Pažymėjo, jog teismas ieškovės reikalavimo neišskaidė ir jokių ieškovės teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Nors ieškovė nurodė, jog teismas nevertino liudytojų parodymų, tačiau atsakovų teigimu, tai yra lik subjektyvūs ieškovės išvedžiojimai, tariamai patvirtinantys šioje civilinėje byloje faktines aplinkybes apie tai, kad kompensacija už nekonkuravimą prekybos agentams buvo mokama, nors absoliučiai neatitinka tikrovės. Taip pat nors ieškovė nurodė, kad teismo sprendime galimai padarytos rašybos klaidos yra teismo akivaizdus aplaidumas, atsakovų nuomone, tai yra apsirikimo klaidos, kurių dalis jau yra ištaisyta.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės M. Ž. ir M. Č. individuali įmonė, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti joms iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Atsakovės nurodo, jog ieškovė faktines bylos aplinkybes pateikia subjektyviai, galimai siekia suklaidinti teismą ir to pasėkoje gauti naudos sau palankų sprendimą.

19.2. Ieškovės argumentai, kad kompensacija už nekonkuravimą prekybos agentams buvo mokama, absoliučiai neatitinka tikrovės. Ieškovės atstovo paaiškinimai yra subjektyvūs ir nepatikimi, o liudytoja A. L. patvirtino lik faktą, kad ginčo sutartis tikrai buvo sudaryta ir daugiau jokios kitos informacijos nesuteikė, o liudytojų D. M. ir J. K. parodymai yra vertintini tik kritiškai (kaip nepatikimi), nes šie liudytojai jau kuris laikas palaiko glaudžius santykius su ieškove.

Šalies argumentai

19.3. Ieškovė visą laiką teigė, kad kasacinio teismo nutartis yra bloga ieškovei ir siekė ją pakeisti, nes tariamai teisės normų aiškinimas yra pateiktas neaiškiai ir neatitinka ieškovės pozicijos. Atsakovių teigimu, tai ieškovės ir jos atstovų neatitinkanti tikrovės aiškinimai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

19.4. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovių patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra patirtos būtent šioje byloje. Tai, kad išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių yra aišku, nes buvo surašyta ir pateikta nuomonės į ieškovės pareikštus prašymus, dalyvauta visuose teismo posėdžiuose, todėl yra akivaizdu, jog patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių.

20. Atsakovai A. I., A. I. individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir iš ieškovės atsakovams priteisti 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog atsakovų teigimu, jie bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog iš ieškovės turi būti priteistos visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl ieškovės kaltės, t. y. ieškovės atstovas, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, neatvykdavo į teismo posėdžius dėl nepateisinamų priežasčių, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas.

21. Atsakovės M. Ž. ir M. Č. individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir iš ieškovės atsakovėms priteisti 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog atsakovių teigimu, jos bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog iš ieškovės turi būti priteistos visos atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl ieškovės kaltės, t. y. ieškovės atstovas, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, neatvykdavo į teismo posėdžius dėl nepateisinamų priežasčių, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas.

Atsiliepimas

22. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė UAB „Eastcon AG LT“ prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

22.1. Ieškovė nurodo, jog teismas apskritai negalėjo tenkinti atsakovų prašymo priteisti iš ieškovės bet kokios sumos išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, nes atsakovai nėra pateikę į bylą visų tam būtinų dokumentų, kaip to reikalauja CPK 98 straipsnis. Taip pat nurodo, jog byloje nėra duomenų apie atsakovams suteiktų paslaugų pobūdį ir nėra galimybės patikrinti ar atsakovų išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių.

22.2. Pažymėjo, jog iš į bylą pateiktų atsakovų mokėjimo nurodymų nėra aišku, ar šios paslaugos buvo suteiktos būtent šioje byloje, kadangi mokėjimų paskirtyje net nėra nurodytas civilinės bylos numeris.

22.3. Ieškovė pažymėjo, jog M. Č. IĮ ir M. Ž. prašymą dėl pirmosios instancijos teisme tariamai patirtų 400,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti pateikė pavėluotai, kadangi CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, jog šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

27. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė su atsakovės M. Č. IĮ sudarė komercinio atstovavimo sutartį Nr. R9/12, kuria susitarta, kad ieškovė paskiria atsakovę kaip Prekybos atstovą būti jos agentu ir komerciniu atstovu, platinant (parduodant) Bendrovės Prekes Klientams Teritorijoje (pagal Sutarties 1.14. punktą - Lietuvos Respublikoje), o Prekybos atstovas priima šį Bendrovės paskyrimą ir įsipareigoja veikti Bendrovės vardu, jos sąskaita ir interesais sudarant bei šioje Sutartyje numatyta apimtimi vykdant prekių pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat Sutartyje numatyta apimtimi teikti paslaugas, susijusias su prekių populiarinimu ir pardavimo skatinimu (Sutarties 2.1. punktas). Šalys sutarčių 9.5.-9.8., 10.6. punktais susitarė dėl nekonkuravimo sąlygų taikymo. Ieškovė nurodytą sutartį nutraukė nuo 2017 m. lapkričio 23 d. dėl esminio sutarties pažeidimo.

29. Analogiška sutartis iš ieškovės pusės buvo sudaryta su atsakove A. I. IĮ 2012 m. gegužės 3 d., t. y. Komercinio atstovavimo sutartis Nr. R4/12. Ieškovė nurodytą sutartį nutraukė nuo 2017 m. gruodžio 22 d. dėl esminio sutarties pažeidimo.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-403/2021, kurioje buvo vertinamos sprendimo 7.3. punkte nurodytos sutarties 9.5.-9.8. ir 10.6. punktų nuostatos, 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais buvo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB ,,Eastcon AG LT“ ir A. I. individualios įmonės 2012 m. gegužės 3 d. komercinio atstovavimo sutarties Nr. R4/12 9.5, 9.6, 9.7, 9.8 punktai ir 10.6 punktas, kiek jis susijęs su sutarties 9.5, 9.6, 9.7, 9.8 punktų pažeidimo pasekmėmis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1312-1097/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1360-565/2020).

31. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nutrauktų sutarčių atitinkamų nuostatų (9.5.- 9.8. p.) modifikavimo, t. y. pakeitimo teismine tvarka.

Dėl prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą

32. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis).

33. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliantė nurodė, jog prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą tam, kad ji galėtų tinkamai įgyvendinti pirmosios instancijos teismo neteisėtai apribotas procesines teises įrodinėti savo ieškinių pagrįstumą, prašyti teismo apklausti 4 liudytojus ir / arba prijungti iki šiol nepriimtus į bylą duomenis.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (ieškovės) argumentus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, bylos apimtį, byloje sprendžiamo dėl nutrauktų sutarčių atitinkamų nuostatų (9.5.- 9.8. p.) modifikavimo, t. y. pakeitimo teismine tvarka pagrįstumo klausimą, sprendžia, kad teisingam bylos išnagrinėjimui žodinis procesas nėra būtinas, nes šalys turėjo galimybę raštu pateikti savo argumentus, taip pat šalys (šiuo atveju ieškovė) turėjo galimybę nurodyti reikšmingas bylos aplinkybes bei kartu su apeliaciniu skundu pateikti jas patvirtinančius įrodymus, todėl ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kaip pirmosios instancijos teismas galimai neteisėtai apribojo ieškovės procesines teises įrodinėti savo ieškinio pagrįstumą. Be to, ieškovės teisė būti išklausyta žodžiu buvo suteikta pirmosios instancijos teisme.

Dėl ieškovės ieškinio atsakovams A. I., A. I. individualiai įmonei

35. Ieškovė (apeliantė) nurodo, jog atsakovių nurodomoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-115-403/2021 nėra konstatuota, jog atsakovėms nebuvo mokamas atlyginimas pagal Sutarties su A. I. IĮ 1.1. ir 7.1. punktų nuostatas. Kasacinis teismas savo nutartyje tiesiog konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, pagal kuriuos būtų galima išskirti bendro atlyginimo sumoje konkretų kompensacijos dydį. Taigi, konkrečios sumos neišskyrimas iš bendro mokėjimo de jure nereiškia, kad ji nebuvo sumokėta.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-403/2021 (2021 m. balandžio 28 d. nutarties, 44 punktas) konstatavo, kad komercinio atstovavimo sutartį parengė UAB „Eastcon AG LT“, ji pati pasirinko minėtą kompensacijos už nekonkuravimą mokėjimo būdą (kartu su A. I. IĮ mokamu atlyginimu už komercinį atstovavimą), todėl būtent jai ir tenka kompensacijos mokėjimo aplinkybių ir kompensacijos dydžio įrodinėjimo našta. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad UAB „Eastcon AG LT“, teigdama, kad ji mokėjo kompensaciją už nekonkuravimą ir kad šios kompensacijos dydis buvo teisingas, atitinkantis nustatyto konkurencijos ribojimo apimtį, privalėjo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų UAB „Eastcon AG LT“ byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis).

37. Nors apeliantė teigia, jog šiuo atveju konkrečios sumos neišskyrimas iš bendro mokėjimo de jure nereiškia, kad ji nebuvo sumokėta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju matyti, kad apeliantė (ieškovė) turėjo įrodyti kompensacijos už nekonkuravimą dydį, jo mokėjimo faktą ir pan., todėl minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

38. Apeliantės (ieškovės) įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalino apeliantės siūlomą Sutarties su A. I. IĮ modifikavimą 9.5. - 9.8. ir 10.6. punktais į dvi dalis, t. y. faktiškai į du materialiuosius reikalavimus, nors apeliantės reiškiamas materialusis reikalavimas byloje yra vienas ir nedalus. Apeliantės šioje byloje siūlomas Sutarties su A. I. IĮ pakeitimas turi būti vertinamas kaip vientisa sąlygų visuma, kadangi apeliantė prašė įtraukti ne vieną naują sąlygą, o naują tarpusavyje sistemiškai susijusių sąlygų visetą, kuris pagal savo esmę sudaro naują Nekonkuravimo susitarimą, netapatų panaikintam kasacinio teismo nutartimi Nr. 3K-3-115-403/2021. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti jos prašymą papildyti Sutartį su A. I. IĮ 9.5. - 9.8. ir 10.6. punktais kaip vieną nedalų reikalavimą ir priimti dėl jo vieną konkretų sprendimą.

39. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė (apeliantė) siekė pakeisti su atsakovėmis identiškomis sąlygomis sudarytų sutarčių 9.5.-9.8. punktuose nurodytas nuostatas. Pažymėtina, kad su atsakovu A.I. IĮ sudarytos sutarties nurodytos nuostatos (9.5.-9.8. punktai) teismų buvo pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, todėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi nustatytu juridiniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 177 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-403/2021, kurioje buvo ginčijamos 2012 m. gegužės 3 d. su A.I. IĮ sudarytos Komercinio atstovavimo sutarties Nr. R4/12 9.5.-9.8. nuostatos, konstatavo, kad „<... Kadangi sutartyje nustatytas konkurencijos draudimo susitarimas prieštarauja imperatyviosioms CK 2.164 straipsnio 4 dalies normoms, teismai pagrįstai pripažino šį susitarimą (šalių sudarytos sutarties 9.5–9.8 punktus, 10.6 punktą, kiek jis susijęs su minėtų sutarties punktų pažeidimo pasekmėmis) negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 2.164 straipsnio 8 dalis).>“ (nurodytos nutarties 45 punktas). Nepaisant teismų nustatytos aplinkybės dėl konkrečių su atsakove A.I. IĮ 2012 m. gegužės 3 d. sudarytos ginčo sutarties nurodytų nuostatų (9.5.-9.8. punktų, 10.6. punkto) pripažinimo negaliojančiomis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), ieškovė (apeliantė) reiškė reikalavimą dėl ginčo sutarties modifikavimo papildant 2012 m. gegužės 3 d. ginčo sutartį tomis pačiomis, teismų jau pripažintomis negaliojančiomis, nuostatomis, 9.8. punktą papildant dar viena sąlyga dėl kompensacijos už nekonkuravimą procentinio dydžio.

40. Pažymėtina, jog nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino vadovaudamasis teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota situacija, kad nurodytos ginčo sutarties ginčo nuostatos negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovės reikalavimą dėl 2012 m. gegužės 3 d. sutarties papildymo 9.5.-9.8. ir 10.6. punktais, kuriuos kasacinis teismas pripažino negaliojančiais, nutraukė vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą papildyti su atsakovu A. I. IĮ 2012 m. gegužės 3 d. sudarytos sutarties 9.8. punktą sąlyga apie kompensacijos už nekonkuravimą dydį procentine išraiška (50 proc.) netenkino, įvertinęs konstatuotas aplinkybes bylos nutraukimo dėl reikalavimo dėl sutarties papildymo 9.5.-9.8. punktais, papildomą sąlygą tiesiogiai siejant su nurodytais sutarties punktais. Nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti jos prašymą papildyti Sutartį su A. I. IĮ 9.5. - 9.8. ir 10.6. punktais kaip vieną nedalų reikalavimą ir priimti dėl jo vieną konkretų sprendimą, tačiau teismams pripažinus ginčo sutarties 10.6. punktą, kiek jis susijęs su 9.5.-9.8. sutarties punktų pažeidimo pasekmėmis, negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 2.164 straipsnio 8 dalis), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog sutarties 9.8. punktas negali būti modifikuotas CK 6.223 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes sutartis nutraukta ir pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad sutartyje numatytas prievolių vykdymas pasibaigė. Taigi, nors apeliantė (ieškovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės nedalų reikalavimą išskaidė į du materialiuosius reikalavimus, taip grubiai pažeisdamas jos teises ir tai, apeliantės manymu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas minėto apeliantės reikalavimo neišskaidė ir jokių jos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi nustatytu juridiniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 177 straipsnio 3 dalis), kad nurodytos ginčo sutarties ginčo nuostatos negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis) ir sutarties 9.8. punktas negali būti modifikuotas CK 6.223 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes sutartis nutraukta ir pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuota, kad sutartyje numatytas prievolių vykdymas pasibaigė.

41. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškinys dėl sutarties modifikavimo ir kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-115-403/2021 nagrinėtos faktinės aplinkybės yra netapačios, todėl bylos nutraukimas yra nepagrįstas, o sutarties modifikavimas yra galimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su nurodytais apeliantės argumentais pažymi, jog minėta kasacinio teismo nutartimi pripažintos negaliojančiomis Nekonkuravimo susitarimo nuostatos yra identiškos šioje byloje ieškovės pareikštiems reikalavimams, tik 9.8. punktas yra papildytas viena nauja nuostata, kad „Kompensacijos už šioje Sutartyje nustatytų nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymą dydį sudaro 50 procentų prekybos atstovui pagal šią Sutartį mokamo atlyginimo.“. Bylos duomenimis nustatyta, kad ši nuostata atsirado tik po kasacinio teismo nutarties priėmimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė (ieškovė) šiuo atveju siekia atkurti jau minėta kasacinio teismo nutartimi pripažintas negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento Nekonkuravimo susitarimo nuostatas. Nors apeliantė teigia, kad kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-115-403/2021 nagrinėtos faktinės aplinkybės yra netapačios, todėl bylos nutraukimas yra nepagrįstas, tačiau tokie apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

42. Apeliantė nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje Nr. e2S-2258-803/2021 apeliantės reikalavimą modifikuoti Sutartį su A. I. IĮ kvalifikavo kaip vieną, vientisą materialųjį reikalavimą, kuris gali sukelti materialines teisines pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje Nr. e2S-2258-803/2021 vertino, jog aplinkybė, kad tarp ieškovės ir A. I. IĮ 2012 m. gegužės 3 d. sudaryta Komercinio atstovavimo sutartis yra nutraukta, nesudaro pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje teigti, kad šios sutarties sąlygų pakeitimas nesukurs ieškovei teisinių padarinių. Taigi, kaip matyti, minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas nekvalifikavo, kaip vieną, vientisą ieškovės materialųjį reikalavimą, kuris gali sukelti materialines teisines pasekmes, o vertino, kad ieškovės šioje byloje pareikšti reikalavimai nėra reikalavimai, kurie akivaizdžiai pagal savo pobūdį negali sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių. Minėtoje byloje taip pat teismas pažymėjo, kad bylos iškėlimo stadijoje teismas neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su reikalavimo pagrįstumu, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai, minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas vertino, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o nustatęs, kad nėra akivaizdaus pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, ieškovės atskirąjį skundą tenkino ir grąžino ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

43. Taip pat nors apeliantė nurodo, jog Sutartyje su A. I. IĮ numatytas prievolių vykdymas nepasibaigė, nes teismuose vis dar vyksta ginčas, kildinamas iš šios sutarties, inter alia dėl atsakovo A. I. IĮ padaryto nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimo, t. y. netesybų ir / ar žalos priteisimo pagal šią Sutartį, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantės minimas teisminis ginčas civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Eastcon AG LT“ ieškinį atsakovams A. I., A. I. individualiai įmonei, M. Ž., M. Č. individualiai įmonei, V. M. dėl netesybų priteisimo arba žalos atlyginimo bei atsakovės M. Č. individualios įmonės priešieškinį ieškovei UAB „Eastcon AG LT“ dėl komercinio atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nesumokėto atlygio už paslaugas priteisimo, yra sustabdytas kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje Nr. e2-196-910/2021 dėl minėtos civilinės bylos sustabdymo, pažymėjo, jog pareikšti reikalavimai dėl su A. I. IĮ ir M. Č. IĮ sudarytų Komercinio atstovavimo sutarčių nuostatų modifikavimo turi tiesioginį teisinį ryšį su nagrinėjamoje byloje pareikštais tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimais. Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog tiek nagrinėjamoje byloje, tiek kitoje byloje kilusiems ginčams išspręsti teisiškai reikšminga nustatyti tuos pačius faktus: ar Komercinio atstovavimo sutarčių šalys buvo susitarusios dėl konkretaus dydžio atlygio už nekonkuravimą, jeigu buvo – ar ieškovė, mokėdama atsakovams atlygį už suteiktas komercinio atstovavimo paslaugas, kartu mokėjo ir sulygto dydžio kompensaciją už nekonkuravimą. Vilniaus apygardos teismas minėtoje byloje nurodė, jog nesustabdžius nagrinėjamos bylos, paraleliai vykstantys teismo procesai neatitiktų ekonomiškumo principo, be to, nebūtų išvengta rizikos, jog šioje byloje ir kitoje byloje (būtent šioje byloje) tos pačios faktinės aplinkybės gali būti nustatytos bei įvertintos skirtingai. Taigi, nors apeliantė nurodo, jog Sutartyje su A. I. IĮ numatytas prievolių vykdymas nepasibaigė, nes teismuose vis dar vyksta ginčas, tačiau akivaizdu, jog kitoje byloje nagrinėjami ginčai sustabdyti dėl to, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės turės esminę reikšmę ir apeliantės nurodomoje kitoje byloje dėl netesybų ir / ar žalos priteisimo pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog Sutartyje su A. I. IĮ numatytas prievolių vykdymas nepasibaigė, nes teismuose vis dar vyksta ginčas, kildinamas iš šios sutarties, inter alia dėl atsakovo A. I. IĮ padaryto nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimo, t. y. netesybų ir / ar žalos priteisimo pagal šią Sutartį yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

44. Apeliantė nurodo, jog teismas, pasisakydamas dėl ieškinio A. I. IĮ ir A. I., visiškai nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu išklausytų apeliantės vadovo S. S., A. I. IĮ savininko ir vadovo A. I. paaiškinimų, teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas nurodė, jog tiek liudytojų parodymai, tiek ieškovės bei atsakovų argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai, kurių teismas atskirai neaptarė, nekeičia teismo padarytų išvadų, dėl ko jie ir nebuvo detaliai aptarti, atkreipiant dėmesį į tai, kad ieškovė jos nurodytų liudytojų parodymais remtis negali įvertinus ginčo sutarčių tiek uždarumo, tiek laisvės principus, o kiti įrodymai (sąskaitų išrašai, kitų agentų sudarytos komercinio atstovavimo sutartys ir vėlesni jų pakeitimai ir pan.) nevertinami, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nutraukus ginčo sutartis prievolių vykdymas, teismams nurodytas ginčo sąlygas pripažinus negaliojančiomis, pasibaigė. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Dėl ieškovės ieškinio atsakovėms M. Ž. ir M. Č. individualiai įmonei

45. Apeliantė nurodo, jog apie jos pareikštą ieškinį dėl sutarties modifikavimo Nr. S-21-0669 atsakovėms M. Č. IĮ ir M. Ž. pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinėje dalyje iš viso nėra pasisakyta, t. y. šis ieškinys sprendimu liko neišspręstas, todėl tai pagal CPK 239 straipsnio 2 dalies 7 punktą sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes teismas neatskleidė bylos esmės.

46. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė taip pat prašė papildyti su atsakove M. Č. IĮ 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos sutarties 9.8. punktą nuostata dėl kompensacijos už nekonkuravimą procentinio dydžio nustatymo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ginčo sutarties (2012 m. rugpjūčio 1 d.) 11.2. punkte nurodyta, kad sutartis gali būti keičiama tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Ieškovė reikalavimą pakeisti nurodytą sutarties nuostatą ją papildant grindžia CK 6.204 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti; šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo; kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą; jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, jog CK 6.204 straipsnio, reglamentuojančio sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms, nuostatos yra išdėstytos CK šeštos knygos II dalies XVI skyriuje, reglamentuojančiame sutarčių vykdymą ir yra skirta sutarčių vykdymo metu galiojantiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2012 m. rugpjūčio 1 d. Komercinio atstovavimo sutartis Nr. R9/12 nutraukta nuo 2017 m. lapkričio 23 d. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, jog prievolių vykdymas pagal ginčo sutartį pasibaigė, vertinant pačios ieškovės nurodytą kasacinės instancijos 2021 m. balandžio 28 d. priimtą nutartį atsakovės A.I. IĮ iškeltoje byloje dėl analogiškų sutarties 9.5.-9.8. punktų ir dalies 10.6. punkto nuostatų pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento, dėl ko pirmosios instancijos teismas sprendė, kad CK 6.221 straipsnio 3 dalyje nurodyta norma ginčo atveju neaktuali. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinys atsakovės M. Č. IĮ atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

47. Nors apeliantė nurodė, jog apie jos pareikštą ieškinį dėl sutarties modifikavimo Nr. S-21-0669 atsakovėms M. Č. IĮ ir M. Ž. pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinėje dalyje iš viso nėra pasisakyta, tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog bylą dalyje pagal ieškovės ieškinį atsakovei A. I. individualiai įmonei dėl sutarties modifikavimo nutraukiama, o kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ieškovės ieškinį atsakovių M. Č. IĮ ir M. Ž. atžvilgiu taip pat atmetė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo pagal CPK 239 straipsnio 2 dalies 7 punktą yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

48. Apeliantė taip pat nurodė, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutartyje su M. Č. IĮ numatytas prievolių vykdymas nepasibaigė, nes teismuose vis dar vyksta ginčai, kildinami iš šios sutarties dėl atsakovės M. Č. IĮ padaryto nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimo, t. y. netesybų ir / ar žalos priteisimo pagal šią Sutartį, tačiau kaip jau buvo minėta šios nutarties 42 punkte, apeliantės nurodytas teisminis ginčas yra sustabdytas kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Pažymėtina, jog kitoje byloje nagrinėjami ginčai sustabdyti dėl to, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės turės esminę reikšmę apeliantės nurodomoje kitoje byloje dėl netesybų ir / ar žalos priteisimo pagal Sutartį. Taigi, apeliantės argumentai, jog Sutartyje su M. Č. IĮ numatytas prievolių vykdymas nepasibaigė, nes kitoje byloje vis dar vyksta ginčas, kildinamas iš šios sutarties, inter alia dėl atsakovės M. Č. IĮ padaryto nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimo, t. y. netesybų ir / ar žalos priteisimo pagal šią Sutartį yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

49. Taip pat nors apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio M. Č. IĮ ir M. Ž., visiškai nevertino bylos nagrinėjimo metu išklausytų apeliantės vadovo, M. Č. IĮ savininkės ir vadovės paaiškinimų, teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymų, tačiau teisėjų kolegija pažymi (kaip ir šios nutarties 42 punkte), jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tiek liudytojų parodymai, tiek ieškovės bei atsakovų argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai, kurių teismas atskirai neaptarė, nekeičia teismo padarytų išvadų.

50. Taip pat nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime neaprašytas bylos medžiagoje esančių dokumentų turinys, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

51. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovui A. I. IĮ priteisė – 500,00 Eur, o atsakovei M. Ž. – 300,00 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų byloje (CPK 93, 98 straipsniai).

52. Apeliantė (ieškovė) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės atsakovui A. I. IĮ 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei M. Ž. – 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovai sumokėjo advokato padėjėjui už teisinių paslaugu teikimą būtent šioje byloje. Apeliantės teigimu, bylos medžiagoje nėra jokių atsakovų atstovo sąskaitų ar kvitų, kuriuose būtų detalizuota, už kokias konkrečiai paslaugas ir kokiame teisminiame procese atsakovai sumokėjo savo atstovui. Taip pat nurodo, jog nėra galimybės įvertinti, ar atsakovų patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas, nesant visų išlaidas pagrindžiančiu dokumentų, nepagristai priteisė iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

53. Atsakovai A. I., A. I. individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir iš ieškovės atsakovams priteisti 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog atsakovų teigimu, jie bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog iš ieškovės turi būti priteistos visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl ieškovės kaltės, t. y. ieškovės atstovas, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, neatvykdavo į teismo posėdžius dėl nepateisinamų priežasčių, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas.

54. Atsakovės M. Ž. ir M. Č. individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir iš ieškovės atsakovėms priteisti 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog atsakovių teigimu, jos bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog iš ieškovės turi būti priteistos visos atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl ieškovės kaltės, t. y. ieškovės atstovas, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, neatvykdavo į teismo posėdžius dėl nepateisinamų priežasčių, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

56. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10, 14 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 32 punktas).

57. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas A. I. IĮ patyrė 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog 2022 m. lapkričio 24 d. atsakovas patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą civilinėje byloje, 2022 m. gruodžio 13 d. atsakovas patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą civilinėje byloje, 2021 m. rugsėjo 24 d. atsakovas patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą civilinėje byloje ir 2021 m. spalio 23 d. atsakovas patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą civilinėje byloje (2021 m. spalio 26 d., 2022 m. vasario 1 d., 2022 m. gruodžio 15 d. atsakovų atstovo pirmosios instancijos teismui pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui 2021 m. spalio 26 d. pateiktame prašyme atsakovo atstovas nurodė, jog 1 000,00 Eur (700,00 Eur + 300,00 Eur) patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro atsakovo atstovui pasiruošimai bylos nagrinėjimui, atsiliepimo į ieškinį paruošimas, kurios neviršija teisingumo ministro įsakymu nustatytų teisinės pagalbos įkainių; pirmosios instancijos teismui 2022 m. vasario 1 d. pateiktame prašyme atsakovo atstovas nurodė, jog 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos patirtos advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą teismo posėdžiuose; pirmosios instancijos teismui 2022 m. gruodžio 15 d. pateiktame prašyme atsakovo atstovas nurodė, jog 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos patirtos advokato pagalbai apmokėti. Be to, visuose atsakovo atstovo pateiktuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nurodytas pirmosios instancijos teismo civilinės bylos numeris Nr. e2A-1410-794/2023.

58. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas A. I. IĮ pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius tiek bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek jų apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog atsakovui A. I. IĮ priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neįrodytos prieštarauja rašytiniams byloje esantiems įrodymams yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog atsakovas A. I. IĮ iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas atsakovo A. I. IĮ apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pakeisti, atsakovui A. I. IĮ vietoj priteistų 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, priteisti 2 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto atsakovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų priteistini mokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.

59. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė M. Ž. patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog 2022 m. lapkričio 22 d. atsakovė patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą civilinėje byloje, 2022 m. gruodžio 13 d. atsakovė patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą civilinėje byloje (2022 m. vasario 1 d., 2022 m. gruodžio 15 d. atsakovės atstovo pirmosios instancijos teismui pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui 2022 m. vasario 1 d. pateiktame prašyme atsakovės atstovas nurodė, jog 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos patirtos advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą teismo posėdžiuose; pirmosios instancijos teismui 2022 m. gruodžio 15 d. pateiktame prašyme atsakovės atstovas nurodė, jog 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos patirtos advokato pagalbai apmokėti. Be to, visuose atsakovės atstovo pateiktuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nurodytas pirmosios instancijos teismo civilinės bylos numeris Nr. e2A-1410-794/2023.

60. Taigi, taip pat priešingai nei teigia ieškovė, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė M. Ž. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius tiek bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek jų apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog minėtai atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neįrodytos prieštarauja rašytiniams byloje esantiems įrodymams yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog atsakovė M. Ž. iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas atsakovės M. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pakeisti, atsakovei M. Ž. vietoj priteistų 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, priteisti 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų priteistini mokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.

61. Pažymėtina, jog nors kartu su apeliaciniu skundu atsakovė M. Ž. pateikė įrodymus, jog taip pat pirmosios instancijos teisme ji patyrė 400,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nebuvo pateikta dėl apsirikimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo žinoti ir žinojo apie bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės atstovui apie patirtas atstovavimo išlaidas neabejotinai buvo žinoma iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl turėjo galimybę laiku pateikti teismui įrodymus apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog įrodymai apie atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas teisme laiku nebuvo pateikti ne dėl reikšmingų aplinkybių (neturėjimo galimybės šių įrodymų pateikti), o dėl suinteresuotos šalies (atsakovės ir jos atstovo) neatidumo ir nerūpestingumo (apsirikimo), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti atsakovės M. Ž. apeliacinį skundą dalyje dėl 400,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje dėl ginčo esmės tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų netinkamai įvertino atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) atsakovui A. I. IĮ iš ieškovės priteistinos 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, o atsakovei M. Ž. iš ieškovės priteistinos 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

64. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

65. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu atsakovo A. I. IĮ apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovės M. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas, o ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės netenkintinas, minėti atsakovai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir už atsakovų pateiktus apeliacinius skundus.

66. Atsakovas A. I. IĮ prašė priteisti iš ieškovės 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (400,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 900,00 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą) apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš ieškovės atsakovui A. I. IĮ 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

67. Kadangi atsakovė M. Ž. nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

68. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

69. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo A. I. IĮ apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovės M. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Bylą dalyje pagal ieškovės UAB „Eastcon AG LT“ ieškinį atsakovui A. I. IĮ dėl sutarties modifikavimo nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. I. IĮ iš ieškovės UAB „Eastcon AG LT“ 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei M. Ž. iš ieškovės UAB „Eastcon AG LT“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų“.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. I. IĮ iš ieškovės UAB „Eastcon AG LT“ 1 300,00 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė